Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje, kur kompiuteris ir internetas yra neatsiejama gyvenimo dalis, priklausomybė nuo kompiuterio tampa vis aktualesnė problema. Auganti žaidimų kultūra, socialiniai tinklai ir lengvas prieinamumas prie technologijų įtraukia vis daugiau vaikų ir paauglių. Straipsnyje aptariami priklausomybės nuo kompiuterio požymiai, statistika Lietuvoje ir pasaulyje, rizikos faktoriai bei galimi sprendimo būdai.
Priklausomybės nuo kompiuterio požymiai
Priklausomybę pirmiausia išduoda elgesys. Jeigu netikėtai paprašyti vaiką sustabdyti žaidimą ir mes sulaukiame kažkokios agresyvios emocijos, išraiškos, nervo, isterijos, mes galime daryti prielaidą, kad būtent būti tame virtualiame pasaulyje vaikui yra gerokai svarbiau. Priklausomybė nuo interneto - tai patologinis potraukis, nenumaldomas noras naudotis internetu, kliudantis kasdieninei, įprastai veiklai.
Veikla tampa priklausomybe, kai asmens elgesys veikia psichinę ir fizinę sveikatą, yra pažeidžiami santykiai su šeima ir draugais, elgesys trukdo darbui ar mokslams, sukelia ekonominį nestabilumą ar skatina daryti nusikaltimus. Reikia atkreipti dėmesį į pasikartojančio elgesio dažnumą, trukmę, intensyvumą bei dėl tos veiklos kylančius konfliktus.
Pagrindiniai priklausomybės požymiai:
- Negalėjimas ištverti nė kelių minučių be išmanaus įrenginio, programėlės ar žaidimo.
- Agresyvi reakcija nutraukus žaidimą.
- Nevaldomas noras nuolat tikrinti telefoną, ar neatėjo žinutė.
- Negalėjimas sumažinti laiko, praleidžiamo prie kompiuterio.
- Susidomėjimo mokslu ir kitais laisvalaikio praleidimo būdais praradimas.
- Agresyvumas, piktumas, nekantrumas, nuovargis, atsikalbinėjimas.
- Sunkumai mokantis, pablogėję santykiai šeimoje.
Priklausomybės nuo kompiuterio statistika
Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto mokslininkai aiškina, kad šiuo metu vienas iš 7 vaikų jau yra priklausomas nuo bendravimo programėlių ar žaidimų. Apie 10-15 procentų jaunuolių turi didelę riziką, kad jie jau yra priklausomi nuo socialinių tinklų. Apskritai socialiniai tinklai kaip į priklausomybes įtraukianti problema, ji labiau mergaitėms būdinga, berniukams yra labiau būdingi žaidimai.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti ir spręsti priklausomybę nuo kompiuterių
Tyrimai rodo, kad didžiausia tikimybė atsirasti priklausomybei nuo kompiuterinių žaidimų tenka 12-25 metų žmonėms, o pastaraisiais metais nustatyta 50 priklausomybės nuo žaidimų atvejų. 10-17 proc. žmonių pasaulyje susidurs su probleminiu interneto naudojimu (PIN). Interneto probleminio naudojimo rizika atsiranda vaikams, jeigu ikimokykliniame amžiuje naudojamasi bet kokiais įrenginiais, turinčiais ekranus, kasdien daugiau nei 1 valandą, o paauglystėje - jei daugiau nei 3 valandas.
Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams probleminio interneto naudojimo riziką rodo didesnė nei 2 val. naudojimosi internetu laisvalaikiui ir pramogoms trukmė arba didesnė nei 4 val. naudojimosi bet kokiais ekranais bet kokiais tikslais trukmė.
Rizikos faktoriai
Kaip pagrindinį rizikos faktorių, galintį lemti nevaldomą norą būti virtualioje erdvėje, H. Rigter įvardija asmenines vaiko ar paauglio savybes: vienišumą, žemą savivertę. Dažniau priklausomais nuo kompiuterinių žaidimų tampa berniukai, taip pat išsiskyrusių šeimų vaikai.
Kiti rizikos faktoriai:
- Socialinės problemos šeimoje.
- Problemos mokykloje.
- Emociniai sunkumai.
- Izoliacija.
- Amžiaus apribojimų socialiniuose tinkluose nesilaikymas.
- Netinkamas turinys internete.
- Lošimo elementai kompiuteriniuose žaidimuose.
Lošimo elementai kompiuteriniuose žaidimuose
Situaciją dar labiau apsunkina azartinių lošimų elementai, kurie yra įpinami į kompiuterinius žaidimus. Pavyzdžiui, šiame virtualaus krepšinio žaidime galima ne tik sėkmingai dėtį į krepšį, bet ir naudotis žaidimų automatais ar sukti laimės ratą. Žaidime, kurį gali nusipirkti ir nepilnamečiai, naudojama virtuali valiuta, o ją vaikai gali įsigyti už tėvų pinigus. Žaidimuose taip pat dažnai parduodamos virtualios lobių skrynios, kurios primena loteriją. Kuo daugiau skrynių įsigys vaikas, tuo tikimybė gauti norimą virtualų daiktą: ginklą, herojų, šarvus, žaidėjų korteles bus didesnė.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Kelios Europos valstybės jau ėmėsi veiksmų prieš tokius lošimų elementus. Pavyzdžiui, Belgija lobių skrynias jau laiko azartinių lošimų forma. Tiesa, Lietuvoje tokie žaidimų elementai yra leidžiami.
