Nervų sistema yra sudėtingas organizmo mechanizmas, kuriam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai. Dažnas įtampos, streso ir nerimo palydovas yra galvos skausmas. Psichosomatinis galvos skausmas dažnai atspindi jūsų kūne užgniaužtas emocijas ir įtampą. Kartais, skubėdami, tiesiog išgeriame tabletę nuo galvos skausmo, taip pašalindami tik simptomus, bet ne priežastis.
Šiame straipsnyje aptarsime galvos skausmo ir nerimo priežastis, simptomus ir gydymo būdus. Taip pat, ką daryti, jei norite geriau suvaldyti stresą ateityje.
Stresas ir jo įtaka galvos skausmui
Stresas - normali organizmo reakcija į sudėtingas ir bauginančias situacijas, padedanti mums išgyventi (pvz., greitai sureaguoti ir pasitraukti, kai į mus atlekia automobilis). Tačiau užsitęsęs stresas, kai organizmas natūraliai nenurimsta, gali sukelti įvairias sveikatos problemas.
Rytinis galvos skausmas: priežastys ir sprendimai
Nemalonios dienos pradžią, lydimą skausmo, gali lemti įvairios priežastys. Dažnai rytinis galvos skausmas nėra pagrindas stipriai nerimauti, o elementari to priežastis gali būti viena kita taure per daug iš vakaro išgertas gėrimas ar koks nors suvalgytas maisto produktas. Tačiau, jei dažnai pabundate su skaudama galva, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Štai kelios galimos ne itin gerų rytų priežastys:
Taip pat skaitykite: Xanax vartojimo saugumas
- Miego apnėja. Chroninis rytinis galvos skausmas gali būti migrena arba skausmas dėl įtampos. Migrenos atveju juntamas pulsuojantis skausmas vienoje galvos pusėje, dažnai pasireiškia jautrumas šviesai ir pykinimas. Įtampos atveju galvą tarsi veržia įtampos žiedas. Tokio pobūdžio galvos skausmas juntamas nerimo ir depresijos atveju. Galvos skausmą gali sukelti miego apnėja - miego sutrikimas, kai miegant protarpiais nutrūksta ir vėl atsinaujina kvėpavimas. Jei partneris/partnerė sako, kad per miegus žiopčiojate, springstate, garsiai šnopuojate ir knarkiate, tikėtina, kad jums - miego apnėja. Galvą ima skaudėti dėl deguonies trūkumo.
- Miegodami griežiate dantimis. Galvą neretai skauda ir tada, kai per miegus griežiate dantimis. Daugelis žmonių nė nežino, kad miegodami griežia dantimis. Dantimis griežiama dėl įtampos, o tai savo ruožtu sukelia stiprią žandikaulio įtampą, todėl ryte gali varginti pulsuojantis galvos skausmas. Dantų griežimo simptomai: skauda veidą, kaklą ar petį, skauda žandikaulį, dėl to galimas smilkininio apatinio žandikaulio sąnario skausmas, nudilę dantys, galvos skausmas, ausies skausmas, sutrikęs miegas.
- Prastai miegate. Trečdalis žmonių vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu patiria nemigą - sunkiai užmiega, pabunda naktį, ryte pabudę jaučiasi pavargę. Miego kokybė ir galvos skausmas susiję. Prastas miegas gali sukelti galvos skausmą, o miego kokybei pagerėjus, praeina ir galvos skausmas. Yra daugybė galimų nemigos ir prasto miego priežasčių - stresas, nerimas, depresija, alkoholis, kofeinas, nikotinas, netinkama miegui aplinka. Rekomenduojama eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku, prieš miegą paskaityti, pagulėti vonioje, užuot naršius telefone, reguliariai sportuoti, miegamajame pakabinti tamsias užuolaidas. Jei miego sutrikimus jaučiate ne vieną mėnesį ir tai trukdo kasdieniam gyvenimui, būtinai kreipkitės į gydytoją.
