Įvadas
Paauglystė - tai laikotarpis, kupinas pokyčių, kurie gali turėti įtakos jaunuolių elgesiui ir psichinei sveikatai. Depresija paauglystėje - tai rimtas nuotaikos sutrikimas, sukeliantis nuolatinį liūdesio jausmą, energijos trūkumą, nenorą domėtis bet kokia veikla, net jei ji anksčiau džiugino. Depresija stipriai veikia gebėjimą dalyvauti kasdienėje veikloje, gali paveikti įvairias gyvenimo sritis - nuo akademinių pasiekimų iki socialinių santykių. Nors depresija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, kalbėti apie ją būtent paauglystėje labai svarbu, kadangi šiuo laikotarpiu depresija ne tik gali pasireikšti netipiniais simptomais, bet taip pat ją gali būti sunku pastebėti dėl paauglystės laikotarpio ypatumų.
Depresijos Paplitimas Paauglystėje
Įvairūs statistiniai duomenys teigia, kad depresija paauglystėje yra net labiau paplitęs sutrikimas už įvairias lėtines ligas tokias, kaip pavyzdžiui, astma. Depresija serga net 14 proc. 15-18 m. amžiaus paauglių, iš jų 3-8 proc. - sunkia depresija. Paauglystės laikotarpiu mergaitės serga depresija 2 kartus dažniau nei berniukai. Depresija paauglystėje taip pat yra siejama su padidėjusia savižudiško elgesio rizika.
Kodėl Sunku Atskirti Depresiją nuo Paauglystei Būdingo Nuotaikos Svyravimo?
Įvairūs tyrimai teigia, kad daugiau nei 70 proc. vaikų ir paauglių depresijos atvejų nediagnozuojami arba netinkamai gydomi, nes paaugliams depresiją nustatyti sunkiau (lyginti su suaugusiaisiais). Paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiškais simptomais, tokiais kaip prieštaraujantis elgesys, mokymosi apleidimas ir/ar mokyklos nelankymas, dažnai besikeičianti nuotaika ar pikta, o ne liūdna nuotaika. Pradiniai depresijos simptomai, tokie kaip nekonkretūs fiziniai skausmai (galvos, raumenų, pilvo skausmas) ar nuovargis, atsirandantis vengimas bendrauti ar užsisklendimas, padidėjęs jautrumas nesėkmėms gali būti mažai pastebimi aplinkiniams (pavyzdžiui, lyginant su elgesio sutrikimais) arba priskiriami paauglystės laikotarpio ypatumams. Be to, depresija gali būti slepiama dažnų gretutinių sutrikimų, pavyzdžiui, socialinių fobijų ir kitų nerimo sutrikimų, valgymo ar elgesio sutrikimų. Dalis paauglių nesulaukia tinkamos pagalbos bei gydymo ir dėl tėvų požiūrio į psichikos ligas.
Depresijos Simptomai Paauglystėje
Depresiją paauglystėje dažniausiai galima atpažinti iš šių emocinių ir elgesio požymių:
- Gilūs liūdesio arba beviltiškumo jausmai. Ilgalaikė liūdna nuotaika, trunkanti bent dvi savaites, gali būti depresijos požymis.
- Išnykęs susidomėjimo ar malonumo jausmas mėgstamoje, įprastoje veikloje („nebėra gyvenimo džiaugsmo“). Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais.
- Dirglumas, pykčių protrūkiai.
- Kaltės, nepasitikėjimo savimi, žemos savivertės jausmas. Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus. Kaltės ir bevertiškumo idėjos.
- Socialinis atsiskyrimas. Vengimas bendrauti su draugais, socialinė izoliacija.
- Sunkumas organizuoti savo darbus, susikaupti, prisiminti informaciją. Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Pradingęs atsakomybės jausmas dėl nepadarytų darbų mokykloje ar namuose, pamokų nelankymas.
- Lėtas mąstymas, kalbėjimas ar lėti kūno judesiai.
- Nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas. Energijos stoka, silpnumas ( ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas.
- Stipriai pasikeitęs apetitas - padidėjęs arba sumažėjęs. Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius. Polinkis persivalgyti, dėl kurio pacientai priauga papildomų kilogramų.
