Priklausomybė nuo klijų uostymo: pavojus sveikatai ir visuomenei

Narkotikai - tai ne tik narkomanija, bet ir prostitucija, savižudybės, AIDS, smurtas, kontrabanda, nusikaltimai. Šiuo metu tai viena aktualiausių Lietuvos ir viso pasaulio problemų. Nors tai nėra nauja problema, Lietuvoje jau viduramžiais didikų menėse buvo rūkomos opijaus pypkės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos policija kontroliavo narkotikų gabenimo kelius ir nelegalią jų apyvartą. Sovietiniais laikais narkotikų problema buvo politizuota ir dirbtinai nebuvo sprendžiama. Tačiau atgavus nepriklausomybę situacija nepagerėjo, o atvirkščiai, ir toliau grėsmingai daugėja moksleivių ir jaunimo, vartojančių psichotropines ir narkotines medžiagas. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybę nuo lakiųjų medžiagų uostymo, ypač klijų, jų žalą, atpažinimo būdus ir galimus sprendimus.

Lakiųjų medžiagų uostymas: kas tai?

Dažniausiai jauni žmonės, be alkoholio ir tabako, mėgina svaigintis ir įvairiais tirpikliais. Visos šios medžiagos yra labai populiarios tarp paauglių, tačiau tai vienos iš pavojingesnių narkotinių medžiagų. Didelis lakiųjų medžiagų kiekis sukelia stiprų apsvaigimą (dujos patenka į kraujotaką ir blokuoja deguonies pernešimą), regos ir klausos haliucinacijas, sumažina raumenų tonusą. Pavojus toks, kad narkomanai uostydami greitai apsvaigsta ir praranda sąmonę, todėl nesuspėja nusitraukti nuo galvos maišelio ar nusimesti audeklo su benzinu ar skiedikliu. Apsvaigimui stiprėjant sutrikdoma kvėpavimo centro ir širdies veikla. Dažniausiai lakiosiomis medžiagomis svaiginamasi grupėmis, kurios formuojas pagal gyvenamąją arba mokymosi vietą. Dauguma svaigintis pradeda 12-14 metų, kartais 9-11 metų. Dalis jų vėliau pereina prie kitų narkotikų ar alkoholio. Dažniau lakias medžiagas vartoja berniukai nei mergaitės.

Priklausomybės nuo lakiųjų medžiagų mechanizmas

Įkvėptos lakiosios medžiagos sukelia girtumą, panašų į alkoholinį. Uostymas iš pradžių sukelia euforiją, pasitenkinimą, sustiprėja garsų, šviesos, spalvų jutimas, atsiranda vaizdiniai, sutrinka nuovoka. Prie lakių medžiagų uostymo priprantama, atsiranda psichologinė priklausomybė. Jos toksiškai veikia smegenis, gali pažeisti vidaus organus. Sutrinka protinė veikla, sustoja psichinė raida. Lakiosios medžiagos - tai tirpikliai, klijai, lakai, žiebtuvėlių dujos (butanas, propanas), sausieji ir dėmių valikliai, benzinas. Dažniausiai jos vartojamos įkvepiant jų garus, pavyzdžiui, suvilgius audinio gabalėlį ir jį pridėjus prie burnos ar nosies. Jų poveikis panašus į alkoholio sukeltą apsvaigimą. Iš pradžių juntama euforija, malonumo pojūtis, paaštrėja spalvų, šviesos ir garsų suvokimas, atsiranda vaizdinių, tačiau kartu prastėja orientacija. Vėliau poveikis pereina į slopinimą, galimas net sąmonės netekimas. Prie nuolatinio lakiųjų medžiagų įkvėpimo vystosi įprotis, formuojasi psichologinė priklausomybė. Šios medžiagos toksiškai veikia smegenis ir gali pažeisti vidaus organus. Be to, didėja nelaimingų atsitikimų rizika - dažnai pasitaiko nudegimų, uždusimų ar kitų traumų. Žmogus, dažnai uostantis lakiąsias medžiagas, tampa dirglesnis, nerimastingas.

