Sąmonė ir pasąmonė - tarsi du neatsiejami žmogaus psichikos komponentai, nuolat veikiantys kartu. Ši dviejų protinių sričių sąveika leidžia mums giliau pažinti save ir atsiverti platų žmogiškųjų patirčių spektrą. Sąmonė, kaip šviesos srautas, apšviečia kasdienes patirtis, o pasąmonė, tarsi gilus vandenynas, saugo giliausius impulsus ir neišreikštus jausmus.
Šiame straipsnyje panagrinėsime pasąmonės fenomeną - nuo jos apibrėžimo ir funkcijų iki įtakos mūsų gyvenimui ir būdų, kaip su ja sąveikauti. Ar pasąmonė išties tokia galinga, kaip teigiama? Ar ji gali paveikti mūsų likimą ir lemti veiksmus? Kada verta kreiptis į specialistą, norint ištaisyti pasąmonėje slypinčius blokus?
Pasąmonė: Kas Tai Yra?
Pasąmonė - tai mūsų protinis lygmuo, veikiantis už sąmoningumo ribų. Tai instinktai, įpročiai, automatinės reakcijos, užslėpti jausmai ir mintys. Pasąmonė yra tarsi didžiulė atminties saugykla, kaupianti gyvenimo patirtis, įsitikinimus ir mokymosi rezultatus. Tai psichologijos konceptas, apibūdinantis žemiau sąmonės veikiančius protinius procesus, sritis, kurioje saugomi primiršti prisiminimai, instinktai, potraukiai ir net suvoktos patirtys, kurios nėra lengvai pasiekiamos sąmoningam mąstymui.
Nėra vieningos nuomonės, kas tai yra. Verslo psichologė, penkių knygų autorė ir konsultantė Eglė Kijevič pasąmonę apibūdina kaip informacinį lauką, lygmenį, kuriame saugoma visa informacija apie žmogų: tiek apie šį gyvenimą, tiek apie buvusius, apie šeimos sistemas ir jų emocines patirtis.
Pasąmonė Filosofijoje, Psichologijoje Ir Neurologijoje
Pasąmonė filosofijoje tyrinėjama kaip giluminė žmogaus proto dalis, kuri yra nepasiekiama tiesioginiam sąmoningam suvokimui. Filosofinės pasąmonės sampratos prasideda nuo Platono idėjos apie tikrovės šešėlius mūsų suvokimo urvo sienose, simbolizuojančios ribotą suvokimą apie tikrovę. Pasąmonė filosofijoje dažnai siejama su kūrybiškumu, intuicija ir gilesnio savęs pažinimo šaltiniu.
Taip pat skaitykite: Pasąmonės valdymo technikos
Pasąmonė psichologijoje yra giluminis proto sluoksnis, veikiantis už sąmoningo suvokimo ribų. Tai sąvoka, apibrėžianti mintis, jausmus, impulsus ir atsiminimus, kurie nepasiekiami tiesiogiai, bet daro įtaką elgesiui ir psichologinei būklei. Freudo psichoanalizės teorija pasąmonę laiko esminiu aspektu, lemiančiu individų elgesį ir emocines reakcijas, dažnai per paslėptus norus ir potraukius. Jungas pasiūlė dar gilesnę pasąmonės koncepciją, pristatydamas kolektyvinės pasąmonės idėją, kuri apima bendrus žmoniškosios patirties simbolius ir archetipus.
Pasąmonė neurologijoje yra sudėtingas reiškinys, susijęs su smegenų veikla, kurią galima matuoti, bet sunku aiškiai apibrėžti. Neurologijoje pasąmonės funkcijos yra tiriamos per smegenų struktūras ir aktyvumą, kuris nėra sąmoningai kontroliuojamas. Tai apima instinktyvius atsakus, refleksus ir nevalingus procesus, tokius kaip širdies plakimas ar kvėpavimas. Mokslininkai taip pat tyrinėja, kaip smegenys apdoroja informaciją ne sąmoningai, pavyzdžiui, miego metu ar dėl smegenų sužalojimų.