- Pasikeitęs miegas - miegama arba per daug, arba per mažai. Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką. Miego sutrikimai ( būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai).
- Fiziniai negalavimai - galvos, pilvo skausmai. Nekonkretūs fiziniai skausmai (galvos, raumenų, pilvo skausmas).
- Savęs žalojimas ar mintys apie savižudybę. Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiniais simptomais, tokiais kaip mokymosi apleidimas, fiziniai skausmai ar dirgli/pikta, o ne liūdna nuotaika.
Taip pat skaitykite: Paauglių patyčių pasekmės
Paauglių Elgesys, Rodantis, Kad Jis Patiria Sunkumų
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.
Vaiko Savijauta, Dėl Kurios Reikėtų Susirūpinti
Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
Priežastys, Sukeliančios Depresiją Paaugliams
Paaugliai gali susirgti depresija dėl įvairių priežasčių. Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
- Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, paauglys turi didesnę tikimybę susirgti. Jei kas nors šeimoje sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti didesnė.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių procesus smegenyse, pakitimų. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių , disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Šį sutrikimą gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas.
- Stresas ir trauminės patirtys: Emociškai sudėtingos, stresinės situacijos, tokios kaip artimojo netektis, patyčios, smurtas ar kiti sunkūs išgyvenimai, gali sukelti depresiją. Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: Alkoholis, narkotikai ir kitos psichoaktyvios medžiagos gali sukelti arba pabloginti depresiją. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Kai kurie vartojami vaistai: Pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Visgi, įtariant, kad paaugliui gali būti depresija, labai svarbu ne tik ieškoti priežasčių, ieškoti kaltų, bet kuo greičiau kreiptis pagalbos.
Kaip Atpažinti Paauglio Depresiją?
Nepaisant to, kad depresija paauglystėje yra rimtas sutrikimas, ją tikrai gali būti nelengva atpažinti dėl paauglystės raidos etapui būdingų ypatumų - nuotaikų kaitos, sumažėjusio noro bendrauti su šeima, dirglumo. Visgi, depresija, kitaip nei įprasti paauglystės bruožai, trukdo finkcionuoti kasdienėse veiklose bei yra nuolatinė. Tad, jei paauglio liūdesys, energijos trūkumas, sunkumas atlikti įprastus darbus ar kiti depresijai būdingi simptomai išlieka, nesikeičia dvi savaites, - tai jau gali būti depresijos požymis. Jei tėvai, mokytojai ar kiti paauglio aplinkoje esantys suaugusieji pastebi šiuos simptomus, svarbu įvardinti savo pastebėjimus pačiam paaugliui, paklausti apie jo savijautą, pasikalbėti. Gali būti, kad paauglys iškart neatsivers ir nepasidalins, kas slypi jo viduje, tačiau svarbu užtikrinti paauglį, kad Jums rūpi ir visada esate šalia, galite išklausyti. Taip pat, pastebint depresijai būdingus simptomus, labai svarbu kreiptis į specialistus ir pasitarti, kaip geriausia padėti juos patirinčiam paaugliui.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata: D. Vėlavičienės įžvalgos
Gydymas ir Pagalba
Įtariant, kad paaugliui gali būti depresija, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichiatru. Jei depresijos diagnozė yra patvirtinama, sudaromas gydymo planas, kurį paprastai sudaro medikamentinis gydymas bei psichoterapija. Gydant depresiją taip pat rekomenduojami miego grafiko pokyčiai bei didesnė fizinė veikla.
Gydymo Būdai
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas. Medikamentinį (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai). Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse, tik šis tikslas pasiekiamas įvairiais keliais. Ypač svarbu, kad gydymas būtų taikomas profesionaliai, individualiai bei reikalingą laiką - per anksti nutraukus, kai pajuntamas pagerėjimas, ypač didelė atkryčio rizika, o ir pati liga linkusi atsikartoti.
- Instrumentinis gydymas: Šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.
Mūsų medicinos centre Vivus Sanus depresijos gydymas atliekamas audiovizualinės relaksacijos būdu, kuris gali būti derinamas kartu su elektroterapine stimuliacija. Tai nėra tradicinis gydymo būdas, nes dažniausiai depresija yra gydoma vaistų pagalba, bet šio metodo efektyvumas yra kliniškai įrodytas, tinka vyrams ir moterims, senjorams ir paaugliams.