Poveikis organizmui

Tik pradėjus vartoti ar atsitiktiniais atvejais tirpiklių gėrimo ar uostymo efektai yra panašūs į alkoholio. Kai kurie tirpiklių uostytojai gali matyti keistus vaizdus. Atsigaunama gana greitai, jaučiamos lengvos pagirios. Tačiau tirpikliai gali būti mirties nuo širdies sustojimo priežastimi. Aerozoliai ir žiebtuvėlių kuras yra ypač pavojingi ir kartais gali būti mirties nuo šalto oro patekimo į kvėpavimo takus priežastimi. Galima mirti ir nuo tirpiklių uostymo pavojingose vietose, tokiose kaip kanalų pakrantės ar apleisti pastatai.

Vartojant nuolat ilgesnį laiką, ilgalaikis tirpiklių uostymas būna koncentracijos praradimo, didelės depresijos ir nuovargio priežastimi. Kai nustojama uostyti, šie simptomai palaipsniui praeina. Bet kai kurie žmonės, siekdami išvengti savo asmeninių problemų, taip įpranta prie tirpiklių, kad tampa psichologiškai priklausomi nuo jų uostymo.

Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai

• Uždusimas: Jei įkvepiamos dujos sunkesnės už orą, palaipsniui kaskart įkvepiant jos išstumia orą iš plautinio audinio. Deguonis nepatenka į plaučius, nevyksta dujų apykaita, mažėja deguonies kiekis kraujyje, trūksta deguonies. Be to, dujoms patekus į plaučius, organizmas į jas reaguoja išskirdamas skysčius.
• Širdies sustojimas.
• Nušalimas: Iš tūbelės išėjusios dujos atšąla, todėl galima nušalti nosiaryklę ir playčių takus.

Skiriamos dvi priklausomybės rūšys: psichinė ir fizinė (galvos skausmai, nemiga, padidėjęs prakaitavimas, raumenų spazmai, širdies ritmo sutrikimai).

Kaip atpažinti priklausomybę nuo lakiųjų medžiagų?

Narkotikų vartojimo mastai auga visame pasaulyje. Jau niekam ne paslaptis, kaip rūkoma „žolė“, kas yra kokainas ar amfetaminas. Apsvaigimo ir kvaišalų nelaisvėje esantieji sugalvoja vis naujų būdų, kaip kuo ilgiau neišblaivėti… Dažniausiai eksperimentuoja nepilnamečiai. Jiems rūpi išbandyti kuo daugiau ir kuo įvairesnių svaiginimosi būdų. Prieš kurį laiką iš pardavimo vietų ėmė dingti eterinis aliejus „Proper“, o pedagogai vis dažniau pastebėdavo per pamokas sėdinčius, bet nieko negirdinčius, apsiblausiusius nepilnamečius. Netrukus paaiškėjo, jog jaunimo tarpe „properiu“, „bazu“, „niuchu“, „kaifučiu“ vadinamo lakiojo skysčio nesunkiai galima įsigyti internetu, ir sekso prekių parduotuvėse. Gamintojas nurodo, jog jis yra naudojamas kaip kambario aromatas, odos gaminių valiklis. Be to, ir „kaifučio“ kaina „nesikandžioja“ - 10 mililitrų talpos buteliukas kainuoja nuo 20 iki 25 litų.

Medikai nustatė, jog giliai įkvėpus eterinio aliejaus garų, prasiplečia kraujagyslės, į galvos smegenis patenka daugiau kraujo ir patiriamas svaigulys, euforija. Kvaišalų sukeltas svaigulys gali tęstis nuo 1 iki 5 minučių. Dažnai uostant „kaifutį“ organizmas kenčia ir išgyvena negrįžtamus procesus - kaip ir uostant klijus, acetoną, benziną. Uostymas sukelia bronchinę astmą ir kitas lėtines ligas. Veikliosios medžiagos pažeidžia centrinę nervų sistemą, o uostant ilgą laiką iškyla vėžio ir mutacijų grėsmė. Tačiau nepilnamečiams tokie medikų perspėjimai mažai rūpi…

