Įvadas
Šis straipsnis nagrinėja pasaulio asmenybės lavinimo mokslus per filosofinę prizmę, apžvelgiant asmens tapsmo ir buvimo sąvokas, jų raidą filosofijos istorijoje ir pritaikymą švietimo kontekste. Straipsnyje remiamasi įvairių filosofų, psichologų ir pedagogų idėjomis.
Filosofijos Studijos: Kelias į Platų Profesinį Lauką
Filosofija, iš graikų kalbos kilęs terminas, reiškiantis išminties meilę, yra žmogaus sąmoningo buvimo pasaulyje forma, paremta pastangomis pagilinti prasmės išgyvenimą, apmąstant būtį, mąstymą bei žmogaus veiklos formas. Filosofijos studijų programos yra sudarytos kaupiamosios kompetencijos principu, pradedant nuo įrankių pasiruošimo pirmuosiuose kursuose, tokių kaip užsienio kalba, graikų, lotynų kalbos, filosofijos įvadas ir logika. Vėlesniuose kursuose nuosekliai studijuojama filosofijos istorija pagal epochas - antika, viduramžiai, naujieji laikai, ir šiuolaikinės filosofijos kryptys, tokios kaip analitinė filosofija, fenomenologija.
Pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas, tačiau kai kurie studijų dalykai gali būti įvertinti įskaita. Egzaminai ir įskaitos vyksta raštu arba raštu ir žodžiu. Privalomieji dalykai sudaro 155 ECTS, o pasirenkamieji - 70 ECTS.
Dėl filosofijos studijose įgyjamų perkeliamojo pobūdžio įgūdžių, profesinės absolventų veiklos galimybės yra išskirtinai plačios ir įvairios. Jie gali dirbti švietimo sistemoje, valstybės tarnyboje, vyriausybės ir viešojo administravimo įstaigose, privačiose įmonėse, strateginėse įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, vadybos konsultacijose, pardavimuose ir reklamoje, leidyboje, žurnalistikoje ir žiniasklaidoje, viešuosiuose ryšiuose ir kt. Kai kuriose srityse konkreti profesinė karjera gali pareikalauti tolesnių studijų, pavyzdžiui, mokytojui yra reikalinga profesinė kvalifikacija.
Būti Asmenybe: Tapsmo Procesas Socialiniame Pasaulyje
Žmonės nuolat yra tapsmo procese - jie savo biografiją papildo naujausia mokymosi patirtimi ir taip sukuria naują socialinę būtį. Dėl to buvimas yra visą laiką besikeičiantis. Laikas nestovi, todėl tapsmo procesas tęsiasi tol, kol yra gyvybė. Tapsmas reiškia ne vien ateitį, bet ir galimybę virsti kažkuo daugiau, nei esi dabar. Individai gyvena ir veikia socialiniame pasaulyje; jame, mokantis iš dviejų patirčių, susiformuoja savastis. Be sociokultūrinės aplinkos neįmanoma savastis, neįmanoma būti asmenybe. Socialinis pasaulis asmens tobulėjime vaidina pagrindinį vaidmenį, o kai kurios religijos ir politinės ideologijos taip pat skatina asmenis tobulėti, pateikdamos idealios visuomenės, kuriose visi gyvens kaip rojuje, modelius. Tikrasis pasaulis, deja, neidealus. Socialinis pasaulis suskaldytas į klases, lytis, rases ir kalbas, kiekvienas turi skirtingas vertybes, požiūrius, lūkesčius. Šiame pasaulyje žmonės nėra laisvi tobulėti bet kuria norima linkme; ženkliu mastu jie išmoksta ir tampa tokiu asmens tipu, kokį diktuoja jų socialinė aplinka.
