Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjami pirminių ir antrinių grupių elgesio skirtumai. Globalizacijos procesai, ypač Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, paveikė organizacijų valdymo prioritetus, skatindami komandinį darbą. Darbo grupėse svarbu bendri siekiai ir tikslai, susiję laiko ir erdvės atžvilgiu. Nors darbas grupėse gali padidinti efektyvumą, kokybiškas darbas reikalauja supratimo apie asmenybės vietą grupėje, grupės sampratą ir grupėse vykstančius procesus.
Grupės Samprata ir Ypatumai
Grupės Apibrėžimas
Iki šiol nėra nusistovėjusio grupės apibrėžimo, nes grupės terminu įvardijami įvairūs žmonių susibūrimai. Grupėmis vadiname darbo kolegas, bendramokslius, kuriuos vienija bendra darbovietė ar mokymasis vienoje įstaigoje, nepaisant amžiaus ar lyties skirtumų. Taigi, grupė - tai žmonių bendrija, kurios narius jungia koks nors bendras požymis (bendra veikla, tarpusavio santykiai, bendri interesai tai pačiai organizacijai). Vieni mokslininkai grupės apibrėžime remiasi santykių tarp dviejų ar daugiau individų įvardijimu, kiti esminiu grupės požymiu laiko narystės supratimą ar net tarpusavio priklausomybę, akcentuojamas ir motyvacinis aspektas ar net struktūriniai santykiai. Svarbiausias iš asmenybės tikslų ir poreikių - socialinis poreikis būti grupės nariu.
Grupės Narių Skaičius ir Motyvacija
Grupės narių skaičius gali būti iki 30, o mažą grupę sudaro mažiau nei 15 žmonių. Papildomas grupės nario apibūdinimas - noras praplėsti savo interesų ratą. Žmogus jaučia, jog tam natūralus kelias - dirbti ar bent bendrauti su kitais. Socialinė žmonių grupė - tai vieningai veikiantys žmonės, laikantys save grupe, teigiantys, kad jie skiriasi nuo kitų grupių, o ypač - nuo pavienių darbuotojų. Tokia žmonių sąjunga turi bendrus siekius, kurie siejasi laiko ir erdvės atžvilgiu. Būtent tai ir daro žmonių grupę kažkuo daugiau negu paprastas individų sambūris.
Vidinė Struktūra ir Taisyklės
Grupėje susiformuoja vidinė struktūra, kurią lemia vaidmenų pasiskirstymas: atsiranda rangai, skirtingos užduotys ir atsakomybė. Grupės narių elgsena ir tarpusavio santykiai reguliuojami tam tikromis taisyklėmis. Šios taisyklės priskiriamos nerašytiniams įstatymams, kurie gali būti oficialiai paskelbti, arba traktuojami kaip tradicijos. Jos lemia grupės narių elgesį - šis tampa lengviau nuspėjamas, stabilizuoja tarpusavio santykius, suteikia grupei individualumo ir t.t. Išoriniu požiūriu grupė turi būti atskirta nuo kitų grupių, vidiniu - turi būti išugdytas grupės narių priklausymo grupei jausmas. Abu šie kriterijai sudaro specifinį grupės identiškumą, kuris gali būti nusakomas tiek santykių grupės forma, tiek identifikacija su tikslais, uždaviniais, tiek su įvaizdžiu, tradicijomis ir t.t. Greta įmonės kultūros egzistuoja ir grupės kultūra. Darbo grupės identiškumas pasireiškia atsiribojant nuo kitų grupių, reguliuojant ir kontroliuojant naujų narių priėmimą, formuojantis savitoms tradicijoms ir neformalioms elgesio normoms, įvedant tam tikrus priklausomybės simbolius (kalbos taisykles, darbo patalpų savitą apipavidalinimą, darbo drabužius it t.t.).
