Trauminiai įvykiai, ypač vaikystėje, gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus emocinei, fizinei ir socialinei sveikatai, įskaitant savivertę. Vilniaus psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ medicinos psichologė Kamilė Bauraitė pabrėžia, kad net jei nuo traumos praėjo metai ar ilgiau, pagalba vis tiek gali būti veiksminga, o Lietuvos traumų psichologijos asociacija trauminius įvykius apibrėžia kaip tokius, kurie kelia realią arba suvokiamą grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip trauminės patirtys, įskaitant potrauminio streso sutrikimą (PTSS) ir kompleksinį potrauminio streso sutrikimą (KPTSS), veikia savivertę ir kaip galima atkurti pasitikėjimą savimi po traumos.
Trauminiai įvykiai ir jų poveikis
Trauminiai įvykiai gali būti įvairūs, nuo akivaizdžių „didelės traumos“, tokių kaip smurtas, seksualinė prievarta, netikėta artimojo mirtis, gamtos stichinės nelaimės, iki „mažosios traumos“, susijusios su patyčiomis, artimųjų netektimis, skyrybomis, finansiniais sunkumais ar kitais gyvenimo iššūkiais. Svarbu paminėti, kad trauminiais įvykiais gali būti ne tik asmeniškai patirta grėsmė, bet ir buvimas liudininku, kai sukrečiantys įvykiai nutinka kitiems žmonėms. Netinkama ar nepakankama suteikta pagalba gali lemti, kad asmuo turi neatpažintų trauminių patirčių. Žmonės ne visada susieja dabartinius sunkumus, pavyzdžiui, depresiją, nerimo būsenas ar net savižudiškas mintis su praeityje patirtais trauminiais įvykiais.
Kaip trauminės patirtys paveikia žmogų?
Trauminės patirtys gali turėti ilgalaikį poveikį ne tik emocinei, bet ir fizinei bei socialinei sveikatai. Fiziniai sunkumai dažnai pasireiškia miego sutrikimais, galvos ir kūno skausmais, padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Taip pat gali suprastėti kognityvinės funkcijos, tokios kaip dėmesys ar atmintis, o bendras atsparumas stresui tampa silpnesnis. Ypač didelę įtaką daro vaikystėje patirtos traumos, kurios gali paveikti smegenų sritis, atsakingas už emocijų reguliavimą ir streso įveiką. Tai dažnai lemia sunkumus valdant emocijas, sprendžiant konfliktus, užmezgant ir palaikant artimus santykius su kitais.
„Emocinei sveikatai trauminiai įvykiai taip pat daro reikšmingą poveikį - jie didina psichikos sutrikimų riziką, tokių kaip depresija, nerimas, panikos atakos, potrauminio streso sutrikimas (PTSS), asmenybės sutrikimai, polinkis į savižudybes ar savęs žalojimą“, - pasakoja medicinos psichologė. Taip pat gali sutrikdyti savivertę ar savęs identiteto praradimo jausmą. Traumas patyrę žmonės gali jausti pasaulį kaip nesaugų ir nenuspėjamą, gali patirti bejėgiškumo jausmą bei prarasti gyvenimo kontrolės pojūtį. Socialinėje srityje trauminės patirtys dažnai pasireiškia užsisklendimu, santykių su artimaisiais nutrūkimu ar sunkumais juos palaikant. Tokie asmenys dažniau lieka be reikiamos pagalbos ir paramos iš aplinkinių.
Potrauminis streso sutrikimas (PTSS) ir kompleksinis potrauminis streso sutrikimas (KPTSS)
Potrauminis streso sutrikimas (PTSS) yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris išsivysto po trauminio įvykio, kuriam būdingos įkyrios mintys apie incidentą, pasikartojanti baimė ar nerimas, prisiminimai ir panašių situacijų vengimas. Po trauminis stresas diagnozuojamas, kai šie simptomai trunka ilgiau nei mėnesį ir trukdo normaliai funkcionuoti socialinėje ir darbinėje aplinkose bei neigiamai veikia santykius.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti potrauminį stresą vaikui?
Kompleksinis potrauminio streso sutrikimas (KPTSS) dažniausiai pasireiškia po ilgalaikio, pasikartojančio traumuojančio patyrimo, kurį sukelia kiti žmonės. Tai gali būti vaikystėje patirtas smurtas, prievarta, apleistumas ar nuolatinis emocinis ar seksualinis smurtas santykiuose. KPTSS simptomai apima tuos pačius, kaip ir PTSS, tačiau šie žmonės dažnai susiduria su papildomais sunkumais: jie turi problemų su emocijų valdymu, savo tapatybės ir santykių nustatymu.
