Šiuolaikiniame pasaulyje, kur nuolatinis skubėjimas ir didelis informacijos srautas yra norma, psichikos sveikata tampa vis svarbesnė. Nuolatinė įtampa ir stresas gali neigiamai paveikti mūsų psichologinę būseną, todėl svarbu žinoti, kaip greitai ir efektyviai atkurti psichikos pusiausvyrą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius psichikos atsistatymo būdus, nuo atsipalaidavimo technikų iki gyvenimo būdo pokyčių, kurie gali padėti atgauti harmoniją ir gerovę.
Įvadas į Psichikos Atsistatymą
Atsipalaidavimas yra organizmo gebėjimas atpalaiduoti raumenis ir pašalinti kūno bei psichologinę įtampą. Šis procesas padeda atkurti pusiausvyrą įtampos kupinoje kasdienybėje, kur šiuolaikinis greitas gyvenimo tempas reikalauja atlikti daugybę užduočių ir pareigų, dažnai atsiduriant įvairiose nepalankiose, stresą keliančiose situacijose. Nors įtampa gali padėti susitelkti, atliekant tam tikras užduotis, priimant sprendimus ar siekiant išsikeltų tikslų, ilgalaikė įtampa sutrikdo organizmo pusiausvyrą ir gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus.
Atsipalaidavimo Technikos: Raktas Į Psichikos Gerovę
Vienintelis būdas išmokti atsipalaiduoti - tai praktikuoti. Yra įvairios technikos, kurias nesunku įsisavinti ir tereikia reguliariai taikyti, kas užtikrintai atneša naudą bei ilgalaikį pagerėjimą. Šios technikos ne tik padeda „paleisti“ įtampą bei nerimą, bet ir moko juos valdyti netikėtose, nemaloniose, sudėtingose situacijose.
Atsipalaidavimo Nauda
- Mažina nuovargį: Jausite mažiau nuovargio kasdienėse veiklose.
- Gerina miegą: Žmogaus organizmo resursai atsistato miego metu, o 15-20 min. giluminio atsipalaidavimo prilygsta 2-3 valandom geros kokybės miego.
- Mažina skausmą: Skausmas gali atsirasti dėl įtampos (pavyzdžiui, galvos, nugaros skausmai). Atsipalaidavimas gali padėti praplėsti savo skausmo jutimo ribas bei mažinti skausmo jutimo stiprumą.
- Padeda susidoroti su stresu: Atsipalaidavimas padeda sumažinti streso poveikį, moko jį valdyti.
- Didina pasitikėjimą savimi: Padeda didinti sąmoningumą ir gebėjimą susidoroti su kasdienio gyvenimo išūkiais.
- Gerina santykius su kitais: Bendrauti seksis lengviau, kai būsite atsipalaidavęs ir pasitikintis savimi.
- Didina efektyvumą: Tapsite efektyvesnis įvairiose gyvenimo srityse (pvz. darbe, sportuojant ar kitoje veikloje), ir tai vėlgi kels Jūsų pasitikėjimą savimi.
Specifinės Atsipalaidavimo Technikos
Dažniausiai taikomos specifinės atsipalaidavimo technikos:
Vaizdinė relaksacija: Tai tarsi pasąmonės kalba vaizdiniais, kai įsivaizduodamas žmogus pasitraukia į savo vidų ir iš sąmoningų bei nesąmoningų prisiminimų ar norų susikuria naują realybę, kurios kryptį gali pasirinkti pats ar vadovaujamas specialisto. Kadangi, žmogaus nervų sistema formavosi veikiama gamtos dirgiklių, relaksacijoje dažnai taikomi su nusiraminimu siejami gamtos vaizdiniai: regimieji (pvz. žydras dangus, vasaros pievų žaluma, jūra); garsai (pvz. ritmiška bangų mūša, upelio čiurlenimas, medžių šlamėjimas, paukščių čiulbėjimas); fizinių pojūčių vaizdiniai (saulės šiluma, gaivus vėjas). Žmogui suteikiama galimybė susikurti veiksmingą vaizdinį iš savo paties minčių, prisiminimų, išgyvenimų, ir šie unikalūs būdai leidžia pasiekti atsipalaidavimo būseną. Ši metodika leidžia žmogui įsigilinti į save, lavinti vaizduotę, kūrybiškumą, susikurti teigiamas emocijas, modeliuoti teigiamą situacijų scenarijų, siekiant nukreipti save sėkmingai veiklai realybėje.
