Įvadas
Mūsų mokyklose mokosi įvairių raidos sutrikimų turintys mokiniai. Klasės bei grupės formuojamos atsižvelgiant į mokinių sutrikimų grupę, raiškos ypatybes, mokinių amžių, raidos etapą, mokinio būdą, elgesio bruožus ir kitas individualias ypatybes. Šiame straipsnyje aptarsime netaisyklingo teksto suvokimo sunkumus, jų priežastis, pasireiškimą ir galimus sprendimo būdus. Šis klausimas aktualus tiek pedagogams, tiek tėvams, siekiantiems padėti vaikams įveikti mokymosi iššūkius.
Intelekto Sutrikimai ir Teksto Suvokimas
Intelekto sutrikimai (protinis atsilikimas) - dalinis ar nepakankamas protinių galių išsivystymas. Jie apibūdinami įgūdžių, sudarančių tam tikrą intelekto lygį, formavimosi sutrikimais įvairiuose raidos etapuose. Protinis atsilikimas skirstomas į lengvą, vidutinį, gilų, sunkų.
Etiologija:
- Prenataliniai faktoriai: alkoholis, psichotropinės medžiagos, prasta mityba, infekcijos, preeklampsija.
- Perinataliniai faktoriai: gimdymo traumos, deguonies stygius (hipoksija), neišnešiotumas.
- Postnataliniai faktoriai: ligos ar sužalojimai (meningitas, kokliušas, tymai), galvos traumos, labai prasta mityba, skendimas, galvos smegenų infekcijos dėl toksinių medžiagų.
Požymiai:
- Atsiliekanti motorinė raida.
- Atsiliekanti kalbinė raida: vėluoja kalba, sunkumai kalbant, žodyno skurdumas.
- Sunkumai savarankiškumo srityje.
- Sunkumai įsimenant informaciją.
- Nesusieja veiksmo su pasekme.
- Elgesio problemos: įniršio protrūkiai, impulsyvumas.
- Sunkumai sprendžiant problemas, atliekant loginio mąstymo užduotis.
Gilus ir sunkus protinis atsilikimas gali būti lydimi kitų sveikatos problemų, tokių kaip priepuoliai, nuotaikos sutrikimai, nerimas. Dėl šių priežasčių, vaikams, turintiems intelekto sutrikimų, gali būti sunku suprasti ir įsisavinti tekstinę informaciją.
Autizmo Spektro Sutrikimai ir Kalbos Suvokimas
Autizmo spektro sutrikimas - neurologinis raidos sutrikimas, lemiantis vaikų socialinių įgūdžių, pasikartojančio elgesio, kalbos ir neverbalinio bendravimo iššūkius. Autizmo spektro sutrikimams priskiriami:
- Aspergerio sindromas - ASS, kuomet vaikai turi vidutinio ar aukštesnio lygio intelektą, gerus kalbinius įgūdžius, tačiau turi socialinio bendravimo sunkumų. Būdingi sunkumai pereinant nuo vienos veiklos prie kitos, abstraktaus mąstymo sunkumai, netinkamo elgesio išraiškos, monotoniška kalba, sunku verbaliai išreikšti savo emocijas.
- Vaikystės autizmas - sutrikimas išryškėja iki 3 metų. Būdingi stereotipiniai judesiai, kalbos suvokimo ir išraiškos, socialinio bendravimo problemos. Taip pat būdingos sensorinės integracijos problemos, netinkamo elgesio išraiškos, apsunkintas emocijų atpažinimas ir išraiška, intelekto sutrikimai.
- Rett sindromas - retas neurologinio vystymosi sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia mergaitėms.
Vaikams su autizmo spektro sutrikimais gali būti sunku suprasti perkeltines prasmes, ironiją ar sudėtingas sakinių konstrukcijas.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
Cerebrinis Paralyžius ir Komunikacijos Sutrikimai
Cerebrinis paralyžius (spastinis, ataksinis, diskinetinis, mišrus) - judesių ir laikysenos vystymosi sutrikimų grupė, kuri nulemia ribotą veiklą ir yra tiesiogiai susijusi su neprogresuojančiais vaiko ar vaisiaus smegenų pažeidimais. Esant cerebriniam paralyžiui, motorikos sutrikimai dažnai lydimi ir jutimų, suvokimo, bendravimo, pažinimo ir elgesio sutrikimais, taip pat epilepsija, ir antrinių kaulų - raumenų sistemos pažeidimų.