KPTSS simptomai ir pasekmės
Kompleksinis potrauminis stresas gali turėti daugialypį poveikį žmogaus gyvenimui ir psichikai. Be klasikinių PTSS simptomų, tokių kaip pasikartojantys prisiminimai ar vengimas situacijų, susijusių su trauma, žmonės su KPTSS dažnai susiduria su šiais sunkumais:
- Emocijų reguliavimo problemos: Dažnai KPTSS patiriantys asmenys turi didelių sunkumų reguliuoti savo emocijas. Jie gali jausti nevaldomą pyktį, nerimą, gėdą, kaltę arba net visišką jausmų nebuvimą - apatiją. Kai kurie žmonės gali pasitraukti į emocinę izoliaciją, vengdami netgi artimųjų. Tokios emocinės reakcijos gali lemti tolesnes problemas socialiniuose santykiuose, nes žmogus gali neturėti gebėjimo atpažinti emocijas, dėl ko gali atsirasti nuolatinis chaosas jų vidiniame pasaulyje.
- Sunkumai formuojant ir palaikant santykius: Ilgalaikės traumos dažnai palieka pėdsaką ir žmogaus socialiniuose santykiuose. Žmonės su KPTSS dažnai turi žemą savivertę ir jausmą, kad jie yra neverti meilės ar dėmesio. Tai gali sukelti socialinę izoliaciją, sunkumų užmegzti naujus santykius ar nutraukti senus. Tokie žmonės gali vengti intymumo ar jausti, kad nėra pajėgūs suteikti meilės ar rūpintis kitais.
- Nuolatinis baimės ir nerimo jausmas: KPTSS sukeltos traumos gali sukelti nuolatinį baimės jausmą, kuris neveikia tik kaip atsakas į realią grėsmę, bet ir tampa įprasta būsena. Tai gali sukelti hiperbudrumą - žmogus nuolat tikisi, kad kažkas blogo atsitiks. Toks nesibaigiantis stresinis atsakas gali pabloginti žmogaus fizinę ir psichinę sveikatą, sukelti miego sutrikimų, nuovargį ir kitas sveikatos problemas.
- Sunkumai su atmintimi ir mokymųsi: KPTSS dažnai sukelia ilgalaikius atminties sutrikimus. Žmogui gali būti sunku prisiminti kasdienius įvykius ar išlaikyti dėmesį. Ilgalaikiai trauminiai išgyvenimai gali paveikti hipokampą - smegenų sritį, atsakingą už atmintį ir mokymąsi. Tai gali pasireikšti kaip užmaršumas, išsiblaškymas, ir sunkumai priimant sprendimus ar susitelkiant į užduotis.
Kaip trauma veikia savivertę?
Trauminės patirtys, ypač vaikystėje, gali smarkiai paveikti žmogaus savivertę. Žema savivertė gali pasireikšti įvairiais būdais:
- Neigiamas savęs vertinimas: Traumas patyrę žmonės dažnai save kritikuoja, jaučiasi nevertingi ir nemylimi. Jie gali manyti, kad yra blogi, sugadinti ar net verti to, kas jiems nutiko.
- Sunku priimti komplimentus: Žema savivertė trukdo priimti ir patikėti teigiamais atsiliepimais apie save. Žmogus gali manyti, kad komplimentai yra netikri arba kad jis jų nevertas.
- Baimė suklysti: Perfekcionizmas ir baimė suklysti dažnai lydi žemą savivertę. Žmogus bijo būti kritikuojamas, todėl stengiasi viską atlikti tobulai, o tai sukelia didelį stresą.
- Sunkumai užmegzti ir palaikyti santykius: Žema savivertė gali trukdyti užmegzti artimus santykius. Žmogus gali bijoti būti atstumtas, kritikuojamas ar išnaudojamas, todėl vengia intymumo ir emocinio artumo.
- Priklausomybė nuo kitų nuomonės: Traumas patyrę žmonės dažnai jaučiasi priklausomi nuo kitų nuomonės. Jie stengiasi įtikti kitiems, kad gautų patvirtinimą ir jaustųsi vertingi.
- Bejėgiškumo jausmas: Trauminės patirtys gali sukelti bejėgiškumo jausmą. Žmogus jaučiasi negalintis kontroliuoti savo gyvenimo ir priimti sprendimus.
Kaip atkurti savivertę po traumos?
Nors trauminės patirtys gali palikti gilias emocines žymes, savivertę galima atkurti ir sustiprinti. Štai keletas strategijų, kurios gali padėti:
Kreipkitės į specialistą: Psichoterapeutas ar psichologas gali padėti jums suprasti trauminės patirties poveikį jūsų savivertei ir išmokti veiksmingų įveikos mechanizmų. Lietuvoje oficialiai taikoma Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (angl. EMDR) ir Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (angl. BEPP). Kai kurie specialistai dirba su Kognityvine perdirbimo terapija (angl. CPT), traumų gydymui pritaikyta Kognityvine elgesio terapija (angl. TF-CBT), Vidinės šeimos sistemomis (angl. IFS), Prailginta akistata (angl. PE for PTSD). Kartais su traumos sukeltais emocijų ir elgesio reguliavimo sunkumais pasitelkiama Dialektinė elgesio terapija (angl. DBT).
Taip pat skaitykite: Atpažinti potrauminio streso simptomus paaugliams
Savipagalbos priemonės: Yra daug savipagalbos priemonių, kurios gali padėti jums atkurti savivertę. Tai apima:
- Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness): Praktikuokite dėmesingą įsisąmoninimą, kad geriau suprastumėte savo mintis ir jausmus. Tai padės jums atskirti neigiamas mintis nuo realybės ir išmokti priimti save tokius, kokie esate.