Grupės Tikslai
Jei grupės tikslas - užtikrinti grupės narių socialinę sąveiką, tai ji - draugiška bendrija, primenanti klubą; jei jos tikslas - garantuoti darbą, pagerinti jo sąlygas ar apsaugoti nuo vadovų piktnaudžiavimo, tai bus sąjunga, brolija ar susivienijimas pagal interesus. Darbo grupių tikslas - atlikti pavestus ar pačių susigalvotus darbus, tačiau retai kada grupė turi užsibrėžusi vieną tikslą. Jų gali būti keletas, ir jie gali vienas kitą papildyti, arba vienas tikslas neturi trukdyti siekti kito. Pavyzdžiui, vienas iš darbo grupės tikslų gali būti pagerinti bebaigiančio savo gyvavimo ciklą produkto savybes ir taip pratęsti jo buvimą rinkoje. Tačiau ta pati darbo grupė gali siekti ir materialinio arba moralinio aapdovanojimo, paskatinimo iš vadovybės pusės, o taip pat pripažinimo tarp kitų kolegų. Ne kiekviena grupė turi aiškiai apibrėžtus tikslus, labai dažnai jie būna niekur nenustatyti ir nesuformuluoti. Be to, bendri grupės tikslai negali kirstis su individualiais atskirų grupės narių tikslais, todėl grupės nariai turi išsiaiškinti, ar kolektyvo tikslai atitinka jų individualius interesus.
Taip pat skaitykite: Pažymos apie psichikos sveikatą
Problemų Identifikavimas
Vienas pirmųjų tikslų ar uždavinių, kurį turi tiksliai išspręsti grupė, aiškus pačios problemos identifikavimas ir supratimas.
Grupių Klasifikacija
Referentinės Grupės
Pagal įtakos reikšmingumą žmogui skiriamos referentinės (etaloninės) grupės.
Realios ir Sąlyginės Grupės
Sąlyginėmis laikomos grupės, sudaromos jungiant žmones į grupes pagal tam tikrus požymius. Tai reiškia, kad žmonės tik teoriškai sujungiami į grupes, o ne patys į jas įsitraukia dalyvaudami. Tarp šių grupių narių gali nebūti jokių kontaktų, jie gali visiškai nežinoti vienas apie kito egzistavimą. Realiomis laikomos grupės, kurių nariai realiai dalyvauja ir turi vieni su kitais tam tikrų kontaktų. Šeima, mokyklos klasė, studijų grupė, darbo kolektyvas - tai grupės turinčios tam tikrų tarpusavio kontaktų. Kontaktuojama šioje grupėje tiek per akivaizdžius susitikimus, pokalbius, susirinkimus, tiek ir naudojant techniką ir technologijas - telefoną, internetą, radiją, televiziją. Šiai grupei didelę reikšmę turi laiko ir erdvės veiksniai. Kai kurių grupių egzistavimui būtinas buvimas vienoje vietoje, kitų grupių egzistavimui buvimas vietoje neturi reikšmės. Laiko požiūriu realios grupės gali būti skirstomos į pastovias ir laikinas. Grupės- sukuriamos ilgam, jų nariai gali keistis (mokykla, įmonė) , grupės, kurios jau nuo atsiradimo yra pasmerktos trumpam gyvenimui (kelionių grupės).
Natūralios ir Specialios Grupės
Natūralios - tai grupės, kurioms žmonės neišvengiamai priklauso ir kurias sąlygoja gyvenimo aplinkybės, pvz., šeima, klasės draugai, bendradarbiai. Šeima yra pirminė grupė, kurioje įsisavinamas rolių žaidimas (tėtis, mama, kt.), jų elgesys grupėje, nuo to priklausys ir tolesnis individo elgesys kitose grupėse. Jaunimo grupė formuoja individą 10-20 gyvenimo metais. Grupės yra specifinės, turi tik joms būdingus bruožus. Specialios grupės sukuriamos tam tikram tikslui pasiekti, kurį įgyvendinus grupė išyra. Laboratorinė - surinkta tam tikram eksperimentui, darbo - suburiama išspręsti tam tikrą užduotį, terapinė - gydyti neurozėms, seminarų - sudaromos apmokymų tikslams.
Laisvos Grupės
Laisvos grupės savo norų lankomi sporto klubai, kultūros organizacijos, socialinės ar politinės sąjungos.