Psichologai aiškina, kad tikrus pinigus kainuojančios virtualios žaidimų valiutos ar lobių skrynios vaikui gali turėti neigiamos įtakos. Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, užkietėję lošėjai kartais nurodo azartiniais žaidimais susidomėję per kompiuterinius žaidimus.
Kaip padėti vaikui išvengti priklausomybės?
Tiesa psichologai priduria, kad bet kokiai priklausomybei už akių gali užbėgti taisyklingas auklėjimas. Esą tėvai turi domėtis, ką vaikas veikia internete, kokius žaidimus žaidžia, galbūt net žaisti kartu su atžalomis.
Svarbu laikytis nurodytų amžiaus apribojimų, nes bendravimas socialiniame tinkle reikalauja didelės socialinės ir emocinės brandos, gebėjimo reaguoti į sudėtingas situacijas ar galimai trikdantį turinį, taip pat priimti saugius sprendimus.
Susitarimai dėl laiko prie ekranų - misija įmanoma. Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
H.Rigter sako, kad saikingi virtualūs žaidimai yra puikus jauno žmogaus laisvalaikio praleidimo būdas. Žaidimai turi ir daug teigiamų savybių: stiprina socialinius įgūdžius, padeda lengviau užmegzti kontaktus su bendraamžiais, lavina atmintį ir vaizduotę.
Pagalba veikia sveikoje šeimoje. H. Rigter siūlo šių dienų jaunimo bėdas spręsti pasitelkiant Multidimensinės šeimos terapijos metodą. Terapijos metu dėmesys sutelkiamas ne į virtualių žaidimų trukmę, bet į šeimos ryšio atkūrimą ir santykio gerinimą.
Kūrybingų sprendimų metodas. Kompleksinės šeimos problemos reikalauja profesionalumo ir lygiai tiek pat - kūrybingų sprendimų.
Vaikams būtina aiškinti ne tik apie interneto teikiamas galimybes, bet ir apie internete kylančius pavojus, kaip yra svarbu pokalbių ir susirašinėjimo metu neatskleisti savo asmens duomenų, nepatikėti jokių slaptažodžių, kreditinių kortelių ir kitokių duomenų. Vaikai turi žinoti apie įvairaus smurto pavojų tiek virtualioje erdvėje, tiek realiame pasaulyje - susitikimų su nepažįstamaisiais internetiniais draugais metu. Vaikas turi suvokti, kad gali lengvai tapti interneto auka.
Savo ruožtu, vaikų psichologai pataria tėvams apriboti vaikų buvimą prie kompiuterio. Pasak I. Blažienės, ikimokyklinio amžiaus vaikai neturėtų prie jo sedėti daugiau pusvalandžio. Moksliniai tyrimai rodo, kad tai yra tas laikas, kuris būtų vaikui nekenksmingas. Kiek vyresniam vaikui, pradinių klasių moksleiviui, galima prailginti šį laiką iki 45 minučių. Vaikas gali išbūti susikaupęs apie 10 minučių. Jam dirbant su kompiuteriu ilgiau, jo psichika yra pernelyg alinama stiprių dirgiklių.
Daugiausia pagalbos vaikai turėtų sulaukti iš savo artimųjų. Daugiau tėvų dėmesio sulaukiantys nepilnamečiai labiau išvengia internete tykančių nemalonumų. Psichologė S. Striunga pataria tiesiog daugiau laiko skirti “nevirtualiam” bendravimui su savo vaikais.
Ką daryti, jei įtariate priklausomybę?
Jeigu pastebėjai, kad tau tinka daugelis probleminio interneto naudojimo požymių, stenkis keisti savo įpročius. Pradėk nuo mažų žingsnių, pavyzdžiui, pasistenk laiku eiti miegoti, kad išmiegotum 8-9 val. per parą. Naršant internete kas 1 val. daryk pertraukas. Dirbk nesiblaškydamas - kiekvieną rytą sugalvok 3 svarbiausius dienos darbus ir tik juos atlikęs įsijunk internetą. Atrask kitą tau patinkančią veiklą, kurios metu nereikia naudotis internetu, kompiuteriu ar telefonu, pvz., sportuok, skaityk knygas. Kelkis bei eik miegoti tuo pačiu metu. Daugiau laiko praleisk su šeima, draugais. Pabandyk išjungti arba nutildyti pranešimo žinutes (angl. notifications). Kai jos ateina pastoviai, jauti norą nuolat tikrinti telefoną ir į jas greitai reaguoti. Kai pranešimai išjungiami, atgauni kontrolę: gali pats spręsti, kada žiūrėsi į telefoną. Tyrimai rodo, kad interneto ryšio išjungimas arba telefono padėjimas toliau padidina mokymosi ar darbo efektyvumą. Analogiškų technologijų (rankinio laikrodžio, žadintuvo) naudojimas vietoj išmaniojo telefono gali sumažinti piktnaudžiavimą, pvz., socialiniais tinklais.
Jeigu kyla pastebimi sunkumai, vertėtų kreiptis į psichologą ar psichikos sveikatos specialistą. Žiūrėti, kaip artimąjį valdo priklausomybė, gali būti nepaprastai sunku. Jeigu turite įtarimų, kad artimasis turi priklausomybę nuo interneto, pabandykite su juo pakalbėti. Priklausomybė dažnai skatina izoliaciją ir gėdą, ypač dėl jos stigmos.
tags: #priklausomybe #nuo #kompiuterio #statistika