- Vartojate per daug nuskausminamųjų. Jei pernelyg dažnai ar ilgai vartojate nereceptinius nuskausminamuosius vaistus, galimas galvos skausmas. Pabudote su skaudama galva - akivaizdu, kad vartojate per daug nuskausminamųjų, organizmas per naktį ima jausti abstinencijos simptomus. Nerekomenduojama vartoti nuskausminamųjų ilgiau nei 10 dienų iš eilės ir negerti jų dažniau nei porą kartų per savaitę. Jei reikia pagalbos atprasti nuo vaistų, kreipkitės į gydytoją.
- Galvą skauda dėl kokio nors maisto produkto ar gėrimo. Galvos skausmo priežastis gali būti alergija maisto produktams ar maisto netoleravimas. Dažni galvos skausmo kaltininkai - stipriai perdirbti maisto produktai, raudonasis vynas, brandintas sūris. Rytinio galvos skausmo priežastis taip pat gali būti kava. Jei dieną išgėrėte mažesnį nei įprasta kavos kiekį, naktį organizmas gali patirti abstinencijos simptomus. Tai - ženklas, kad reikia mažinti kavos ir po pietų nevartoti gėrimų su kofeinu.
Galvos skausmo lokalizacija ir galimos priežastys
Skausmas galvos priekyje, užpakalinėje galvos dalyje, viršugalvyje, galvos kairiojoje pusėje - kiekvienas jų gali liudyti apie skirtingą negalavimą. Taip pat savaiminiai, ne ligos sukeliami skausmai nustatomi pagal jų vietą, tipą ir sunkumo laipsnį. Norėdamas nustatyti galvos skausmo priežastį, gydytojas surenka išsamią paciento anamnezę. Jam dažnai pavyksta teisingai nustatyti diagnozę pagal paciento aprašytą skausmą ir jo vietą.
- Skausmas užpakalinėje galvos dalyje: hipertenzija, meningitas, subarachnoidinis kraujavimas. Skausmas šioje vietoje ne visada liudija apie ligą, bet gali būti ypač pavojingas, o kai kuriais atvejais netgi kelti pavojų gyvybei. Skausmas užpakalinėje galvos dalyje dažnai būna susijęs su hipertenzija. Tokio tipo skausmą pacientai aprašo kaip nepaliaujamą, dilgčiojantį, pulsuojantį. Paprastai atsiranda ryte - tada kraujospūdis yra aukščiausias. Be skausmo gali pasireikšti spengimas ausyse, rausti veidas, rodytis dėmelės prieš akis, svaigti galva, pykinti. Patiriant tokių simptomų būtina pasikonsultuoti su gydytoju kardiologu arba bendrosios praktikos gydytoju. Subarachnoidinis kraujavimas, kurį dažniausiai sukelia smegenų arterijos plyšimas, nustatomas pagal stiprų skausmą užpakalinėje galvos dalyje, pakaušio ir sprando srityje. Skausmas atsiranda netikėtai, pulsuoja ir didėja. Skausmą lydi fotofobija, pykinimas, vėmimas. Galimas epilepsijos priepuolis, sąmonės ir nuovokos praradimas ir net mirtis. Įtarus subarachnoidinį kraujavimą, būtina nedelsiant iškviesti greitąją pagalbą. Stiprus skausmas užpakalinėje galvos dalyje gali būti meningito požymis. Kitiems meningito simptomams priskiriamas sprando sąstingis, aukšta tempratūra, raumenų ir sąnarių skausmai, mieguistumas, pykinimas, vėmimas, o kraštutiniais atvejais - sąmonės sutrikimai. Ligos gydymas yra farmakologinis ir priklauso nuo to, ar ji buvo sukelta bakterijų, virusų, grybelių ar parazitų. Pakaušio neuralgija - tai kita liga, kurią galima nustatyti pagal skausmą užpakalinėje galvos dalyje. Skausmas dažniausiai atsiranda pažeidus kaklinę stuburo dalį arba esant šios vietos degeneracijai, dėl kurios buvo užspaustas pakaušio nervas, einantis nuo sprando link kaukolės skliauto. Ligą gali sukelti nuolatinis stresas, lėtinė sprando raumenų įtampa, gumbas ant pakaušio. Skausmas paprastai atsiranda vienoje sprando pusėje ir plinta į kaktą. Skausmas užpakalinės galvos dalies kairėje arba dešinėje pusėje gali būti susijęs su ausies arba danties infekcija. Tokio tipo skausmas neturėtų kelti nerimo: išgydžius infekciją, dings ir skausmas.
