Karen Horney (1885-1952) buvo neofroidistė, psichoanalizės reformatorė ir artima Ericho Frommo bičiulė, žinoma dėl savo savitos neurozės koncepcijos. Ji teigė, kad neurozė yra būdas, kuriuo žmogus bando padaryti savo gyvenimą pakenčiamą. Jos garsiausia knyga, „Neurotiška mūsų laikų asmenybė“, išlieka aktuali ir šiandien. Šiame straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai Karen Horney teorijos aspektai, susiję su nerimu, konfliktais ir jų įtaka asmenybės formavimuisi.
Neurozės samprata ir šiuolaikinė visuomenė
Net ir patyrę psichoanalitikai susiduria su naujais iššūkiais kiekvienoje neurozės situacijoje. Kiekvienas pacientas pateikia unikalius sunkumus, požiūrius ir reakcijas, kuriuos sunku iš karto suprasti. Neurotinio charakterio struktūra yra sudėtinga, ją veikia daugybė veiksnių, įskaitant paveldėtas savybes ir individualią patirtį, ypač vaikystėje. Tačiau, nepaisant individualių skirtumų, lemtingi konfliktai, sudarantys neurozės esmę, dažniausiai išlieka tie patys. Tai konfliktai, kurie vargina ir sveikus mūsų kultūros žmones, todėl sunku atskirti neurotiką nuo normalaus žmogaus. Daugelis žmonių, susidūrusių su tokiais konfliktais, gali savęs paklausti, ar jie yra neurotikai. Patikimiausias atsakymo kriterijus yra tai, ar asmuo jaučia savo konfliktus kaip negalią, ar gali į juos pažvelgti be baimės ir juos spręsti tiesiogiai.
Kultūriniai veiksniai ir neurozės
Freudas mažai nagrinėjo kultūros įtaką neurozei, nes jo dėmesys buvo sutelktas į biologinius veiksnius. Jis kultūrą matė kaip biologinių potraukių produktą, o ne kaip sudėtingų socialinių procesų rezultatą. Tačiau Horney teigė, kad kultūra turi didelės įtakos neurozės vystymuisi.
Šiuolaikinė kultūra paremta individų konkurencijos principu, kur kiekvienas turi kovoti su kitais dėl pranašumo. Tai sukelia įtampą ir priešiškumą tarp žmonių, mažina patikimos draugystės galimybes ir persmelkia visus santykius, įskaitant šeimos santykius. Konkurencija šeimoje, pasak Horney, yra atsakas į kultūros nulemtus stimulus, o ne biologinis imperatyvas.
Potenciali priešiška įtampa tarp individų skatina baimę - kitų priešiškumo baimę ir baimę susilaukti keršto. Taip pat egzistuoja nesėkmės baimė, kurią stiprina konkurencinės visuomenės realybė ir poveikis savęs vertinimui. Sėkmė suvokiama kaip prigimtinio vertingumo ženklas, o nesėkmė - kaip menkystė.
Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje
Visi šie veiksniai sukuria individo atskirtumo jausmą. Net palaikydamas daugybę ryšių, žmogus gali jaustis emociškai atskirtas, todėl intensyviau ieško meilės ir prielankumo kaip vaistų. Meilė tampa pervertinta ir suvokiama kaip fantomas, galintis išspręsti visas problemas.
Kultūrinės prieštaros ir neurotiniai konfliktai
Horney teigė, kad neurozę lemia tam tikros apibrėžtos prieštaros, egzistuojančios mūsų kultūroje. Viena iš jų yra prieštara tarp konkurencijos ir sėkmės siekio bei broliškos meilės ir nuolankumo idealų. Kultūra skatina mus būti agresyvius ir siekti sėkmės bet kokia kaina, tačiau tuo pačiu metu propaguoja krikščioniškus idealus, kurie skelbia kuklumą ir nesavanaudiškumą.
Kita prieštara yra tarp nuolatinio reikmių stimuliavimo ir ribotų galimybių jas patenkinti. Reklama ir „parodomasis vartojimas“ skatina mus nuolat trokšti daugiau, tačiau dauguma žmonių turi ribotas galimybes tai pasiekti.
