Nerimas ir depresija yra dažnos psichikos sveikatos problemos, kurios gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei. Šiame straipsnyje aptarsime nerimo, širdies plakimo ir depresijos priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo galimybes. Taip pat aptarsime, kaip nerimas gali paveikti širdies veiklą ir kaip šias problemas galima spręsti kompleksiškai.
Nerimas: nuo normalios reakcijos iki sutrikimo
Nerimas yra natūrali žmogaus emocija, kurią patiria kiekvienas, susidūręs su stresu. Tai atsakas į išorinius ar vidinius dirgiklius. Nerimas gali būti normalus ir patologinis, nerimo būsena ir bruožas. Nerimo būsena yra nerimo jutimas dabar, tam tikru momentu, dažnai pasireiškiantis stresinėje aplinkoje. Toks nerimas dažnai pasireiškia, kai yra stresinė aplinka. Nerimas gali trukti ir ilgai, net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui. Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiškai, bet ne kokybiškai.
Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties. Kraštutinės nerimo būsenos metu gali pasireikšti daug somatinių simptomų. Pacientams, kuriems yra nerimo sutrikimų, gali būti psichologinių ar somatinių nerimo simptomų. Dauguma tokios būsenos pacientų susitelkia į gresiantį pavojų, ypač fizinę grėsmę. Dažniausiai užplūstančios mintys: "aš galiu mirti", "man bus infarktas", "aš išprotėsiu". Panikos apimti žmonės bijo fizinės, psichologinės ar socialinės katastrofos. Kraštutinė nerimo būsena vadinama priepuoliu (ataka), jis pasireiškia ūminių psichinių ir somatinių nerimo simptomų kompleksu su kraštutine baime. Toks priepuolis trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, vidutiniškai apie 10-20 minučių. Priepuolis gali kartotis kelis kartus per parą.
Pacientas gali jausti bendrą nerimą, kuris dar vadinamas "laisvai plaukiojančiu" autonominiu nerimu. Šio nerimo simptomai: karščio jutimas, "diskomfortas skrandyje, pilve", dusulys, svaigulys, burnos sausumas, sustiprėjęs prakaitavimas, drebulys, išsiplėtę vyzdžiai, padidėjęs arterinis kraujospūdis, pykinimas, vėmimas, dažnas šlapinimasis ir diarėja. Jis ypač būdingas generalizuotam nerimui. Normalus nerimas ir nerimo sutrikimai pasireiškia įvairiais somatiniais ir psichiniais simptomais. TKL-10 ir DSM-IV klasifikacijoje yra išskirti nerimo sutrikimai, pasireiškiantys patologiniu nerimu. Tai fobijos, panikos, obsesinis-kompulsinis, potrauminio streso, generalizuoto nerimo sutrikimai ir kt.
Nerimastingi žmonės dažnai jaučiasi beviltiški, išsigandę, praradę savikontrolę. Asmuo, bendraudamas su tokiu pacientu, turi būti ramus ir jį nuraminti, padrąsinti, padėti jam išreikšti savo mintis ir nuogąstavimus. Pacientui reikia papasakoti apie nerimo simptomų prigimtį, paaiškinti, kad jo neištiks širdies priepuolis ar jis neišprotės. Renkant anamnezę reikia išsiaiškinti, kas paskatina, palaiko nerimą, kokios situacijos veikia elgseną, kokių yra medicininių problemų, ar vargina įkyrios mintys, veiksmai, kada simptomai atsirado, kokia jų eiga ir prigimtis. Pirmiausia reikia ištirti, ar nėra organinių ligų, priklausomybės vaistams, alkoholiui, ar klasikinė panikos ataka nėra dėl širdies aritmijos ar hipertiroidizmo. Nerimo sutrikimus reikia diferencijuoti nuo didžiosios depresijos, psichozės ar panikos sutrikimo. Visi gyvenimo stresai gali būti nerimo priežastis. Nerimas yra dažnas depresijos palydovas. Nerimas yra būdingas agorafobijai (su panikos atakomis ir be panikos), specifinėms fobijoms, obsesiniam-kompulsiniam, potrauminio streso ir generalizuoto nerimo sutrikimams. Nerimo simptomų gali būti ir sergant psichoze. Psichoterapija padeda pacientui suprasti būseną bei greičiau sugrąžinti normalią elgseną. Padeda palaikomoji psichoterapija (patarimai, auklėjimas, ribojimų modeliavimas, realybės tikrinimas).
Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje
Generalizuotas nerimo sutrikimas
Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) - tai lėtinis susirgimas, kuris pasižymi nuolatiniu ir generalizuotu nerimu, kuris nėra glaudžiai susijęs su jokiomis specifinėmis išorinėmis aplinkybėmis (TLK-10). Generalizuotą nerimo sutrikimą galima sieti su įvairiais simptomais, tačiau dažniausi nusiskundimai yra susiję su padidintu susirūpinimu, raumenų įtampa, prakaitavimu, širdies plakimu, sutrikusiu virškinimu, galvos svaigimu, silpnumu, varginančiomis mintimis ir kt.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Negalima išskirti konkrečių generalizuoto nerimo sutrikimo priežasčių. Remiantis biopsichosocialiniu modeliu, galima teigti, jog nerimo sutrikimo simptomai yra susiję su:
- Biologiniais veiksniais: Nervų sistemos, galvos smegenų ypatumai, nėštumo metu motinos persirgtos ligos, gimdymo komplikacijos, genetiniai veiksniai, endokrininės sistemos ypatumai ir pan.
- Psichologiniais veiksniais: Ankstyvos patirtys su globėjais, kiek ir kaip buvo patenkinti kūdikio poreikiai ir t.t.
- Socialiniais veiksniais: Nerimo sutrikimo atsiradimas gali būti susijęs su socialiniais veiksniais ir patirtimis, pavyzdžiui, trauminės patirtys, patyčios ir kt.
Šis sutrikimas gali būti susijęs su tam tikrais psichologiniais, socialiniais ar biologiniais veiksniais:
- Kiti psichikos sutrikimai: Generalizuoto nerimo sutrikimą neretai lydi ir kitos diagnozės, tokios kaip depresija, bipolinis sutrikimas, somatizacija, somatiniai simptomai ar priklausomybės.
- Lytis: Tyrimai rodo, kad moterys yra labiau linkusios susirgti generalizuoto nerimo sutrikimu nei vyrai. Gyvenimo eigoje moterų grupėje paplitimas svyruoja nuo 6,6 iki 7,7 %, vyrų grupėje nuo 3,6 iki 4,6.
- Stresas: Nerimo sutrikimai gali pasireikšti ir tada, kai žmogus ilgą laiką susiduria su užsitęsusiomis stresinėmis situacijomis, tokiomis kaip pačio ar artimojo liga, išorinės aplinkos stresoriai, per didelis darbo krūvis ir pan.
- Vaikystės patirtys: Vaikystėje patirtos traumos ar patyčios gali prisidėti prie nerimo sutrikimo atsiradimo.
- Somatiniai susirgimai: Susirgimo riziką gali padidinti ir tam tiki sveikatos sutrikimai, tokie kaip skydliaukės problemos ar širdies ir kraujagyslių ligos.
Simptomai ir eiga
Generalizuoto nerimo sutrikimo simptomai apima tiek fizinius, tiek psichologinius aspektus. Dažniausiai išskiriami šie nerimo sutrikimo simptomai:
- Raumenų įtampa
- Padažnėjęs širdies plakimas
- Pagausėjęs prakaitavimas
- Sutrikęs virškinimas: viduriavimas, sustojęs virškinimas, pilvo skausmai
- Džiūstanti burna
- Prakaituojantys delnai
- Silpnumo jausmas, galvos svaigimas
- Įvairių kūno vietų tirpimai ar dilgčiojimai
- Nuovargis ir kūno skausmai
- Miego sutrikimai
- Dėmesio koncentracijos sutrikimai
- Galvoje sukasi varginančios mintys ir nuogastavimai
- Aplinka gali atrodyti pavojingesnė nei yra iš tikrųjų
- Sunku mėgautis ir atsipalaiduoti
Dažnai pacientai negeba įvardinti, kada prasidėjo generalizuoto nerimo simptomai. Neretai teigia jautę nerimo simptomus jau vaikystėje. Šis sutrikimas yra lėtinis ir vienas dažniausių nerimo sutrikimų. Dėl lėtinės eigos, dažniausiai pacientai kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus ir tik patvirtinus, jog žmogus neserga jokiomis somatinėmis ligomis, nukreipiamas pas psichikos sveikatos specialistus. Taigi, neretai šio sutrikimo atpažinimas ir tikslus diagnozavimas užtrunka.
Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime
Diagnostika ir komplikacijos
Moksliniai tyrimai rodo, kad nors generalizuotas nerimo sutrikimas yra bene dažniausiai pasitaikantis nerimo sutrikimas populiacijoje, neretai jis lieka nediagnozuotas ir negydomas. Diagnozuoti šį sutrikimą gali gydytojai psichiatrai. Taip pat galima apie patiriamus simptomus pasitarti su psichologu.
Generalizuotas nerimas neretai pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais. Generalizuoto nerimo sutrikimas gali reikšmingai neigiamai paveikti asmens kasdienybę ir gyvenimo kokybę. Generalizuoto nerimo sutrikimas yra susijęs su didesne depresijos ar net savižudybės rizika.
Gydymas ir prevencija
Šiuo metu egzistuoja keletas galimų generalizuoto nerimo sutrikimo gydymo būdų. Vienas efektyviausių yra kompleksinis gydymo būdas, kai taikomas tiek medikamentinis, tiek psichoterapinis gydymas.
- Medikamentinis gydymas: Generalizuoto nerimo sutrikimo atveju dažniausiai taikomas gydymas antidepresantais arba benzodiazepinais. Medikamentinis gydymas yra skiriamas po psichiatro konsultacijos, kurios metu specialistas įvertina ir diagnozuoja. Dažniausiai skiriami SSRI ar SNRI grupės vaistai bei benzodiazepinai, kol pradeda veikti vartojami antidepresantai.
- Psichoterapija: Generalizuoto nerimo sutrikimas pasireiškia varginančiomis ir nekontroliuojamomis mintimis ir perdėtu susirūpinimu bei kūno sujaudinimu. Taigi, efektyviausia terapija, kuri yra nukreipta į varginančias mintis bei kūno sujaudinimą. Viena iš dažniausiai rekomenduojamų psichoterapijų, gydant nerimo sutrikimus yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Taip pat gali būti taikomos įvairios relaksacijos technikos bei nusiraminimo pratimai.
Sumažinti nerimo sutrikimų atsiradimo galimybę galima įgyvendinus kelis rutinos pakeitimus. Daugeliui žmonių padeda šie gyvenimo būdo ar rutinos pokyčiai:
- Fizinis aktyvumas
- Pilnavertė ir subalansuota mityba
- Kokybiškas poilsis
- Joga ir meditacija
- Vengti stimuliantų, tokių kaip kofeinas
- Pokalbiai su artimaisiais apie baimes bei nerimą
- Vengti alkoholio vartojimo. Alkoholis gali sukelti neigiamą poveikį, ypač kai vartojamas kartu su vaistais.
Kiti nerimo sutrikimai
Be generalizuoto nerimo sutrikimo, yra ir kitų nerimo sutrikimų, tokių kaip:
Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?
- Panikos sutrikimas: Pasikartojantys panikos priepuoliai, kurių metu jaučiami tokie simptomai: prakaitavimas, drebuliai, oro trūkumas, jausmas, lyg springtumėte, pakilęs spaudimas, stiprus baimės jausmas.
- Socialinio nerimo sutrikimas: Baimė socialinių situacijų, kur gali pasijausti susigėdęs ar teisiamas. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, bijo socialinių situacijų, kur gali pasijausti susigėdę ar teisiami. Jie dažnai jaudinasi būdami viešose erdvėse, nepasitiki savimi, bijo būti atstumti.