Internete taip pat nesunkiai galima rasti įvairių cheminių medžiagų, kuriomis galima svaigintis. Narkotikų kontrolės departamentas įspėja, kad tokias medžiagas prekeiviai dažniausiai pardavinėja kaip oro gaiviklius, dezodorantus, medžio, metalo valiklius. Tačiau tokie buitiniai preparatai, naudojami ne pagal paskirtį, labai kenkia sveikatai. Prieš keletą mėnesių į ligoninę patekęs Martynas (15 m.), tik medikų pastangomis buvo išvaduotas iš mirties. Atsipeikėjęs paauglys prisipažino su dar dviem klasės draugais stipraus buitinio valiklio įsigijęs internetu. Po pamokų nepilnamečiai pasuko link apleistų statybų aikštelės ir užlindę už plytų krūvos, pasikeisdami ėmė uostyti nedidelės talpos buteliuką, kurio kvapas, paauglio žodžiais, priminė plaukų laką.

„Įkvepiant lakiųjų medžiagų į plaučius, gali sustoti kvėpavimas. Į kraują išsiskiria daug adrenalino ir kitų streso hormonų, todėl gali sustoti širdis. Reikia nepamiršti, kad kenkia ne tik ilgalaikis tokių medžiagų vartojimas. Mirtimi gali pasibaigti ir vienintelis bandymas. Žinau net keletą atvejų, kai toksiškas medžiagas uostyti mėginę nepilnamečiai užduso“, - sakė Martyną gaivinusi gydytoja Rasa Vilimienė. Be to, anot medikės, klaidinga manyti, jog svaiginimasis tokiomis medžiagomis nesukelia priklausomybės. „Priklausomybė išsivysto skirtingai - vienam užtenka vos karto, kitas gali uostyti ir ilgiau. Tačiau, bet kokiu atveju verta įsidėmėti, jog dažnai pakanka vos vieno karto ir keletos minučių kvaišalų sukeltos euforijos, kad norėtųsi tai pakartoti. O tada - tiesus kelias į priklausomybę“, - sakė medikė.

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

Priklausomybės priežastys ir rizikos faktoriai

Remiantis apklausų duomenimis, galima teigti, kad pastaruoju metu narkotikus pradeda vartoti 12-13-14-15 metų paaugliai. Šis laikotarpis ypatingas tuo, kad jo metu sparčiai vyksta paauglių brendimas, organizmą veikia hormoninės audros, keičiasi paauglių charakteris. Šio amžiaus paaugliai linkę neklausyti, konfliktuoti su tėvais ir mokytojais, daug ką daryti priešingai, kopijuoti savo “dievukus” ir pilnai atsiduoti šiek tiek vyresnių draugų įtakai. Tai sunkus laikotarpis paauglio ir jo tėvų gyvenime, kuriame nemažai klaidų padaro abi pusės. Tėvai dažnai kaltina vaikus nedėkingumu, tėvų negerbimu, akiplėšiškumu ir pan., taiko įvairias bausmes, o paaugliai priešinasi tėvų konservatyvumui. Šiuo tėvų ir vaikų konfliktu dažnai pasinaudoja narkotikų prekeiviai ir siūlo vaikams pabandyti narkotikų. Apsimetę viską suprantančiais paauglių draugais, pirmą dozę dažniausiai pasiūlo veltui. Paanalizavus priežastis, paaiškėja, kad neretai tėvai patys būna kalti, kad vaikai pradeda vartoti narkotikus. Tačiau, kaip rodo patirtis, labai sunku visus tėvus surinkti į mokykloje vykstančius tėvų susirinkimus. Daugelis tėvų sunkiai dirba ir neturi laiko eiti į paskaitas.

Dažniausiai Lietuvoje pastaruoju metu į narkotikų liūną patenka 12-13-14-15 metų paaugliai. Yra duomenų, kad Vilniaus mokyklose kas trečias šio amžiaus berniukas vartoja narkotikus (2000 m). Klaipėdos mokyklose yra apie 23,9 proc. išbandžiusių narkotikus paauglių (1999 m). Kaliningrado duomenimis kiekvienam mokykloje besimokančiam moksleiviui per metus vidutiniškai 11 kartų pasiūlomi narkotikai (1999 m.).

