Žiaurūs žmonių poelgiai, ypač žmogžudystės, įprastai kelia baimę ir pasibaisėjimą. Dažnai išgirdus naujienas apie kraują stingdančius nusikaltimus per kūną nubėga šiurpuliukai. Serijinių žudikų psichologija visada kėlė siaubą, tačiau kartu ir susidomėjimą. Apie juos statomi filmai, rašomos knygos, kuriami serialai, jie traukte traukia žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį. Kas slypi už šių šiurpių nusikaltimų? Ar galime suprasti žudikų motyvus ir asmenybės bruožus?
Serijinis žudikas: apibrėžimas ir tipologijos
Mokslinėje literatūroje, analizuojant žmogžudystės fenomeną, galima sutikti gana mįslingą sąvoką - serijinis žudikas. Ši sąvoka mįslinga tampa dėl tokio tipo asmens savybių, motyvacijos, žmogžudystės motyvų. Todėl dažnai tokie asmenys yra neidentifikuojami, todėl gąsdinantys, o jų žmogžudystės - keliančios daug klausimų, į kuriuos sunku rasti atsakymus. Dauguma tyrėjų, šią sąvoką apibūdina kaip asmenį, kuris tyčia nužudė tris ar daugiau žmonių per tam tikrą laiko periodą (literatūroje pateikiama, kad laiko periodas turi būti ne trumpesnis nei 72 val.). Svarbu paminėti, jog šiame apibrėžime svarbiausi yra trys elementai - aukų skaičius, laikas ir motyvacija. Dažniausiai, klasifikuojant asmenį kaip serijinį žmogžudį, yra skiriamas tam tikras aukų skaičius - jis svyruoja nuo 2 iki 10 aukų. Kalbant apie laiko elementą, svarbu pabrėžti, kad žmogžudystės vyksta skirtingu metu, t.y. žudymai išsidėstę tam tikru laiko periodu. Įdomu tai, jog serijiniai žudikai dažniausiai pasirenka panašius subjektus ar tikslus, t.y. panašios aukos, žudymo metodai, žudiko motyvacija. Yra skiriama keletas serijinių žudikų tipologijų, kurios yra naudojamos profiliavime. Viena dažniausiai naudojamų tipologijų - organizuoti ir neorganizuoti serijiniai žudikai.
Šios dvi kategorijos skiriasi žmogžudžių asmenybių charakteristikomis, gaunama informacija apie nužudymo vietą bei nužudytą asmenį. Toks klasifikavimas suteikia informacijos apie žudiko asmenybės bruožus, nurodo, kaip buvo pasielgta su auka bei apibūdina nusikaltimo vietą, tačiau yra labai platus, tačiau neleidžia identifikuoti serijinių žudikių - moterų elgesio . Naudojant šią tipologiją gali būti sunku nustatyti, kokiam tipui priskirti žudiką, kadangi čia yra labai svarbūs palikti įkalčiai, jų interpretavimas ir suvokimas ir pan.
Serijiniai žudikai: vyrai ir moterys
Mokslinėje literatūroje plačiai analizuojama, kas būdinga serijiniam žudikui. Dažniausiai yra pabrėžiama, kad tokie asmenys dažniausiai yra vyrai, vidutiniškai turintys aukštų protinių gabumų, kurių amžiaus vidurkis yra apie 30 m. Moterys serijinės žudikės sutinkamos retai (tyrime, kuriame buvo tirta 200 serijinių žudikų, moterys sudarė 12 - 17 proc.). Tokie nusikaltėliai yra linkę būti vieni, dažniausiai pasmaugia arba primuša auką. Serijiniai žudikai dažniausiai planuoja savo nusikaltimus, dažnai fantazuoja ir planuoja tai detaliai. Tokie nusikaltėliai yra linkę pasirinkti panašias įvykio vietas, panašių savybių turinčias aukas. Taigi galima pastebėti, kad serijiniai žudikai dažniausiai yra vyrai, kurie skiriasi savo IQ, socializacijos ypatumais, aukų pasirinkimo motyvais, paliktų įkalčių gausa ir pan. Minėta tipologija plačiai naudojama užsienio šalyse - nusikaltėlių profiliavime. Tyrimų, kurie būtų atlikti analizuojant serijinius žudikus Lietuvoje nebuvo rasta, todėl būtų naudinga paanalizuoti tokių nusikaltėlių asmenybės bruožus bei aspektus, susijusius su aukomis bei nusikaltimo vieta Lietuvos mastu. Gauti duomenys suteiktų informacijos apie galimą minėtos tipologijos panaudojimo galimybes bei tokių asmenų charakteristikų nustatymo galimybes ir galbūt leistų daryti prielaidas apie tolimesnius tokių asmenų nusikaltimus.