Pasąmonė Vediškoje Filosofijoje
Pasąmonė vediškoje filosofijoje yra giliai įsišaknijusi sąvoka, kurioje pasąmonės sritis yra traktuojama kaip žmogaus proto ir sielos gelmės, glaudžiai susijusios su dvasine evoliucija. Šioje tradicijoje, pasąmonė apima ne tik asmenines patirtis, bet ir kolektyvinius žmogaus sąmonės aspektus, kurie siejasi su universaliosiomis gyvenimo tiesomis.
Pasąmonės Įtaka Mūsų Gyvenimui
Ar sudėtingos pasąmonės struktūros gali daryti įtaką likimui: lemti ne tik mintis, bet ir veiksmus? Kaip jos blokai gali keisti paveikti kelias šeimos kartas?
Eglė Kijevič teigia, kad mes turime aibę protėvių, kurie perdavė genetinę informaciją - fizinę DNR - ir tuo pačiu psichoemocinę DNR. Tai sunku pačiupinėti, bet galime pajausti ir nesąmoningai atkartoti šeimos sistemų scenarijus, giminės likimus, situacijas.
Taip pat skaitykite: Id, Ego ir Superego paaiškinimas
Pasąmonės Programos
Pasąmonės programos - tai nesąmoningi psichologiniai mechanizmai, kurie įsijungia nevaldomai. Pavyzdžiui, žmogų ramiai sėdintį apima didelis kaltės jausmas, lyg būtų nužudęs žmogų, arba apima liūdesys, lyg būtų palaidojęs visą šeimą.
Žmogus gali pats suprasti, kad ką bedarytų, kaip bandytų spręsti problemas, jis atsiduria spąstuose, kai seni metodai nepadeda pasiekti naujų rezultatų. Dalį tokios situacijos lemia ir tai, kad jis pats yra užstrigęs ir nemato priežasties, kodėl reikia išspręsti vieną ar kitą esminį klausimą. Kartais, pats to nenorėdamas, žmogus renkasi atsidurti stagnacijoje, jis kartoja tas pačias programas, nes bijo pokyčių. Tokios emocinės kilpos tampa naudingomis gilesniame suvokime. Tada gali ateiti liga, kuri yra naudinga, nepranykti skurdas, kuris ir yra naudingas, nes leidžia likti komforto zonoje - stovėti vietoje.
Norėdamas ištrūkti iš tokio užburto rato, žmogus privalo tapti savo gyvenimo šeimininku: kuo labiau pažįsti, kas tave valdo, tuo geriau valdai situacijas. Vienok, kartais yra naudinga būti auka, būti amžinu vaiku, neužaugti, neprisiimti atsakomybės. Dažniausiai tai darome nesąmoningai.
Pasąmonė Ir Moterų Viktimizacija
Kodėl moterys patenka į situacijas, kur jos yra auka? Ar tai susiję su šeimos auklėjimu ar tai pasąmonė? Eglė Kijevič teigia, kad viskas yra pasąmonė. Tai lyg įrašas: mano mama buvo auka, močiutė buvo auka, aš irgi. Tai galima pavadinti įsitikinimu, kad aš esu nevykėlė.
Senovėje kai kurie berniukai buvo kastruojami, taip atimant savarankiškumą. Jei vyro gyvenime, kaip ir jo tėvo bei senelio gyvenimuose, už juos viską darė mama, taip atimdama savarankiškumą, tai jis nesąmoningai elgsis taip pat. Arba įsitikinimas, kad negaliu sukurti verslo: tai programa, kuri reiškia, kad negaliu būtent šiuo būdu išreikšti savęs, nes tai yra nesaugu. Nesaugu būti kitokiu, reikia būti kaip visi. Visa tai atėję iš kitų kartų, iš sovietmečio, kai verslininkai visada buvo laikomi sukčiais ir vagimis. Giluminės baimės neleidžia būti savimi. Nors dabar kiti laikai, bet žmonės vis dar vadovaujasi senomis programomis, jiems atrodo, kad taip turi būti.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs pasąmonės metodai
Pasąmonė Ir Lyderystė
Sėkmingi žmonės yra tie, kurie sugebėjo pasipriešinti šioms programoms? Gal kiek per drastiška taip sakyti. Kai kurie žmonės gyvenimą mato labiau siaurai, nors turi daug ambicijų ir daug norų. Turi loginį mąstymą, bet vis tiek bijo kurti. Bijo kritikos.