Taip pat skaitykite: Asmenybės, formavusios pasaulį
Mąstysena yra išmokstama arba, pasak Marx’o, savastis yra visuomenės produktas, o ne atvirkščiai. Kai kuriais atvejais žmonės neišvengiamai reprodukuoja tokią visuomenę, kurioje gimė. Tai nepariboja žmogaus laisvės galimybės; tik reiškia, kad esame mažiau laisvi, nei manome esą. Bet kuriuo atveju, žmonės pirmiausia turi suprasti pasaulį, o tik po to jį reprodukuoti. Dažniausiai modernioje visuomenėje išskiriami technologijos, masinės gamybos ir biurokratijos reiškiniai. Darbininką galima atleisti ir pakeisti jį bet kuo kitu: tai būdinga šiuolaikinei visuomenei. Berger’is, Berger’is ir Kellner’is pažymi, kad “mechaniškumo koreliacija yra reprodukavimas. Darbo vietoje nėra nė vieno unikalaus veiksmo. Be to, biurokratija sukūrė standartines procedūras ir veiksmingiausiai gali funkcionuoti, kai žmonės tų procedūrų išmoksta ir laikosi. Dėl to mokymasis šiose organizacijose yra nerefleksyvus procedūrų įsiminimas ir atlikimas pakartojant tai, kas išmokta.
Šiuolaikinio pasaulio tvarką vis mažiau apsprendžia organizuota religija, dėl to asmenybės apibrėžimų labai daug. Pavyzdžiui, Nietzsche tikėjo esą “Dievas mirė” ir nagrinėjo, kaip naujoje eroje turėtų gyventi individai. Jo požiūriu, jiems būtina išmokti gyventi autentiškai.
Autentiškumas: Nuo Savasties Ištikimybės iki Tarpusavio Sąveikos
Cooper’is, aptardamas Nietzsche darbus, išskyrė du netobulus autentiškumo modelius - Poloniškąjį ir Dadaistinį. Polonijus ištarė: “Būki ištikimas savasčiai”, o dadaistai tvirtino: “Vienintelis žmonių veiksmų ir įsipareigojimų autentiškumo reikalavimas yra jų spontaniškas pasirinkimas, nesuvaržytas apribojimų, nuomonių ar asmeninės praeities”. Stengdamasis rasti šių dviejų požiūrių bendrumą, Cooper’is kalba apie savastį: pagal pirmąjį apibrėžimą žmogaus esmė yra pirmiau egzistencijos, taigi, privalu gyventi pagal žmonių prigimtį; o antrasis apibrėžimas teigia, kad žmonių esmę sudaro tai, kas juos skiria nuo kitų ir dėl to žmonės privalo būti ištikimi sau. Šiais atvejais neautentiškumas galimas tada, savasčiai kažkaip trukdoma išreikšti save.
Kiti autoriai egzistencialistai, tokie kaip Buber’is ir Marcel’is, nebuvo linkę sureikšminti individo savasties, o pagrindinį dėmesį skyrė tarpusavio sąveikai - žmonių egzistencijos idealui. Nagrinėdamas tarpasmeninius santykius, Marcel’is pabrėžia asmenų prieinamumą vienas kitam. Macquarrie, komentuodamas Marcel’io darbą, tvirtina, kad “asmenys vienas kitam yra”, t.y., kad žmonės nuolat sąveikauja tarpusavyje. Buber’is pabrėžia, kad žmogiškieji santykiai yra ne aš-tai ryšys, bet ryšys aš-tu. Jis tvirtina, kad “žmonijos egzistavimas yra ne pats individas ir ne sambūris. Kiekvienas atskirai yra tik abstrakcija. Individas egzistuoja tik užmegzdamas santykius su kitais individais. Žmones į sambūrį suburia santykiai. Labiausiai visuomenės branginamos vertybės gali reikštis vien žmonių sąveikoje: be jos neegzistuotų meilė, tiesa, taika, teisingumas. Tačiau lygiai taip pat būtų neįmanoma neapykanta, melas, neteisingumas ir t.t. Anot šių filosofų, autentiškumas būdingas tiems, kurie padeda kitiems reikšti save kaip asmenybes. Čia galima įžvelgti paradoksą: izoliuotas individo egzistavimas yra neįmanomas, tačiau egzistavimas kartu su kitais gali būti autentiškas tiek, kiek jis leidžia kitiems tapti tokiais unikaliais asmenimis, kokie jie yra. Neautentiškumas atsiranda tada, kai santykiai yra nužmoginami, kai kito individualumas ir išskirtinumas yra vienaip ar kitaip varžomi, kai žmonių tarpusavio santykiai, per kuruos reiškiasi žmogaus esmė, kaip nors išniekinami. Beje, šiuolaikinės visuomenės nuasmeninta biurokratija nepripažįsta autentiškų asmenybių sąveikos ir todėl žmonėms sunku būti nuoširdžiais sau ir kitiems.