Psichologas Marvinas Zuckermanas šią savaitę paskelbtame tyrime rašo, kad apie žiauriausias pasaulio moteris yra žinoma dar labai mažai. M. Zuckermaną seniai domina žmogžudystės. Kartu su kolega Tomu Browersu jis tiria masinių žudikų savybes ir jų nusikaltimus. Bet tik praėjusiais metais psichologas suvokė kiek mažai yra žinoma apie moteris, kurios įvykdo kraupiausias žmogžudystes. Didžioji dalis literatūros apima nusikaltimus, kuriuos įvykdė vyrai. Turbūt daugeliui yra tekę girdėti apie tokius serijinius žudikus kaip Jeffrey Dahmeris ar Tedas Bundy, o literatūra apie jų nusikaltimus yra ganėtinai išsami. Bet gerokai mažiau yra žinomos tokios moterys kaip Belle Gunness ar Nannie Doss, kurių nusikaltimai ne ką mažiau žiaurūs. Antrojoje XIX a. pusėje B. Guiness atėmė 25 žmonių gyvybę, nepagailėjo net savo vyrų ir vaikų. Pirmoje XX a. pusėje siautėjo N. Doss, kuri nužudė 11 žmonių, tarp jų savo motiną ir anūką.
Taip pat skaitykite: Serijinių žudikų psichologija kine ir televizijoje
Moterų serijinių žudikių psichologiniai bruožai
M. Zuckermanas nusprendė ištirti savybes, kurios būdingos būtent moterims serijinėms žudikėms. Keli tyrimai, kurie jau buvo atlikti prieš tai, suteikė psichologui naudingų įžvalgų. Fresno (Kalifornija) apygardos kriminologas Ericas Hickey parašė knygą apie serijinius žudikus ir jų aukas. Jis kalbino 64 žmogžudes visoje JAV ir pateikė šiurpinantį šių moterų paveikslą. Daugelis jų buvo baltosios ir atėmė nuo septynių iki dešimt aukų gyvybę. Dažniau jos žudė šeimos narius nei nepažįstamus žmones. Paradoksalu yra tai, kad nemažai žudikių įvardijo, jog pagrindinė nusikaltimų priežastis buvo pinigai. Bet daugelis jų priklausė vidutinei ar net aukštesnei socialinei klasei. 2011 metais Amanda Farrell, Robertas Keppelas ir Victoria Titterington ištyrinėjo laikraščių straipsnius apie 10 JAV serijinių žudikių. Jie atskleidė, kad moterys nusikaltimus vykdo gerokai ilgiau nei vyrai, nes 80 proc. pažįsta savo aukas. Kitame tyrime A. Farrell kartu su kolegomis ir Deborah Schurman-Kauflin padarė gan ironišką pastebėjimą. Serijinės žudikės dirbo įvairius darbus, tačiau ryškiausiai pastebima seselės profesija.
M. Zuckermanas savo tyrime naudojo informaciją, kurią rado apie 64 serijines žudikes. Jos nusikaltimus vykdė JAV nuo 1821 iki 2008 metų. Informacija, kurią M. Zuckermanas ištyrė yra ribota, nes psichologas rėmėsi tuo, ką rašė spauda. Vis dėl to jam pavyko išskirti kelias pagrindines serijinių žudikių savybes:
- Daugelis šių moterų priklausė vidutinei ar aukštesnei socialinei klasei.
- Beveik visos (92 proc.) pažinojo savo aukas ir buvo baltosios. Dažniausiai aukas nunuodydavo, o jų pagrindinis motyvas buvo pinigai.
- Daugelis šių moterų turėjo universitetinį ar kitą aukštesnįjį išsilavinimą. Jų profesijos buvo pačios įvairiausios, nuo tikybos mokytojos iki prostitutės.
- Vis dėl to beveik 40 proc. serijinių žudikių dirbo srityse, kurios susijusios su sveikatos priežiūra. Daug jų dirbo seselėmis, slaugėmis.
- Apie 22 proc. serijinių žudikių buvo auklės ar pačios turėjo vaikų.
- Dauguma šių nusikaltėlių buvo keletą kartų ištekėjusios, o kai kurios turėjo net septynias santuokas.
