Lietuvoje viena svarbiausių ir labiausiai išvystytų ūkio šakų yra galvijų pienininkystė. Didėjant karvių produktyvumui, daugėja jų sveikatos ir vaisingumo problemų. Gyvulių sveikata yra vertinama atsižvelgiant į jų elgseną, fiziologinius rodiklius: svorio kitimus, amžių, pieno rodiklius bei biocheminius organizmo rodiklius. Bandos produktyvumą neigiamai įtakoja daugybė įvairių faktorių: sutrikęs veršelių augimas, sumažėjusi pieno produkcija dėl lėtinių ar kitų susirgimų; infekcinių ligų plitimas bandoje, išaugusios veterinarinės sąnaudos bei ribota genetinė atranka dėl didelio pakaitinių gyvulių mirtingumo.
Slaptasis mastitas
Slaptasis mastitas - tai tešmens uždegimas, kuomet parenchiminiame audinyje vykstantys uždegiminiai procesai nėra kliniškai išreikšti. Pagrindiniais požymiais laikomi hipogalaktija, sumažėjęs laktozės, baltymų, riebalų kiekis. Ši mastito forma sudaro apie 70-80% visų mastitų sukeltų ekonominių nuostolių. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad karvių tešmens atsparumas mastitui yra apie 15-19 procentų paveldimas ir priklauso nuo veislės, šeimos, buliaus.
Mastitu karvės dažniau serga tvartiniu laikotarpiu. Tam turi įtakos bloga tvarto ventiliacija, nes šilta ir drėgna aplinka sudaro sąlygas daugintis bakterijoms. Taip pat sergamumui turi įtakos skersvėjai. Mastitu dažniau serga pirmąveršės (19 proc.) negu vyresnio amžiaus karvės (12 proc.). Karvių sergamumui mastitu turi įtakos jų ašėrimas. Trūkstant pašaruose seleno, vitamino E, A arba beta karotino, karvių sergamumas mastitu didėja. Sergant šia liga sumažėja pieno produkcija ir pablogėja pieno kokybė.
Uždegiminis atsakas inicijuojamas, kai bakterijos pro spenio kanalą patenka į pieno liauką ir pradeda daugintis piene. Infekcijos ir uždegimo metu suaktyvėja molekulinė adhezija ir PMN leukocitų pasieninis judėjimas. Migruojant PMN leukocitams į infekcijos vietą, piene padidėja SLS. Leukocitų funkcija yra fagocituoti ir sunaikinti įsiveržusias bakterijas. Jeigu bakterijos nėra visiškai sunaikinamos, jos toliau dauginasi, ir apima mažesnius pieno latakus ir alveolių plotus. Šis procesas išlieka tol, kol pieno liauka visiškai pasveiksta. Uždegimo metu pakinta joninė pieno sudėtis ir padidina elektrinį pieno laidumą. Patekus kraujo komponentams į pieną, pH gali pakilti nuo 6,6 iki 6,9 ar daugiau. Pastebėta, kad laktoferino kiekis piene didėja daugėjant somatinėms ląstelėms. Mikrobus daugintis piene stabdo lizocimas. Kuo didesnė lizocimo koncentracija piene, tuo stipresnis jo bakteriostatinis poveikis mikrobams. Karvei sergant mastitu lizocimo aktyvumas mažėja.
Mažiausiai aktyvūs įgimti ir įgyti apsaugos mechanizmai yra veršiavimosi laikotarpiu, t. y. 3 savaitės iki ir 3 savaitės po veršiavimosi. Tai būdinga tiek bendram organizmo imunitetui, tiek vietiniam tešmens imunitetui. Tešmens uždegimą sąlygoja nefunkcionuojantis apsaugos mechanizmas, stresas, blogai subalansuoti baltymai, antioksidantai pašare.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Savaiminio pasveikimo dažnis sumažėjo nuo 45 proc. iki 25 proc. dėl bakterijų prisitaikymo prie aplinkos, nes antibiotikų poveikis ir kiekis šiuo metu yra žymiai didesnis, nei prieš 30 metų. Kuo labiau infekcija įsisenėjusi, tuo stafilokokinio mastito prognozė blogesnė. Infekcijai persistuojant tešmens ketvirtyje (negydant), kiekvieną mėnesį prognozė pablogėja 20 proc. Pasveikti negydomos gali karvės, kurioms tik prasidėjusi pieno liaukos reakcija, somatinės ląstelės nėra daug, svarbus patogenas, sukėlęs uždegimą. Šiuose, kai karvės serga lengva ligos forma arba infekcija atsiranda pirmą kartą. Netrukus po infekavimo pakinta karvės imuninės sistemos būklė. Organizmas bando pašalinti patogeninius mikroorganizmus, pvz., į kraują į pieną patenka daugiau leukocitų, didesnis jų antimikrobinis aktyvumas. Antikūnai padeda šioms ląstelėms kovoti su infekcija, absorbuodami ir žudydami mikroorganizmus.