Nerimas Sergant Depresija
Šalia šių simptomų dažnai vargina nerimas, įtampos būsena, dėmesio sukaupimo sunkumai, pablogėjusi atmintis.
Nerimas - normaliai kiekvieno žmogaus išgyvenama būsena, kuri padeda organizmui mobilizuoti jėgas siekiant tikslo ar norint išvengti pavojaus. Nerimą jaučiame, kai laukia atsakingas pokalbis, pavyzdžiui, dėl darbo, operacija, egzaminas ar susitikimas su svarbiu žmogumi ir pan. Mūsų organizmas tada pasiruošia - jaučiame jaudulį, didesnį energijos kiekį, dėmesį koncentruojame tik tiek šia situacija, nenorime valgyti, mažiau miegame. Tuo metu tampa intensyvesnė medžiagų apykaita, pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies veikla bei kvėpavimas, išsiplečia vyzdžiai, padidėja raumenų tonusas. Kitaip tariant, gamtos esame apdovanoti gebėjimu sukaupti jėgas ties tuo, kas dabar svarbiausia, ir atidėti tai, kas gali palaukti.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos
Patologinis nerimas tampa tada, kai jis neturi akivaizdžios, suprantamos priežasties arba pasidaro toks stiprus, kad ima žmogui ne padėti, o trukdo - pavyzdžiui, studentui prieš egzaminą taip „suka pilvą ir pykina“, kad jis negali nueiti į egzaminą; kitu atveju - žmogus gali būti tiek besijaudinantis dėl darbo, kad mintys jo neapleidžia vakare nei naktį - trukdo užmigti, kartojasi sapnuose.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu. Čia kalbama apie serotonino, noradrenalino, dopamino, endogeninių opioidų gamybos ar aktyvumo pokyčius, labai svarbią vietą galvos smegenų slopinimo procesuose užimančią gama amino sviesto rūgštį.
Pacientai skundžiasi neramumu, pastoviu jauduliu ir įtampa, nuovargiu, jiems sunku susikaupti, galvoje sukasi neramios mintys apie tai, kad turi nutikti kažkas blogo, nuogąstauja dėl įvairių smulkmenų arba dėl artimųjų, savo pačių sveikatos, galimų katastrofų. Būdinga tai, kad galvojant apie ką nors į ateitį, matoma tik bloga, grėsminga ateitis, neišvengiamai susiklostanti katastrofa. Pacientai blogai miega - jiems sunku užmigti, vargina apmąstymai apie dienos įvykius, darbus, miegant sapnuose tarsi toliau sprendžiamos esamos problemos ar kankina košmarai, kuriuose nuo kažko bėgama, atsitinka kažkas baisaus, dažnai nubudinėjama. Ryte žmogus nesijaučia tinkamai pailsėjęs, jam sunku sukaupti dėmesį, bendrauti su kitais, nes pasidaro dirglus, nekantrus.
Padidėja vegetacinės nervų sistemos aktyvumas - dažniau plaka širdis, atsiranda dūrimai, skausmai širdies plote, dažnai tampa nestabilus kraujospūdis, jaučiama raumenų įtampa, padidėja prakaitavimas, atsiranda virškinimo diskomfortas ( atsirūgimai, sunkumo jausmas pavalgius skrandyje, pilvo pūtimas gurguliavimas, užkietėję ar laisvi viduriai ), gali padažnėti šlapinimasis. Sergantieji skundžiasi dažnais galvos skausmais, pulsavimu, galvos svaigimu, kvaituliu, nestabilumo pojūčiu, silpnumu. Būdingas nemalonus vidinis drebulys, karščio-šalčio bangos, aptirpimai, odos paraudimas-pabalimas.
Kaip Palaikyti Paauglį, Kenčiantį Nuo Depresijos?
Vienas iš svarbių pagalbos būdų, kai paauglys kenčia nuo depresijos yra palaikymas, tad tėvų vaidmuo taip pat yra itin svarbus.