- M. Zuckermanas pastebėjo, kad daugelis žudikių buvo gan patrauklios moterys. Kelios netgi labai gražios.
- Tyrėjams nepavyko išsiaiškinti visų moterų religijos. Bet visos, kurių tikėjimas buvo įvardytas - krikščionės.
- Apie du trečdalius žudikių aukomis pasirinko savo gimines ir artimuosius. Kone trečdalis gyvybę atėmė savo vyrams.
- Daugiau nei pusė moterų, kurių nusikaltimus tyrė M. Zuckermanas, žudė vaikus (apie 44 proc.).
- Apie Ketvirtadalį šių žmogžudžių aukomis rinkosi senolius ir ligotus žmones, kurie neturėjo jėgų apsiginti.
Medžiotojai ir rinkėjos: evoliucinis požiūris į žudikų motyvus
Šis tyrimas pateikė du pastebėjimus, kuriuos būtų galima paaiškinti atsižvelgiant į žmonijos evoliuciją. Visų pirma naujasis tyrimas atskleidė, kad moterys dažniausiai žudo dėl pinigų. Tuo tarpu pagrindinis vyrų motyvas yra lytiniai santykiai. Šitokius elgesio motyvus galima pagrįsti evoliucinės psichologijos teorija. 1972 metais Robertas Triversas pažymėjo, kad moterų dauginimosi galimybės yra labai ribotos (mažai kiaušialąsčių), todėl jos stengiasi saugoti išteklius. Dėl šios priežasties praeityje moterys stengdavosi pasirinkti tinkamą vyrą. Tuo tarpu vyrai gali daugintis neribotai, dėl to jie yra linkę siekti kuo dažnesnių sueičių. M. Zuckermanas tikina, kad nukrypimai, kuriuos sukelia pasąmonėje užkoduoti polinkiai, gali padėti suprasti šių poelgių priežastis. Šie pirminiai poreikiai taip pat gali padėti paaiškinti skirtumus tarp serijinių žudikių ir serijinių žudikų. Tyrimas taip pat parodė, kad vyrai yra linkę persekioti savo aukas ir pulti nepažįstamus, o moterys kėsinasi į artimus žmones. Tad serijiniai žudikai yra medžiotojai, o serijinės žudikės - rinkėjos. Tai neabejotinai yra nukrypimai, tačiau paremti pirmykšte psichologija. Galiausiai, vis dar nežinoma, kodėl moterys tampa masinėmis žudikėmis. Mokslininkai stengiasi tai išsiaiškinti tyrinėdami smegenis. Jau atsiranda pirmieji rezultatai, tačiau būti tikriems vis dar neįmanoma.
Masinės žudynės: psichologiniai aspektai
Pastarąsias dienas naujienų portalai visame pasaulyje eskaluoja temą apie prieš keletą dienų įvykusias Charleston’o žudynes. Vos 21-erių metų jaunuolis bažnyčioje iššaudė 9 juodaodžius, o pareigūnai teigia, kad tai buvo neapykantos nusikaltimas. JAV tai ne pirmos tokio atgarsio susilaukusios masinės žudynės: tikriausiai daugelis atmena 2012 m. vykusias skerdynes Sandy Hook’o pagrindinėje mokykloje, kur šaulio aukomis tapo 26 žmonės, iš kurių 20 buvo vaikai. Šaudynes per „Batman’o“ filmo premjerą, kur žuvo 12 žmonių, taip pat 7 gyvybes nusinešusias žudynes prie Kalifornijos koledžo. Panašias nelaimes tiesiog galima vardyti vieną po kitos. Statistika rodo, kad JAV masinės žudynės (t.y., kuomet tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje nužudoma 4 arba daugiau žmonių) įvyksta karta per 2 savaites, 75% žudikų būna vieni, o 67% atvejų būna panaudojamas šaunamasis ginklas. Pasak H. O’neill’o, kuris savo straipsnį apie masines žudynes publikavo dar 2012 metais, masinių žudynių skaičius iš esmės neauga, tačiau auga tam tikro pobūdžio žudynių skaičius. Būtent tokių ir vadinamųjų autogeninių (kai žudoma siekiant patenkint kažkokius asmeninius poreikius) žudynių skaičius pastaruoju metu išaugo. Dauguma žmonių, tarp jų ir klinicistai, tiki, kad masines žudynes surengęs žmogus kenčia nuo kokio nors psichinio sutrikimo. Tačiau nuo kurio ar kurių ? Šiuo klausimu sutariama mažai, tačiau esti keletas siūlymų. Iš asmenybės sutrikimų yra įvardijami antisocialus, ribinės, paranoidinis ir schizotipinis asmenybės sutrikimai. Schizofrenija bei stiprus bipolinis sutrikimas. Taip pat minimi stiprus nuotraukos sutrikimas, stresas, nerimas bei kintančių protrūkių sutrikimas (angl. intermittent explosive disorder). Nepaisant šių ir panašių siūlymų, nei vienas iš jų nesusilaukė rimto pagrindimo. Iš esmės labai sunku atlikti tyrimus apie tokio tipo masines žudynes, nes labai retai žudikas išlieka gyvas. Dažniausiai jis nusižudo arba būna nukautas pareigūnų. Nors ir itin sudėtingi, tyrimai davė vaisių. Nustatyta, kad svarbūs aspektai tokiose žudynėse yra stirpūs pykčio ir apmaudo jausmai, jausmai, kad esi persekiojamas ar su tavimi elgiamasi šiurkščiai, keršto siekis.