Kaip padėti priklausomam asmeniui?

Brangūs tėveliai! Narkomanas šeimoje - didelė nelaimė. Narkomanija - praktiškai neišgydoma liga arba gydytis nuo jos tenka visą likusį gyvenimą. Lietuvoje kol kas nesukurta efektyvios pagalbos sistema, kad palengvinti paties narkomano ir jo šeimos kančias. Saugokite nuo narkotikų savo vaikus! Kalbėkite su jais apie narkotikus, kontroliuokite juos. Stenkitės sukurti visuomenės nepakantumą šiam pavojingam reiškiniui. Apžiūrėkite vaiko kambarį, kuprinę, rūbus. Jeigu jaunas žmogus eksperimentuoja su heroinu (rūko, uosto, leidžiasi į veną), jūs pastebėsite labai pasikeitusį vaiko elgesį, keistą žvilgsnį, dažną mieguistumą, blizgančias akis, po vartojimo labai susiaurėjusias, o kitą dieną labai išsiplėtusius vyzdžius. Vienkartinių testų galite įsigyti vaistinėse. Tyrimus galima atlikti patiems namuose arba medicinos centre “Lorna”. Šiandien vaikai daugiausia svaiginasi rūkomu heroinu, marihuana, amfetaminais, todėl tyrimą geriausia pradėti nuo šių narkotikų. Heroino testas, vadinamas morfino testu, kainuoja 8 lt. nepamirškite, kad vaikai heroiną dažniausiai rūko. Visos narkotinės medžiagos žmogaus organizme išsilaiko 3-5 paras (heroinas, opiatai), kai kurios dvi savaites (amfetaminai), ar net kelis mėnesius (marihuana).

Kilus įtarimui, kad jūsų vaikas gali būti pavartojęs narkotikų, pirmiausiai turite tuo įsitikinti - nuvežkite jo šlapimą ištirti. Nesiimkite spręsti narkotikų problemos vieni - jūsų sėkmės tikimybė bus didesnė, jei sudarysite žmonių, kurie gali padėti jūsų vaikui, komandą. Į ją įtraukite visus, kurie yra bent kiek svarbūs vaiko gyvenime ir turi tiesioginių ryšių su juo - mokytojus, trenerius, gimines, t.y. visus, kuriuos vaikas gerbia ir kurie neturi priklausomybės nuo narkotikų ar alkoholio problemos. Iš anksto pasirenkite pokalbiui su vaiku - numatykite galimus narkotikų problemos sprendimo būdus (geriausias kelias, nes nepavykus vienam, galima imtis kito, be to, vaikas mažiau priešinsis, jei bus siūloma rinktis iš kelių variantų). Kartu su vaiku aptarkite susidariusią padėtį. Paskatinkite jį išsikalbėti. Pasiūlykite keletą problemos sprendimo variantų. Nesitikėkite, kad vaikas Jus išklausys ir iš karto atsisakys žalingo įpročio. Būkite pasirengę sulaukti pasipriešinimo, tačiau neleiskite diktuoti savo sąlygų. Jei vaikas atsisako vykdyti jūsų reikalavimus priminkite apie narkotikų vartojimo žalą. Susitarimų nuosekliai laikykitės. Jei vaikas neįvykdė dalies įsipareigojimų (negrįžo laiku namo, vartojo alkoholį ar pan.), tokį elgesį tinkamai įvertinkite. Izoliuokite vaiką nuo draugų, kurie gali vartoti narkotikus, ir sukurkite tokią aplinką, kur netoleruojamas narkotikų vartojimas. Suplanuokite dienotvarkę, kad vaikas negalėtų būti vienas arba su narkotikus vartojančiais draugais ir bet kada galėtumėte patikrinti, ką jis tuo metu veikia. Tikėkitės blogiausio. Nesitikėkite, kad žaidimas su narkotikais baigsis savaime. Netikėkite, jei vaikas sako: “Aš pavartojau tik šį vienintelį sykį”, “Taip atrodau, nes esu labai pavargęs” ir pan. Žinokite, kad vaikas būtinai…

