Įvadas
Panevėžio kolegija, kaip svarbi aukštojo mokslo institucija, ne tik teikia žinias, bet ir aktyviai prisideda prie visuomenės gerovės. Šiame straipsnyje aptarsime Panevėžio kolegijos psichologijos dėstytojų indėlį į emocinės gerovės skatinimą, ypač atkreipiant dėmesį į jų vykdomus tyrimus ir projektus, skirtus mokyklų aplinkos gerinimui. Taip pat panagrinėsime dėstytojų požiūrį į psichologijos mokymą ir jų patirtį dirbant su studentais.
Emocinės gerovės svarba mokykloje
Mokykla yra vieta, kur vaikai praleidžia didelę savo laiko dalį, todėl itin svarbu, kad joje vyrautų darna, humaniški santykiai, tolerancija ir geranoriškumas. Siekiant užtikrinti saugią ir palankią aplinką, būtina šalinti patyčias ir sudaryti sąlygas kiekvienam bendruomenės nariui jaustis laimingam. Deja, tyrimai rodo, kad ne visose mokyklose mokiniai jaučiasi gerai: pasitaiko patyčių, nesutarimų su mokytojais, o didelis mokymosi krūvis neleidžia vaikams turėti prasmingo laisvalaikio.
Panevėžio kolegijos indėlis į mokyklų emocinės aplinkos gerinimą
Panevėžio kolegijos Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai, siekdami spręsti šias problemas, 2020-aisiais - Vaikų emocinės gerovės metais - parengė ir įgyvendino neigiamų socialinių veiksnių prevencijos projektą „Saugi emocinė aplinka mokykloje“. Šis projektas buvo atsakas į 2019 m. Panevėžio pedagoginės-psichologinės tarnybos (PPPT) atliktą tyrimą, kuris atskleidė mokinių savijautos ir saugumo problemas miesto mokyklose.
Tyrimas „Saugi emocinė aplinka mokykloje“
2020 m. rudenį atliktas tyrimas „Saugi emocinė aplinka mokykloje“ pratęsė ir papildė ankstesnę mokinių apklausą. Šį kartą anketinėje apklausoje dalyvavo 197 mokytojai iš 20 miesto mokyklų. Anketa, patalpinta elektroninėje erdvėje, buvo sudaryta iš uždarų, pusiau uždarų ir atvirų klausimų, suskirstytų į tris blokus:
- Mokytojų saugumo ir savijautos mokykloje vertinimas.
- Mokinių savijautos ir saugumo mokykloje vertinimas.
- Mokyklos emocinės aplinkos vertinimas.
Apklausos pabaigoje mokytojai galėjo pateikti komentarus ir pasiūlymus, kaip pagerinti emocinę aplinką mokykloje.
Taip pat skaitykite: Klinikos veikla ir pacientų aptarnavimas
Tyrimo rezultatai ir išvados
Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė apklausoje dalyvavusių pedagogų savo emocinę savijautą mokykloje įvertino kaip gerą, o 16,8 proc. teigė, kad jautėsi labai gerai. Tačiau maždaug ketvirtadalis jautėsi patenkinamai, kas dešimtas pedagogas savo savijautą apibūdino kaip blogą, o penki respondentai - kaip labai blogą.
Pagrindinės mokytojų nesaugumo jausmo ar emocinės įtampos priežastys:
- Dėl karantino įvestas nuotolinis mokymas (62,4 proc.).
- Didelis darbo krūvis ar laiko trūkumas (daugiau nei trečdalis respondentų).
- Bendravimas su mokiniais ar perdėti ugdytinių tėvų lūkesčiai (kas ketvirtam mokytojui).
- Problemos bendraujant su vadovais ar dėl nepamatuotų administracijos reikalavimų (penktadalis pedagogų).