Rekomenduojama nuoširdžiai domėtis paauglio savijauta, skirti jam visą savo dėmesį, kai jis nori kalbėtis. Svarbu prisiminti, kad paauglys, kuris kovoja su depresija, gali sunkiai komunikuoti, dažniau reaguoti pykčiu, tad svarbu būti kantriems, supratingiems ir palaikantiems. Dažni konfliktai su paaugliu gali mažinti tikimybę, kad paauglys norės atsiverti ir kalbėtis, todėl svarbu peržvelgti namie turimus reikalavimus ir stengtis nepriekaištauti dėl smulkmenų. Prisiminkite, kad depresija yra sutrikimas, kurio paauglys tikrai nepasirinko savo noru, tad nuoširdus buvimas šalia, supratimas ir palaikymas yra tai, ko paaugliui labiausiai reikia.
Tėvų ir Vaikų Ryšio Vaidmuo Depresijos Vystymuisi
Svarbu paminėti, kad tėvai vaidina svarbų vaidmenį vaikui sergant depresija. Depresijos rizika mažėja, kai vaikų ryšys su tėvais yra šiltas, palaikantis ir bendradarbiaujantis (o tai yra pozityvios tėvystės požymis). Ir priešingai, depresijos rizika didėja, kai vaikų santykiai su mama ir tėčiu yra nebendradarbiaujantys ir vaikams trūksta paramos. Daugelis tyrimų rodo, kad tėvų elgesys yra vienas iš svarbių depresijos rizikos veiksnių.
Kaip Padėti Savo Paaugliui?
Jeigu manote, kad jūsų vaikas turi depresijos simptomų, yra svarbu ne save kaltinti, o kuo skubiau kreiptis pagalbos. Labai svarbu pasikonsultuoti su specialistais: savo šeimos gydytoju, pediatru ir / ar psichikos sveikatos specialistu.
- Aktyviai klausykite, kai jūsų vaikas nori su jumis kalbėtis, nutraukite tai, ką darote, ir visą dėmesį skirkite vaikui. Atsigręžkite į savo vaiką ir palaikykite akių kontaktą. Apibendrinkite, ką jūsų manymu, girdite dukrą ar sūnų sakant, kad ji ar jis suprastų, kad jūs klausotės. Paaugliai ne visada pasirenka tinkamiausią laiką pasikalbėti, tačiau jų noras aptarti su tėvais kažką svarbaus gali būti retas ir trumpalaikis.
- Peržiūrėkite reikalavimus ir apmąstykite, kurių turite laikytis tvirtai: yra daug galimybių konfliktuoti su paaugliu (ir jų nuolat atsiras). Dažni konfliktai gali neigiamai paveikti santykius ir sumažinti tikimybę, kad paauglys ieškos tėvų paramos.
- Nuolat ieškokite ryšio: ryšį užmegzti ir palaikyti lengviau, kuomet bendraujama maloniai ir kalbama apie iš esmės teigiamą patirtį. Yra įvairių klausimų, kurie padėtų kalbėtis su vaiku susitikus po darbo dienos. Pavyzdžiui, galima paklausti, koks linksmiausias dalykas nutiko šiandien mokykloje; ką naujo sužinojo; ką smagaus šį vakarą norėtų nuveikti ir pan.
- Stebėkite: paaugliams geriau pavyksta išvengti klaidų ir geriau sekasi susidoroti su iššūkiais, kai jų tėvai žino, kur jie yra ir ką veikia. Tai nereiškia, kad turite reikalauti, kad paauglys laisvą laiką leistų tik namuose.
Ką Galite Sakyti Depresija Sergančiam Paaugliui?
Dažnai artimieji klausia, ką būtent sakyti kalbant su sergančiuoju. Svarbiausia būti jautriu ir dėmesingu, tuomet tinkami žodžiai ateina patys ir jų nereikia ilgai ieškoti.
- „Tu man svarbus.“
- „Pastebėjau, kad pastaruoju metu nekaip jautiesi, esu sunerimęs dėl tavęs“. Galite išvardinti pastebėtus depresijos simptomus, pvz. „Atrodai labai pavargęs ir prislėgtas pastaruoju metu."