CP tipai:
- Spastinis: būdingas raumenų hipertonusas, nenormali kūno padėtis, rankos fleksija ir addukcija su vidine rotacija ir pronacija, taip pat išlikę patologiniai refleksai.
- Diskinetinis: šiai formai būdingi nevalingi judesiai - atetozės, dėl kurių atsiranda padėties koordinacijos sutrikimų. Taip pat būdinga hipertonija arba hipotonija - besikeičiantis raumenų tonusas. Gali būti žvilgsnio judesių paralyžius dėl atetozės, taip pat silpna galvos kontrolė.
- Ataksinis: būdingi pusiausvyros sutrikimai, dėl to vyrauja silpna galvos, liemens, pečių stabilizacija. Valingi judesiai galimi, tačiau jie nerangūs ir nekoordinuoti, neadekvačia jėga. Dažna hipotonija, dėl kurios atsiranda sąnarių laisvumas ir raumenų silpnumas. Gali atsirasti nistagmas.
- Mišrus: pastebimi skirtingi požymiai, tinkantys keliems CP tipams.
Vaikams su cerebriniu paralyžiumi dažnai pasireiškia kalbos ir komunikacijos sutrikimai, kurie gali apsunkinti teksto suvokimą.
Etiologija:
- Prenataliniai: mielino dangalų nesusiformavimas, hipoksija ar gimdymo metu patirta trauma, neišnešiotumas, infekcijos (raudoniukė), alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas nėštumo metu, mamos turima epilepsija, protinis atsilikimas, skydliaukės hiperfunkcija, sunki toksemija, prenatalinis vaiko smegenų kraujavimas dėl motinos toksinų ar tiesioginės traumos, kraujavimas trečiame trimestre.
- Perinataliniai: laikotarpis nuo nėštumo pradžios iki 7 naujagimio gyvenimo paros.
Spina Bifida ir Mokymosi Sunkumai
Spina bifida - įgimta stuburo smegenų išvarža.
Tipai:
- Spina Bifida occulta: švelniausias tipas, kuomet stuburo smegenys yra po oda.
- Meningocelė: nervų pažeidimas yra nedidelis arba visai nėra.
- Mielomeningocelė: sunki forma, esant šiai būklei stuburo smegenys ir nervai yra matomi, iškilę nugaros srityje maišelyje arba atviroje žaizdoje.
Nors Spina Bifida dažniausiai siejama su fiziniais apribojimais, kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir mokymosi sunkumai, įskaitant teksto suvokimo problemas.
Raumenų Distrofijos ir Pažinimo Funkcijos
Raumenų distrofijos - sutrikimų grupė, nulemianti raumeninės masės sumažėjimą ir silpnumą. Dažniausiai diagnozuojama berniukams.
Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims
Tipai:
- Diušeno raumenų distrofija: dažniausiai sutinkama forma, diagnozuojama vaikystėje.
- Bekerio raumenų distrofija: švelnesnė, lėčiau progresuojanti forma.
Nors raumenų distrofijos pirmiausia veikia fizines funkcijas, kai kurios formos gali būti susijusios su pažinimo ir mokymosi sunkumais.
Sklandaus Kalbėjimo Sutrikimai ir Skaitymo Suvokimas
Sklandaus kalbėjimo sutrikimai - sutrikę gebėjimai efektyviai kalbėti, komunikuoti, tarti garsus, sudaryti sakinius.
Tipai:
- Natūralūs kalbėjimo nesklandumai: kelių skiemenų kartojimai, įterpiniai, žodžio paieškos, sakinio struktūros keitimas.
- Fiziologinė iteracija: aiškaus minčių formulavimo ir verbalinio išsakymo sunkumai.
- Mikčiojimas: sklandaus kalbėjimo sutrikimas, kai asmuo žino, ką nori pasakyti, tačiau negali ištarti dėl nevalingos kalbėjimo aparato disfunkcijos.
- Greitakalbystė: kalbėjimas greitu tempu.
Šie sutrikimai gali trukdyti ne tik kalbėjimui, bet ir skaitymo suvokimui, nes vaikas susiduria su sunkumais jungiant garsus į žodžius ir suprantant sakinių struktūrą.