Vertindami mokinių savijautą ir saugumą mokykloje, beveik visi pedagogai teigė, kad jiems rūpi, kaip jaučiasi mokiniai jų pamokose. Dauguma pritarė, kad mokinių saugumui ir savijautai mokykloje skiriamas ypatingas dėmesys, tačiau sutiko su teiginiu, kad mokykloje yra mokinių, kurie tyčiojasi iš bendraamžių.
Mokyklos emocinės aplinkos vertinimas buvo nevienareikšmis. Dauguma apklausos dalyvių teigė, kad jų mokykloje netrūksta bendruomenę vienijančių renginių, o mokyklos veikla grindžiama partneryste, dirbama komandomis, bendruomenės nariams yra žinomos jų pareigos, laikomasi taisyklių ir susitarimų, nors kartais pasitaiko tolerancijos trūkumo atvejų. Vis dėlto, maždaug kas šeštas nepritarė teiginiui, kad jų mokykloje vyrauja geras emocinis klimatas.
Apklausos dalyviai pripažino, kad mokyklose vis dar pasitaiko patyčių. Daugiau kaip pusės apklausos dalyvių teigimu, ne visada viešinama informacija apie mokyklos bendruomenės narių patiriamas patyčias, trečdalis į šį klausimą atsakyti negalėjo. Kas trečias respondentas suabejojo, ar visi žinomi patyčių atvejai mokykloje yra atsakingai ištiriami, o įvykio dalyviams suteikiama pagalba.
Taip pat skaitykite: Pagalba Panevėžio vaikams ir šeimoms
Tyrimas taip pat atskleidė, kad trečdalis apklausoje dalyvavusių mokytojų nėra girdėję apie mokykloms rekomenduotą elektroninio informavimo apie patyčias įrankį „Patyčių dėžutė“. Tai kelia abejonių, ar visos mokyklos turi ir naudoja šį įrankį.
Mokytojų pasiūlymai emocinei aplinkai gerinti
Beveik visi apklausos dalyviai pateikė komentarų bei pasiūlymų, kaip pagerinti emocinę aplinką mokykloje. Iš atvirų atsakymų išryškėjo kelios emocinės aplinkos gerinimo kryptys:
- Būtinybė stiprinti visų bendruomenės narių (mokytojų, administracijos, mokinių ir jų tėvų) bendravimą ir bendradarbiavimą, būti aktyviems, kalbėtis, gerbti vieni kitus, elgtis etiškai.
- Psichologo pagalbos poreikis mokykloje gerinant tiek mokytojų, tiek mokinių sveikatą. Keliose anketose paminėta, kad mokykloje trūksta psichologo, mokytojai pageidauja profesionalių psichologų pagalbos mokyklai, supervizijų, emocinio raštingumo, emocinės sveikatos mokymų.
- Mokytojų profesinio perdegimo prevencija, darbo sąlygų gerinimas, papildomų darbų krūvio mažinimas.
Projekto „Saugi emocinė aplinka“ darbo grupė tikisi, kad tyrimo išvados padės įvertinti mokinių ir mokytojų emocinio saugumo situaciją Panevėžio miesto mokyklose, įžvelgti tendencijas bei numatyti priemones, kuriant saugią emocinę aplinką mokykloje.
Panevėžio kolegijos psichologijos dėstytojų požiūris į psichologijos mokymą
Panevėžio kolegijos psichologijos dėstytojai ne tik vykdo tyrimus, bet ir aktyviai dalyvauja ugdant būsimus specialistus. Dėstytojai pabrėžia, kad psichologija reikalauja objektyvumo, todėl būtina surinkti daug informacijos, ją tikslinti naudojant kelis šaltinius, objektyviai vertinti ir vengti skubotų apibendrinimų. Tokį atidų ir atsakingą požiūrį į psichologijos esmę dėstytojai perduoda ir studentams.
Dėstytojų patirtis ir įžvalgos
Viena iš Panevėžio kolegijos dėstytojų, Laima Milkintaitė, teigia, kad jai patinka visi dalykai, kuriuos dėsto. Ji stengiasi sudėtingus dalykus pateikti suprantamai, vaizdžiai, per praktines užduotis, susieti su turima patirtimi ir būsima profesine veikla. Dėstytoja taip pat pabrėžia nuolatinio mokymosi ir judėjimo į priekį svarbą tiek dėstant, tiek bendraujant.
