Asmenybė - tai sudėtingas ir daugialypis konstruktas, apimantis daugybę žmogaus savybių ir charakteristikų. Šiame straipsnyje panagrinėsime asmenybės sampratą, jos formavimosi veiksnius, pagrindines teorijas bei bruožus, kurie apibrėžia individo unikalumą.
Asmenybės apibrėžimas ir esmė
Asmenybės sąvoka apima fizinius ir psichologinius žmogaus ypatumus - visa tai, ką žmogus suvokia ir išgyvena kaip „aš“. Tai apima tiek išorines, tiek vidines savybes, sugebėjimus, suvokimo ir mąstymo procesus. Asmenybė yra sistema, jungianti žmogaus psichikos procesus, elgesio bruožus, motyvus, pažinimą ir veiklą į unikalią darnią visumą. Tai įgimtų savybių ir patirties vystymosi rezultatas.
Asmenybė - tai individo savitumas, reikšmingų ir pastovių psichologinių bei elgesio savybių, kuriomis vienas asmuo skiriasi nuo kito, visuma. Asmenybei būdinga aktyvumas, kryptingumas, sąmoningas santykis su tikrove.
Asmenybės formavimosi veiksniai
Asmenybės formavimąsi lemia daugybė veiksnių, įskaitant:
- Temperamentas: Įgimtos savybės, kurios daro įtaką emociniam reaktyvumui ir elgesio stiliui.
- Charakteris: Įgytos moralinės ir etinės vertybės, kurios formuoja individo elgesį ir sprendimus.
- Psichiniai procesai: Suvokimas, mąstymas, atmintis ir kiti pažintiniai procesai, kurie daro įtaką informacijos apdorojimui ir elgesiui.
- Amžius: Asmenybė vystosi ir keičiasi per visą gyvenimą, patiriant įvairius raidos etapus ir iššūkius.
- Intelektas: Pažintiniai gebėjimai, kurie daro įtaką problemų sprendimui, mokymuisi ir prisitaikymui.
- Lytis: Biologiniai ir socialiniai lyties aspektai, kurie gali daryti įtaką asmenybės bruožams ir elgesiui.
- Aplinka: Socialinė, kultūrinė ir fizinė aplinka, kurioje auga ir gyvena individas, daro didelę įtaką asmenybės formavimuisi. Tai apima šeimą, religiją, socialinį sluoksnį, profesinę, etninę ir kitas bendruomenes.
Pagrindinės asmenybės teorijos
Asmenybės samprata pateikiama remiantis asmenybės teorijomis, kurios teikia sisteminių asmenybės studijų žinių. XX amžiaus pradžioje sukurtos psichoanalitinės psichodinaminės, vėliau - bruožų, biheivioristinės teorijos. XX amžiaus viduryje kaip priešybė šioms atsirado humanistinės teorijos, o biheivioristines teorijas papildė kognityvinė psichologija.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Psichoanalitinės psichodinaminės teorijos
Šių teorijų šalininkai (S. Freudas, C. G. Jungas, A. Adleris, E. Frommas, H. S. Sullivanas, O. Kernbergas, M. Klein ir kiti) asmenybę interpretuoja atsižvelgdami į įgimtas paskatas (gyvenimo ir mirties instinktus), psichinės energijos panaudojimo dėsningumus, aiškina asmenybės raidą ir integraciją psichikos dalijimu į sąmoningas ir nesąmoningas sritis. S. Freudas pateikė asmenybės raidos stadijas (oralinė, analinė, falinė, latentinė, genitalinė).
Bruožų teorijos
Šių teorijų šalininkai (H. J. Eysenckas, R. B. Cattellis, G. W. Allportas) teigia, kad asmenybė yra pastovi bruožų, arba būdingų elgesio, mąstymo, jausmų, reakcijų, visuma. Ankstyvųjų bruožų teorijų atstovai nagrinėjo bruožų derinius, šiuolaikinių - jų įtaką asmenybės raidai, veiklai ir elgesiui.
Biheivioristinės teorijos
Šių teorijų šalininkai tyrė, kiek elgesio pastovumą lemia bruožai, o kiek - aplinkos veiksniai ir bausmės. Plėtojantis kognityvinei psichologijai buvo siekiama paaiškinti kompleksines socialinio elgesio prielaidas. Biheivioristinės kognityvinės asmenybės teorijos atstovai G. Milleris, A. Dollardas, A. Bandura nagrinėja įsiminimo, reakcijų atidėjimo, savireguliacijos procesus.
Humanistinės teorijos
Šių teorijų šalininkai (C. R. Rogersas, A. H. Maslow) žmogų traktuoja kaip unikalią, visybišką sistemą, galinčią save realizuoti, iškelia asmenybės subjektyvumo, atsakomybės, laisvės, prasmės, meilės ir kitų jausmų vertę, nagrinėja potencialias asmenybės galimybes tobulėti.