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas: Užsispyrimas, nekontroliuojami jausmai bei mintys (manijos) ir rutina bei ritualai (prievartinis jausmas kažką daryti).
- Potrauminio streso sutrikimas: Šis sutrikimas atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai.
Širdies plakimas ir nerimas
Nerimas gali sukelti įvairius somatinius simptomus, įskaitant širdies plakimą. Širdies permušimai tai - neritmiškas širdies plakimas, kuris gali atsirasti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Normaliai širdis plaka tolygiai, jeigu širdies raumens susitraukimas įvyksta anksčiau laiko, tada jaučiamas permušimas. Kai kurie žmonės širdies permušimus apibūdina, kaip laikiną diskomfortą, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kiti jaučia tarsi širdis - "vartosi", "sustoja", "šokinėja". Retai pasitaikantys, trumpalaikiai širdies permušimai sveikatai nepavojingi, juos jaučia didelė dalis sveikų žmonių. Vyresniame amžiuje, ypatingai jau sergantiems širdies ligomis, atsiradę permušimai gali būti širdies nepakankamumo progresavimo požymis. Tačiau, dažniausiai, permušimų priežastys yra visiškai nesusiję su širdies ligomis. Jeigu permušimai vargina dažnai, ilgai nepraeina, trukdo kasdieniai veiklai, būtina surasti juos sukėlusią priežastį ir ją pašalinti.
Galimos priežastys
Širdies permušimus gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant:
- Elektrolitų - kalio, magnio, disbalansas organizme.
- Mažakraujystė - kada sumažėja eritrocitų ir hemoglobino kiekis kraujyje. Hemoglobinas perneša deguonį iš plaučių į audinius. Trūkstant hemoglobino, sumažėja deguonies kiekis kraujyje, todėl širdis turi greitai plakti, kad kuo dažniau kraujas cirkuliuotų pro plaučius. Širdies raumuo pavargsta dėl dažno plakimo, deguonies trūkumo, atsiranda permušimai.
- Skydliaukės ligos - širdies raumens darbui įtakos turi net ir nedideli skydliaukės hormonų (T4, T3) pokyčiai.
- Psichologinės priežastys - nerimas, stresas, nemiga, panikos atakos suaktyvina periferinę nervų sistemą, kuri tiesiogiai veikia širdies raumenį, padažnėja širdies plakimas, atsiranda permušimai. Jautrūs žmonės, net ir nedidelius širdies ritmo pasikeitimus, jaučia labiau ir stipriau.
- Kiti veiksniai - tokie kaip dažnas tonizuojančių medžiagų, kofeino naudojimas, alkoholis, rūkymas, per didelis fizinis krūvis, pervargimas, kai kurie vaistai (pvz.
Diagnostika
Permušimai nustatomi, kada gydytojas klauso paciento širdies ritmą ir yra užrašoma elektrokardiogramą (EKG parodo tik tyrimo metu vykstančius ritmo pakitimus). Jeigu permušimai vargina daugiau naktį arba fizinio krūvio metu, tada atliekamas 24 val. Holterio monitoravimas - širdies EKG registruojama visos paros metu. Kadangi permušimų priežastys, dažniausiai, būna ne dėl širdies ligų, kraujo tyrimai gali padėti nustatyti pirminį sutrikimą. Jaučiantiems širdies permušimus svarbu atlikti bendrą kraujo tyrimą (BKT), nustatyti elektrolitų kiekį kraujyje (kalio tyrimas, magnio tyrimas), ištirti skydliaukės funkciją (TTH, T4, T3 hormonai).
Kaip nerimas veikia širdies plakimą
Nerimas gali sukelti širdies plakimą dėl kelių mechanizmų:
- Streso hormonai: Nerimo metu organizmas išskiria streso hormonus, tokius kaip adrenalinas ir kortizolis, kurie pagreitina širdies ritmą ir padidina kraujospūdį.
- Nervų sistema: Nerimas suaktyvina simpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už "kovok arba bėk" atsaką. Tai sukelia širdies ritmo pagreitėjimą ir stipresnius širdies susitraukimus.