Balso Sutrikimai ir Kalbos Supratimas
Balso sutrikimai apibūdinami sąvokomis: afonija, disfonija, fonastenija.
- Afonija: visiškas balso išnykimas.
- Disfonija: išsivysto dėl asmens gebėjimo taisyklingai naudotis savo balso aparatu praradimo.
- Fonastenija: funkcinis balso sutrikimas, balso susilpnėjimas dėl nuovargio.
Nors balso sutrikimai tiesiogiai neveikia teksto suvokimo, jie gali apsunkinti komunikaciją ir mokymosi procesą.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimas: aspektai
Fonologiniai Kalbos Sutrikimai ir Skaitymo Įgūdžiai
Fonologiniai kalbos sutrikimai - garsų tarimo sutrikimai, kurie nulemia fonologines žinias, kalbėjimo ir klausymosi sunkumus.
- Foneminė akustinė dislalija: garsų tarimo sunkumai dėl apsunkinto garso įsivaizdavimo nepakankamumo.
- Foneminė artikuliacinė dislalija: garsų tarimo sunkumai, atsiradę dėl foneminės klausos disfunkcijos.
Šie sutrikimai tiesiogiai veikia skaitymo ir rašymo įgūdžius, nes vaikas negali tinkamai atpažinti ir skirti garsų.
Kalbos Neišsivystymas ir Teksto Suvokimas
Kalbos neišsivystymas - visos kalbos sistemos (garsų tarimas, garsų diskriminavimas, žodyno, rišlios kalbos tarimas) nepakankamas susiformavimas.
Išskiriami 3 kalbos neišsivystymo lygiai:
- Nežymus: vaikas geba sudaryti paprastus sakinius, tačiau pasitaiko žodžių derinimo sunkumų.
- Vidutinis: vaikas komunikuoja paprastais sakiniais, tačiau netaisyklinga žodžių tvarka juose. Žodynas siauras.
- Žymus: vaikas taria pavienius garsus, paprastus žodžius. Komunikuodamas naudoja gestus, veido išraiškas.
Esant bet kuriam kalbos neišsivystymo lygiui, vaikui bus sunku suprasti tekstą, nes trūksta bazinių kalbos įgūdžių.
Skaitymo Sutrikimai (Disleksija)
Skaitymo sutrikimai apima:
- Žodžių skaitymo sunkumai: raidžių ar skiemenų praleidimai skaitant, jų keitimai kitais, raidžių diskriminavimo ir eiliškumo žodyje pakeitimai, sunkumai vizualiai atpažinti žodžius, spėliojimas skaitant.
- Sklandaus skaitymo sunkumai: skaitoma išskiriant kiekvieną raidę, taip pat skiemenuojant, perskaitytų žodžių pakartojimas, netinkamas skaitymo tempas, skaitoma neatsižvelgiant į skyrybos ženklus, sunkumai perkeliant žvilgsnį į kitą eilutę, skaitant praleidžiami žodžiai ar pridedami, kurių nėra.
- Teksto suvokimo sunkumai: sunkumai suprantant perskaitytų žodžių reikšmes, sakinių prasmes, sunku suprasti tekstines užduotis, sunkumai suprantant pagrindinę teksto mintį, sunkumai suprantant teksto stilių, visiškas negebėjimas skaityti.
Disleksija yra vienas dažniausių mokymosi sutrikimų, kuris tiesiogiai veikia teksto suvokimą. Vaikams su disleksija sunku susieti raides su garsais, todėl skaitymas tampa lėtas ir varginantis procesas.
Rašymo Sutrikimai (Disgrafija)
Rašymo sutrikimai (disgrafija) - neurologinis sutrikimas, nulemiantis asmens rašymo ranka ir kitus smulkiosios motorikos gebėjimus. Sutrikimas nulemia rašymo proceso sėkmę: raidžių formavimą, tarpų tarp žodžių palikimą, raidžių dydį, rašymo greitį.