Pažeidžiamas narcisizmas ir serijinių žudikų psichologija
Kaip pažymėjo tyrimo autorė psichologė ir kriminologė Evangelia Ioannidi, serijinių žudikų psichologija yra sudėtingesnė, nei paprastai manoma. Savo tyrimui E. Ioannidi komanda panaudojo Radford/FGCU serijinių žudikų duomenų bazę, kurioje yra daugiau nei 1043 įrašai. Iš šios imties jie identifikavo 45 serijinius žudikus vyrus, veikusius nuo 1960 iki 2021 m., kurių nusikaltimai daugiausia buvo seksualinio pobūdžio. Visi jie veikė savarankiškai, buvo pripažinti veiksniais ir nuteisti. Rezultatai parodė, kad pažeidžiamas narcisizmas pastebėtas 89 proc. atvejų (40 iš 45 atvejų), tai yra šiek tiek daugiau nei grandiozinio narcisizmo požymių skaičius - 87 proc. (39 iš 45 atvejų). Pažeidžiamas priešiškumas apima paranoją, agresiją ir giliai įsišaknijusį įsitikinimą, kad su asmeniu elgiamasi nesąžiningai.
Taip pat skaitykite: Burtai ir likimas: Taro, runos, sapnai, Zodiakas
Žudiko socialinės dezadaptacijos raida
Straipsnio „Žudiko socialinės dezadaptacijos raida pagrindiniais jo tarpsniais“ autoriai Justinas Sigitas Pečkaitis, Viktoras Justickis ir Arvydas Pocius išnagrinėjo valstybinius statistinius duomenis, surinktus 2000-2007 metais. Jais remdamiesi autoriai atskleidė pagrindinius žudikų socialinius, demografinius bruožus. Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, tipinis žudikas - tai jaunas vyras, vidutiniškai 29 metų amžiaus. Statistiniais duomenimis, vyrų žudikų yra beveik 25 kartus daugiau negu moterų ir dauguma šių vyrų yra jauni. Amžius ir lytis - du bruožai, kurie vidutiniškai skiria žudiką nuo kitų gyventojų. Tačiau deja, daug daugiau bruožų yra visiškai neišskirtiniai ir būdingi visiems žmonėms. Duomenys parodė, kad žudikai, skirtingai nei manoma visuomenėje, nėra žemesnio išsilavinimo. Kriminologų atliktas tyrimas parodė, kad nepasitvirtina ir stereotipai dėl tautybės. Visuomenė linkusi manyti, kad kitus asmenis dažniausiai nužudo žmonės, kilę iš mažiau civilizuotų, laukinių kraštų. Tačiau pastebėta, kad didžiausia grupė žudikų buvo bedarbiai. Tai žmonės, kažkada dirbę, bet nužudymo metu ilgesnį arba trumpesnį laikotarpį darbo neturėję. Kriminologai padarė prielaidą, kad šis bruožas - socialinė dezadaptacija - yra vienas būdingiausių žudikams. Legalus darbas ir už jį gaunamas uždarbis - vienas svarbiausių ryšių su visuomene. Šio tyrimo metu buvo apklaustas 521 žudikas, jiems iš viso buvo užduodami 206 klausimai. Klausimai įvairūs, autoriai stengėsi paliesti kiekvieną gyvenimo raidos etapą. Kai kurie jų buvo susiję ne tik su aplinka, bet ir su pačia nusikaltėlio asmenybe. Pavyzdžiui, ar žudikas save vertina kaip „sunkų vaiką“? Ar jam mokykloje būdavo sunku sukaupti dėmesį? Ar jis praleidinėdavo pamokas? Tyrimo autoriai nurodė, kad apklausos metu aiškinosi visus veiksnius, lemiančius socialinį neprisitaikymą prie visuomenės, visais žudikų gyvenimo tarpsniais. Jie pastebėjo, kad dažniausiai visus gyvenimo etapus - tiek vaikystę, tiek paauglystę, tiek jaunystę lydi vienokie ar kitokie sutrikimai. Vienas iš baisiausių aspektų yra tai, kad išoriškai dažniausiai beveik neįmanoma atskirti žudiko nuo nieko blogo nelinkinčių asmenų. Daug dėmesio reikėtų sutelkti į žmogaus elgesį, jo bendravimą.