Taip pat skaitykite: Ar serialai kenkia psichologinei sveikatai?
Progresyvinė raumenų relaksacija: Paremta tuo principu, kad psichologinė įtampa yra glaudžiai susijusi su raumenų įtampa; ir priešingai, raumenų įtampos sumažinimas gali sumažinti psichologinę įtampą. Kadangi, netreniruoti žmonės raumenų įtampos laipsnį paprastai nelabai jaučia, ši metodika siūlo raumenis atpalaiduoti kontrasto principu, prieš tai juos valingai įtempiant. Ilgainiui, ši technika padeda išmokti atpažinti raumenų įtampą, stiprina atpalaidavimo įgūdžius ir leidžia pasiekti gilios relaksacijos būklę per vis trumpesnį laiką; o tai suteikia galimybę išmokti pašalinti įtampą, esant bet kokiom stresinėm aplinkybėm.
Taikomoji relaksacija: Šios technikos tikslas - ne tik išmokti atsipalaiduoti per labai trumpą laiką, bet ir išlaikyti atsipalaidavimo būseną kasdienės veiklos metu ar susidūrus su stresais. To išmokstama per 8-10 užsiėmimų: iš pradžių žmogus išmokomas atsipalaiduoti per 15-20 min., o vėliau palaipsniui mokomas atsipalaiduoti vis per trumpesnį laiką, kol galiausiai pasiekiamas atsipalaidavimas per kelias sekundes, susidūrus su pačia stresine situacija.
Autogeninė treniruotė: Tai saviįtaiga paremtas metodas, kurio tikslas - mažinti vegetacinės nervų sistemos simpatinės dalies aktyvumą, nenaudojant jokių pastangų, tik pasyvią dėmesio koncentraciją. Žmogus, kartodamas atitinkamas frazes, panyra į lengvo transo būseną ir dėmesį nukreipia į tam tikras kūno vietas (lavinamas gebėjimas susitelkti ties norimu objektu) bei susitelkia į savo potyrius (šilumos jausmą, rimstantį kvėpavimą, širdies plakimą). Atsiradus gebėjimui panirti į transo būseną, kartojamos specialios frazės, skirtos specifinėms problemoms spręsti (pvz. „Aš pasitikius savimi“, „Aš nerūkysiu“ ir pan.). Rezultatai pasiekiami per keliolika sesijų, kelių savaičių laikotarpyje.
Meditacija: Tai metodas, leidžiantis patirti specifinę ypatingos vidinės ramybės būseną, kuomet žmogus yra kartu maksimaliai atsipalaidavęs ir kartu budrus, sutelkęs visą dėmesį tik į pasirinktą objektą. Nors medituojantis žmogus nėra mieguistas, nėra transo būklės, tačiau jo sąmonės būklė pakinta. Meditacijos metu vyrauja pasyvi koncentracija, neatliekamos jokios tikslingos veiklos, visi išoriniai dirgikliai ir mintys tarsi „praleidžiami pro šalį“, neanalizuojami, nėra jokio vertinimo, kritiškumo ir pastangų. Protas visiškai apsivalo, asocijacijos ir mintys, susijusios su praeitimi ir ateitimi išnyksta, priartėjama prie savasties vidaus iš esmės.
Kvėpavimo pratimai: Paremti taisyklingu, ritmingu kvėpavimu, ko pasekoje mažėja centrinės nervų sistemos jaudrumas, gerėja organizmo aprūpinimas deguonimi bei medžiagų apykaitos produktų šalinimas; kvėpuojant, sudirginus diafragmą sujaudinamas nervas, veikiantis (lėtinantis) širdies darbą ir tokiu būdu pasiekiamas nusiraminimas; gerėja raumenų atsipalaidavimas. Kvėpavimas atspindi žmogaus emocinę būseną, ir esant dideliam organizmo aktyvumui, tampa dažnas, neritmiškas, paviršutiniškas. Todėl, išmokęs harmoningo kvėpavimo, t.y. veikiant atvirkštiniam procesui, žmogus tampa ramesnis, tvirtesnės nervinės pusiausvyros, atsparesnis neigiamiems pergyvenimams.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Visos minėtos technikos yra lengvai prieinama galimybė žmogui tvarkytis su patiriama įtampa. Be to, reikia pastebėti gerą laiko sąnaudų ir efektyvumo santykį: daugybė tyrimų patvirtina teigiamą atsipalaidavimo poveikį, jei praktikuojama nuolat; taigi, kasdieniai 15-30 minučių tetrunkantys užsiėmimai suteikia didelę naudą - didina streso valdymo galimybes, padeda išvengti diskomforto, gerina darbingumą, produktyvumą bei gyvenimo kokybę apskritai. Atsipalaidavimo technikos, jei vadovauja specialistas, yra nesunkiai įvaldomos, o svarbiausia, įgyti įgūdžiai leidžia žmogui ir toliau sėkmingai jas praktikuoti pačiam.