Trečia prieštara egzistuoja tarp tariamos žmogaus laisvės ir jos tikrųjų ribų. Visuomenė skelbia, kad individas yra laisvas ir gali pats apsispręsti, tačiau iš tikrųjų daugumos žmonių galimybės yra labai ribotos.
Neurotikas nuolat mėgina sutaikyti šias prieštaras: polinkį į agresyvumą ir polinkį nusileisti, besaikius reikalavimus ir baimę nieko negausi, siekį save aukštinti ir bejėgiškumo jausmą. Skirtumas tarp neurotiko ir normalaus žmogaus yra tik kiekybinis. Neurotiku tampa tas, kuris itin stipriai išgyveno kultūros nulemtus sunkumus ir negalėjo jų išspręsti.
Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime
Bazinis nerimas ir gynybos mechanizmai
Horney teorijoje bazinis nerimas yra esminė sąvoka, apibrėžiama kaip viską apimantis vienišumo ir bejėgiškumo priešiškame pasaulyje jausmas. Šis nerimas kyla dėl nesaugumo vaikystėje, kai tėvai nerodo meilės ir šilumos. Vaikas, jausdamasis bejėgiu, bijo tėvų ir jaučia kaltę dėl bet kokio priešiškumo jiems, todėl išstumia savo pyktį į pasąmonę.
Norėdamas apsiginti nuo bazinio nerimo, žmogus naudoja įvairius gynybos mechanizmus:
- Meilės gavimas: Tikimasi, kad jei kiti žmonės mylės, jie neįskaudins.
- Paklusimas: Vengimas bet ko, kas galėtų supriešinti kitus.
- Jėgos pasiekimas: Kompensavimas bejėgiškumo jausmo siekiant sėkmės ir pranašumo.
- Atsitraukimas (izoliacija): Bandymas tapti visiškai nepriklausomu nuo kitų žmonių.
Šie gynybos mechanizmai yra nukreipti į saugumo ir nusiraminimo užtikrinimą, o ne į laimę ar malonumą. Jie sumažina nerimą, bet tai žmogui kainuoja nuskurdintą asmenybę ir konfliktą su savo aplinka.
Neurotiniai poreikiai ir tendencijos
Bet kuris iš gynybos mechanizmų gali tapti pastovia asmenybės dalimi ir įgyti motyvo ar poreikio savybes. Horney išskyrė 10 neurotinių poreikių, kurie tampa neurotiški, kai yra itin intensyvūs ir priverčia žmogų siekti jų patenkinimo kaip vienintelės priemonės nuo bazinio nerimo.
Vėliau Horney sugrupavo šiuos poreikius į tris grupes pagal tai, kiek jie parodo žmogaus nuostatą į save ir į kitus žmones:
Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?
- Judėjimas link žmonių: Apima meilės ir pritarimo bei dominuojančio gyvenimo draugo poreikį.
- Judėjimas prieš žmones: Apima jėgą, išnaudojimą, prestižą, žavesį ir ambicijas.
- Judėjimas nuo žmonių: Apima savipakankamumo, tobulumo ir apriboto gyvenimo poreikius.
Iš šių grupių išsivysto trys neurotinės tendencijos:
- Nuolanki asmenybė: Itin stiprus meilės ir pritarimo poreikis, bejėgiškumo jausmas ir priklausomybė nuo kitų.
- Agresyvi asmenybė: Gyvenimas pasaulyje, kur kiekvienas yra priešas, siekis įgyti pranašumą ir kontrolę, jausmų neigimas.
- Izoliuota asmenybė: Emocinio atstumo su kitais žmonėmis palaikymas, savipakankamumas, privatumo poreikis, pranašumo jausmas be pastangų.
Neurotikas turi vieną dominuojančią tendenciją, bet jam kažkokiu laipsniu būdingos ir kitos dvi. Šios tendencijos yra nesuderinamos, todėl neurotiškas žmogus patiria konfliktą, kuris kyla dėl jų nesuderinamumo.
Kritika Froido teorijai
Horney nesutiko su Froido teiginiu, kad mergaitė jaučia penio pavydą. Jos teigimu, moterys jaučiasi menkavertės, nes yra priklausomos ekonomine, politine ir socialine prasme nuo vyrų.