Įvertinus paašalinimo naudingumą, nustatyta, kad spontaniškas pasveikimas ir brokavimas turi trūkumų, todėl kartais belieka gydymas vaistais, kaip infekcijos sunaikinimo alternatyva. Antibiotikai yra veiksmingi gydant daugelį karvių infekcijų. Skiriant antibiotikų, galima išsaugoti kai kurių karvių gyvybę, užkirsti kelią infekcijoms karvėms užtrūkus.
Karvės užsikrėtusios Streptococcus agalactiae, somatinių ląstelių skaičius yra didesnis nei 400 tūkst. / ml. Jei yra klinikinis mastitas, šias karves gydyti reikia racionaliai - tik tais antibiotikais, kuriems sukėlėjas jautrus. Antibiotikai veikia mikroorganizmo ląstelės apvalkalėlio pralaidumą, ir antibiotikas į protoplazmą nepatenka. Įprasta, jog kiekvienam klinikiniam atvejui tenka 15-40 slapto mastito atvejų. Pasveikimo nuo Streptococcus agalactiae dažnis paprastai yra 90 proc. Kitų slaptų infekcijų, pavyzdžiui, aplinkos streptokokų, koliforminių bakterijų ir Staphylococcus aureus įprastinis gydymas laktacijos laikotarpiu nerekomenduojamas, nes išgijimo dažnis gali būti ne daugiau kaip 10 proc., retai viršija 50 proc. Veiksmingiausi yra antibiotikų deriniai. Esant stafilokokų sukeltu tešmens uždegimu, geriausia gydyti amoksicilino ir klavulaninės rūgšties, kloksacilino, penicilino ir novobiocino preparatais arba cefalosporinais. Stafilokokų sukeltas mastitas gydomas 2-5 paras.
Esant tešmens uždegimu, kurio sukėlėjai yra gramneigiamos bakterijos, siekiama atstatyti fiziologines tešmens funkcijas. Priešuždegiminis gydymas gliukokortikoidais slopina organizmo gynimosi reakcijas, įskaitant ir tarpląstelinius ryšius tarp įvairių neimuninės sistemos ląstelių. Nusilpus organizmo gynybai, infekcija gali išsivystyti ir sukelti ligą. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU, antipiretikai, analgetikai) nesukelia imunosupresinio poveikio, kaip gliukokortikoidai. Gydymas nesteroidiniais vaistais būna efektyvus, jei gydoma ankstyvoje uždegimo stadijoje, iki klinikinių požymių atsiradimo. Antibakterinės terapijos intensyvumas priklauso ne tik nuo veikliosios medžiagos rūšies, bakterijų jautrumo ir patekimo būdo, bet ir nuo imunoglobulinų, lizocimo, laktoferino, laktoperoksidazės kiekio tešmenyje. Šios antibakterinės medžiagos kartu su antibiotikais sustiprina arba sustabdo mikroorganizmų veikimą tarpląsteliniame audinyje. Esant mastitu, galima skirti kompleksinius preparatus, kuriuose vienos grupės antibiotikai papildytų kitos grupės antibiotikų poveikį. Nerekomenduojama taikyti kompleksinių preparatų, kurių sudėtyje yra daugiau kaip du antibiotikai. Tokie preparatai sudaro palankias sąlygas atsparioms mikroorganizmų padermėms vystytis. Apibendrinant antibiotiko poveikį galima teigti, kad cefaleksinas ar cefaleksino derinys su ampicilinu tinkami gydyti mastitą, kurį sukėlė streptokokai ir E. coli. Tiriami preparatai neveikia Staphylococus aureus sąlygoto susirgimo. Cefaleksinas su ampicilinu praktiškai neveiksmingi gydant KNS sąlygotą mastitą.