Veiksniai, skatinantys nužudymą
Vilniaus universiteto profesorius, psichologas Gintautas Valickas įvardijo, kad tyrimų rezultatai leidžia išskirti keletą svarbiausių veiksnių, galinčių paskatinti kito žmogaus nužudymą:
- Stiprus susijaudinimas - afekto būsena, kurios metu labai susiaurėja sąmoninga elgesio kontrolė, asmuo negali tiksliai įvertinti susiklosčiusios situacijos, numatyti galimų savo elgesio padarinių ir pan.
- Asociali elgesio standartų ir pastiprinimų sistema - asmuo turi būti perėmęs tokius elgesio standartus, pagal kuriuos agresija taptų asmeninės savigarbos šaltiniu. Žudikams pastiprinimas gali būti aukos elgesio kontrolė, pažeminimo ar kančios sukėlimas ir pan.
- Psichikos sutrikimai, tokie kaip psichopatija, šizofrenija ar asmenybės sutrikimai.
- Apsvaigimas nuo alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų - tyrimai rodo, kad nuo pusės iki dviejų trečdalių ir daugiau nužudymų įvykdo asmenys, apimti alkoholinio apsvaigimo būsenos.
- Tendencingas socialinės informacijos apdorojimas, pavyzdžiui, priešiškų ketinimų priskyrimas kitiems, vertinant galimas elgesio alternatyvas kaip reikėtų pasielgti tam tikroje situacijoje - pirmenybės teikimas agresyvioms reakcijoms ir t. t.
Pasak G. Valicko, sukaupti duomenys leidžia kalbėti apie tai, kad žudiku arba apskritai nusikaltėliu yra tampama, tačiau tam tikros įgimtos savybės ar kokie nors paveldėti sutrikimai gali sumažinti arba padidinti šio tapsmo tikimybę. Profesorius išskyrė padidintą konfliktiškumą, agresyvumą, piktnaudžiavimą arba priklausomybę alkoholiui arba kitoms psichoaktyvioms medžiagoms. Kai kurie žudikai tendencingai apdoroja socialinę informaciją - dviprasmiškomis aplinkybėmis kitiems asmenims priskiriami priešiški ketinimai ir t.
Ar žudikai gali pasitaisyti?
Liaudis niekada nenustoja diskutuoti dėl to, ar žudikai gali pasitaisyti - tikriausiai ne vienas pasisakytų, kad vienintelė išeitis yra mirties bausmė. Pasak G. Valicko, kiekvienas teisės pažeidėjas ar nusikaltėlis, taip pat ir žudikas, turi galimybę pasitaisyti, tačiau ar ši galimybė bus realizuota, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Pavyzdžiui, tai gali apsunkinti kai kurios individualios asmens savybės, priklausomybės ar psichikos sutrikimai, taip pat nepalankios išorinės sąlygos - šeimos, darbo neturėjimas ir t. Sukaupti duomenys rodo, kad bausmių griežtinimas, ar net mirties bausmės taikymas, deja, neatgraso potencialių nusikaltėlių. Jeigu nusikaltimų išaiškinamumas yra santykinai nedidelis, bausmių griežtinimas gali kai kuriuos asmenis paskatinti tobulinti savo asocialius įgūdžius siekiant išvengti demaskavimo, o ne atsisakyti nepageidautino elgesio.
Taip pat skaitykite: Ikimokyklinukai: psichologinės raidos ypatumai
tags: #zudiku #charakteristika #psichologija