- Raumenų įtampa: Nerimas gali sukelti raumenų įtampą, įskaitant krūtinės raumenis, kurie gali sukelti diskomfortą ir jausmą, kad širdis plaka stipriau.
Depresija: daugiau nei tik bloga nuotaika
Depresija yra liga, priklausanti nuotaikos sutrikimų grupei. Jei bloga nuotaika nepagerėja dvi savaites, galime pradėti manyti, kad ji gali peraugti į lengvą depresiją. Tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.
Depresijos tipai
Depresija gali būti endogeninė (dar vadinama "vidine" arba "tikrąja") arba egzogeninė (arba "reaktyvioji"). Endogeninės depresijos priežastis paprastai pastebėti sunkiau, nes jos slypi mumyse pačiuose. Ją sukelia cheminis disbalansas smegenyse, kuris gali būti tiek įgimtas, tiek įgytas. Šio tipo depresija paprastai gydoma antidepresantais. Egzogeninę depresiją gali sukelti pervargimas ir ilgalaikis stresas (pavyzdžiui, perdegimo sindromas gali virsti depresija), sunkūs gyvenimo įvykiai ar traumos. Tačiau depresijos eiga paprastai būna panaši, nepriklausomai nuo to, kaip liga atsirado. Depresiją taip pat galima skirstyti į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Negydomos depresijos atveju paciento būklė blogėja, o depresinės būsenos stiprėja. Tokių būklių pasekmė gali būti visiškas nesirūpinimas savimi ir artimaisiais arba gyvenime nebelieka džiaugsmo.
Simptomai
Dažniausi depresijos simptomai yra prasta nuotaika, nuovargis ir prarastas susidomėjimas tuo, kas anksčiau patiko. Depresija sergantiems žmonėms taip pat dažnai pasireiškia miego sutrikimai, svorio ir apetito pokyčiai, mintys, vedančios į savęs kaltinimą ir neviltį. Depresinės būsenos paprastai intensyviausios būna ryte.
Kiti dažni depresijos simptomai:
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža
- Pesimizmas dėl ateities
- Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Fiziniai požymiai
Be gilaus liūdesio, depresija labai dažnai pasireiškia ir psichosomatiškai. Dažniausiai pasitaikančios fizinės depresijos apraiškos yra šios:
- Skausmas ir raumenų įtampa
- Virškinimo sutrikimai
- Svorio pokyčiai
- Širdies ritmo ir kvėpavimo problemos
- Sumažėjęs lytinis potraukis
- Sumažėjęs dėmesys ir koncentracija
- Kvėpavimo sunkumai ir dusulys
Socialiniai požymiai
Socialiniai depresijos požymiai apima atsitraukimą nuo socialinių veiklų, pomėgių ignoravimą ir sunkumus namų ar darbo gyvenime. Asmenys taip pat gali parodyti padidėjusį socialinį vengimą, sumažėjusį susidomėjimą draugais ir sumažėjusią motyvaciją prosocialiniam elgesiui. Kai kurie asmenys gali taip pat patirti pyktį arba dirglumą, kas gali turėti įtakos jų santykiams.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Depresijos atsiradimą gali paskatinti įvairūs veiksniai, įskaitant genetinius ir biologinius. Tyrimai rodo, kad depresija gali būti paveldima, todėl žmonės, kurių šeimoje buvo sergančių depresija, turi didesnę riziką susirgti šia liga. Genetiniai veiksniai gali turėti įtakos žmogaus smegenyse vykstantiems cheminiams procesams ir hormonų pusiausvyrai, o tai gali sukelti depresijos simptomus. Be to, biologiniai pokyčiai smegenyse, tokie kaip neurotransmiterių (serotonino, dopamino) disbalansas, gali sutrikdyti nuotaiką ir elgesį, o tai yra dažna depresijos priežastis.