Lyderiai, kurie tiki savimi ir savo idėjomis, yra tie, kurie gerai pažįsta pasąmonę ar yra psichiškai labai atsparūs? Paklauskime lyderių, ką jie daro? Jie daug investuoja į save ir žinias: medituoja, lankosi pas specialistus, treniruoja savo vidinį pasaulį kasdien. Tai giluminis, vidinis darbas. Visi, kurie nori būti tokie, turi nusiteikti pirmiausiai vidiniam darbui, o tik po to išoriniam.
Pasąmonė Ir Sveikata
Temoje "Ką mėgsta ir ko nemėgsta vėžys" kalbėjome apie tai, kaip nuoskaudos trukdo pasveikti ir kaip noras gyventi padeda atgauti sveikatą. Žmogaus pasąmonėje slypi neįkainojami energijos ir išminties klodai, kuriais galima pasinaudoti, norint kuo greičiau pasveikti.
Tyrimai rodo, kad daugelis pasveikusių nuo onkologinės ligos žmonių priėjo išvados, kad iki ligos gyveno ne įsiklausydami į savąjį „Aš“, o stengėsi atitikti kitų lūkesčius, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų sutuoktinio, tėvų, viršininko ar visuomenės lūkesčiai.
Nustatyta, kad apie 80 % visų kraujotakos, endokrininių, virškinimo trakto, onkologinių sutrikimų ar imuninės sistemos nusilpimų yra psichosomatinio pobūdžio.
Kaip Sąveikauti Su Pasąmone?
Kiek žmogus yra pasiruošęs dirbti su visa ta giluma? Ar pakanka tik psichologo pagalbos, kalbant apie vaikystę, mamą, tėtį ir kitus santykius? Be abejo, kiekvienam pakanka tiek, kiek jis yra pasiruošęs priimti informaciją. Galima nugyventi gyvenimą, galvojant, kad Lietuva yra visas pasaulis. Kitam bus kitaip.
Kada verta giliau patyrinėti pasąmonės programas? Kai žmogus jau yra išbandęs viską, kas yra suvokiama protu, tačiau jaučiasi ne kaip, reiškia, kad problema yra gilesnė ir subtilesnė. Panašiai kaip ir su ligomis: niekas iš karto neoperuoja žmogaus po pirmo vizito. Daromi tyrimai, žiūrima, kaip išvengti. Žmonės kartais nori tai išbandyti iš smalsumo, tačiau gali gauti per nagus. Nereikia čia lįsti, jei viskas gerai. Žala gali būti didesnė nei nauda.
Būdai Atsipalaiduoti Ir Sąveikauti Su Pasąmone
Organizmui fiziologiškai yra reikalingas periodiškas poilsis, kuris įmanomas giluminio atsipalaidavimo arba miego metu. Atsipalaidavęs žmogus tampa ramus, pusiausvyras, stabilizuojasi psichika bei psichiniai procesai, teigiamai veikiama emocinė bei protinė būklė. Atsipalaiduoti galima tiek sąmoningai, tiek ir nesąmoningai. Įtampa gali būti pašalinama įvairiais būdais. Poilsis kaip veiklos priešingybė gali būti tiek aktyvus, tiek ir pasyvus. Priklausomai nuo individualių savybių atsipalaidavimo būdai yra labai įvairūs.
- Relaksacija: Veiksmingai sąmoningai atsipalaiduoti galima taikant relaksacijos - koncentruoto atsipalaidavimo - techniką. Tokių metodų esmė - sąmoningas kūno raumenų grupių įtempimas ir atpalaidavimas, kai kuriais atvejais papildomai panaudojant saviįtaigos ir vaizduotės pagalbą. Taip galima pašalinti nereikalingą emocinę įtampą, susikurti vidinę ramybę bei užkirsti kelią organizmo alinimui, pervargimui, atsikratyti nemigos, atkurti vidinę pusiausvyrą bei harmoniją. Manoma, kad 15-20 min. giluminio atsipalaidavimo tolygu 2-3 val. miego.
- Muzika: Muzika taip pat gali būti puikia atpalaidavimo priemone. Tyrimai rodo, kad muzika gali veikti širdies ir kraujagyslių (pvz., mažina sistolinį kraujospūdį), kvėpavimo, nervų sistemos veiklą. Taip pat įrodyta, kad muzika gali padidinti periferinio matymo jautrumą, paveikti raumenų tonusą, asmens nuotaiką, netgi padidinti darbingumą. Muzikos kūrinių klausymas mažina nerimo ir pykčio lygį.
