Pedagogo profesija yra viena seniausių ir svarbiausių pasaulyje. Pedagogas - tai ugdymo veikėjas, kuris ugdo ir lavina kartas, perduodamas savo žinias ir gyvenimiškąją patirtį. Šiame straipsnyje aptarsime pedagogo specialybės būtiniausias savybes, kurias privalo turėti kiekvienas pedagogas, norintis dirbti su mokiniais, kad būtų pasiekti tenkinami rezultatai, pedagogo vaidmenis ir jų kaitą, bei reikalavimus pedagogui.
Pedagogo kompetencijos samprata ir sudedamosios dalys
Pedagogo kompetencijos pagrindą sudaro glaudžiai susiję dėmenys: bendroji kultūrinė kompetencija, dalykinė kompetencija ir pedagogo profesinė kompetencija. Pedagogų rengimas kryptingai orientuojamas į pedagogo praktiniam darbui būtinos kompetencijos ugdymą. Reikalavimai pedagogo kompetencijai išsamiai apibrėžiami pedagogų rengimo reglamente ir studijų krypčių reglamentuose.
Pastaruoju metu pedagogo kompetencijų tyrimams skiriamas didelis Lietuvos mokslininkų dėmesys. Švietimo sistemos įstaigoms reikalingi profesionalai, o ne žinių perteikėjai mokiniams. Mokslininkai pabrėžia, kad nepakanka, jog tobulėtų pedagogo žinios, mokėjimai, įgūdžiai - reikia, kad ir jis pats gebėtų keistis. Taip pat akcentuojama asmenybės savybių, vertybių ir teigiamų nuostatų į specialiųjų poreikių vaiką svarba, formuojant specialiojo pedagogo kompetencijas.
Žymūs Lietuvos edukologai savo darbuose daug dėmesio skiria pedagoginiams gebėjimams tobulinant kvalifikaciją, kvalifikacijos bei kompetencijos sampratų santykiui. Kompetencija, tai pedagogo profesionalumas įvairiose srityse: pedagoginių technologijų įvaldymas; pedagoginis mokslumas - mokslo krypties raidos žinojimas, dalyvavimas moksliniuose tyrimuose, atvirumas profesinei raidai: pedagoginis meistriškumas - profesionalus veiklos atlikimas. Kompetencija reiškia kvalifikuotą žinojimą, tai tokia klausimų, reiškinių sritis, su kuria asmuo gerai susipažinęs.
Pedagogo vaidmenų kaita šiuolaikinėje visuomenėje
Šiuolaikinis mokytojas - tai mokymo organizatorius, mokymosi galimybių kūrėjas, mokymosi talkininkas, patarėjas, partneris, tarpininkas tarp mokinio ir daugybės įvairių šiuolaikinių žinių šaltinių, turintis padėti mokiniams pasirengti savarankiškam gyvenimui, rūpintis nuolatiniu savo mokymusi. Vykstant politiniams, ekonominiams, socialiniams pokyčiams, informacinių technologijų plėtrai ir globalizacijai keičiasi ir švietimo sistemos situacija, o kartu ir mokytojo profesinis kompetentingumas.
Taip pat skaitykite: Elgesio ypatumai
Mokytojo profesijos kompetencijos apima bendrakultūrinę, profesines, bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas. Šiuolaikinė žinių visuomenė kelia naujus reikalavimus ikimokyklinio ugdymo kokybei. Ugdymo kokybė priklauso nuo pedagogo ir jo kompetencijų. Švietimo reforma pakeitė požiūrį į vaikystę, vaiką, vis dažniau kalbama ne tik apie ugdymo kokybę, bet kaitą ir pokyčius. Vykstanti kaita švietimo sistemoje skatina keistis pedagogus, vadovus ir visą ikimokyklinio ugdymo bendruomenę. Ikimokyklinis ugdymas reikalauja tam tikrų, specifinių kompetencijų, gebėjimų, požiūrių, kurie padėtų įtraukti į ugdymą tėvus ir pasiekti teigiamų rezultatų. Tik aktyvus ir kryptingas pedagogų ir įstaigos bendradarbiavimas gali padėti įgyvendinti švietimo reformą.
Daugelis autorių išskiria ikimokyklinio ir pradinio ugdymo tokias pedagogo kompetencijas, kaip pasišventimas, jautrumas, įžvalgumas ir supratimas, stebint vaiką, kaip jis atsiskleidžia, šiam amžiaus tarpsniui svarbiausioje veikloje - žaidžiant. Mokytojams dalykininkams, kaip ir kitiems specialistams, keičiantis visuomenės procesams, yra keliami atitinkami reikalavimai. Daugelis mokytojų yra ganėtinai geri savo dalyko žinovai, tačiau neturi išplėtotų perkeliamųjų kompetencijų, o ypač komunikacinės. Mokytojų teigiamos nuostatos plėtoti kompetencijas yra daugiau susijusios su teorinėmis žiniomis, nei su jų nuosekliu taikymų praktinėje veikloje.