- Suvokite, kad Jūsų mylimas žmogus gali nebūti atviras tame, kaip blogai jis iš tiesų jaučiasi. Daugelis žmonių gėdijasi savo būsenos ir jausmų ir juos bando slėpti arba pagražinti. Jei į klausimą „Kaip jautiesi?“ sergantysis atsako „Gerai“, pagalvokite kaip dar galite paklausti, kad išgirstumėte nuoširdesnį atsakymą.
- Taip pat, svarbu vengti frazių, kurios gali nuvertinti paauglio jausmus ar priversti jį jaustis kaltu:
- „Pasistenk būti stipresnis.“
- „Kitiems yra dar blogiau.“
- „Tu viską perdedi.“
- „Tiesiog atsipalaiduok.“
- "Tau viskas bus gerai."
Tokie ir panašūs patarimai nepadeda, o tik verčia žmogų jaustis nesuprastu ir atstumtu.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Kai jaučiatės išsekęs, neeikvokite jėgų bandydamas aprėpti visą visumą. Kreipkitės į polikliniką, kurioje esate registruotas, ir sužinokite, koks Psichikos sveikatos centras Jums priklauso. Užsiregistruokite konsultacijai pas psichiatrą ir/arba psichologą. Ši pagalba Jums nieko nekainuos. Būtinai pasinaudokite ne tik konsultacijos pas psichiatrą galimybe, kurios metu Jums greičiausiai bus paskirti vaistai, bet aktyviai prašykite konsultacijos pas psichologą. Tiesa, paprastai nemokamų konsultacijų pas psichologą kiekis Psichikos sveikatos centruose būna ribotas (pvz., iki 10 konsultacijų per metus). Ir dažniausiai toks trumpas laikas nėra pakankamas ilgalaikiams sunkumams spręsti.
Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius.
Ievos Zasimauskaitės Patirtis
Dainininkė Ieva Zasimauskaitė atvirai dalijasi savo patirtimi susidūrus su depresija ir ramiai gyventi neleidusiomis depresinėmis mintimis.
Klinikinė Depresija
Pasireiškus klinikinei depresijai pasikeičia žmogaus gebėjimas racionaliai reaguoti į stresorius. Jį ima varginti gilios ir ilgai besitęsiančios negatyvios mintys, atsiranda iškreiptas pasaulio suvokimas, jaučiamas nuolatinis nuovargis ar net mintis apgaubęs rūkas. Anksčiau lengvai išsprendžiami maži dalykai tampa per sudėtingi ir atrodo neįveikiami.
Pradžioje yra jaučiamas liūdesys, nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas, prarandamas nuolatinis veiklos susidomėjimas, išsivysto apetito sutrikimai (jo stoka arba persivalgymas), atsiranda skausmai be priežasties, neigiami miego režimo pokyčiai (per mažas arba per didelis miegojimas), darosi vis sunkiau susikaupti. Galiausiai tai perauga į saviizoliaciją ir savęs žalojimą. Šį nerimo sutrikimą patiriantis asmuo atsiskiria nuo draugų ir artimųjų, vienatvės akivaizdoje ima prarasti savivertę, pradeda galvoti apie savižudybę, o beviltiškumą skandina savęs žalojime. Visi šie pokyčiai kelia sunkumų mokykloje arba darbe, suprastėja santykiai su šeima, kas dar labiau prisideda prie depresijos gilėjimo.
Klinikinės depresijos simptomus palengvinti arba nuo jų išsivaduoti gali padėti tik profesionalūs gydytojai ir specialistai. Tai apima palaikymą, psichoterapiją ir medikamentinį gydymą. Įprastai depresijos identifikavimo kelionė prasideda psichologo, psichoterapeuto arba hipnoterapeuto kabinete. Jei anksčiau išvardinti simptomai neišnyksta 2 savaites ir ilgiau, specialistas gali įtarti depresijos atsiradimo tikimybę ir rekomenduoti apsilankyti pas psichiatrą. Jis konsultacijos metu nustato psichologinius sutrikimus ir jų lygį bei paskiria medikamentinį gydymą. Tačiau norint efektyviai vaduotis iš depresijos vien vaistų nepakanka.