Socialinės asmenybės teorijos
Asmenybės raidos teorijos atstovas C. H. Cooley asmenybę tyrė kaip socialinių veiksnių įtakos produktą (veidrodinis Aš). G. H. Meadas, toliau plėtojęs šią teoriją, išskyrė kelias asmenybės formavimosi stadijas, susijusias su kitų žmonių vaidmenų perėmimu. E. Eriksonas, psichoanalitinės teorijos sociologijoje atstovas, asmenybės formavimosi stadijas siejo su krizių įveikimu, socializaciją aiškino kaip biologinių instinktų (ypač seksualinių) suvaldymo procesą. Socialinių vaidmenų teorijos šalininkai Jungtinių Amerikos Valstijų sociologai R. Lintonas, T. Parsonsas ir kiti asmenybę tyrė kaip socialinių vaidmenų atlikėją; socializuodamasis individas pasirenka tam tikrus socialinius vaidmenis, perima elgesio normas ir tampa asmenybe. Asmenybės pažinimo teorijos atstovas J. Piaget pabrėžė, kad asmenybės gebėjimas mąstyti formuojasi nuosekliai jai pereinant tam tikras raidos stadijas, kurių kiekviena padeda įgyti naujų pažinimo įgūdžių. Asmenybės dorovės teorijos šalininkai (L. Kohlbergas) aiškino asmenybės pažintinių gebėjimų, jausmų raidą. Socialinių orientacijų teorijos atstovai asmenybę traktuoja kaip neįsisąmonintų nuostatų, orientacijų, kurias formuoja visuomenė, rezultatą. Jie teigia, kad individas iš visuomenės perima ir buvimo asmenybe nuostatą - veikiamas socialinės aplinkos orientuojasi į tas savybes, kuriomis asmenybė apibrėžiama. Daugelio sociologinių koncepcijų šalininkai asmenybę traktuoja kaip visuomenės suformuotą sociogeninių poreikių ir orientacijų sistemą.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Didieji asmenybės bruožai
Šiuolaikinėje psichologijoje populiarus bruožų modelis yra vadinamasis „Didysis penketas“ (angl. Big Five) arba penkių faktorių modelis. Šis modelis apima penkis pagrindinius asmenybės bruožus:
- Ekstraversija: Būdingas bendraujantis, aktyvus, energingas ir socialus elgesys. Ekstravertai mėgsta būti tarp žmonių, yra linkę į optimizmą ir entuziazmą.
- Sutariamumas: Apibūdina asmens polinkį būti maloniu, kooperatyviu, užjaučiančiu ir paslaugiu. Sutariantys žmonės vertina harmoniją ir vengia konfliktų.
- Sąžiningumas: Atskleidžia asmens organizuotumą, atsakingumą, kruopštumą ir tikslų siekimą. Sąžiningi žmonės yra patikimi ir linkę laikytis taisyklių.
- Neurotiškumas: Parodo asmens polinkį patirti neigiamas emocijas, tokias kaip nerimas, liūdesys, baimė ir susierzinimas. Neurotiški žmonės yra jautresni stresui ir linkę į emocinį nestabilumą.
- Atvirumas patirčiai: Apibūdina asmens smalsumą, vaizduotę, kūrybiškumą ir intelektualinį atvirumą. Atviri žmonės mėgsta naujas idėjas, patirtis ir meno formas.
Be „Didžiojo penketo“, egzistuoja ir kiti asmenybės modeliai, pavyzdžiui, HEXACO modelis, kuris papildomai išskiria sąžiningumo-kuklumo bruožą.
Neurotiškumas ir emocingumas: bruožų aspektai
Tiek 5 faktorių, tiek 6 faktorių modeliuose svarbų vaidmenį atlieka neurotiškumo (5 faktorių modelyje) arba emocingumo (HEXACO modelyje) bruožai.
Neurotiškumas: Kuo labiau išreikštas neurotiškumas, tuo labiau apibūdina asmens polinkį dažnai, stipriai ir intensyviai išgyventi platų nemalonių emocijų ir būsenų spektrą (pvz., baimė, nerimas, liūdesys, prislėgtumas, beviltiškumas, nusivylimas, kaltė, gėda, frustracija, erzulys, pyktis ir t.t.), jautrumą streso atsakui, padidintą grėsmės suvokimą ir įžvelgimą įvairiuose dalykuose, neapibrėžtumo netoleravimą, saugumo siekimą ir rizikos vengimą, taip pat polinkį abejoti savo kompetencijomis, gebėjimais ir priimamais sprendimais.