Taip pat skaitykite: Švietimo pagalba Panevėžio rajone
L. Milkintaitė pastebi, kad studentai baigdami pirmą kursą labai pasikeičia gerąja prasme - per pirmą semestrą subręsta, sustiprėja ir „paauga“ kaip asmenybės. Ji taip pat turi daug darbo su „Erasmus+“ studentais ir džiaugiasi, kad Lietuvos studentai patys imasi iniciatyvos supažindinti svečius su miestu, apylinkėmis ir tradicijomis.
Paklausta, ką darytų kitaip, jei grįžtų į savo studijų laikus, L. Milkintaitė sako, kad pirmiausia nustotų bijoti dėstytojų. Ji ragina studentus bendradarbiauti su dėstytojais, diskutuoti ir ieškoti tinkamų sprendimų, kilus problemų.
Dėstytoja taip pat pabrėžia laisvo laiko ir kitų širdžiai mielų pomėgių svarbą. Ji mėgsta skaityti knygas, ypač tradicines, nes patinka knygos kvapas, lapo tekstūra ir puslapių vartymas. L. Milkintaitė taip pat yra įvairių sporto šakų gerbėja ir jai labai patinka vaikščioti, ypač, kai reikia „išvalyti“ galvą.
Tarptautinės studijų galimybės Panevėžio kolegijoje
Panevėžio kolegija suteikia studentams galimybę įgyti tarptautinės patirties. Pavyzdžiui, pasirinkę Tarptautinio verslo studijų programą, studentai gali gauti dvigubą diplomą, t. y. per tą patį studijų laikotarpį (4 metus) įgyti ne tik Panevėžio kolegijos profesinio bakalauro, bet ir Stralsund (Vokietija) taikomųjų mokslų universiteto aukštojo mokslo diplomą. Studentai I ir II kursą baigia Panevėžio kolegijoje, o III kursą vyksta studijoms į Stralsund universitetą pagal ERASMUS mainų programą.
Ši programa yra orientuota į praktiką ir atnaujinta atsižvelgiant į 20 metų Stralsund universitete vystomos studijų programos „International Management Studies in the Baltic Sea Region“ turinį. Nuo šiol visi Tarptautinio verslo studijų dalykai yra dėstomi anglų kalba.
Absolventų atsiliepimai apie Panevėžio kolegiją
Absolventai teigiamai vertina studijas Panevėžio kolegijoje. I. Ingiliardaitė teigia, kad dėstytojai kolegijoje yra profesionalūs, įsitraukę ir nuoširdžiai palaikantys. Jie ne tik perteikė žinias, bet ir skatino savarankiškai mąstyti, analizuoti ir ieškoti sprendimų. Visa studijų aplinka skatino augti tiek kaip specialistei, tiek kaip asmenybei - tai buvo vieta, kur jautiesi svarbi, pastebėta ir skatinama siekti daugiau.
Vilniaus kolegijos bendradarbiavimas su kitomis institucijomis
Nors straipsnis daugiausia dėmesio skiria Panevėžio kolegijai, verta paminėti ir kitų Lietuvos kolegijų indėlį į švietimą ir mokslą. Pavyzdžiui, Vilniaus kolegija aktyviai bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose.
Vilniaus kolegija yra priimta į Europos aukštųjų mokyklų konsorciumą HEROES (Higher Education Roaming Opportunities and Engagement for Society), rengiantį paraišką Europos Komisijos kvietimui kurti Europos Universitetų aljansus. Kolegija taip pat pirmoji iš Lietuvos kolegijų prisijungė prie CoARA (angl. Coalition for Advancing Research Assessment) koalicijos ir susitarimo dėl mokslinių tyrimų vertinimo reformos.
tags: #panevezio #kolegija #psichologijos #destytojas