Meilės Priklausomybė: Požymiai, Priežastys Ir Gydymo Būdai

Meilės priklausomybė - tai sudėtinga emocinė būsena, kuriai būdingas stiprus prisirišimas prie kito žmogaus, dažnai ignoruojant savo pačių poreikius, ribas ir savivertę. Ši būsena gali pasireikšti įvairiais būdais, pradedant stipriu aistra ir romantika, bet ilgainiui virsta destruktyviu elgesiu tiek santykiuose, tiek pačiam žmogui. Svarbu atpažinti meilės priklausomybės požymius ir suprasti jos priežastis, kad būtų galima imtis veiksmingų gydymo priemonių ir sukurti sveikus, subalansuotus santykius.

Meilės Priklausomybės Požymiai

Nors meilės priklausomybė iš išorės kartais gali atrodyti kaip „stipri meilė“, ji turi keletą būdingų požymių, kurie padeda ją atskirti nuo sveikos meilės:

• Stiprus poreikis būti su partneriu. Jaučiamas aštrus poreikis nuolat būti kartu su kitu žmogumi. Partnerio nebuvimas šalia sukelia kančią, stiprų nerimą ir skausmą.
• Padidėjęs kontrolės poreikis. Pagrindinė motyvacija priklausomuose santykiuose - jų neprarasti. Dėl šios priežasties žmogus gali tapti kontroliuojančiu. Jam reikia žinoti viską apie partnerio buvimo vietą ir laisvalaikį, užduoda tikrinamuosius klausimus, manipuliuoja, bando skaityti žinutes, jaučia diskomfortą, kai partneris praleidžia laiką su draugais.
• Savo vertės praradimo jausmas, kai atsiskiriate nuo partnerio. Negalėjimas išsiskirti. Anksčiau ar vėliau priklausomuose santykiuose ateina momentas, kai priežasčių likti kartu tiesiog nebėra.
• Noras visada būti kartu. Susitikimai su draugais, šeima, asmeniniai interesai ir pomėgiai palaipsniui nukeliauja į antrą planą.
• Konfliktų vengimas. Sveikuose santykiuose nėra sunku pasakyti mylimam žmogui apie savo pretenzijas ir nepasitenkinimą. Priklausomame ryšyje partneris bijos išsakyti savo nuomonę, slopindamas pyktį ir nuoskaudą.
• Įkyrios mintys. Kai partnerio nėra šalia, nuolat apie jį galvojama.
• Noras įtikti ir prisitaikyti. Priklausomas žmogus pasąmoningai bijo prarasti savo partnerį. Jis darys viską, kad išlaikytų sąjungą, nepaisydamas sveiko proto. Jis rūpinsis kitu kenkiant savo poreikiams, aukos savo laiką ir išteklius, nieko negaudamas mainais.
• Emociniai kalneliai. Kaip ir bet kokioje kitoje priklausomybėje, žmogus praranda kontrolę savo elgesio atžvilgiu. Jis gali aštriai reaguoti į partnerio elgesį, skausmingai priimti bet kokius išsiskyrimus, liūdėti, jei partneris neatitinka lūkesčių.
• Emocinė gerovė priklauso nuo partnerio. Bet koks netinkamas jo veiksmas gali sukelti stiprų nerimą, pyktį, kaltės jausmą.
• Stipri koncentracija į partnerį. Labai būdingas priklausomų santykių požymis yra visiškas dėmesio sutelktumas į antrąją pusę. Priklausomas žmogus praranda savarankiškumą ir tiesiogine prasme gyvena mylimu žmogumi.
• Panika be partnerio. Vien mintis apie tai, jog šalia gali nebūti partnerio, kelia paniką.
• Nuolatinis galvojimas apie partnerį. Neturima savo gyvenimo (draugių, pomėgių, nuomonės), tačiau gyvenama vyro gyvenimą.
• Perdėtas rūpinimasis santykiais. Jaučiamas poreikis kuo labiau rūpintis santykiais, kad partneris neatšaltų ir neišeitų.
• Trumpalaikis geras jausmas. Kaip ir bet kokia kita priklausomybė, ši irgi neleidžia žmogui kontroliuoti savo veiksmų. Be to, toks žmogus gerai jaučiasi labai trumpą laiką, kaip kad narkomanas, gavęs narkotikų - jaučia euforiją, bet visą kitą laiką užpildo liūdesys, baimė, neviltis.