- Skausmas galvos priekyje: migrena ir klasterinis galvos skausmas. Skausmas galvos priekyje būdingas migrenai. Migreninis skausmas yra stiprus ir intensyvus, pulsuojantis. Paprastai pasireiškia akiduobių arba kaktos srityje. Be galvos skausmo, migrenai yra būdingi šie simptomai: fotofobija, pykinimas, vėmimas, silpnas regėjimas. Migrenos priepuolis paprastai trunka nuo 4 iki 72 valandų. Labai stiprus ir pulsuojantis skausmas galvos priekyje yra būdingas klasteriniam galvos skausmui. Tai ypač stiprus galvos skausmas, bet, laimei, jis pasitaiko gana retai. Daugeliu atvejų atsiranda vienoje smilkinio arba akiduobės pusėje. Pacientai aprašo šį skausmą kaip veriantį, gręžiantį, dilgčiojantį, deginantį. Paprastai atsiranda netikėtai. Skausmo priepuolis trunka nuo kelių minučių iki dviejų valandų. Tokie priepuoliai pasireiškia kelis kartus per parą ir gali tęstis kelias savaites. Jie atsiranda periodiškai - dažniausiai du kartus per metus. Stiprus galvos skausmas sugrįžta tuo pačiu dienos metu ir metų laiku. Skausmą lydi akių hiperemija ir ašarojimas, vokų pabrinkimas, nosies užgulimas, miozė (akie vyzdžio sisitraukimas) skausmo pusėje. Klasterinio skausmo priežastis nežinoma, o gydymą turi stebėti specialistas.
- Skausmas viršugalvyje: pleištinio sinuso uždegimas. Pleištinio sinuso uždegimas yra kur kas rimtesnis nei kaktinio ar žandinio sinusų uždegimas. Jis atsiranda dėl ilgai negydomos sinusų ligos, sinusų gleivinės bakterijų superinfekcijos, mukoviscidozės, sužalojimų. Pleištinio sinuso uždegimą galima nustatyti ne tik pagal viršugalvio skausmą, kuris yra labai intensyvus ir stiprėja pasilenkiant, bet ir pagal bendrą silpnumą, nuovargį, temperatūrą. Negydomas gali sukelti meningitą, regos nervo, kaverninio sinuso uždegimą ir uoslės sutrikimų.
- Galvos skausmas smilkiniuose: įtampos sukeltas galvos skausmas. Skausmas abiejose smilkinių pusėse yra būdingas įtampos sukeltam skausmui. Kaip jį atpažinti? Skausmas dažniausiai atsiranda tuo pačiu dienos metu, yra bukas, pastovus ir stiprėjantis. Gali tęstis kelias dienas, o kraštutiniais atvejais net kelis mėnesius. Skausmą lydi galvos spaudimas. Vėmimas ir pykinimas pasireiška labai retai. Skausmas labiau vargina dėl pastovumo nei dėl intensyvumo.
Nerimas ir jo įtaka galvos skausmui
Nerimas yra labai paplitusi emocija, kurią patiria kiekvienas ištiktasis streso. Nerimas skirstomas į normalų ir patologinį, nerimo būseną ir bruožą. Nerimo būsena yra nerimo jutimas dabar, tam tikru momentu ir dažnai pasireiškia, kai yra stresinė aplinka. Nerimas gali trukti ir ilgai, net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui. Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiškai, bet ne kokybiškai. Nerimo būsenos varginamas pacientas gali būti neramus, jaustis netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs. Jam gali būti dusulys, uždusimo jausmas ir kiti simptomai. Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties.