Mokymasis ir Būtis: Kidd, Rogers ir Peters Požiūriai
Nedaugelis mokymosi teorijų šalininkų mokymąsi susiejo su buvimu, tačiau verta pažymėti kai kurias išimtis: dvi suaugusiųjų švietime - Kidd ir Rogers, ir viena pradiniame ugdyme - Peters. Kidd’as tvirtina, kad buvimas ir tapsmas yra pats gyvenimas ir kad jiedu yra pagrindiniai mokymosi tikslai. Jis nagrinėja mokymąsi per savasties kūrimą ir tobulinimą, pripažindamas, kad tarp savasties kūrimo ir žmonių tarpusavio santykių yra įtampa, nors giliai jos nenagrinėja. Nors Dadaistinės autentiškumo formos nėra Kidd’o analizėje, ją rasime Rogers’o darbuose: jie suaugusiųjų švietimui buvo labai svarbūs, ypač toms grupėms, kurios pabrėžia žmogaus tobulėjimą per patirtį. Pripažindamas, kad mokymasis neturi apsiriboti švietimu, Rogers’as aprašo idealios asmenybės, susiformuojančios besimokant ar terapijoje, modelį: “Štai mano teorinis modelis. tai optimaliai psichologiškai subrendęs individas - asmenybė, laisvai funkcionuojanti ir optimaliai panaudojanti organizmo galimybes; sociali, tobulėjanti asmenybė, sugebanti tinkamai elgtis; kūrybinga, kurios elgesys išskirtinis; asmenybė nuolat besikeičianti, atrandanti save iš naujo”. Šis apibrėžimas Dadaistinis: autentiškumas reiškia nuolatinę žmogaus kaitą, laisvę, išskirtinę veiklą.
Taip pat skaitykite: Suvokimas: kaip teisingai matyti pasaulį
Peters svarstymai artimesni Kidd’o mintims bei Buber’io ir Marcel’io idealams, bet ne Rogers’o idėjoms. Jis teigia, kad: “kai žmonės, laisvai pasirinkdami, pripažindami, sutardami, bet ne dėl statuso ar užimamų pareigų bendrauja, jie yra sąmoningos asmenybės., susikuria savo asmeninį pasaulį, laisva valia dalydamiesi ir derindami individualius požiūrius. Peters’o požiūriu, asmenybė yra sąmoningai veikianti būtybė, kurios didžiausias pasiekimas yra mokėjimas bendrauti laisvanoriškai. Jo požiūriu, asmenybė gerbiama dėl praktinio mąstymo. Pagarba asmenybei yra ir socialinė, ir etinė vertybė, kuri kasdieniniame gyvenime pastebima tik tarpusavio santykiuose.
Paterson’as rašo, kad “švietimas yra savaime vertinga veikla, padedanti tobulėti asmenybei. Jei jis būtų rašęs apie mokymąsi, jam nebūtų reikėję atmesti švietimo individualumo idėjos. Kitame darbe Paterson’as plėtoja idėjas apie asmenybę, tvirtindamas, kad “asmenybės tobulėjimas iš esmės yra suvokimo praplėtimas ir.dėl jo sukuriamos vis sudėtingesnės pažinimo ir supratimo struktūros.” Teiginys atspindi autoriaus prielaidą, kad žmogus yra sąmoningas, kuo žmogus brandesnis, tuo jis sąmoningesnis”. Paterson’o požiūris į suaugusiųjų švietimą liberalus, jis mano, kad švietimas padeda kurti išsilavinusią visuomenę.