Disgrafija pasireiškia motorinių įgūdžių trūkumu - vaikai dažnai netaisyklingai laiko pieštuką, sunkiai formuoja raides ir išlaiko netinkamą rašymo laikyseną. Ilgesnės rašymo užduotys gali sukelti nuovargį ar net skausmą. Kognityviniai sunkumai dažniausiai pasireiškia gramatikos, rašybos ir skyrybos srityse, nors žodinis bendravimas išlieka aiškus ir sklandus. Vaikai dažnai nesuvaldo vizualinio teksto išdėstymo - rašto organizavimas tampa chaotiškas, sunku išlaikyti paraštes, tarpus ar bendrai suvokti rašinio struktūrą. Disgrafijos simptomai vaikams dažnai pasireiškia griežtu pieštuko laikymu, nelygia rašysena ir raidžių formavimo sunkumais. Rašysena gali turėti netaisyklingo dydžio raides, nevienodus tarpus tarp žodžių ar raidžių, sunkumų išlaikant paraštes. Ilgų užduočių metu dažnai prireikia pertraukų dėl rankų nuovargio ar skausmo. Gali būti pastebimas neatitikimas tarp žodinio bendravimo ir rašytinės raiškos. Disgrafiją dažnai lemia motorinio planavimo sutrikimai, trukdantys sklandžiai koordinuoti pirštų judesius be regimojo grįžtamojo ryšio. Kai kuriems vaikams pasireiškia ir regos bei klausos sutrikimų, trukdančių vystytis rašymo gebėjimams. Tokios problemos stipriai apsunkina įskaitomo teksto kūrimą.
Nors disgrafija pirmiausia veikia rašymo įgūdžius, ji taip pat gali turėti įtakos teksto suvokimui, nes vaikas susiduria su sunkumais išreikšti savo mintis raštu ir suprasti kitų parašytą tekstą.
Matematikos Mokymosi Sutrikimai (Diskalkulija)
Matematikos mokymosi sutrikimai (diskalkulija) gali netiesiogiai veikti teksto suvokimą, ypač sprendžiant tekstinius uždavinius.
Aktyvumo ir Dėmesio Sutrikimas (ADHD)
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas - sutrikimas, lemiantis vaiko gebėjimą išlaikyti dėmesį, kontroliuoti impulsyvų elgesį. Vaikams su ADHD gali būti sunku susikaupti skaitant, todėl jie praleidžia svarbias detales ir nesupranta teksto esmės.
Elgesio Sutrikimai
Elgesio sutrikimai - sutrikimai, nulemiantys vaikų elgesio išraiškas.
Sutrikimai išskiriami į:
- Opozicinis neklusnumas: būdingas pasikartojantis negatyvus elgesys, nukreiptas į autoritetingą asmenį.
- Asocialus elgesys: elgesys, neatitinkantis amžiaus, socialinių taisyklių, daiktų naudojimas ne pagal paskirtį.
Elgesio sutrikimai gali trukdyti vaikui dalyvauti mokymosi procese ir suprasti tekstinę informaciją.
Emociniai Sunkumai ir Sutrikimai
Emociniai sunkumai ir sutrikimai - sunkumai ir sutrikimai lemiantys vaikų padidintą nerimą į įvairias situacijas. Jiems būdingi bendri požymiai: veiklos vengimas, nerimas dėl ateities, jautrumas, nuovargis.
Emociniai sutrikimai skirstomi į dvi didesnes kategorijas:
- Nerimo sutrikimai: sutrikimai, kuriems būdinga savikontrolės stresinėje situacijoje sunkumai, taip pat neadekvatus atsakas į baimę keliančius dirgiklius.
- Nuotaikos sutrikimai.
Emociniai sunkumai gali apsunkinti susikaupimą ir motyvaciją mokytis, todėl vaikas susiduria su teksto suvokimo problemomis.
Wolf-Hirschhorn Sindromas
Wolf-Hirschhorn sindromas - sindromas (WHS) yra genetinis sutrikimas, pažeidžiantis daugelį kūno dalių. Vaikams su šiuo sindromu dažnai pasireiškia intelekto sutrikimai ir mokymosi sunkumai, įskaitant teksto suvokimo problemas.
Kalbos Raidos Sutrikimų Priežastys ir Naujosios Technologijos
Anglijos Švietimo tobulinimo fondas nustatė, kad 96 proc. mokyklų pastebi didėjančius vaikų su kalbos raidos sutrikimais skaičius. Jau trisdešimt metų logopede ir specialiąja pedagoge dirbanti Dalia Gudienė iš Panevėžio pasakoja apie tokių kalbos sutrikimų pagrindines priežastis ir naujųjų technologijų įtaką.