Pacientams, kuriems yra nerimo sutrikimų, gali būti psichologinių ar somatinių nerimo simptomų. Kraštutinės nerimo būsenos metu gali pasireikšti daug somatinių simptomų. Dauguma tokios būsenos pacientų susitelkia į gresiantį pavojų, ypač fizinę grėsmę. Dažniausiai užplūstančios mintys: “aš galiu mirti”, “man bus infarktas”, “aš išprotėsiu”. Panikos apimti žmonės bijo fizinės, psichologinės ar socialinės katastrofos. Kraštutinė nerimo būsena vadinama priepuoliu (ataka), jis pasireiškia ūminių psichinių ir somatinių nerimo simptomų kompleksu su kraštutine baime. Toks priepuolis trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, vidutiniškai apie 10-20 minučių. Priepuolis gali kartotis kelis kartus per parą. Pacientas gali jausti bendrą nerimą, kuris dar vadinamas “laisvai plaukiojančiu” autonominiu nerimu. Šio nerimo simptomai: karščio jutimas, “diskomfortas skrandyje, pilve”, dusulys, svaigulys, burnos sausumas, sustiprėjęs prakaitavimas, drebulys, išsiplėtę vyzdžiai, padidėjęs arterinis kraujospūdis, pykinimas, vėmimas, dažnas šlapinimasis ir diarėja. Jis ypač būdingas generalizuotam nerimui. Normalus nerimas ir nerimo sutrikimai pasireiškia įvairiais somatiniais ir psichiniais simptomais. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje yra išskirti nerimo sutrikimai, pasireiškiantys patologiniu nerimu.Tai fobijos, panikos, obsesinis-kompulsinis, potrauminio streso, generalizuoto nerimo sutrikimai ir kt. Nerimastingi žmonės dažnai jaučiasi beviltiški, išsigandę, praradę savikontrolę. Asmuo, bendraudamas su tokiu pacientu, turi būti ramus ir jį nuraminti, padrąsinti, padėti jam išreikšti savo mintis ir nuogąstavimus. Pacientui reikia papasakoti apie nerimo simptomų prigimtį, paaiškinti, kad jo neištiks širdies priepuolis ar jis neišprotės. Renkant anamnezę reikia išsiaiškinti, kas paskatina, palaiko nerimą, kokios situacijos veikia elgseną, kokių yra medicininių problemų, ar vargina įkyrios mintys, veiksmai, kada simptomai atsirado, kokia jų eiga ir prigimtis. Pirmiausia reikia ištirti, ar nėra organinių ligų, priklausomybės vaistams, alkoholiui, ar klasikinė panikos ataka nėra dėl širdies aritmijos ar hipertiroidizmo. Nerimo sutrikimus reikia diferencijuoti nuo didžiosios depresijos, psichozės ar panikos sutrikimo. Visi gyvenimo stresai gali būti nerimo priežastis. Nerimas yra dažnas depresijos palydovas. Nerimas yra būdingas agorafobijai (su panikos atakomis ir be panikos), specifinėms fobijoms, obsesiniam-kompulsiniam, potrauminio streso ir generalizuoto nerimo sutrikimams. Nerimo simptomų gali būti ir sergant psichoze. Psichoterapija padeda pacientui suprasti būseną bei greičiau sugrąžinti normalią elgseną. Padeda palaikomoji psichoterapija (patarimai, auklėjimas, ribojimų modeliavimas, realybės tikrinimas).
Ryšys tarp psichikos ir fizinės sveikatos: pirminis ir psichosomatinis galvos skausmas
Dažnas streso, įtampos, didelio psichologinio ir darbinio krūvio bei problemų sudėtingumo, psichosomatinių ir kitų psichikos būklių palydovas yra galvos skausmas. Kartu su nemiga ir dirglumu jis, kaip lydintis simptomas, dažnai pasireiškia įvairių organinių, neurozinių ir afektinių psichikos sutrikimų sudėtyje.
Galvos skausmas - dažniausiai tai skausmas galvos ir kaklo srityje, sukeliantis sveikatos sutrikimus arba pastovios ligos simptomus. Galvos skausmas - tai labiausiai paplitęs simptomas, kurio priežastys gali būti labai įvairios ir jį vertinti reikėtų platesniame kontekste. Visi galvos skausmai nėra vienodi. Skausmo vieta, jo stiprumas, trukmė, dažnumas ir priežastis, kuri sukelia skausmą tai keli besikeičiantys faktoriai, kuriais remiasi gydytojai, nustatydami skirtingas galvos skausmo formas ir diagnozes. Statistiškai aštuoni žmonės iš dešimties bent kartą per metus skundžiasi galvos skausmais. Didesnioji dalis tokio pobūdžio galvos skausmo yra psichosomatinės kilmės. Kartą per dvi savaites vienas žmogus iš keturių vartoja galvos skausmą malšinančias priemones. Tablete nuo galvos skausmo šiuo metu yra populiariausia prekė vaistinėse. Galvos skausmas dažnai sukelia stresą ir nerimą, tačiau retai būna rimtos ligos simptomas. Dažnai galvos skausmas yra įvairių psichikos sutrikimų komponentas, bei emocinių, stresinių ir probleminių situacijų palydovas. Galvos skausmas dažnai yra ilgai besitęsiantis, taip pat bukas, nemalonus pojūtis.