Gyvenimo Būdo Pokyčiai: Ilgalaikis Poveikis Psichikai
Be specifinių atsipalaidavimo technikų, svarbu atkreipti dėmesį į gyvenimo būdo pokyčius, kurie gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį psichikos sveikatai.
Fizinis Aktyvumas
Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas yra vienas veiksmingiausių būdų kovoti su stresu ir nuovargiu. Aerobikos pratimai, pasipriešinimo pratimai ir šokių pamokos žymiai sumažina lėtinį nuovargį, prie to prisideda ir instruktoriai, padėdami išlaikyti motyvaciją mankštintis ir taip užtikrinti ilgalaikę sėkmę. Reguliarus fizinis aktyvumas ne tik padeda kovoti su vėžio sukeltu lėtinio nuovargio sindromu, bet ir stiprina, gerina ištvermę, gerina nuotaiką ir bendrą gyvenimo kokybę. Svarbu pasirinkti individualiai tinkamą fizinio aktyvumo veiklą, atsižvelgiant į prieš diagnozės nustatymo metu buvusį sportiškumą, sugebėjimus, pageidavimus ir poreikius.
Subalansuota Mityba
Tinkami svarbių vitaminų, mineralų, riebiųjų rūgščių ir aminorūgščių deriniai gali palengvinti išsekimo simptomus. Atsisakant aukštą glikemijos indeksą turinčių produktų (cukraus ir rafinuotų angliavandenių), galima išvengti gliukozės svyravimų ir mažinti insulino išskyrimą. Taip pat svarbu atsižvelgti į galimus maisto netoleravimo simptomus ir žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Probiotikai, kurių sudėtyje yra Lactobacillus acidophilus, gamina laktazę, padedančią skaidyti ir absorbuoti laktozę.
Miego Higiena
Kokybiškas miegas yra būtinas nervų sistemos atsistatymui. Rekomenduojama miegoti 7-9 valandas per parą. Svarbu laikytis reguliaraus miego režimo, vengti kofeino ir alkoholio prieš miegą, sukurti raminančią aplinką miegamajame.
Taip pat skaitykite: Medicininės pažymos: galiojimo trukmė
Emocinė Higiena
Jei stresas tampa kasdieniu palydovu ir net trumpi poilsio momentai nepadeda, būtina ieškoti gilesnių sprendimų. Savaitgalio poilsis padeda sumažinti įtampą, tačiau visiškai nervų sistema per tokį trumpą laiką dažniausiai neatsistato. Tokiais atvejais laikas sau turi tapti ne atsitiktiniu, o nuolatiniu įpročiu. Tai gali būti pusvalandis meditacijos kasdien, savaitgaliai be darbo įsipareigojimų ar net kelių savaičių atostogos, skirtos tik atsigavimui.
Psichologinė Pagalba: Kada Kreiptis Į Specialistą
Kartais, nepaisant visų pastangų, psichikos sveikata neatsistato. Tokiais atvejais svarbu kreiptis į specialistą - psichologą ar psichoterapeutą. Konsultacijos su specialistu gali padėti įveikti nerimą, depresiją, panikos atakas ir kitus psichikos sutrikimus. Svarbu prisiminti, kad kreiptis pagalbos nėra gėda - tai rūpinimasis savo sveikata.