Statistika ir Reali Situacija
Statistikos duomenys rodo, kad vaikų su kalbos sutrikimais daugėja. Vis dėlto, aš manau, kad bet kokiu atveju tie statistikos duomenys rodo netikrą skaičių vaikų su kalbos sutrikimais. Kadangi mes kiekvienais metais su kolegomis svarstome, kokius duomenis pateikti. Tą skaičių vaikų, su kuriais dirbame, ar tą skaičių, kuriems reikia logopedo pagalbos. O tas skaičius, kuriems reikia pagalbos yra kelis kartus didesnis negu tas, su kuriais mes dirbame. Ir galutinių skaičių mes tikrai negalime žinoti. Grįžtant prie klausimo, jeigu mano karjeros pradžioje iš klasės paimdavau vieną du vaikus, o kartais nei vieno, tai dabar iki dešimt vaikų iš klasės tikrai drąsiai galiu sakyti turi kalbos sutrikimų ir sakyčiau, kad jiems reikia logopedo pagalbos.
Pagrindinės Priežastys
- Genetinės priežastys: Tikrai pasitaiko vaikų iš vienos šeimos su tokiu pačiu sutrikimu. Jeigu mes matome, kad šeimoje ir vienas, ir kitas vaikas ateina su tokiu pačiu sutrikimu, tai tampa aišku, kad čia yra genetiniai ryšiai.
- Galvos smegenų traumos: Kitos priežastys gali būti galvos smegenų minimalios traumos iki gimdymo, gimdymo metu, po gimdymo, ankstyvoje vaikystėje.
- Aplinkos veiksniai: Vis dėlto, labai daug mažų vaikų kalbos sutrikimus turi tik dėl aplinkos veiksnių.
Medijų Įtaka Vaiko Kalbai
Tai pirmiausia, pradėkime nuo tėvų. Tam, kad galėtume nuveikti kažkokius kitus darbus ar paplepėti su savo draugais, mes irgi pirmiausia leidžiame vaikams žaisti telefonu ar įsijungti kompiuterinius žaidimus. Vis dėlto, aš negaliu sakyti, kad reikia visiškai uždrausti ekranus, nes, pavyzdžiui, per televizorių žiūrimi gražiai įgarsinti filmukai galėtų padaryti ir labai teigiamą įtaką vaiko kalbai. Bet tai turėtų būti tokie filmukai, kurie arba įgarsinti gražia taisyklinga lietuvių kalba, arba lietuviški filmukai. Jeigu juos žiūrint filmuko kalba mums patinka, jei ji yra turtinga žodynu ir kalbama gražiais sakiniais, vadinasi ją galime rodyti ir vaikui. Jeigu vaikui tas filmukas įdomus, jeigu jis įsitraukia žiūrėdamas filmuką. tai jis gali pradėti kalbėti tiesiog ta pačia kalbėjimo maniera, tais pačiais sakiniais, tuo pačiu gražiu, pilnavertišku žodynu.
Nors ir kompiuteriniai žaidimai labiausiai kenkia kalbos vystymuisi, taip pat negaliu sakyti, kad juos reikėtų visiškai uždrausti. Turiu paminėti, kad vaikų, kurie nežaidžia kompiuterinių žaidimų socialiniai santykiai su klasės draugais, kurie žaidžia tuos žaidimus, nukenčia. Kompiuterinius žaidimus žaidžiantys vaikai (o tokių dabar dauguma) ir kalbasi apie juos. Žodžiu, televizorius, filmukai ir kompiuteriai turi labai didelį įtaką vaiko vystymuisi.
Tėvų Vaidmuo
Pirmiausia, labai svarbus tėvų žodynas, kokia kalba jie kalba. Jeigu tėvai kalba po vieną žodį, pernelyg supaprastintai arba netaisyklingai, tai vaikai natūraliai perims tokią kalbą, nes girdi ją dažniausiai. Ir nesvarbu, ar vaikas turi kalbos sutrikimą, ar ne. Taigi, jeigu mes norime, kad vaikai kalbėtų gražiai, turime užtikrinti pilnavertę aplinką kalbos ugdymui. Ir patys pakankamai laiko skirti bendravimui su vaiku. Kalbėjimui, o ne tiesiog buvimui šalia. Buvimas kartu tai nėra kalbėjimas. Vaikui reikia tikro žodinio kalbėjimo.