Taip pat skaitykite: Informacinis gidas: psichikos sveikatos priežiūra Elektrėnuose
Makro ir Mikro Grupės
Makrogrupes sudaro gausus būrys asmenų, bet gausus skaičius nėra vienintelis požymis. Didelės grupės dar skirstomos į organizuotas ir neorganizuotas. Šiuo metu makro grupės skirstomos į tautas, demografines grupes, teritorines - regionines grupes, profesines grupes, klasių, kastų grupes, organizacijas, auditorijas. Mikrogrupėmis laikomos grupės, kurias sudaro nedidelis asmenų skaičius, turintis daugiau ar mažiau bendrų veiklos tikslų ir tiesioginių kontaktų. Mikrogrupių nariai nuolatos bendrauja, todėl tai kontaktinės grupės su įvairiais grupės tarpusavio santykiais. Šioms grupėms priklauso šeima, mokyklos klasė, studijų grupė it kt. Šios grupės požymiai yra savarankiškumas arba autonomija, ji pasižymi narių tarpusavio kontrole bei dydžiu.
Pirminės ir Antrinės Grupės
Pirminė grupė žmogui yra pagrindinė ta prasme, kad susiklostantys joje santykiai svarbūs kiekvienam grupės nariui. Pati pirmoji, labiausiai žmogų formuojanti patirtis įgyjama pirminėje grupėje- šeimoje. Be šeimos, šioms grupėms būdingi glaudūs visų narių santykiai ir tai , kad šios grupės paprastai būna nedidelės. Žmonės išgyvena bendrumo jausmą. Antrinės grupės yra didesnės, o santykiai jose formalesni. Į antrines grupes gali įeiti daug pirminių grupių. Studentas būdamas pirminės studijų grupės nariu, yra ir antrinės - universiteto - narys.
Formalios ir Neformalios Grupės
Vienas pagrindinių išskirtinių formalios grupės bruožų - trumpas jų funkcionavimo laikotarpis. Kai kurioms grupėms skirtas trumpas gyvavimo laikotarpis, nes jos formuojamos trumpalaikių užduočių vykdymui. Tokios laikinos grupės pavyzdys - vieno kompanijos komiteto nariai, kuriems lieptą sudaryti kažkokią programą. Organizacijose taip pat būna ilgalaikės darbo grupės, kurių nariai sprendžia tam tikras problemas kaip savo pareigų dalį. Už formalių santykių kiekvienoje įmonėje slypi daug sudėtingesnė socialinių sąveikų tarp nedidelių formalių grupių sistema, kurios daro nemenką įtaką formalių grupių veiklos našumui ir produktyvumui.
Referentinės Grupės
Žmogus paprastai priklauso daugeliui grupių. Tačiau ne visos grupės jam vienodai svarbios. Referentine grupe laikoma ta grupė, kurios normos, nuostatos ir vertybės žmogui yra ne tik reikšmingiausios, bet ir jo elgesio orientyras. Sąvoką ,,referentinė grupė” pirmą kartą pasiūlė H.Highman (1942), o vėliau ir išsamiau ją apibūdino R.Merthon, T.Newcomb, M.Sherif ir kt. Vadovui būtina išsiaiškinti kiekvieno darbuotojo referentinę grupę, nes referentine grupe gali tapti nebūtinai ta grupė, kuriai asmuo priklauso, o ta, kuria jis žavisi, ar su jos normomis jis labiausiai stengiasi identifikuotis. G.Mead teigė, jog aukšto rango asmeniui grupės yra tarsi vidinis forumas, pagal kurių normas šis tikrina žmonių elgesį, koreguoja jį. Referentinės grupės vaidmuo neapsiriboja tam tikru standartu, kriterijumi pagal kuriuos žmogus gali vertinti save ir kitus, bet kartu skiepija žmogui savo vertybes, formuoja jo vertybes taip, kad abi vertybių sistemos derintųsi. Grupė - vidinis forumas, kurio akivaizdoje jis mintyse svarsto iškilusias problemas, renkasi alternatyvas. Savo veiksmus jis dažniausiai derina su referentinės grupės narių lūkesčiais, stengiasi elgtis taip, kaip tokiais atvejais elgtųsi jie.