- Žurnalų rašymas: Rašykite apie savo jausmus, mintis ir patirtis. Tai padės jums geriau suprasti save ir išreikšti savo emocijas.
- Pozityvūs teiginiai: Kartokite pozityvius teiginius apie save. Tai padės jums pakeisti neigiamas mintis į teigiamas ir sustiprinti savo savivertę.
- Atraskite savo stipriąsias puses: Suraskite ir įvertinkite savo stipriąsias puses. Tai padės jums pasitikėti savimi ir jaustis vertingais.
- Atjauta sau: Praktikuokite atjautą sau. Būkite sau atlaidus ir supratingas, ypač kai jaučiatės blogai.
- Rūpinkitės savo fizine sveikata: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas gali padėti pagerinti jūsų nuotaiką ir savivertę.
Sveiki santykiai: Kurkite ir palaikykite sveikus santykius su žmonėmis, kurie jus palaiko ir vertina. Venkite žmonių, kurie jus kritikuoja ar žemina.
Užsiimkite mėgstama veikla: Užsiimkite veikla, kuri jums teikia malonumą ir pasitenkinimą. Tai padės jums pasijusti vertingais ir kompetentingais.
Nustatykite realius tikslus: Nustatykite realius tikslus ir siekite jų. Tai padės jums pasitikėti savimi ir jaustis, kad galite pasiekti tai, ko norite.
Mokykitės iš patirties: Stenkitės mokytis iš savo patirties, net jei ji buvo traumuojanti. Tai padės jums augti ir tobulėti.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie potrauminio streso sutrikimą
Būkite kantrūs: Savivertės atkūrimas po traumos yra ilgas procesas. Būkite kantrūs su savimi ir nepasiduokite, net jei jaučiatės, kad nedarote jokios pažangos.
Specializuota psichologinė pagalba
Medicinos psichologė pažymi, kad kiekvienas trauminis įvykis ir jo padariniai yra unikalūs, todėl pagalba turi būti pritaikyta individualiai.
- EMDR (Eye Movement Desensitization and Reprocessing): Tai terapijos metodas, skirtas trauminiams prisiminimams perdirbti per specialius sensorinius stimilus. Sesijos metu klientas nukreipia dėmesį į trauminę patirtį, žiūrėdamas į terapeuto judinamus pirštus ar kitą stimuliatorių (audio ar taktilinį) - tarsi peržiūri tą patirtį žingsnis po žingsnio, kol smegenys sutvarko prisiminimą. Svarbu tai, kad EMDR terapijoje nebūtina visko detaliai pasakoti - vietoje to fokusuojamasi į emocijas ir kūno pojūčius, susijusius su trauma. Tokiu būdu smegenys gali atnaujinti natūralų gijimo procesą: trauminis prisiminimas pamažu praranda gąsdinančią galią ir tampa neutralesnis.
- IFS (Internal Family Systems): Pagal šį modelį, mūsų viduje gyvena skirtingos vidinės dalys - pavyzdžiui, auklėtojas, kritikas, nukentėjęs vaikas - kurios nuo vaikystės saugo mus arba sulaiko nuo traumos pasikartojimo. Per IFS terapiją mokomės su tomis vidinėmis dalimis bendrauti su švelnumu ir supratimu, tarsi su šeimos nariais - klausomės, ką jos bando pasakyti, ir nuraminame jas. Pvz., jeigu vidinis kritikas smerkia dėl jausmų, mokomasi suprasti, kodėl jis taip elgiasi, ir tokiu būdu nuraminti jo jausmus. Tai padeda mūsų tikrajam AŠ - Savasčiai (Self) atsiskleisti. Savastis - vidinis lyderis, galintis apkabinti sužeistas dalis be baimės. Tokiu būdu IFS padeda sukurti vidinę pusiausvyrą.
Atsparumo ugdymas
Nors trauminių įvykių išvengti neįmanoma, vis tik jie asmenis paveikia skirtingai. Medicinos psichologė atkreipia dėmesį, kad kai kurie žmonės sugeba atsitiesti net ir po pačių sunkiausių patirčių. „Šioje vietoje svarbu paminėti atsparumą - tai gebėjimas tikslingai ir veiksmingai naudotis aplinkos ištekliais: tiek vidiniais, pavyzdžiui, savo stiprybėmis ar savipagalba, tiek išoriniais - ryšiais su kitais žmonėmis, artimųjų parama. Atsparumas yra procesas, kuris palaipsniui ugdo tikėjimą, kad ir vėl galima daryti įtaką savo aplinkai, gebėti valdyti savo jausmus ir mintis, gebėti užmegzti glaudžius santykius su kitais. Taigi, labiausiai apsaugoti galėtų gebėjimas mokytis iš patirtos trauminės patirties, vadinamas potrauminiu augimu“, - teigia Vilniaus psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ medicinos psichologė K. Bauraitė.
tags: #potrauminis #streso #sutrikimas #ir #saviverte