Taip pat skaitykite: Atsistatymas po insulto
Skausmas skirstomas į dvi kategorijas ir pagal tai jis gali būti pirminis arba antrinis. Tačiau antrinis galvos skausmas nėra labai dažnas. Praktikoje dažniausiai pasitaikantis yra pirminis galvos skausmas, sukeltas kokių nors sveikatos sutrikimų ar specifinės ligos. Kai kurie pirminio galvos skausmo pavyzdžiai: migrenos, spaudimo sukeltas skausmas, klasterinis galvos skausmas, orgazmo galvos skausmas ir kiti. Antriniai arba simptomatiniai galvos skausmai priklauso nuo daugelio skirtingų faktorių. Galvos skausmas, pasireiškiantis kartu su šiais sveikatos sutrikimais, kaip pavyzdžiui: trauma - iš karto arba po kažkurio laiko; širdies/galvos kraujagyslių susirgimai, pavyzdžiui, galvos smegenų insultas ar kraujo ištekėjimas, taip pat ir su smegenų arterijomis ar venomis susijusieji susirgimai. Dažnai kartu su galvos skausmais stebima pasireiškianti hipertonija (padidintas kraujospūdis) arba hipotonija (sumažėjęs kraujospūdis), jie padidina arba sumažina smegenų skysčio spaudimą. Taip pat labai stiprius skausmus, kurie pasireiškia kartu su temperatūra, padidėjusiu jautrumu ir sąmonės sutrikimu, sukelia sunki liga meningitas - kai vyksta smegenų žievės dirginimas. Daugelis žmonių yra jautę galvos skausmus, susijusius su atitinkamų medžiagų vartojimu, tipinis pavyzdys - alkoholis, po kurio pavartojimo dažnai skauda galvą, kitos substancijos, apsinuodijimai maistu. Taip pat vaistai gali sukelti galvos skausmus, pavyzdžiui, priemonės, skirtos astma sergantiems žmonėms, nitroglicerinas, hormoninės kontraceptinės priemonės ir kita. Atmosferos slėgio pokyčiai, kilimas/leidimasis lėktuvu, kopimas į kalnus gali sukelti galvos skausmus. Dažnai pasitaikantys veido, akių, ausų, kaklo, nosies, burnos ar dantų uždegimai gali būti galvos skausmų priežastis; pavieniai galvos, kartais deginantys, skausmai gali sukelti galvos nervų dirginimą ar uždegimą.
- Įtampa. Tai labiausiai paplitusi galvos skausmo priežastis. Didžioji dalis suaugusių žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę įtampos sukeltą galvos skausmą. Įtampos sukeltam galvos skausmui būdingi įvairūs simptomai, įskaitant įtampą tiesiogiai: galvos, kaklo, pečių raumenų įtampą; papildomai pastovius, nepulsuojančius, nuo lengvo iki vidutinio stiprumo skausmus abiejose galvos pusėse; taip pat jausmą, lyg galva būtų apjuosta tvirta juosta.
- Migrena. Apie 15% suaugusiųjų ir 5 - 12% vaikų kenčia nuo migrenos. Moterys nuo migrenos kenčia du - tris kartus dažniau, nei vyrai. Manoma, kad migrena yra susijusi su hormonų lygiu. Migrena apibūdinama kaip: pulsuojantis skausmas, dažniausiai vienoje galvos pusėje; su skausmu gali pasireikšti „auros” simptomai, pavyzdžiui, prieš akis vaidenasi judantys vaizdiniai ar mirguliuojanti šviesa; migrena dažnai susilpnina organizmą, pacientą pykina; gali trukti nuo 4 valandų iki trijų dienų; prasidėjus galvos skausmui, padidėja jautrumas ryškiai šviesai ir triukšmui. Migrena dažnai yra paveldima (ji pasireiškia šeimos nariams vienoje ar keliose kartose). Migreninį galvos skausmą gali sukelti stresas, kai kurie maisto produktai, oro ar slėgio permainos, maisto trūkumas, nemiga, taip pat ir daugelis kitų faktorių.