Grupinio Darbo Organizavimas
Su grupiniu darbu susiduriama, kai žmonės priverstinai (per formalias valdymo - organizacines struktūras) ar savanoriškai (per neformalias grupes) susiburia į grupę siekti bendro tikslo. Sąvoka komanda - ,,team” labiausiai paplitusi sporte ir angliškai kalbančių šalių literatūroje. Bendro darbo poreikis - tai specializavimosi loginė pasekmė. Grupė sėkmingai veikia tik tada, kai ji yra racionali tiek įmonės, tiek kiekvieno jos nario požiūriu. Įgyvendindama nustatytus įmonės tikslus, ji, kiek įmanoma, siekia įgyvendinti savo grupinius ir individualius interesus. Įmonė yra socialinis organizmas, tačiau tai nereiškia, kad įmonės darbuotojai yra socialiai vieningi. Nuo to, kaip bus vertinami atskirų darbuotojų poreikiai, kaip jie derės su įmonės tikslais, priklausys darbuotojo identifikavimas su darbu - kuo geriau pažįstant vieni kitus grupės, tuo greičiau pasiekiama įmonės tikslų. Šiame modelyje veikia daug susijusių veiksnių, tai pusiausvyros modelis, kad jis sėkmingai funkcionuotų, reikia visų jėgų pusiausvyros. Tiek darbe, tiek namuose problemų turi kiekvienas darbuotojas - individas, kiekvienas iš jų turi individualių sugebėjimų ir siekių, specifinių problemų atsiranda formaliose ir neformaliose grupėse, visa tai turi sietis su įmonės tikslais. Čia slypi ir grupių restruktūrizavimo ir koncentravimo problema: daugiau grupių - didesnis lankstumas, bet daugiau ir koordinavimo problemų ir atvirkščiai. Problemų kelia ir neformalios grupės. Kada jas toleruoti, skatinti jų plėtrą, o kada su jomis kovoti? Autoritarinis valdymas jau nebetinka šiuolaikinėmis sąlygomis, nes jis neorientuoja dirbti bendrai, kolektyviai, neskatina mąstyti, iniciatyviai dirbti, priimti sprendimus. Autoritarinio vadovo silpnybė yra jo nesugebėjimas pripažinti darbuotojų talentų ir sugebėjimų. Formali organizacija kuriama sąmoningai, o neformalios grupės atsiranda spontaniškai, kaip socialinės sąveikos rezultatas. Taip žmonės gali patenkinti priklausomumo, savitarpio pagalbos, saugumo, bendradarbiavimo poreikius. Neformalių junginių įtaka organizacijos veiklos kokybei ir efektyvumui yra didelė. Nepaisant to, neformalios grupės, susikūrusios ne vadovo iniciatyva, susiklosčius atitinkamoms sąlygoms gali tapti dominuojančiomis įmonėje ir paversti niekais visas vadovų pastangas. Todėl įmonė paprasčiausiai negali ignoruoti neformalių grupių. Priešingai, jos turi ieškoti būdų, kaip mažose grupėse slypintį potencialą pajungti siekti bendro tikslo. Vienas iš tokių būdų yra įvairių grupinio darbo formų taikymas. Taip sudaroma galimybė žmonėms patenkinti bent dalį tų poreikių, dėl kurių jie jungiasi į neformalias grupes, o įmonė gali šių grupių veiklą panaudoti savo tikslams. Visi šie teiginiai sietini ne tik su neformaliomis grupėmis, jie tinka ir formalioms struktūroms, vienintelė sąlyga, kad būtų mažinamas įmonės lankstumas, inertiškumas.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Grupinio Darbo Efektyvumas
Grupių teorijos tyrimai parodė, kad mažos grupės turi gana didelį potencialą, kurį panaudojus organizacijos gali ryškiai padidinti savo veiklos efektyvumą. Grupių ir grupinio darbo taikymas sparčiai plinta įmonėse. Praktinėje veikloje ir literatūroje aprašomi požiūriai yra prieštaringi. Vieni mano, kad grupinis darbas labai pagerina organizacijų funkcionavimą, kiti laiko jį netinkamu. Tačiau daugelis pripažįsta, kad ir geriausia idėja, gali likti neįgyvendinama, jei darbas grupėje netinkamai organizuojamas ir valdomas.
Sėkmingo Grupinio Darbo Sąlygos
- Aiškus tikslas: Grupė turi turėti aiškų tikslą. Tai yra būtina sąlyga, nes, priešingu atveju, grupinis darbas pavirs tuščiu laiko gaišinimu ir neduos naudingų rezultatų.
- Apibrėžti įgaliojimai: Turi būti aiškiai apibrėžti grupės įgaliojimai ir veiklos sritys.