Kyla nemažai diskusijų dėl karvių gydymo nuo slaptojo mastito laktacijos metu. Kai kurie tyrėjai teigia, kad karvių gydymas nuo slaptojo mastito laktacijos metu yra neefektyvus ir brangus. Kitų mokslininkų tyrimai parodė, kad laktacijos metu būtina gydyti karves, užsikrėtusias Streptococcus agalactiae sukėlėju. Geriausiai gydyti uždegimo pradžioje.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Homeopatija
Homeopatija - tai toks gydymo būdas, kai vartojamos labai mažos vaistinių medžiagų dozės. Homeopatiniai preparatai ruošiami serijinio skiedimo būdu. Jie skiedžiami tol, kol naudingosios medžiagos tampa saugiomis vartoti. Homeopatiniai vaistai turi sužadinti nusilpusias natūralias organizmo jėgas. 75 proc. visų homeopatinių preparatų gaminami iš augalinės kilmės žaliavos, mažiausiai - iš organinės kilmės (tik apie 5 proc.). Homeopatija - tai tam tikras stimuliuojamasis gydymas, kuris aktyvina organizmo apsauginius mechanizmus. Šiuo atveju svarbesnis ne tešmens infekcijos lygio skirtumas. Šiuo metu tyrimai rodo, jog atskirais atvejais gydymas homeopatiniais preparatais duoda teigiamus rezultatus. Pastebėta, kad homeopatiniai preparatai gydant klinikinį mastitą tinka geriau nei slaptąjį. Šie vaistai padeda nugalėti ligą. Tokie vaistai organizme nieko neslopina, nepavaduoja ir nekompensuoja. Šis gydymo būdas yra saugus piene, nesivysto mikrobų rezistentiškumas, tinka vartoti su kitais vaistais ir visais atvejais atitinka vieną iš pagrindinių homeopatinių principų - nepakenkti. Ekologiniame gyvulininkystės ūkyje galima gydyti augaliniais ir homeopatiniais preparatais. Šiuo metu rekomenduojami tokie preparatai: "Aconitum", "Phytolacca", "Bryonia", "Lachesis", "Belladona", "Homaccord", "Traumeel" ir kiti. Homeopatiniais preparatais gydyti nerekomenduojama, jei ligos sukėlėjas yra S. aureus. Jais geriau tinka gydyti E. coli, o ne stafilokokų ar streptokokų sukeltus mastitus.
Literatūros duomenimis, gydant slaptąjį karvių mastitą homeopatiniais preparatais, po 4 dienų pasveiksta 97,9 proc. gydytų karvių, per 8 savaites pasikartoja 4,8 proc. mastito.
Užtrūkusių karvių terapija
Geriausias slaptojo mastito gydymo efektyvumas pasiekiamas taikant gydymą užtrūkinimo metu. Užtrūkusių karvių terapija - tai gydymas intramaminiais antibiotiniais preparatais į tešmenį laktacijos pabaigoje. Jų tikslas - išgydyti latentines infekcijas, kurios kyla laktacijos metu, ir apsaugoti pieno liauką nuo naujų infekcijų. Užtrūkusių karvių terapija yra efektyvesnė negu terapija laktacijos metu, nes antibiotikai nėra išmelžiami. Prieš naudojant injekcinius mastito preparatus, svarbu gerai išmelžti karvę, nes tai pašalina bakterijas ir padidina antibiotikų koncentraciją tešmenyje. Šis gydymas užtrūkimo laikotarpiu yra viena svarbiausių sudedamųjų mastito kontrolės plano dalių. Taip yra todėl, kad užtrūkimo laikotarpiu gydoma esama infekcija ir užkertamas kelias vystytis naujoms.
Veršelių priežiūra
Siekiant turėti sveiką bandą, pirmiausia reikia užauginti sveikus ir produktyvius veršelius. Nustatyta, kad lėtinėmis ligomis augimo pradžioje sirgusios karvės yra mažiau produktyvios. Trūkstant galvijams maisto medžiagų, vitaminų, nusilpsta gyvulio imunitetas, pasireiškia maisto medžiagų apykaitos sutrikimai, tai įtakoja įvairius susirgimus. Svarbu tinkamai ašerti ir prižiūrėti veršingas karves, nes šie veiksniai turi įtakos jauniklių sveikatai. Didelis naujagimių veršelių sergamumas ir mirtingumas sukelia didelius ekonominius nuostolius ūkiams. Didelį dėmesį skirti, kad girdymo pienu periodu (iki 3-4 mėn. amžiaus) veršeliai nesusirgtų virškinimo trakto ir kvėpavimo takų ligomis.