- Klasterinis galvos skausmas. Tai stiprus galvos skausmas, kuris yra labiau paplitęs tarp vyrų, nei tarp moterų.
- Lėtinis galvos skausmas.
- Hormonų sukeltas galvos skausmas.
- Įtampos sukeltas galvos skausmas, įskaitant orgazmo sukeltą galvos skausmą. Kai kuriems žmonėms galvos skausmą sukelia mankšta, sportinė ar seksualinė veikla. Orgazmo sukeltas galvos skausmas gali kilti prieš arba po orgazmo; jis gali būti stiprus ir trukti daug valandų.
- „Ledų” galvos skausmas. Tiksli „ledų” galvos skausmo priežastis nėra nustatyta. Eksperimentai rodo, kad skausmas atsiranda tik esant karštam orui ir kad skausmus sukelia šaltos medžiagos sąveika su gomurio užpakaline dalimi arba burnos viršutine dalimi.
- Psichologinių problemų sukeltas galvos skausmas. Kai kuriems žmonėms darbo ar psichologinės problemos sukelia galvos skausmą. Vadinamasis psichosomatinis galvos skausmas yra dažnai sutinkamas simptomas kai problemos, baimės ar vidiniai psichologiniai konfliktai pasireiškia galvos skausmu. Pacientai tokiu atveju griebiasi vaistų, kas, žinoma, trumpam padeda, tačiau nesprendžia problemos esmės.
- Miofascijinis galvos skausmas. Miofascijinis galvos skausmas yra dažna sveikatos problema, kuri gali labai pabloginti kasdienį gyvenimą. Tai yra galvos skausmas, kilęs iš raumenų ir juos supančios audinio, vadinamo fascija. Fascija - tai plonas, tvirtas sluoksnis, kuris laiko raumenis vietoje ir padeda jiems judėti sklandžiai. Kai šiose srityse atsiranda trigeriniai taškai - tai yra jautrūs, susitraukę raumenų mazgai - jie gali sukelti skausmą ne tik lokalų skausmą, bet ir „atspindžio” skausmą kitose struktūrose, kaip būdinga esant kaklo raumenų trigerinei įtampai, kai skausmas pasireiškia galvos zonose. Miofascijinis galvos skausmas nėra retas - jis veikia milijonus žmonių visame pasaulyje, ypač tuos, kurie dirba sėdimą darbą ar patiria stresą. Svarbu žinoti, kad tai nėra pavojinga gyvybei būklė, bet ji gali būti lėtinė, jei nebus tinkamai kontroliuojama.