- Optimalus dydis: Turi būti parenkamas optimalus grupės dydis. Patyrimas tvirtina, kad optimalus grupės dydis nuo 5 iki 11 žmonių. Laikoma, jog tokio dydžio grupė priima kokybiškus sprendimus, o jos nariai jaučia didesnį pasitenkinimą. Mažesnių grupių veikla ne tokia efektyvi, nes per didelė asmeninė atsakomybė, lyderių spaudimas.
- Tinkama sudėtis: Turi būti parenkama tinkama grupės sudėtis. Visų pirma į grupę turi būti įtraukiami tie darbuotojai, kuriuos tiesiogiai liečia sprendžiama problema, nes galima pritaikyti jų konkretų patyrimą, Pageidaujama, kad darbe dalyvautų įvairių hierarchinių lygių, skirtingų pažiūrų darbuotojai.. Tai sudaro galimybę visapusiškai išnagrinėti problemą, suformuoti didesnį alternatyvų skaičių. Grupės nariams turi būti keliami ir kai kurie bendri reikalavimai: kompetencija, patyrimas, lankstumas, pripažinimas, noras keisti, noras dirbti grupėje, sugebėjimas eiti į kompromisus. Šie reikalavimai yra labai svarbūs, nes galima išmokti formalių grupinio darbo metodų, bet nusiteikimą dirbti kartu reikia turėti.
- Tinkamas vadovas: Turi būti parenkamas tinkamas grupės vadovas. Nuo jo pozicijos ir elgesio dau… Kur atsiranda daugiau nei vienas individas, būtinas dar vienas mūsų gyvenimo reiškinys - bendravimas.
Individas Grupėje: Problemos ir Savęs Realizavimo Galimybės
Šie dalykai senai rūpi ne tik paprastiems žmonėms, bet ir mokslininkams. Remdamasi psichologų ir vadybos specialistų tyrimais ir paskelbta medžiaga bandysiu išnagrinėit temą: INDIVIDAS GRUPĖJE. PROBLEMOS IR SAVĘS REALIZAVIMO GALIMYBĖS.
Individo Apibūdinimas Grupėje
Individu galima laikyti kiekvieną žmogų, kadangi šis terminas reiškia ”savo rūšies atstovą”, tai yra žmogų bendriausia biologine prasme. Individą grupėje apibūdinti padeda JOHARI diagrama, kuri parodo, koks žmogus yra grupėje - kiek jis pats atsiskleidžia ir kaip jį mato kiti grupės nariai. Kvadratas A parodo viešąjį asmenį. Kvadratas B rodo privatų asmenį. Kvadratas C - tai pačiam asmeniui nesuvokiama asmenybės dalis. Kvadratas D rodo tai, kas nepažįstama. Grupės nariamas bendraujan ir dirbant kartu, Johari diagrama kečiasi laiko atžvilgiu, nes individas, jausdamas pasitikėjimą grupe, po kiek laiko atsiskleidžia, o grupės nariai vis daugiau sužino apie kiekvieną grupės narį.
Grupės Efektyvumas
Įvairių visuomenės veiklos sričių, tarp jų - ir organizacijos, veiklos efektyvumas daugiausiai priklauso nuo joje funkcionuojančių grupių efektyvumo. Grupė nėra vienalytis reiškinys, nėra paprasta individų suma. Kadangi grupė sudaryta iš skirtingų žmonių, tai ją galima apibrėžti kaip visumą individų, kurie veikai vienas kitą - tarpasmeninė sąveika. Todėl individai, kol jie neiveikai vienas kito, nėra grupė. Tarpusavio priklausomybė - tai dar vienas veiksnys. Taip pat svarbus grupės veiksnys yra tikslas. Struktūriniai santykiai taip pat yra svarbus faktorius, apibūdinantis grupę, kaip žmonių būrį, kurių tarpusavio santykiai nusakomi jų vaidmenų ar elgesio normų kompleksu. Taigi galima būtų manyti, kad individai nepriklauso grupei tol, kol jų tarpusavio santykių nenustato šis normų ar vaidmenų kompleksas. Savitarpio įtaka kai kurių mokslininkų buvo apibrėžta kaip svarbus grupės veiksnys, kokybiškai besiskiriantis nuo tarpusavio sąveikos požymio. Visi išvardinti grupės veiksniai yra svarbūs, bet nė vienas iš jų neturėtų lemti grupės apibrėžimo, o jį tik papildyti.