Vienas iš svarbių šio nerimo sutrikimų formos aspektų yra neigiami mąstymo modeliai ir įsitikinimai, kurie skatina nevilties ir menkavertiškumo jausmą. Žinant problemą toliau tęsiama psichoterapija, kurios metu siekiama suvokimo, mąstymo ir elgesio pokyčių. Pasitelkus hipno kognityvinę elgesio terapiją, kuri apjungia kognityvinės elgesio terapijos principus su hipnoze, sukuriamas galingas terapinis metodas depresijos valdymui. Hipno terapijos metu sukelta gili atsipalaidavimo būsena leidžia asmeniui veiksmingiau pasiekti savo padidintos įtaigos lauką. Tokioje būsenoje žmogus gali tyrinėti ir keisti su klinikine depresija susijusius neigiamus mąstymo, minčių, emocijų, elgesio modelius ir įsitikinimus.
Atkreipiu dėmesį, kad nevalia pamiršti ir artimųjų, kurie glaudžiais ryšiais yra susiję su depresija patiriančiu asmeniu. Jei paskaitę šį straipsnį jame atpažįstate save - nelaukite ir imkitės tinkamų veiksmų - kreipkitės pagalbos pas psichologą. Jei nedrąsu - galite anonimiškai skambinti į pagalbos liniją. Jei jau esate atlikę šiuos veiksmus - kviečiu pasirūpinti savo dienos ritualais: susidarykite savo dienotvarkę ir sąžiningai jos laikykitės, išbandykite fizinį aktyvumą, jogą, meditaciją, muzikos klausimą, knygų skaitymą, pasivaikščiojimą gamtoje. Jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai - nieko nelaukite. Pasistenkite sukurti jaukią aplinką, pasikalbėkite ir išklausykite jį. Leiskite jam suprasti, kad jums tai rūpi. Jokiu būdu nepamokslaukite, nespauskite, nesmerkite ir nemenkinkite jo savijautos. Paskatinkite su depresija kovojantį artimąjį kreiptis profesionalios pagalbos, jei reikia - palydėkite jį iki specialisto kabineto.
Trukmė priklauso nuo depresijos lygio ir pasirinkto gydymo metodo. Jei yra apjungiamas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas - teigiamų rezultatų galima sulaukti žymiai greičiau, nei pasirinkus vieną iš šių priemonių. Jei klinikinės depresijos priežastys yra labai skaudžios, pasąmonė gali blokuoti šiuos prisiminimus, todėl sąmoningai rasti atsakymo nepavyks. Hipno terapija padeda greičiau prieiti prie šių blogų, nes hipnozės metu atrakinami kritinio mąstymo blokai, o įsitikinimai lieka nuošalyje.
Kaip Spręsti Bendravimo Problemas?
- Leiskite vaikui pasikviesti draugų. Tai suteiks jums galimybę stebėti vaiką socialinėje situacijoje ir padėti ugdyti reikiamus įgūdžius.
- Paprašykite mokytojo stebėti, ką vaikas veikia per pertraukas ir įtraukti jį į bendrą veiklą.
- Kai kurie vaikai mokykloje taip įsiaudrina, kad grįžę namo nebegali nusėdėti vietoje ir atlikti namų darbų. Leiskite vaikui pažaisti lauke ar užsiimti kita veikla, kuri padės jam atsikratyti energijos pertekliaus, o tada liepkite sėsti prie knygų.
Svarbiausia - Rūpinkitės Savimi
Sergantysis depresija nėra blogas žmogus, bet jo elgesys ir simptomai gali varginti aplinkinius, todėl visuomet rūpinkitės savimi. Darykite tai, kas jums įdomu, patinka, kur jaučiatės saugus. Jeigu jaučiate, kad jums sunku, prašykite specialistų pagalbos, visuomet brėžkite ribas ir pabandykite neprarasti savęs.
Domėkitės ir Stenkitės Nepasiduoti Mitams
Gyvenimas ir buvimas su į depresiją linkusiu žmogumi gali būti sunkus. Dažnai ir jums gali atrodyti, jog negalite kontroliuoti situacijos arba kad joje nėra išeities. Vienas iš būdų jausti, kad galite suvaldyti aplinkybes: daugiau domėtis šia liga.
tags: #paaugliu #depresijos #priezastys