Prevencija

Jei esate darbdavys, turėtumėte taktiškai perspėti darbuotojus, jog jie gali būti tikrinami narkotikų aptikimo testais ir kad dėl narkotikų vartojimo jie gali būti atleidžiami iš darbo. Prieš atliekant testą, susipažinkite su narkotinių medžiagų oficialiais pavadinimais ir žargonais bei apytikslia aptikimo trukme. Narkotinių medžiagų aplinkoje testas leidžia aptikti ir identifikuoti mikroskopinius narkotikų likučius ant paviršių, kurie turėjo tiesioginį kontaktą su narkotinėmis medžiagomis. Pavyzdžiui, ant vaiko kuprinės, piniginės, mobiliojo telefono, kompiuterio klaviatūros, durų rankenos ir pan.

Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko

Mes norime dar kartą aptarti tai, ką turėtų žinoti tėveliai, siekiantys apsaugoti savo vaikus nuo narkotikų. Daugelis Jūsų norėtų pakalbėti su savo vaikais apie narkotikus, bet nežino kaip geriau tai padaryti. Iš tikrųjų, šiandien kalbėti su vaikais apie narkotikus - nėra lengvas uždavinys, nes vaikai dažnai apie narkotikus žino daug daugiau nei jų tėvai. Ko nereikia daryti, kalbant su vaikais apie narkotikus:

• Vaikus perdėtai gąsdinti.
• Iškreipti faktus ir sutirštinti spalvas, kalbant apie neigiamą narkotikų poveikį organizmui.
• Pakalbėti apie narkotikus daug ir ilgai, bet tik vieną kartą ir užmiršti šią temą.
• Meluoti, nes vieną kartą pamelavus, vaikas niekada ateityje jumis nebetikės.

10-12 metų vaikus domina viskas, kas susiję su narkotikais - jų veikimas, vartojimo būdai, pasekmės. Apie pasekmes šio amžiaus vaikai žino nedaug ir rimtai apie tai negalvoja. Patys narkotikų dar nevartoja, bet galima toksikomanija, t.y. klijų arba lakių medžiagų uostymas. Su narkotikus vartojančiais asmenimis nebendrauja, pažįsta tokių tik vieną kitą. 12-14 metų vaikus daugiausia domina, kas atsitinka vartojant lengvuosius narkotikus. Marihuana ir kiti kanapių produktai nelaikomi pavojingais narkotikais. Nedaugelis šio amžiaus vaikų yra bandę rūkyti marihuaną iš smalsumo, tačiau jau pažįsta daug narkotikų vartotojų. Apie narkotikus žino žymiai daugiau, šias žinias gauna iš narkotikus vartojančių savo pažįstamų arba iš draugų pasakojimų.

16-18 metų vaikai dar tiksliau susiskirto į grupes: vartojantys arba tam pritariantys, griežti priešininkai ir svyruojantys. Svyruojančių vaikų skaičius labai sumažėja. Narkotikus vartojančių ir tam pritariančių vaikų grupėje atsiranda pirmieji ligoniai - narkotikų suluošintos asmenybės. Prasideda nemalonūs reikalai su policija.

Pagrindinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų grupės

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos skirstomos pagal poveikį į 5 pagrindines grupes:

1. Analgetikai
2. Depresantai
3. Stimuliatoriai
4. Haliucinogenai
5. Kanapės

Analgetikai:

Analgetikų grupei priklauso opioidai. Šiai grupei priklauso opijus (sutirštintos aguonų sultys), morfinas; kodeinas; tebainas. Visi opioidai veikia opioidinius receptorius. Jie malšina skausmą, sukelia euforiją. Sušvirkštus morfijaus, greit apima pakili nuotaika, nepagrįstas linksmumas, pasitenkinimas. Pavartojus opioidų keletą kartų, organizmas pripranta prie narkotiko, euforijai sukelti reikia vis didesnių dozių. Atsiranda psichinis potraukis. Be narkotiko žmogus tampa irzlus, priekabus, prislėgtos nuotaikos, nerimastingas. Priklausomybė morfijui ir jo pakaitalams (aguonų pieneliui) išsivysto po 10-15 injekcijų, heroinui - po 3-5 injekcijų. Dėl užakusių paviršinių venų pacientai priversti punktuoti giliąsias, šlaunies, poraktikaulines, kaklo venas. Tai baigiasi daugybinėmis infekcinėmis komplikacijomis (tromboflebitu, sepsiu), pažeidžiami nervai.