Nerimo Sutrikimai Ir Jų Įtaka Psichikai
Stiprus nerimas, kuris jaučiamas nuolat, nors jokių aiškių priežasčių jo gyvenimo situacijoje, dėl ko reikėtų nerimauti, tarsi ir nėra, gali būti generalizuoto nerimo sutrikimas. Kasdienės didelės adrenalino dozės, išsiskiriančios organizme dėl nerimo, visiškai išbalansuoja organizmą ir psichiką. Žmogų lydi bloga nuotauja, grėsmės, nesaugumo, lyg baimės jausmas (nerimas dėl būsimų nesėkmių, galimų nelaimių). Gali atsirasti įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne- virpulys, padidėjęs prakaitavimas, galvos svaigimas, silpnumas, pagreitėjęs pulsas, nepastovus kraujospūdis. Pacientai dažnai skudžiasi sutrikusiu virškinimu- pykinimu, pilvo pūtimu; viduriavimu arba užkietėjusiais viduriais. Dėl nerimo gali atsirasti dažnas šlapinimąsis. Visi šie simptomai kūne atsiranda dėl padidėjusio vegetatyvinės nervų sistemos aktyvumo.
Panikos Atakos
Panikos atakos - tai epizodinis stiprus nerimas. Šiam sutrikimui būdinga pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai. Kiekvienam žmogui simptomai gali šiek tiek skirtis, tačiau dažniausiai pasireiškia staiga prasidedančiu stipriu širdies plakimu, skausmu krūtinėje, smaugimo ar dusimo pojūčiu, svaigimu bei realybės pojūčio sutrikimais. Priepuoliai trunka kelias minutes, nors kartais ir ilgiau.
Socialinės Fobijos
Sociofobijos dažnai prasideda paauglystėje ir pasireiškia baime būti žmonių grupės dėmesio centre. Todėl tokių situacijų yra vengiama. Kitais atvejais, sociofobiją gali kelti beveik visos socialinės situacijos. Kenčiantys nuo sociofobijos klientai pasakoja, kad bijo žiūrėti pašnekovui į akis, gatvėje bijo pagauti kito žmogaus akių žvilgsnį. Dažnai skundžiamąsi netikėtu paraudimu, rankų virpėjimu, pykinimu, staigiu poreikiu nueiti į tualetą. Sociofobijos paprastai yra susijusios su žema saviverte ir didele kritikos baime.
Kaip Atsiranda Nerimo Sutrikimai Ir Ką Daryti
Aplink ramu, o tu vistiek jauti stiprų nerimą. Jausmus mes nuslopiname ganėtinai dažnai. Vidiniai dirgikliai yra tarsi energija, kuri negali kauptis mūsų viduje be galo ir be krašto, ji turi būti kaip nors išlieta ir išeikvota. Tad po kurio laiko jie prasiveržia užmaskuota forma- nerimu bei vegetatyvinės nervų sistemos išsibalansavimu. Nuslopinti jausmai ir kuria vidinį konfliktą- t.y. Kuomet žmogus jaučia stiprų nerimą, nesusijusį su aplinkybėmis, visada reiktų ieškoti pasąmoninio ir neregimo vidinio konflikto, kurio jis niekaip negali išpręsti automatiškai -tokiais atvejais, abi vidinio konflikto pusės yra vienodai stiprios.
Mūsų „Aš“ (ego) nepajėgia vienas pats išspręsti susikaupusių iš vaikystės psichologinių fiksacijų bei įvardinti užslopintų jausmų, kuriuos dažnai užaštrina patirtas stresas, kadangi savo pasąmoningąją dalį pasiekti nėra paprasta. Arba, kitaip tariant, išgyvenamas vidinis konfliktas, kurio vienas pats, be išorinio stebėtojo, žmogus įvardinti negali, nes šį užslėptą vidinį konfliktą pamatyti savyje pačiam ganėtinai sudėtinga. Vidinis konfliktas bei užslopinti jausmai gali pasireikšti sapnuose, tik reikia mokėti juos išsiaiškinti.
Todėl asmuo, išgyvenantis nerimo sutrikimą, vis giliau grimsta į nerimo būseną, kuri ilgainiui gali virsti depresija. Saugus išorinis pastebėjimas, atgalinis ryšys bei interpretacija padeda klientui pradėti koreguoti savo požiūrį, keisti įprastą inertišką mąstymą. Kenčiantis nuo nerimo sutrikimo žmogus gali rinktis ir medikamentinį gydymą- tai yra, jam bus skirti antidepresantai, rečiau benzodiazepinai, nuo kurių gali atsirasti pripratimas. Vaistai prislopina nerimo jausmą, dažnai kartu prislopindami ir kitus pojūčius. Asmeninė psichoterapija analizuoja ir sprendžia tik jūsų individualų atvejį.