Kiti rizikos veiksniai apima:
- Vaikystės traumos
- Stresas ir nedarbas
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas
- Lėtinės ligos
- Kai kurie vartojami vaistai
Diagnostika ir gydymas
Patikimą diagnozę visada nustato specialistas, atlikdamas psichologinius testus. Dažniausiai tai būna klinikinis psichologas, psichiatras, bet taip pat ir bendrosios praktikos gydytojas. Remdamiesi psichologiniais testais ir pokalbiu, gydytojai nustato diagnozę ir aptaria su pacientu tinkamą gydymą. Depresijos gydymas yra individualus procesas. Priklausomai nuo depresijos sunkumo, taikoma psichoterapija, medikamentinis gydymas (paprastai antidepresantais) arba abiejų šių būdų derinys.
Savipagalbos būdai
Jei jaučiate pirmuosius depresijos požymius, ieškokite būdų, kaip palengvinti sau gyvenimą, bent jau tol, kol turėsite galimybę kreiptis į specialistą. Rekomenduojama išbandyti keletą patikrintų būdų depresijai palengvinti:
- Sureguliuokite savo dienos režimą ir miego grafiką
- Pasitikėkite artimu žmogumi
- Stenkitės judėti, atsipalaiduoti ar išbandykite masažą
Nerimo ir depresijos ryšys su širdies ir kraujagyslių ligomis
Moterys, sergančios širdies ir kraujagyslių ligomis, jaučia didesnį psichologinį stresą nei vyrai. Įtarti, kad psichinė sveikata nėra gera, gali padėti tokių požymių, kaip baimės jausmas, padidėjęs dirglumas, nerimastingumas dėl smulkmenų, nesugebėjimas atsipalaiduoti ar sumažėjusi dėmesio koncentracija. Nerimas gali sukelti ir somatinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas ar svaigimas, pasunkėjęs mąstymas, burnos sausumas, "gumulas" gerklėje, smaugimo jausmas, dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas, mirties dėl uždusimo baimė, krūtinės skausmas, širdies plakimas ir pan. Beje, tiek depresija, tiek nerimas, jaučiami po persirgto miokardo infarkto yra susiję su padidėjusia rizika atsirasti pakartotiniam širdies įvykiui.
Baimės ir nerimo priežastys, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis Efektyvus širdies ir kraujagyslių ligų gydymas siejamas su paciento gyvenimo būdo pasikeitimais ir reguliariu vaistų vartojimu. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog šie pokyčiai yra įgyvendinami paprastai, tačiau dažnas netrukus susiduria su pirmaisiais sunkumais. Mintys, jog su diagnozuota liga gali tekti kovoti visą likusį gyvenimą kartais lemia motyvacijos trūkumą ar net sukelia depresiją. Apklausos duomenys rodo, jog dėl ligos diagnozės didelę psichologinę įtampą jaučiantys pacientai yra kur kas labiau linkę nesilaikyti pateiktų gydytojo rekomendacijų.
Psichologinė pusiausvyra yra prioritetas Vieniems pacientams lėtinės ligos diagnozės išprovokuota depresija atsiranda akimirksniu, tuo tarpu kitiems išsivysto tik laikui bėgant. Tačiau nepriklausomai nuo jos atsiradimo laiko, depresija abiem atvejais veikia kaip sunkinanti aplinkybė gydymo proceso atžvilgiu. Tyrimai parodė, kad pacientai turintys padidintą kraujospūdį ir depresiją turi 4 kartus aukštesnę riziką pasireikšti širdies smūgiui.
Pagalba ir palaikymas
Paciento psichologinė būsena daro didelę įtaką bendram ligos gydymo procesui, todėl ja rūpintis yra būtina. Medicinos specialistai pastebi, jog pastaruoju metu viešai dalintis savo patirtimi yra linkę ir jau ilgametę ligos patirtį turintys pacientai. Ligos naujokams tai yra puikus būdas pasisemti patirties bei įgauti vidinės ramybės, kuri, be jokio abejonės, yra viena iš pagrindinių priežasčių, suteikiančių gydymo procesui papildomo efektyvumo.
Jei jaučiate nerimą, širdies plakimą ar depresiją, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus. Taip pat svarbu rūpintis savimi, laikytis sveiko gyvenimo būdo ir palaikyti ryšius su artimaisiais.