Dewey savo darbe “Demokratija ir švietimas” pripažįsta ankstyvosios vaikystės bejėgiškumą, mokymosi poreikį ir laipsnišką kūdikio augimą. Kaip ir Paterson’as, pagrindinį dėmesį jis skiria švietimui. Patį švietimo terminą jis vartoja daugiaprasmiškai. Kartais jis šį terminą tyrime vartoja mokymosi prasme, o kartais mokyklinio švietimo prasme. Švietimas jo požiūriu yra visuomenės kultūros perteikimo sistema. Kokią reikšmę jis teikia mokymuisi ypač akivaizdu iš jo tvirtinimo apie tai, kad “gyvenimas yra vystymasis, o vystymasis yra gyvenimas. Tai reiškia: (i) švietimas yra nesibaigiantis procesas; (ii) švietimo procesas yra nuolat reorganizuojamas, nuolat keičiama jo struktūra, jis nuolat transformuojamas.” Akivaizdu, kad švietimas turi savo ribas, nors mokymasis gali būti beribis. Natūralu, kad daugelis pedagogikos filosofų nagrinėjo švietimo tikslus. Vienas iš jų, Peters’as, mano, kad tikslas yra asmenybės tobulėjimas. Taip pat jis daug rašė apie išsilavinusią asmenybę, ir kad tai -švietimo tikslas. Žmogus išsilavinusiu netampa vien įgijęs specialiųjų įgūdžių. Bet svarbiausia, kad jis yra išpuoselėjęs gebėjimą protauti, pagrįsti savo įsitikinimus bei poelgius. Jis moka paaiškinti, kodėl yra taip, o ne kitaip, nes išsilavinęs asmuo pasaulį mato kitaip. Jis mėgaujasi gyvenimu, naudoja sistemiškas schemas savo įsitikinimams ir poelgiams pagrįsti bei jomis remdamasis tvarko savo patirtį. Taip pat manoma, kad jo supratimui nebūdinga siaura specializacija. Būti asmenybe reiškia būti išsilavinusiu ir racionaliu, nors Peters’as neapriboja gyvenimo kokybės sampratos, nepriskiria jos vien intelektualiajam elitui. Peters’as tvirtino, kad autonomija galima tik racionaliai mąstant.
Dearden taip pat pagrindinį dėmesį skiria autonomijai, tačiau pripažįsta, kad autonomija negali būti absoliuti, nes žmonės gyvena visuomenėje. Švietėjai ir vaikų psichologai daugiau nagrinėja tapsmą, o ne buvimą, nes didžioji vaiko gyvenimo dalis yra ateityje, o kiekvienas organizuotas ugdymo procesas privalo turėti savo apibrėžtus tikslus. Tačiau neįmanoma atskirti tapsmo ir buvimo; vaikystė yra ir buvimo, ir veiklos, ir tapsmo metas.
Švietimas tėra tik viena socialinės gyvensenos dalis; gyvendami visuomenėje vaikai ir suaugę susiduria su daugybe žmonių. Labai svarbus ir darbas, nes čia plėtojasi ir kitos žmogaus savybės. Personalo plėtra, žmogiškųjų išteklių plėtra ir pan. yra dažnos frazės suaugusiųjų švietime. Nadler’is ir Wiggs’as teigia, kad žmogiškųjų išteklių plėtra “geriausiai apibūdintina kaip bendrojo lavinimo sistema, kuria siekiama tobulinti žmonių sugebėjimus, sietinus su netiesiogine mokymosi patirtimi (klasėje, su modeliais, pavyzdžiais ir pan.) bei tiesiogine, darbe įgyjama, organizacijos sėkmei būtina patirtimi (pelnas, išsilaikymas, paslaugos, gaminiai ir pan.)”. Jų tvirtinimu, organizacija privalo suteikti mokymosi ir augimo galimybes tiek individams, tiek grupėms, padėti jiems geriau dirbti organizacijoje, tobulėti keičiant savo elgseną.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
Psichologijos Dalyko Paskirtis ir Uždaviniai
Psichologijos dalyku siekiama padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį aktyvumą, kaip suteikiantį kryptį asmenybės raidai, ir išorinį aktyvumą, kaip ugdantį saviraišką, socialinius gebėjimus bei tarpasmeninius ryšius. Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas.