Individo Poreikiai ir Vertybės Grupėje
Tačiau prieš pradėdami kalbėti apie grupės darbą, turime prisiminti, kad kiekvienas grupės narys yra individas, ateinantis su tam tikrais poreikiais, kurie kiekviename žmoguje pasireiškia skirtingomis formomis ir patenkinami skirtingais būdais. Kiekvinas individas turi savo vertybes - bendriausius principus, pagal kuriuos žmogus vertina, kas yra blogai ir gerai, kas jam yra svarbu ir kas ne. Vertybės susiformuoja auklėjimo, patirties dėka, yra pastovios ir sunkiai kinta. Svarbu įvertinti tai, kad kito žmogaus vertbes pakeisti neįmanoma - jos susiformuoja lemiamos jo individualios patrirties; gali būti, kad vienos ar kitos grupės vertybių tam tikras žmogus visai neturės. kitą žmogų tokį, koks jis yra. Vertybių sistema suformuoja žmogaus nuostatas - tai yra nusiteikimas konkrečios veiklos ar objekto atžvilgiu. Nuostatos yra konkretesnės ir mažiau pastovios. Jos keičiasi, nes kinta žmogaus patirtis. Asmenybės vertybės pasireiškia būtent per nuostatas. Vieną vertybę gali išreikšti keletas nuostatų, sudarančių vientisą sistemą. Ši sistema nukreipia asmenybės veiklą konkrečia linkme, nors pats žmogus to gali ir nesuvokti sąmoningai. Tai, kaip žmogus siekai savo tikslų ir išreiškia save nulemia jo sugebėjimai - individualios psichologinės savybės, pasireiškainčios žmoagaus veikloje ir sąlygojančios jos sėkmę. Būtent nuo sugebėjimų priklauso, kaip seksis vienoje ar kitoje srityje perimant žinias, išmokti naujų įgūdžių ir net mokėti bendrauti su aplinkiniais ir kolegomis. Sugebėjimai yra įgimti, tačiau jie gali vystytis, lavėti. Įgimti sugebėjimai dar nereiškia, kad žmogus būtinai pasieks aukštų rezultatų konkrečioje srityje. Sugebėjimų išlavėjimo lygis priklauso nuo auklėjimo, socialinių ir ekonominių sąlygų, kitų asmenybės savybių, mokymo metodų ir aplinkinių požiūrio į sugebėjimų reikalingumą, tobulėjimą. Taigi sėkmė kurioje nors konkrečioje veiklos srityje priklauso ne tik nuo įgimtų savybių, bet ir nuo aplinkos, auklėjimo bei paties žmogaus sąmoningų, valingų pastangų. Žinoma, net atkakliausias darbas neatstos įgimto talento, tačiau vis dėlto darbu galima pasiekti gerų rezultatų pasirinktoje srityje.
Kodėl Žmonės Buriasi į Grupes?
Visų pirma žmonėms patinka būti grupėje, tarp kitų žmonių. Daugeliui nėra maloni vienatvė - ji slegia žmogų. Individas geriau jaučiasi grupėje, ji palaiko žmogaus moralinę dvasią, mėgstama susitikti su patinkančiais grupės žmonėmis (bendraminčių, gerų draugų grupė). Be to buvimas grupėse yra produktyvus, kai žmonės susiburia į grupę tam, kad galėtų atlikti tam tikrus darbus ar užduotis (studentų, darbuotojų kolektyvai).
Mažosios Grupės
Mažoji grupė - tai negausi socialinė gupė, kurios narius sieja tiesioginis ir pastovus asmeninis kontaktas ir pastovi veikla.
Formalios ir Neformalios Grupės
- Formalios grupės: kurių narių padėį ir elgesį reglamentuoja organizacijos taisyklės (cechas, direktorių susirinkimas, studentų grupė). Formaliose grupėse yra mažesnė bendravimo pasirinkimo galimybė. Kita vertus, formaliose grupėse dirbama efektyviau ir kryptingiau negu neformaliose, todėl jos labiau tinka siekiant įgyvendinti užsibrėžtą tikslą.