Miofascijinio galvos skausmo simptomai
Simptomai miofascijiniam galvos skausmui gali būti įvairūs ir kartais klaidinantys, nes miofascijinis galvos skausmas dažnai plinta iš raumenų į galvą. Dažniausias simptomas yra bukas, spaudžiantis galvos skausmas, kuris jaučiamas vienoje ar abiejose pusėse. Jis gali prasidėti nuo kaklo ar pečių ir plisti į smilkinius, pakaušį ar net akis. Daugelis žmonių apibūdina jį kaip „juostą aplink galvą” arba „spaudimą iš vidaus”. Kitas svarbus aspektas yra atspindintis skausmas (referred pain), kai skausmas jaučiamas ne priežasties vietoje, o kitur. Pavyzdžiui, trigerinis taškas galvos sukamajame raumenyje (kaklo šoniniame raumenyje, kuris padeda pasukti galvą) gali sukelti skausmą ausyje, smilkinyje ar net dantyse. Tai gali būti klaidingai diagnozuota kaip ausų problema. Viršutinis trapecinis raumuo, kuris eina nuo kaklo iki pečių, yra vienas dažniausių kaltininkų. Veido raumenys, tokie kaip smilkininis (esantis smilkiniuose, padedantis kramtyti) ir kramtomasis (žandikaulio raumuo), dažnai sukelia skausmą žandikaulyje, dantyse ir galvos šonuose, ypač tiems, kurie griežia dantimis naktį. Šie simptomai gali būti lydimi jautrumo palietus raumenis ar riboto judesio amplitudės. Kiti simptomai apima raumenų sustingimą, ypač ryte, nuovargį, miego sutrikimus ir kartais galvos svaigimą ar pykinimą. Miego padėtys vaidina didelį vaidmenį - miegant ant pilvo, kaklas dažnai būna persuktas, kas provokuoja trigerinių taškų susidarymą. Ergonomikos principai, tokie kaip teisinga sėdėjimo poza, gali padėti sumažinti šiuos simptomus. Jei simptomai kartojasi, jie gali tapti lėtiniais, paveikdami nuotaiką ir produktyvumą. Svarbu atpažinti, kad simptomai gali skirtis priklausomai nuo asmens - kai kuriems tai lengvas diskomfortas, kitiems - stiprus skausmas. Jei jaučiate šiuos simptomus, atkreipkite dėmesį, kada jie prasideda - po darbo, miego ar streso. Tai padės patikslinti priežastį.
Miofascijinio galvos skausmo priežastys ir rizikos veiksniai
Miofascijinis galvos skausmas kyla iš raumenų ir fascijos problemų, ypač trigerinių taškų susidarymo. Trigeriniai taškai atsiranda, kai raumuo pervargsta, patiria traumą ar yra nuolat įtemptas. Pagrindinės priežastys apima netinkamą pozą, stresą, fizinį pervargimą ir miego sutrikimus.
Rizikos veiksniai: sėdimas darbas, fizinis darbas su pakartotiniais judesiais, stresas, kuris sukelia raumenų susitraukimą, ir blogos miego padėtys. Miegant ant pilvo, kaklas būna persuktas, kas pertempa galvos ir kaklo diržinius raumenis. Ergonomikos trūkumai, tokie kaip netinkama kėdė ar ekranas per žemai, didina riziką.
Detaliau apie raumenis:
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti išmaniąją galvos juostą
- Galvos sukamojo raumens trigeriniai taškai susiformuoja dėl ilgalaikio ar pasikartojančio galvos pasukimo, sunkių daiktų nešiojimo.
- Galvos ir kaklo diržinis raumuo - dėl blogos pozos skaitymo metu (pvz. naudojantis telefonu).
- Viršutinis trapecinis - dėl pečių įtampos streso metu.
- Mentės keliamojo - dėl netinkamos kuprinės, rankinės nešiojimo.
Priežastys gali būti daugiaveiksnės - genetika, aplinka ir įpročiai. Pavyzdžiui, jei dirbate biure, netinkama kėdė gali sukelti trapecinio raumens įtampą, o tai veda prie galvos skausmo.
Miego padėtys: geriausia miegoti ant nugaros ar šono su tinkama pagalve, kad kaklas būtų neutralioje pozicijoje. Ergonomikos principai: ekranas akių lygyje, kėdė su atrama nugarai, klaviatūra ties alkūnėmis.
Miofascijinio galvos skausmo diagnostika
Diagnozuojant pradedama nuo apžiūros. Klinikinis tyrimas apima raumenų palpaciją - spaudimą ant galimų trigerinių taškų, kad būtų atkuriamas skausmas. Nėra specifinių testų, bet gali būti naudojami vaizdiniai tyrimai kaip stuburo KT ar MRT, kad atmestų kitas priežastis, tokias kaip tarpslankstelinio disko išvarža. Diagnostika apima diferencinę diagnozę - atskirti nuo migrenos, sinusito ar įtampos galvos skausmo. Jei simptomai susiję su konkrečiais raumenimis, kaip kramtomasis, gali būti tikrinamas žandikaulis.
Procesas gali užtrukti, bet tikslus diagnozavimas yra raktas į efektyvų gydymą. Gydytojas gali naudoti klausimynus apie miego padėtis ir ergonomiką, kad nustatytų rizikos veiksnius.