Meilės Priklausomybės Priežastys

Meilės priklausomybė dažnai šaknis turi vaikystėje, ypač jei vaikas augo nestabilioje, emocijų stokojančioje ar atstūmimo kupinoje aplinkoje. Žmonės, kuriems trūksta vidinio saugumo, linkę savo vertę sieti su kitų dėmesiu, todėl meilės objektas tampa jų vidinio pasaulio centru. Kitos galimos meilės priklausomybės priežastys:

• Šeimos santykių modelis. Kartais moterys ir vyrai renkasi priklausomų santykių formatą, nes būtent tokį modelį matė pas tėvus.
• Vaikystės psichologinės traumos. Jei vaikas tapo agresijos auka arba užaugo nesaugioje šeimoje, tai gali palikti rimtą pėdsaką psichologinės traumos ar komplekso pavidalu.
• Vienišumo baimė. Ši priežastis dažniau pasitaiko moterims. Po visuomeninių vertybių spaudimu merginoms formuojasi klaidingas požiūris. Jos mano, kad pilnavertė moteriška realizacija įmanoma tik santykiuose su vyru.
• Žema savivertė ir nepasitikėjimas savimi. Žmonėms su žema saviverte būdinga ieškoti atramos kituose.
• Asmeninių ribų nebuvimas. Tokiu atveju žmogus nežino, kur eina riba tarp jo ir partnerio. Jis nesijaučia pilnaverte asmenybe, nesuvokia savo vertybių ir poreikių, patenka į emocinį simbiozę su partneriu.
• Infantilumas. Pilnavertę sveiką sąjungą gali sukurti tik dvi psichologiškai subrendę asmenybės. Infantilus žmogus pasąmoningai ieško ne partnerio santykiams, o tėvo ar motinos, kurie prisiimtų atsakomybę ir spręstų jo problemas.
• Aukos pozicija. Tai viena iš trijų vaidmenų modelių priklausomuose santykiuose pagal Karpmano trikampį. Pasąmoninė aukos pozicija lemia negalėjimą nutraukti santykių su manipuliatoriais, narcisais, egoistais, agresoriais ir kitomis toksiškomis asmenybėmis.
• Tėvų meilės trūkumas. Jei vaikas vaikystėje negavo pakankamai dėmesio ir meilės iš tėvų, susiformuoja neuždarytas poreikis. Tai stiprus troškimas, kurį žmogus nuolat bando patenkinti suaugus. Jis ieško partnerio ne sveikiems ir pilnaverčiams santykiams, o savo meilės ir dėmesio poreikiui patenkinti.
• Psichologinis polinkis priklausomybėms. Kai kurie žmonės nuo gamtos labiau linkę į įvairias priklausomybes. Paprastai tai susiję su psichotipu.
• Skirtumai tarp partnerių. Susitinka du žmonės iš labai skirtingų socialinių sluoksnių. Tuomet bandoma prisitaikyti prie kito, tai yra „geresnio“. Toks nuolatinis bandymas pritapti, labiau patikti ir įtikti, jau gali sukelti priklausomybę.
• Nelaiminga meilė. Jei moteris buvo palikta, jos savivartė mažėja, o tai jau gali paskatinti priklausomybės atsiradimą.
• Meilės trūkumas vaikystėje. Kuomet vaikas gauna per mažai meilės ir dėmesio, suaugęs bando tai kompensuoti - stipriai prisiriša prie konkretaus žmogaus.

Meilės Priklausomybės Gydymas

Gydymas nuo meilės priklausomybės - tai kelionė į save, reikalaujanti drąsos, nuoširdumo ir noro pažinti savo vidinį pasaulį. Tai procesas, kurio metu mokomasi mylėti save, stiprinti savivertę ir kurti sveikus santykius su kitais.