Specialiojo pedagogo kompetencijos
Specialusis ugdymas - tai specialiųjų poreikių suvokimas ir siekimas padėti specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Poreikis atsiranda tada, kai tradiciniai būdai neduoda teigiamų ugdymo(-si) rezultatų. Specialiojo ugdymo veiksmingumas priklauso ne tik nuo pedagogo profesinės kompetencijos, dalykinio pasirengimo, bet ir nuo jo profesinio kryptingumo. Švietimo reformos neišvengiamai kelia naujų reikalavimų specialiesiems pedagogams, jiems privalu ne tik teikti specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, bet ir atlikti daug kitų darbų susijusių su specialiojo ugdymo organizavimu. Vienas iš esminių specialiojo ugdymo principų, yra humaniškų ir abipusę pagarba grindžiamų santykių formavimas, kuris yra paremtas specialiojo pedagogo mokėjimu bendrauti su savo auklėtiniais.
Reikalingos kompetencijos specialiajam pedagogui:
- Turėti aukštąjį išsilavinimą (profesinio bakalauro, bakalauro arba magistro kvalifikaciniai laipsniai) ir specialiojo pedagogo kvalifikaciją.
- Būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais norminiais teisės aktais, reguliuojančiais švietimo sistemą, specialiosios pedagoginės pagalbos teikimą, bendrosios ir pedagoginės etikos normas, pedagoginės prevencijos principus ir gebėti juos taikyti praktikoje.
Pagrindinės specialiojo pedagogo atliekamos funkcijos:
- Įvertina mokinio galias ir sunkumus, raidos ypatumus, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas.
- Bendradarbiauja su mokytojais, socialiniu pedagogu, psichologu ir kitais su mokiniais dirbančiais specialistais, numatant ugdymo tikslų ir uždavinių pasiekimo būdus, dirba Vaiko gerovės komisijoje (VGK), socialinės - pedagoginės grupės komisijoje, krizinių situacijų valdymo komisijoje.
- Renka ir kaupia informaciją, reikalingą konsultuojamų mokinių problemoms spręsti, bendradarbiaudamas su Marijampolės PRC bendruomene, esant būtinybei - su kitomis institucijomis (Vaiko teisių apsaugos tarnybomis, policija, psichologine pedagogine, probacijos tarnyba, specialiosios pedagogikos centrais ir kt.), atlieka mokinių veiklos ir elgesio pamokų metu stebėseną.
- Dalyvauja kuriant rengiamas (aprobuojamas) mokinio specialiojo vertinimo metodikas, mokslo ir studijų institucijų vykdomus projektus.
- Dalyvauja atliekant pedagoginį mokinių vertinimą, nustatant mokinių žinių, mokėjimų, įgūdžių, gebėjimų lygį ir jų atitikimą ugdymo programai bei įvertinant pažangą ar, esant žymiai ribotam mokinio mobilumui dėl ligos ar patologinės būklės - mokinio namuose.
Profesinio ugdymo kompetencijos
Pokyčiai vyksta visose gyvenimo, veiklos, ugdymo srityse, keldami naujus reikalavimus. Užtikrinti pokyčius, vykdyti reikalavimus turi ir profesinio rengimo institucijos ir jose dirbantys mokytojai. Profesijos mokytojas yra svarbus profesinės mokyklos veikėjas. Jis tartum tampa savotišku ,,laidininku“, kurio dėka naujovės pasiekia mokinį, o vėliau per jo veiklą - visuomenę ir darbo pasaulį.
Reikalavimai pedagogui
Asmuo gali dirbti mokytoju, jeigu jis:
Taip pat skaitykite: Prevencinės programos
- Turi pedagogo kvalifikaciją.
- Yra baigęs profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo stažą ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą.
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. visi dirbantys (vykdantys) bet kokią veiklą ar planuojantys dirbti (vykdyti) bet kokią veiklą su vaikais privalo turėti teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą).
Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu „Dėl pedagoginių ir psichologinių žinių kurso vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2017 m. birželio 28 d. Nr. V-534), asmenims 120 val. pedagoginių-psichologinių žinių kursas, išklausytas iki 2017 m. yra įskaitomas (pripažįstamas). Perlaikyti PPŽ kurso nereikia.
Kvalifikacijos tobulinimas
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas yra susijęs su mokytojų profesinio tobulėjimo sritimi. Kvalifikacijos tobulinimas nuosekliai pratęsia pedagogo rengimą, pradėtą aukštojoje mokykloje, ir trunka visą profesinės veiklos laikotarpį. Pedagogo asmeninei ir socialinei sėkmei būtina visapusiška žmogiškoji branda ir visų jo asmeninių galių realizacija, todėl kvalifikacijos tobulinimo sričių ir formų įvairovė tiesiogiai siejasi ir stiprina pedagogo norą tobulintis, jo pasitenkinimą tobulinimosi rezultatais ir jų diegimo profesinėje veikloje sėkme.
Projektinė veikla
Projektinė veikla turi pradžią, pabaigą ir baigtinius išteklius, kuria siekiama unikalaus tikslo (pvz., produkto, paslaugos ar rezultato sukūrimo). Projektinė veikla apima:
- Iniciavimą, kai nusprendžiama pradėti projektą ir apibrėžiami tikslai, rezultatai bei projekto ribos.
- Komandinį darbą, kai projektinė veikla vykdoma komandinėje aplinkoje, kur skirtingos kompetencijos ir įgūdžiai sujungiami, siekiant projekto tikslų.
Neformalusis suaugusiųjų švietimas
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo paskirtis - sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją ar įgyti papildomų kompetencijų. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti visi švietimo teikėjai. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo ir mokslo ministras.
Taip pat skaitykite: Pedagogo socialinė psichologija
tags: #pedagogo #profesijai #butinos #psichologines #kompetencijos