Taip pat svarbu sekti, kuo vaikas domisi. Jeigu vaikas žiūri filmuką, tai bent reikėtų užmesti akį ir paklausyti, kas vyksta tame filmuke. Bent jau žinoti pagrindinių veikėjų vardus, kad paskui, po filmuko žiūrėjimo, galėtumėme palaikyti pokalbį su atžala, pasidomėti apie tą filmuką, kas ten vyko. Nes labai dažnai vaikas nori bendrauti ir pasakoti apie žiūrimus filmukus, todėl tėvams reikia parodyti, kad jiems rūpi, kas įvyko naujoje filmuko serijoje, išgirsti tai iš vaiko. Tokiu būdu skatinti jį pasakoti ir netgi diskutuoti. Taip pat reikia sudaryti sąlygas vaiko žodynui plėstis.
Kada Sunerimti?
Mano bendra taisyklė tokia: pasižiūrėti į bendraamžius. Suprantu, kad mes negalime lyginti vaikų, kadangi vieni vystosi lėčiau, kiti greičiau, tačiau pastebėjus didelius skirtumus tarp bendraamžių, manau, reikėtų susirūpinti. Jeigu mes matome, kad bendraamžiai kalba žymiai daugiau nei mano vaikas, jei bendraamžių žodynas yra platesnis nei mano vaiko, ar jeigu kiti vaikai kalba jau sakiniais, o mano vaikas tik pavieniais žodžiais, tai jau yra signalas, kad turime sunerimti. Jeigu trejų metų vaikas nekalba bent jau žodžių junginiais ar trumpais sakinukais, jau reikėtų kreiptis į specialistą.
Jeigu vaikas dažnai sako, kad jis nenori žiūrėti lietuviškai įgarsintų filmų, tuomet iškart kyla klausimas, kodėl jis nenori. Ar jam tiesiog nepatinka, ar jis jų nesupranta.
Tėvų Požiūris ir Lūkesčiai
Pirmiausia, mane labiausiai pribloškia tėvų požiūris į vaikų kalbos raidą, ypač tų tėvų, kurie laukia pirmos klasės, kai jų vaiką „paims logopedas ir sutvarkys“. Kitas toks tėvų keistas požiūris, kad jų vaikui, turinčiam kalbos problemų, dvidešimt minučių per savaitę logopedo konsultacijų užtenka, kad problema susitvarkytų. Ypač jei vaikas ateina į mokyklą kalbantis tik pavieniais žodžiais. Aišku, tokiais atvejais dažnai vaikai turi kitų nustatytų specialiųjų poreikių, todėl tos dvidešimt minučių dvigubėja ir virsta keturiasdešimt. Mes turime įveikti tą penkerių ar ketverių metų atsilikimą, kai tuo pačiu metu vaikas jau pradedamas mokyti, skaityti ir rašyti. Štai vaikas susiduria su didžiuliais iššūkiais, o tėvai nesupranta, kodėl jam nepavyksta išmokti skaityti ir rašyti. Tad reikia pažiūrėti, o ar jis iš viso kalba.
Bendri Bruožai ir Dėsningumai
Aš esu pastebėjusi tam tikrų bendrų kalbos bruožų tarp vaikų, kurie turi dėmesio ir aktyvumo sutrikimus.
Kaip Elgtis su Vaiku, Turinčiu Kalbos Sutrikimą?
Pirmiausia, tėvai neturi galvoti, kad užtenka tų dvidešimties ar keturiasdešimties minučių logopedo konsultacijų, kad kalbos sutrikimas būtų ištaisytas. Turi nepamiršti, kad jie patys namuose gali padaryti ir kelis kartus daugiau, negu logopedas užsiėmimų metu. Paprasčiausiai, jie turi tam skirti laiko. Jau nuo ankstyvos vaikystės turi galvoti net kokius žaislus vaikui perka. Pavyzdžiui, berniukui nepakanka kalno žaislinių mašinyčių ar grojančių, skambančių žaislų. Taip, tai yra fun, tai linksma vaikui, bet reikia pagalvoti, ar tie žaislai skatina vaikus kalbėti, ar ugdo, ar lavina mąstymą? Nes kalba ir mąstymas dažnai neatskiriami. Ir jeigu vaikas nemėgsta žaidimų, kur reikia nors trupučio loginio mąstymo, tai, kaip taisyklė, tokie vaikai dažniau turi kalbos sutrikimų. Todėl skatinu tėvus kartu su tais linksmais žaislais rinktis ir tuos, kurie lavina mąstyti.