Emocingumas: Iš esmės HEXACO modelyje Emocingumas yra analogiškas ir labai panašiai konceptualizuojamas kaip 5 faktorių asmenybės modelio neurotiškumo bruožas, tik papildomai apima polinkį į sentimentalumą, prisirišti prie kitų žmonių, siekti pagalbos ir emocinio palaikymo iš jų, su jais dalintis savo rūpesčiais, stipriai bijoti fizinių pavojų ir fizinės žalos (tiek savo, tiek savo artimųjų atžvilgiu) (kuo asmenybės bruožas stipriau išreikštas) arba polinkį būti nepriklausomu, jaustis užtikrintu savimi, nebūti sentimentaliu, neturėti didelio emocinio palaikymo iš kitų poreikio, per daug neprisirišti prie kitų, per daug nesibaiminti fizinių pavojų ar skausmo (kuo asmenybės bruožas silpniau išreikštas).
Taip pat skaitykite: Prekės ženklo asmenybės kūrimas
Neurotiškumo/emocingumo aspektai:
- Nestabilumas (Volatility): Jautrumas, dirglumas, lengvas susierzinimas, pyktis, frustracija, reaktyvi nuotaikų kaita, intensyvus reagavimas į nemalonius įvykius, sunkumas sureguliuoti emocijas.
- Atsitraukimas (Withdrawal): Itin didelis jautrumas galimai grėsmei, jaudulys, nerimas, abejonės, neužtikrintumas savimi, nedrąsumas, lengvas pasidavimas, baimingumas, dažnas ir intensyvus nerimas, prislėgtumas ar liūdesys, pojūtis, kad visko yra per daug.
- Nerimastingumas: Nuogąstavimai, baimingumas, linkę nerimauti, būti įsitempę, nervingi.
- Depresyvumas: Tendencija dažnai patirti ir stipriai išgyventi tokius jausmus kaip kaltė, liūdesys, beviltiškumas, vienišumas.
- Drovumas: Jaučiasi nejaukiai kitų draugijoje, ypač nepažįstamų žmonių, itin jautrūs pajuokai ir linkę jaustis nevisaverčiais, būdingas socialinis nerimas ir neryžtingumas.
- Pažeidžiamumas: Žemas atsparumas stresui, abejonės savo gebėjimais susidoroti su stresinėmis, kritinėmis, neįprastomis situacijomis, patiria paniką juose, priklausomi nuo kitų.
- Priešiškumas: Tendencija jausti pyktį, frustraciją, pagiežą, kartėlį ir panašaus spektro jausmus.
- Impulsyvumas: Sunkumai kontroliuojant savo troškimus ir potraukius.
- Baimingumas: Itin baimingi, labai linkę vengti bet kokios fizinės grėsmės ar žalos.
- Nerimastingumas: Linkę itin nerimauti, pergyventi ir būti susirūpinę susidurdami netgi su santykinai mažomis problemomis.
- Priklausomumas: Itin stiprus noras pasidalyti savo sunkumais su tais, kurie gali suteikti padrąsinimą ir paguodą.
- Jausmingumas: Jaučia stiprų emocinį prisirišimą prie kitų ir empatišką jautrumą kitų žmonių jausmams ir poreikiams.
Neurotiškumo/emocingumo sąsajos su gyvenimo aspektais
- Psichinė ir fizinė sveikata: Aukštai išreikšti neurotiškumo ir emocingumo asmenybės bruožai yra tam tikrų psichikos sutrikimų (ypač nuotaikos ir nerimo) rizikos veiksniai. Taip pat asmenys, kurie pasižymi aukštai išreikštais šiais asmenybės bruožais turi didesnę širdies kraujagyslių ir kitų lėtinių fizinių ligų išsivystymo tikimybę. Aukštai išreikštus neurotiškumo ir emocingumo bruožus turintys asmenys jautriau reaguoja į įvairius sveikatos sutrukdymus ir krizes, yra linkę labiau sureikšminti turimą negalią ir ją suvokti kaip juos labiau ribojančią. Žmonės, kurie pasižymi aukštai išreikštais neurotiškumo ir emocingumo bruožais, pasižymi žemesne subjektyvia gerove (laime) ir atvirkščiai.
- Lyčių skirtumai: Visose tirtuose pasaulio šalyse ir kultūrose moterys pasižymi vidutiniškai labiau išreikštais neurotiškumo ir emocingumo bruožais nei vyrai.
- Tarpasmeniniai santykiai: Iš visų asmenybės bruožų neurotiškumo ir emocingumo bruožai yra vieni iš labiausiai susijusių su pasitenkinimu tarpasmeniniais santykiais, tiek draugystės, tiek romantiniais.
Asmenybės reikšmė ir svarba
Asmenybės pažinimas yra svarbus tiek individualiu, tiek socialiniu lygmeniu. Supratimas apie savo ir kitų asmenybės bruožus leidžia geriau suprasti elgesio motyvus, priimti sprendimus, kurti harmoningus santykius ir siekti asmeninio augimo. Be to, asmenybės tyrimai padeda kurti veiksmingesnes psichoterapijos ir konsultavimo strategijas, gerinti darbo aplinką ir ugdyti lyderystės įgūdžius.