- Aromaterapija: Aromaterapija - vienas iš gydymo metodų, kuomet eteriniai aliejai naudojami fizinių bei dvasinių problemų sušvelninimui ir profilaktikai. Šiuolaikiniai tyrimai tik patvirtina, kad eteriniai aliejai turi antiseptinių, imuninę sistemą stiprinančių, antivirusinių savybių.
- Pasivaikščiojimas gryname ore: Vienas paprasčiausių ir lengviausiai prieinamų atsipalaidavimo būdų - tai pasivaikščiojimas gryname ore. Laiko leidimas lauke naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei žmogaus sveikatai palaikyti. Reguliariai einantis pasivaikščioti žmogus ilgainiui tampa pastebimai ramesniu. Gamta atpalaiduoja nervų sistemą, padeda atsiriboti nuo varginančių problemų.
Kiti Būdai Sąveikauti Su Pasąmone
- Sapnų analizė: Pasąmonė informaciją „perduoda“ jausmais, intuicija ir sapnais. Tyrimai rodo, kad žmogaus sapnai perspėja apie ligą! „Pranašiški“ sapnai atsiranda maždaug du tris mėnesius iki nustatant hipertoniją, mėnuo iki gastrito, du mėnesiai iki pirmųjų tuberkuliozės požymių.
- Vizualizacija: Vizualizacijoms rekomenduojama skirti 10-15 min.
- Hipnozė: Su pasąmone galima užmegzti tiesioginį ryšį ir iš tokio bendravimo turėti gana daug naudos. Hipnozė efektyviai padeda palengvinti įvairias fobijas, baimes, nerimą, neigiamų įvykių ir emocijų pasekmes. Atskleidus neigiamų emocijų priežastį, išsilaisviname nuo mus slegiančios naštos. Sustiprinamos mūsų teigiamos savybės ir gebėjimai, skatinamas savybių ugdymasis. Šios terapijos pagalba keliaujama į jūsų pasąmonę, siekiant gauti atsakymus ir išspręsti jums rūpimus klausimus ar sveikatos problemas.
- Vidinio vaiko gydymas: Vidinio vaiko gydymas yra procesas, specialiai sukurtas spręsti praeities sąlygotumus. Sąlygotumus mes atsinešame iš ankstyvos vaikystės, savo pirminių patirčių. Jie nesąmoningai daugeliu skirtingų būdų vėl pririša mus prie seno ir žinomo. Dėl to mes negalime pamatyti gyvenimo naujomis akimis. Vidinio vaiko gijimo procesas tai kelionė per savo skirtingus vystymosi laikotarpius.
Eksperimentas, Paneigiantis Įprastą Suvokimą Apie Pasąmonę
Populiariausias atsakymas į klausimą „pasąmonė protinga ar kvaila?“ būtų šis: pasąmonė yra atsakinga už paprastus stimulo-atsako veiksmus, pagrindinius faktus, objektų atpažinimą ar įprastų judesių atlikimą. Tačiau neseniai Izraelio mokslininkų komandos atliktas eksperimentas paneigia šią nuostatą.
Ran Hassin ir jo kolegos eksperimento dalyviams uždėjo šviesą išlenkiančius akinius, kad kiekviena akis matytų skirtingus vaizdus. Įprastai žmogaus smegenys apjungia abiejų akių matomus vaizdus į vieną nuoseklų vaizdą. Svarbi informacija šiame eksperimente buvo aritmetinės užduotys, pavyzdžiui „9 - 3 - 4 = “, po kurių sekė puikiai matomas skaičius - teisingas arba ne.
Rezultatai tyrėjus išties nustebino: eksperimento dalyviai statistiškai greičiau perskaitydavo skaičių, jei jis būdavo teisingas, o tai rodo, kad jie, nors ir nesąmoningai, jau būdavo išsprendę aritmetinę užduotį savo galvoje. Tai leidžia daryti prielaidą, kad žmogaus pasąmonė - gudresnė nei iki šiol buvo manyta. Šis eksperimentas ypatingas tuo, kad užduotis pareikalavo ne automatinės reakcijos, o tikslaus atsakymo į aritmetinę užduotį, kas savaime neįvyksta.