Kalbos Sutrikimų Priežastys ir Būdingi Trūkumai
Žinoma, jog visi tėvai labai laukia kada jų vaikas ištars pirmuosius žodžius. Tačiau ne visada atsiradus pirmiesiems žodžiams kiti išmokstami greitai ir lengvai. Pasitaiko, kad trejų metų vaikas vis dar kalba garsiažodžiais (niam -niam, miau, au-au, ate) bei trumpais savos kalbos žodeliais. Ar tai normali kalbos raida? Kada mažamečiai pradeda kalbėti sakiniais? Kokie gali būti vaikų kalbos sutrikimai? Kalbos sutrikimų priežastys labai įvairios. Garsų tarimo trūkumai gali atsirasti dėl artikuliacinio aparato (liežuvio, lūpų, gomurio) sužeidimų, netaisyklingo sukandimo, nepakankamai tikslių liežuvio ir lūpų judesių ar nesugebėjimo klausa skirti panašiai skambančius garsus.Kalbos sutrikimams būdingi šių kalbos komponentų trūkumai: skurdus žodynas, neišlavėjusi kalbos gramatinė sandara, rišlioji kalba, tarimo trūkumai, nesugebėjimas skirti panašiai skambančius garsų.
Mikčiojimas
Mikčiojimo atveju sutrinka sklandaus kalbėjimo ritmas. Išskiriama specifinė kalbos raida dėl intelekto, klausos, regos ar įvairiapusio raidos sutrikimo. Kodėl atsiranda mikčiojimas? Mikčiojimą lemia daug psichologinių, socialinių ir fiziologinių veiksnių kartu. Dažniau mikčioja vaikai iš tų šeimų, kuriose jau yra mikčiojančių. Manoma, kad pagrindinė mikčiojimo priežastis yra vaiko polinkis (įgimtas ar paveldėtas) į mikčiojimą. Esant įgimtam polinkiui, tokie faktoriai kaip komplikuotas nėštumas ar gimdymas, sudėtingi tėvų tarpusavio santykiai nėštumo metu, netinkamas psichologinis klimatas šeimoje vaikui augant gali sukelti mikčiojimą.Paprastai vaikai pradeda mikčioti 2-5 metų, kai intensyviai vystosi frazinė kalba. Pastangos mokantis kalbėti gali sukelti trumpalaikius kartojimus, užsikirtimus ar garsų tęsimą, kurie gali reikšti tiek mikčiojimo pradžią, tiek ir normalius, fiziologinius nesklandumus. Svarbu su vaiku kalbėti neskubant, dažnai sustojant. Lėta, rami, atsipalaidavusi, sklandi kalba daug efektyvesnė už tokius patarimus, kaip „įkvėpk“, „neskubėk“, „nesijaudink“. Vertėtų mažiau klausinėti vaiko įvairiausių dalykų, savo veido išraiška ir kūno kalba palaikyti vaiką, parodyti, kad klausomės jo kalbos turinio, o ne kaip jis kalba.
Disleksija
Ar daug vaikų turi mokymosi sutrikimą disleksiją (kai sutrinka garso priskyrimas raidei, sunkiai įsimenamos raidės, nemokama jungti raidžių į skiemenis)? Vaikai, kurie turi vienokių ar kitokių vystymosi sutrikimų, susiduria su įvairiais mokymosi sutrikimais. Vienas jų, dažniausiai pasitaikančių pradinėse klasėse, yra skaitymo (disleksija) sutrikimas. Tokiu atveju mokant vaikus skaityti pasitelkiami alternatyvūs mokymosi būdai, pavyzdžiui, raidėms sugalvojami smagūs pavadinimai: A - inkilėlio stogelis, H - kopėtėlės, O - obuolys; D - duona, taip sudarant žodinius vaizdinius. Mokomasi skaityti apibraukiant kiekvieną rašytinę ar spausdintinę raidę pirštu ir įsijaučiant ne tik į vaizdą, bet ir į judesį, raidės vaizduojamos pirštais, visu kūnu, pirštu rašomos smėlyje. Tai patikslina regimąjį suvokimą ir padeda susidaryti raidės vaizdiniui.
tags: #netaisyklingo #teksto #suvokimas