Depresantai:

Depresantų grupei priklauso raminamieji ir migdomieji vaistai. Depresantai yra barbitūratai ir benzodiazepinai. Savo poveikiu daugelis raminamųjų vaistų pasižymi panašiu svaiginančiu poveikiu kaip alkoholis ir vartojama tuo pačiu tikslu arba kartu su alkoholiu. Raminamuosius vaistus išrašo gydytojas, jie skiriami slopinti nerimui, depresijai, gerinti miegui. Jei šie vaistai vartojami nepasitarus su gydytoju ir ilgai, jie gali sukelti priklausomybę. Raminamųjų ir migdomųjų vaistų poveikis:

• Sukelia mieguistumą.
• Lėtina mąstymą.
• Sutrikdo koordinaciją.
• Slopina reakciją.
• Išsiplečia vyzdžiai.
• Krenta kraujospūdis.
• Kalba tampa neaiški, nerišli.

Stimuliatoriai:

Stimuliuojančios narkotinės medžiagos (kokainas, amfetaminas, ekstazi). Vartojant kokainą juntama didžiulė euforija; energijos ir geidulio antplūdis; mažėja apetitas; didėja perdėtas pasitikėjimas savimi; apninka grandiozinės idėjos. Didesnės kokaino dozės gali sukelti nerimą, dirglumą, paranoją ir haliucinacijas. Pavartojus kokaino:

• Suaktyvėja širdies veikla.
• Padidėja kraujospūdis.
• Didėja kūno temperatūra.
• Pagausėja prakaitavimas.
• Išsiplečia akių vyzdžiai.

Amfetaminų poveikis pasireiškia energijos antplūdžiu. Asmenys pavartoję amfetaminų nori judėti, negali nustovėti vienoje vietoje, jie pasidaro labai draugiški, atsikrato kompleksų. Kartais nevalingai gali trūkčioti galūnės (kojos, rankos). Taip pat gali išsiplėsti akių vyzdžiai. „Ecstasy“ - stimuliuojantis narkotikas. Jis padeda atsikratyti barjero ir drovumo, suteikia ramybės ir palankumo žmonėms jausmą. Todėl jis toks populiarus šokių vakarėliuose. „Ecstasy“ dar yra vadinamas „Love drug“. Išgėrus vieną grynosios medžiagos tabletę apima svaigios laimės jausmas. Šie narkotikai slopina skausmą, nejuntamas nei troškulys, nei nuovargis. Negeriant skysčių gali ištikti dehidratacija. Nustojus narkotikui veikti, jaučiamas išsekimas, depresija, miego sutrikimai; gali atsirasti baimės priepuoliai; 2-3 tabletės gali būti mirtina dozė.

Haliucinogenai:

Haliucinogenai (LSD; psilocibinas (grybas); lakiosios medžiagos (klijai, glaistai, kietikliai, dažai, benzinas)). LSD - pats stipriausias iš visų haliucinogenų. Juos dažniausiai vartoja jaunuoliai, paaugliai vakarėliuose, diskotekose. Pavartojus LSD:

• Poveikis prasideda po 15-30 min. ir gali trukti apie 12 val.
• Tuo metu sustiprėja jutimai vaizdai sulėtėja, judėjimas įgauna neįprastas formas.
• Nuotaika svyruoja nuo begalinio malonumo iki beviltiškumo ir panikos.

Įkvėptos lakiosios medžiagos sukelia girtumą, panašų į alkoholinį. Uostymas iš pradžių sukelia euforiją, pasitenkinimą, sustiprėja garsų, šviesos, spalvų jutimas, atsiranda vaizdiniai, sutrinka nuovoka. Prie lakių medžiagų uostymo priprantama, atsiranda, psichologinė priklausomybė. Jos toksiškai veikia smegenis, gali pažeisti vidaus organus. Sutrinka protinė veikla, sustoja psichinė raida.