Svarbiausia, kad ką tik atvestas veršelis gautų krekenų. Geriausia, kad gimęs veršelis 3-4 h būtų laikomas prie karvės ir jis galėtų žįsti pirmąsias krekenas. Veršelį galima prie karvės laikyti 3-7 dienas, iki tol kol karvė nustoja duoti krekenas ir sunormalėja pieno sudėtis. Krekenų naudingų maisto medžiagų virškinamumas ir įsisavinimas daugiausia vyksta plonosiose žarnose. Svarbus yra motinos karvės ką tik atvesto veršelio nulaižymas. Laižomam veršeliui susireguliuoja kraujo apytaka, kvėpavimo organų darbas. Tai skatina gimdos susitraukimą ir nuovalų atsidalijimą.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Prieskrandžių vystimosi skatinimui nuo 5-10 d. veršeliai pratinami ėsti kombinuotuosius pašarus (starterius), geros kokybės šieną. Pradžioje geriausia ašerti smulkiu, neperaugusiu varpinių žolių šienu, nes ankštinių žolių šieną jie blogiau ėda. Prieš įprastą ėsti kombinuotąjį pašarą, nedidelį jo kiekį galima įmaišyti į girdomą pieną. 1-2 kartus per dieną reikia duoti švaraus 15-20 °C vandens. Girdyti vandeniu reikia likus 0,5-1 val. iki girdymo pienu arba tiek pat laiko praėjus po jo. Nuo 10-12 d. jauni veršeliai gali būti laikomi individualiuose gardeliuose arba grupiniuose gardeliuose. Jaunikliai veršeliai (nuo gimimo iki 2 mėn. amžiaus), vyresnieji veršeliai (nuo 2 iki 6 mėn.) ir telyčios (nuo 6 mėn.).
Suformuotos penkias veršelio laikymo sveikatos taisyklės:
- Imunitetas. Gimę veršeliai turi būti pagirdomi krekenomis ne vėliau kaip 0,5-1 val.
- Ašėrimas. Veršeliai nuo antros dienos turi būti ašeriami geros kokybės pieno pakaitalu ar pasterizuotu pienu du kartus per parą.
- Švara, higiena, sanitarija. Veršelius perkeliant į gardelius jie turi būti išvalomi, išplaunami, išdezinfekuojami, išdžiovinami, gausiai pakreikiami. Girdyklos ir ašėryklos turi būti nuolatos valomos.
- Komfortas. Pastovumas. Vienu laiku, to paties asmens. Pakitusi nusistovėjusi tvarka veršeliams gali sukelti stresą, o tai gali įtakoti ligų atsiradimą.
- Gardeliai. Gardeliai turi būti įrengiami pagal gyvūnų gerovės reikalavimus.
Gardelio šoninės sienos turi būti pagamintos iš strypelių, kad veršeliai matytų vieni kitus, galėtų liestis. Gardelio grindys turi būti ištisinės, pakreiktos ir nuolaidžios, kad nubėgtų srutos. Prie priekinės gardelio sienos turi būti pritaisytas vandens indas. Taip pat įrengtas kibiras su speniu veršeliui girdyti pienu ar jo pakaitalu. Veršeliui geriant iš viršaus, atstumas nuo gardelio grindų iki indo viršaus turi būti 45-50 cm. Atstumas nuo gardelio grindų iki spenio 70-80 cm. Gardelio sienoje padaroma 19-20×28-30 cm anga, kad veršelis galėtų iškišti galvą. Tarp dviejų gardelių turi būti įrengtos ėdžios šienui. Jų plotis 80-90 cm.