Atleidimas Kaip Psichikos Atsistatymo Būdas
Kai mus kas nors nuskriaudžia, atsiranda nuoskauda. Jei jos nepaleidžiame ir neišsigydome, ji lieka mumyse ir trukdo laisvai tekėti gyvybinei energijai. Mūsų gyvybinė energija yra labai panaši į upę. Kai viskas gerai, ji teka savo vaga, ramiai, natūraliai pati išsivalydama, kurdama savyje ir aplink save grožį ir gėrį. Tačiau kartais joje atsiranda ar susidaro kliuvinių, užtvankų, purvo, akmenų. Toje vietoje ramybės nėra - čia ji putoja, šniokščia, taškosi į šalis. Jeigu pavyksta užtvankas pralaužti, upė vėl ramiai teka sava vaga.
Upė plukdo daugybę nešvarumų, apnašų, šapelių ir rąstų. Vienas rąstas upės neužtvenkia, tačiau jei jis neprateka, už jo užkimba kiti šapeliai, akmenėliai, pagaliai ir t.t. Taip susidaro užtvankos. Taip pat ir su nuoskaudomis. Jei jų nepaleidžiame, jos kaupiasi. Formuojasi raumenų blokai, kurie neleidžia tekėti energijai. Kai išgyvename nuoskaudą (ar bet kokį kitą jausmą), bet dėl kokių nors priežasčių (nes nemandagu, nesaugu ir pan.) savo jausmų neturime galimybės išreikšti, mes juos užspaudžiame. Ir psichologiškai, ir fiziškai. Taip tam tikroje vietoje susidaro mažulytis blokas. Kaip suspausta spyruoklytė, kuri apsigyvena kūne. Kitoje panašioje situacijoje vėl sureaguojame panašiai. Susidaro dar viena spyruoklytė, kuri užkliūna už jau esančios. Ir taip susiformuoja raumenų blokas, arba energijos upės užtvanka. Tose vietose pablogėja medžiagų ir deguonies apytaka, todėl tos vietos nusilpsta, tampa imlesnės virusams. Po kurio laiko (galbūt kelių ar keliasdešimt metų) prasideda ligos ar sutrikimai.
Tik išvalius iš savo kūno apnašas, sugriovus energijos užtvankas, energijos upė vėl ima laisvai tekėti. Jautiesi ramesnis, labiau atsipalaidavęs, geriau sutari su aplinkiniais. Viduje atsipalaidavusio žmogaus organizmas natūraliai atsistato į sveikatos režimą. Be to, į tą vietą, kurioje buvo blokas, ima laisviau tekėti kraujas, nešdamas deguonį ir maisto medžiagas, todėl buvusi užblokuota vieta sveiksta ir stiprėja.
Atleidimas padeda gydyti vidines žaizdas, jis mus išlaisvina; Jaučiame didesnį kontrolės pojūtį; Mažiau visko bijome ir nerimaujame; Mus ima supti geresni žmonės; Atleisdami kitiems, atleidžiame sau, atleisdami sau - atleidžiame kitiems; Gerėja sveikata - normalizuojasi kraujospūdis, rūgštingumas, atsipalaiduoja raumenys, pagerėja kraujotaka; Pagerėja miego kokybė; Mažiau konfliktuojame su žmonėmis; Rečiau ir silpniau pasireiškia „aukos sindromas“.
Kaip Atleisti
Įvairios praktikos - malda, meditacija, pokalbis su dvasininku ar psichologu, kognityvinė - elgesio terapija, neurolingvistinio programavimo technikos, kūno terapija ir daugelis kitų. Pavyzdžiui, galima pradėti nuo savo lūkesčių atpažinimo ir paleidimo. Kiekvienas žmogus, kiekviena situacija mūsų gyvenime pasitaiko tam, kad kažko mus išmokytų. Jei šias pamokas išmokstame, tampame laimingesni.
Psichikos Sveikata Ir Onkologinės Ligos
Onkologinės ligos gydymas dažnai būna ilgai trunkantis, neretai - pasitelkiant kelis gydymo būdus: chemoterapiją, operaciją, radioterapiją, hormonų terapiją. Gydymo metu organizmas stipriai paveikiamas, tad tiek gydymo metu, tiek po jo tenka susidurti su įvairiais pašaliniais poveikiais, nepageidaujamais simptomais. Išsekimas - vienas dažniausių šalutinių chemoterapijos poveikių, dažnesnis nei pykinimas ir skausmas. Jis apibūdinamas kaip nuovargis, jėgų stoka, depresija, prasta savijauta, prarasta motyvacija ir apribota psichinė būklė.