Kanapės:

Kanapės yra bendras pavadinimas hašišui, marichuanai ir taip pat vadinamam hašišo aliejui, kurie skirtingu būdu gaminami iš augalo Cannabis Sativa. Kanapės pagal populiarumą yra antras po alkoholio svaigalas. Kanapės (kaifas, hašišas, guma, smala arba žolė, marihuana) yra psichoaktyvus narkotikas, kuris paveikia smegenis ir psichiką. Nuo mažos kanapių dozės žmonės tampa ramūs, atsipalaidavę, patenkinti arba mieguisti. Gali nesustodami juoktis ar pajusti alkį. Spalvos tampa ryškesnės, garsai skambesni. Pasitaiko ir lengvos paranojos atvejų. Įvairūs tyrimai parodė, kad rūkant kanapes pavojus susirgti plaučių vėžiu 5-10 kartų didesnis negu rūkant cigaretes. Prisiekę kanapių rūkytojai jaučia apatiją, nenori nieko veikti, greitai viską pamiršta. Fizinės priklausomybės kanapės nesukelia, tačiau atsiranda psichologinė priklausomybė. Retais atvejais galimi apsigimimai.

Narkomanija: apibrėžimas ir priežastys

Narkomanija - graikų kilmės žodis (“narkė” - suakmenėjimas, ”manija” - beprotybė, aistra, kai sutrinka žmogaus fizinė ir psichinė būklė). Tai liga, kuri reiškiasi įpročiu nuolat vartoti narkotikus. Narkotikai - medžiagos pakeičiančios organizme vykstančius cheminius procesus, sutrikdančios natūralią proto ir jausmų pusiausvyrą, sukeliančios psichinę ir fizinę priklausomybę. Narkomanas - žmogus, nuolat vartojantis narkotikus, priklausomas nuo jų, sergantis narkomanija. Dėl medicininių ir psichologinių priežasčių silpnesnis vaiko organizmas nesugeba atsispirti negatyviam aplinkos poveikiui ir surasti pakankamai jėgų nugalėti sunkius gyvenimo išbandymus. Šis žmogus stengiasi pabėgti nuo gyvenimo sunkumų, ir narkotikai pradžioje padeda tai padaryti.

Kalbant apie narkomaniją, kaip apie ligą, reikia išskirti tam tikras jos išsivystymo stadijas, t.y. Apie socialinę priklausomybę nuo narkotikų kalbama tada, kai vaikai dar nevartoja narkotikų, bet tam pritaria ir visą laiką sukiojasi tarp narkotikus vartojančių asmenų, mėgdžioja jų elgesį, kalbos manieras ir išvaizdą. Paaugliui pradėjus vartoti narkotikus, labai greitai susiformuoja psichinė priklausomybė. Jinai pasireiškia tuo, kad vaikas vėl ir vėl nori pajusti tą psichinę būseną, kurią jautė, apsvaigęs nuo narkotikų. Pirmuoju atveju, nebegaudamas narkotikų, vaikas į jį supančią kasdienybę žiūri kaip į pilką, neįdomią, nereikšmingą. Priklausomai nuo narkotikų rūšies, jo veikimas pasireiškia skirtingai. Noras išvengti psichologinio ir emocinio diskomforto toks stiprus, kad vaikas nebesugeba atsisakyti vartoti narkotikus ir toliau. Dar vėlesnėje narkotikų vartojimo stadijoje formuojasi stipri fizinė priklausomybė: nutraukus narkotikų vartojimą, stebimas lengvesnis ar sunkesnis abstinencijos sindromas, kuris pasireiškia įvairiai, bet visais atvejais jaučiamas didelis fizinės būklės diskomfortas. Nuo to, kurioje stadijoje yra narkotikus vartojantis jaunuolis, priklauso ir narkotikų vartojimo dažnumas. Asmenys, turintys fizinę priklausomybę nuo narkotikų, juos vartoja kasdien po kelis kartus. Asmenys, turintys psichinę ir socialinę priklausomybę, gali juos vartoti, progai pasitaikius.

tags: #priklausomybe #nuo #kliju #uostymo