Psichologijos dalyko paskirtis - supažindinti mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis (pažinimo psichologija, asmenybės psichologija, socialine psichologija), ugdyti mokinių kompetencijas, kurios įgalintų jauną žmogų taikyti psichologijos žinias gyvenime. Programa parodo psichologijos žinių praktinio pritaikymo ugdant savo asmenybę ir bendravimo įgūdžius galimybes, ugdo pozityvią nuostatą psichologinės pagalbos atžvilgiu. Pasirenkama Programa padeda labiau pažinti savo ir kito žmogaus asmenybę, suvokti sociume vykstančius procesus, pasigilinti į tarpasmeninius ryšius. Ugdomas jauno žmogaus gebėjimas tinkamai naudotis savo stiprybėmis, kompensuoti savo trūkumus.
Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys:
- Savęs pažinimas ir tyrinėjimas (pažinimo ir asmenybės psichologija)
- Savęs pažinimas santykiuose su kitais (socialinė psichologija)
- Pagalbos sau ir kitam galimybių pažinimas
III-IV gimnazijos klasėse psichologija yra laisvai pasirenkamasis dalykas. III gimnazijos klasėje siekiama suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus, kurie padėtų suvokti žmogaus asmenybę kaip sudėtingą ir nedalomą visumą, skatintų mokinius atskleisti savąjį individualumą, suvokti savo ir aplinkinių stipriąsias bei silpnąsias savybes, suprasti emocinio pasaulio reikšmę ir sudėtingumą. IV gimnazijos klasėje mokiniams suteikiamos žinios leis geriau analizuoti žmonių tarpusavio santykius, taikyti efektyvesnius socialinės sąveikos būdus. Mokiniai suvoks bendravimo socialinėje grupėje ypatumus, išmoks analizuoti konfliktines situacijas ir pasirinkti tinkamą konflikto sprendimo strategiją.
Ugdomos Kompetencijos ir Pasiekimai
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Mokiniai suvokia psichologijos dalyko tikslus ir uždavinius, geba paaiškinti psichologijos specifiškumą, naudojamus metodus, dėsningumus, ryšį su kitais mokslais. Geba, naudodamas psichologijos žinias, kelti klausimus ir rasti atsakymus apie save ir kitus. Atskiria pagrįstą psichologijos dalyko teiginį nuo nepagrįsto, geba argumentuoti. Žino psichologijos pagrindinius faktus, suvokia ir gali paaiškinti psichologijos žinių suteikiamą naudą. Giliau pažįsta savo asmenybę, sieja asmenines savybes su tikslingai iškeltais tikslais tobulėti. Stiprina pasitikėjimą savimi bei savo empatiškumą, toleranciją. Geba apibūdinti ir vertinti savo ir kitų emocijas. Geba vertinti ir apibūdinti, kaip emocijų išraiška gali paveikti kitus žmones. Moka išklausyti kitokią nuomonę, konstruktyviai spręsti kilusius konfliktus. Geba save motyvuoti, įveikti sunkumus, geba išsikelti tikslą, formuoti ir pasiekti tarpinius tikslus, analizuoja ir argumentuotai paaiškina savo sprendimus. Analizuoja ir paaiškina, kokią įtaką daro įtampa, atpažįsta dirgiklius ir lanksčiai vertina situaciją. Kritiškai vertina gyvenimo būdo ir aplinkos įtaką sveikatai. Taikydamas įgytas žinias apie save geba tikslingai formuoti asmeninį įvaizdį įvairiomis komunikavimo priemonėmis, giliau suvokia komunikacijos proceso dėsningumus, galimas komunikavimo klaidas, tikslingai naudoja komunikavimo kanalus ir priemones. Taiko