Kaip Padėti Sau Sergant Onkologine Liga
- Apie jaučiamą nerimą ar depresiją reikia paminėti savo onkologui ir šeimos gydytojui, jie galės Jus nukreipti pagalbai.
- Jums gali būti naudingos savitarpio pagalbos grupės, relaksacijos užsiėmimai.
- Pasirinkite gydytoją, kuriuo pasitikite, tuomet pasitikėkite gydytoju, kurį pasirinkote.
- Paprašykite jo papasakoti ar nurodyti, kur galite plačiau paskaityti apie savo ligą.
- Užsirašykite kylančius klausimus, pastebėjimus.
- Kurkite sąžiningumu ir pasitikėjimu paremtą santykį.
- Niekada neatsisakykite tradicinio medikamentinio gydymo, pasikliaudami vien netradiciniais gydymo metodais.
- Sprendimus priimkite po vieną, neskubėdami.
- Leiskite sau paprašyti pagalbos.
- Leiskite gyvenimui Jus suvesti su žmonėmis, kuriems rūpi Jūsų savijauta ir patiriami išgyvenimai.
- Palaikanti aplinka yra nuostabus dalykas.
Gydymo Paveiktos Smegenys
Terminas „gydymo paveiktos arba chemoterapinės smegenys“, „smegenų rūkas“ apibūdina dažnėjančio užmaršumo jausmą, prarastą koncentraciją bei mažėjantį susidomėjimą sudėtingomis užduotimis. Atminties aptemimas gali atsirasti dėl daugelio gydymo būdų, tačiau dažniausiai pasireiškia po chemoterapijos.
Kaip Padėti Sau Esant Gydymo Paveiktoms Smegenims
- Aptarkite šiuos simptomus su Jus gydančių medikų komanda.
- Fizinis aktyvumas didina deguonies kiekį smegenyse ir skatina išeiti iš namų, o pasikeitus aplinkai, smegenys stimuliuojamos vizualiai, socialiai ir intelektualiai.
- Treniruokite savo smegenis.
- Socialinė veikla, ypač įdomus pokalbis, aktyvina protą.
- Mokymasis kažko naujo ar dienoraščio rašymas skatina kūrybinį mąstymą, gerina atmintį ir gebėjimą kurti loginius ryšius.
- Dainavimas nuostabiai mankština smegenis, ypač asmenims, kurių vyrauja dešinysis pusrutulis.
- Įvairių smegenų mankštos priemonių galima nusipirkti: pradedant nuo kryžiažodžių ir sudoku knygų iki elektroninių smegenų treniravimo programėlių.
- Įrodyta, kad vaizduotės pratimai gerina smegenų galią, jie gali būti atliekami bet kur.
- Kambariniai augalai, ypač darbo vietoje, gerina budrumą ir pažinimo funkcijas.
Depresija: Kai Liūdesys Tampa Liga
Depresija ateina iš lėto: palaipsniui temsta, o vieną dieną atsibudęs žmogus pamato, kad jau tamsu. Depresijos diagnozę teisininkas, knygų autorius Karolis Petryla išgirdo prieš maždaug 10 metų. Nors gyveno, kaip pats sako, puikiai, turėjo sužadėtinę, gerą darbas su geru atlyginimu, daug draugų, prasidėjo emociniai svyravimai. Dabar jis žino, kad tai buvo pirmieji bipolinio afektinio sutrikimo.
Kaip Padėti Sau Sergant Depresija
- Bendraukite su žmonėmis, kurie irgi jautėsi sunkiai.
- Supraskite, kad nesvarbu, kaip sunkiai jaučiatės, kokios bebūtų gyvenime aplinkybės, - tai praeis.
- Kreipkitės į specialistus: psichoterapeutus, psichiatrus.
- Laikykitės gyvenimo būdo pokyčių: sportuokite, sveikai maitinkitės, gerai išsimiegokite.
- Atsiminkite, kad smegenys nėra atskirtos nuo kūno, nuo aplinkos. Bet koks aplinkos poveikis daro įtaką mūsų nervų sistemos pokyčiams.
Psichozė: Kai Realybė Išnyksta
Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams.
Psichozės Gydymas
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:
- Medikamentinį gydymą, palengvinantį simptomus.
- Socialines ir psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios.
- Visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).