Krekenų svarba
Krekenos - tai kraujo plazmos ir pieno mišinys, kurios gaminamos gyvulio organizme laktacijos pradžioje ir yra labai svarbios bei vertingos naujagimiams veršeliams dėl aukštos imunoglobulininų koncentracijos. Krekenose yra baltymų, riebalų, angliavandenių, riebaluose tirpių vitaminų, augimo faktorių, nukleotidų, citokinų. Pagrindiniai krekenų baltymai yra imunoglobulinai, laktoferinas, transferinas, α-laktoalbuminas, β-laktoglobulinas ir albuminai. IgG patekimas į krekenas prasideda likus iki veršiavimosi 5 savaitėms. IgG1 ir IgG2 pikas susidaro iki veršiavimosi likus 1-3 dienoms. IgG1 transportavimas palengvina receptorių IgG1 prisijungimą prie pieno leukocitų ir pieno epitelinių ląstelių. Kiti krekenose esantys imunoglobulinai IgM ir IgA. Jie yra didesni už kitus imunoglobulinus ir juos sintetina pieno liaukos plazmocitai. Dėl savo dydžio, IgM yra veiksmingas bakterijų agliutinacijoje, komplemento sujungime ir osponizacijoje. Laktoferinas yra glikoproteinas, kontroliuoja laisvos geležies kiekį kraujyje, pasižymi priešmikrobiniu ir priešuždegiminiu veikimu. Organizme iš mikrobų atimdamas geležį, tokiu būdu stabdo mikrobų augimą ir dauginimąsi. Transferino poveikis panašus į laktoferino, veikia priešmikrobiškai. Augimo faktoriai į insuliną panašūs augimo faktoriai (IgF-1), transformacijos augimo faktorius ß-2 (TGF ß-2) ir augimo hormonas. Į insuliną panašūs augimo faktoriai veikia augimo hormoną, skatina raumenų, kaulų ląstelių vystymąsi. Augimo faktoriai svarbūs, nes padeda palaikyti žarnyno gleivinės vientisumą ir atsinaujinimą. Citokinai (interferonai, interleukinai, limfokinai ir kt.) yra signaliniai baltymai. Dalyvauja uždegiminiuose procesuose, temperatūros reguliacijoje, svarbūs ląstelių dauginimesi, brendime. Naujagimių veršelių organizmui reikia angliavandenių, riebalų ir baltymų energijai gauti ir raumenų augimui. Angliavandenių kiekis krekenose yra mažesnis, nei įprastame piene. Riebalų kiekis krekenose sudaro 0.3 proc. Įvairios ašėrimo manipuliacijos gali pakeisti riebalų koncentraciją. Riebaluose tirpūs vitaminai yra svarbūs imunitetui ir nepakankamas jų įsisavinimas gali predisponuoti veršelių žarnyno infekcijas. Pagrindiniai riebaluose tirpūs vitaminai krekenose yra α-tokoferolis, β-karotinas ir retinolis. Ką tik atvesti veršeliai neturi pakankamo imuniteto. Jį įgauna tik gavę krekenų, todėl tik ką atvestą veršelį būtina pagirdyti jomis valandos bėgyje. Nereikia bijoti, kad veršelis gali per daug prisisiurbti krekenų. Svarbu, kad girdomos krekenos būtų geros kokybės, jų kokybę patikrinti galima supilant krekenas į stiklinį indą ir kelioms min. panardinti į karšto vandens vonią. Jeigu sutraukta masė vientisa, krekenos tinkamos, jei išsifrakcionuoja netinkamos. Tada veršeliui reikia duoti kitos ką tik apsiveršiavusios sveikos karvės krekenų, o jeigu tokių nėra - krekenų pakaitalo.
Krekenose yra daug daugiau vitaminų nei įprastame piene. Veršelio plonojoje žarnoje imunoglobulinų pralaidumas labai sumažėja praėjus 12 val., ir yra labai žemas po mekonijaus (pirmųjų fekalijų) atsiskyrimo. Tai tamsiai žalios spalvos klampi substancija, kuri akumuliuojasi virškinimo trakte ir atsiskiria per 24 val. po gimimo. Veršelio žarnų sienelės nesuskaldytus krekenų gama globulinus praleidžia ilgiausiai 24 valandas po gimimo, o didžiausias pralaidumas būna apie 6 val. Kitas 12 val. pralaidumas mažėja, po to staiga krinta. Girdyti krekenas galima iš buteliuko su čiulptuku arba duoti gerti iš kibiro. Girdomų krekenų temperatūra turi būti ne žemesnė 36-38ºC. Karvei laižant veršelio anusą yra stimuliuojamas mekonijaus atsiskyrimas. Atrajotojų placenta, sudaryta iš aštuonių membranų, kuri skiria vaisiaus kraują nuo motinos kraujotakos, todėl mažas imunoglobulinų kiekis praeina pro placentą. Dėl to, veršeliai gimsta su mažu gamaglobulinų kiekiu , todėl labai svarbu, kad gavus krekenų, susidarytų pasyvus imunitetas. Veršeliams, kuriems susidarė nepakankamas imunitetas, padidėja mirtingumas dėl septicemijos, kurią sukelia E.coli.
tags: #pirmaversiu #stresas #po #apsiversiavimo