įvairias strategijas bendraudamas individualiai ir grupėje. Pasiruošęs užmegzti socialinius ir darbo santykius, įgyja tam reikalingų įgūdžių. Susipažįsta su kūrybinio mąstymo, vaizduotės ypatumais, mechanizmais. Savarankiškai kelia klausimus ir kūrybiškai analizuoja problemas, idėjas, galimybes, būsimus veiksmus apsvarsto iš įvairių pozicijų, prognozuoja, įvertina riziką. Mokiniai ugdosi motyvaciją kūrybiškai interpretuoti socialinę aplinką, nuostatą nuolat keistis, tobulinti savo santykius bendruomenėje, inicijuojant pokyčius ir santykių dinamiką. Suvokia pareigą ir darbą bendruomenei ir visuomenei kaip neatskiriamą savo asmenybės komponentą. Analizuoja savo vaidmenį bendruomenės procesuose, suvokia, kaip socialinė terpė daro įtaką asmenybės formavimuisi. Analizuoja bendruomenėje kylančias problemas iš psichologijos pusės, geba tinkamai išreikšti savo poziciją. Suvokia dalyvavimo bendruomenės veikloje svarbą asmenybės augimui. Suvokia kultūros, kaip esminio asmens pasaulėvaizdį formuojančio komponento, svarbą, asmenybės formavimąsi kultūriniame (Lietuvos, Europos, pasaulio) kontekste. Geba pažinti save ir esančius šalia, atsižvelgdamas į kultūrinį kontekstą. Ugdydamas savęs suvokimą kultūriniame kontekste, mokosi, kaip atpažinti kitą, suvokia, kaip svarbu žinoti kultūros panašumus ir skirtumus, mokosi išvengti stereotipinio mąstymo, išankstinių nuostatų.
Mokiniai susipažįsta su psichologija, jos ryšiais su kitais mokslais, su pažinimo procesais. Aptariami pojūčiai, suvokimas, dėmesio, atminties, mąstymo procesai, pažinimo procesų veikimo mechanizmai, dėsniai. Ypatingas dėmesys skiriamas mąstymo procesui išryškinant kūrybinio mąstymo svarbą. Susipažįsta su pagrindinėmis intelekto teorijomis. Sudaromos sąlygos analizuoti savo pažinimo procesus, išbandyti atminties lavinimo, įsiminimo strategijas, kūrybinio mąstymo strategijas. Pristatomos populiarios asmenybės teorijos, analizuojami asmenybės raidos dėsningumai. Susipažįsta su temperamento, charakterio, motyvacijos, emocijų teorijomis. Praktinės veiklos metu giliau pažįsta savo asmenybę, numato tobulėjimo kelius.
Bendravimo Įgūdžių Ugdymas ir Konfliktų Sprendimas
Nagrinėdami tarpasmenį elgesį: kaip žmonės komunikuoja, kaip suvokia ir kaip veikia vieni kitus, mokiniai susipažįsta ir mokosi analizuoti bendravimo ir socialinių santykių dėsnius, analizuoja sėkmingo bendravimo veiksnius ir bendravimo klaidas, asmens socialinės sąveikos grupėje ypatumus. Susipažįsta su konfliktų teorija, konfliktų įvairove, aptaria jų priežastis bei sprendimo strategijas. Mokiniai diskutuoja apie pozityvaus santykio su savimi ir kitais būtinybę, siekiant išsaugoti psichinę sveikatą. Susipažįsta su psichikos sutrikimų samprata, analizuoja streso, nerimo priežastis, kartu su mokytoju ieško būdų, kaip padėti sau ir kitam. Paaiškina smurto kilmę, priežastis, išskiria jo rūšis. Diskutuoja apie ilgalaikes bei trumpalaikes pasekmes. Įvardija pagalbos galimybes smurto aukoms bei smurtautojams. Diskutuoja apie savižudybių priežastis, požymius, skatinami kreiptis pagalbos. Ugdomas psichologinis atsparumas įvairioms priklausomybėms.