- Neformalios grupės: kurių tikslai nėra tiksliai apibrėžti . Neformalios grupės požymis - ryškūs tarpusavio emociniai ryšiai, todėl jose asmeninis pasitenkinimas būna didesnis negu formaliose. Juk į jas žmonės ateina savo noru, patys pasirenka vieni kittus. Neformalios grupės struktūrą kuria pačios; jose vadovaujamasi nerašytomis taisyklėmis. Tai vienodus pomėgius turinčių žmonių grupės, kiemo paauglių kompanija. Neformali grupė gali egzistuoti formalios grupės viduje ir net nulemti jos kryptingumą.
Privalomos ir Laisvos Grupės
Galimas ir kitas grupių skirstymas - privalomos ir laisvos grupės. Į laisvas grupes žmonės įstoja savo noru: sporto klubai, kultūrinės draugijos, nevyriausybinės jaunimo organizacijos. Pirvalomų grupių nariais tampama nepriklausomai nuo savo norų: gimdamas žmogus negali pasirinkti šeimos, rasės, tautybės.
Pirminės ir Antrinės Grupės
Grupės gali būti pirminės ir antrinės. Žmogui pagrindinė yra pirminė grupė - šeima, sporto komanda, studijų grupė, darbo kolektyvas. Pirminei grupei būdingi tamprūs santykiai kiekvieno ssu kiekvinu ir ji dažnai būna nedidelė. Antrinės grupės būna didesnės, santykiai jose formalesni.
Referentinė Grupė
Individui gana svarbi yra referentinė grupė, kuri yra kriterijus vertinant save ir kitus. Tai grupė kurios normos, tikslai, elgesio standartai yra kriterijus, renkantis konkretų elgsenos būdą, tai yra mes stengiamės elgtis taip, kaip konkrečioje situacijoje pasielgtų tie mums reikšmingi “kiti”.
Grupės Tikslas ir Narių Indėlis
Ir formali ir neformali grupė turi savo tikslą. Dažnai ne visų grupės narių indėlis, siekiant tikslo, yra vienodas. Jei dalis grupės narių mažai prisideda prie bendro tikslo siekimo, gali susilpnėti bendra grupės motyvacija siekti šio tikslo. Be to, tikslo siekimas susijęs ir su grupės narių vertinimais: kuo daugiau individas prisideda prie bendro tikslo įgyvendinmno, tuo labiau jis bus vertinamas grupėje.
Grupės Normos
Priklausydamas kokiai nors grupei, žmogus laikosi tam tikrų elgesio, bendravino, vadovavimo taisyklių - normų. Normos - tai tam tikri elgesio standartai, taikomi žmonių tarpusavio santykiams. Šios normos ne visada sutampa su visuomenėje priimtomis etikos normomis. Be to, grupės normos skiriasi įsisąmoninimu: kai kurios elgesio taisyklės gali būti dažnai deklaruojamos ir pabrėžiamos (pvz.: numatyto darbo atlikimo laikas), o kitos, tik numanomos, nors grupei galbūt ir labai reikšmingos (pvz.: punktualumas ).
Grupės Statusas
Priklausydamas kuriai nors grupei, žmogus užima joje tam tikrą vietą, tai yra grupės statusų hierarchijoje gali būti 3 pagrindinės pozicijos: lyderis, vidutinis statusas ir atstumtasisi. Darbo grupėje yra šiek tiek kitaip, nes darbuotojas, ateidamas dirbti į naują kolektyvą, sužino, kas pagal užimamas pareigas kokam statusui priklauso. Skiriamas socialinis ir mažosios grupės statusas. Socialinis statusas - tai asmenybės, atliekančios tam tikrą socialinį vaidmenį, prestižas visuomenėje. Pavyzdžiui, socialinis vaidmuo gali būti - studentas, kurio prestižas, jo įvertinimas visuomenėje gana aukštas, palyginti, pavyzdžiui, su eilinės mokyklos moksleivio statusu. Susiformavusiai grupės statusų hierarchijai būdingas santykinis stabilumas. Žmogus yra suinteresuotas didinti savąjį statusą. Stausas gali būti keliamas socialiai priimtinais arba nepriimtinais būdais. Pavyzdžiui, egzaminų pažymiai, platus apsiskaitymas - tai priimti statuso kėlimo būdai, kurie gali padidinti studento vertę studentų grupėje. Nepriimtini statuso kėlimo būdai - agresyvumas, gynybinis nuvertinimas, kai viešai nuvertinami kolegos sugebėjimai, siekiant išaukštinti save, ypač jei iškyla nekompetencijos paaiškėjimo grėsmė.
#