• Atpažinkite modelį. Pirmas žingsnis - pripažinti, kad jūsų santykiai yra priklausomi. Stebėkite savo elgesį, emocines reakcijas, baimes.
• Atsigręžkite į savo vidų. Vietoj to, kad ieškotumėte saugumo kituose, pradėkite kurti ryšį su savimi. Skirkite laiko vienatvei, išmokite būti vieni ir nejausti tuštumos.
• Stiprinkite savivertę. Meilės priklausomybė dažnai kyla iš vidinio įsitikinimo, kad „be kito aš niekas“. Pradėkite vertinti save už savo pasiekimus, talentus ir gerąsias savybes.
• Užmegzkite ribas. Mokykitės sakyti „ne“, nesitikėti iš kito žmogaus daugiau nei jis gali duoti, ir paleisti santykius, kurie skaudina.
• Ieškokite pagalbos. Pokalbiai su psichologu ar emocinės paramos grupės padeda pamatyti platesnį vaizdą, gauti atspindį iš šalies ir suprasti, kad nesate vieni.
• Atsiskyrimas nuo kito žmogaus. Norint įveikti emocinę priklausomybę, reikia suvokti, kad jūs - individualybė. Jūs nesate susiję su niekuo. Net jei turite panašių bruožų su partneriu, tai nereiškia, kad turi įvykti sielos susiliejimas. Jūsų norai ir tikslai gali skirtis, galite turėti savo nuomonę.
• Savo norų ir poreikių pažinimas. Pasikalbėkite su savimi, paklauskite, ko iš tikrųjų norite, kas jums patinka, o kas ne. Turite išmokti patenkinti daugumą savo poreikių nepriklausomai nuo partnerio. Turite turėti draugų, su kuriais gausite abipusę šiltą emociją, taip pat hobius, kuriuose galėsite realizuoti savo kūrybiškumą. Supraskite, kad įkvėpimą, meilę ir palaikymą galite gauti ne tik iš vieno žmogaus - tam yra daug kitų šaltinių.
• Įkvėpimo paieška. Jums nebūtina nuolat semtis energijos iš išorės, kad jaustumėtės mylimi ir priimti. Viduje yra šaltiniai, kurie padės būti stabiliais ir ramiais bet kokioje situacijoje. Tai jūsų pomėgiai, bet kokia veikla - kalbų mokymasis, tapyba, muzika, siuvinėjimas. Bet kuris hobis gali tapti jūsų įkvėpimu, ir jūsų džiaugsmas nepriklausys nuo to, ar jus priima žmonės.
• Dėmesys kitiems žmonėms. Kiti žmonės gali rodyti jums simpatiją, bet jūs atkakliai jos nepastebite, nes jums reikia dėmesio tik iš vieno žmogaus. Laikas išmokti matyti šiuos dėmesio ženklus iš aplinkinių ir akcentuoti juos, kad nustotumėte priklausyti nuo partnerio santykių su jumis. Įsiminkite jausmus, kuriuos patiriate, kai kiti artimi žmonės jus myli ir džiugina.
• Asmeninės erdvės kūrimas. Priimkite faktą, kad žmogus negali būti su jumis visą parą. Jam reikia laiko pabūti vienam, susitikti su kitais, užsiimti savo hobiu arba tiesiog pailsėti nuo visų. Jei sukursite savo asmeninę erdvę, apibrėšite ribas, išmoksime jausti kito ribas. Taip auga pagarbą artimam žmogui. Tai kelias į asmeninį augimą, savęs kūrimą, visišką atsikratymą priklausomybės.
• Dažniau vadovautis protu. Reikėtų susikaupti ir konkrečiai pasverti - daugiau gaunate ar duodate? Jeigu atiduodate viską, tačiau negaunate nieko - ar tokie santykiai turėtų tęstis? Atsakymą tikriausiai žinote.
• Stebėti savo savijautą. Moteris, kuri yra psichologiškai priklausoma nuo vyro, jaučiasi blogai. Meilė turi suteikti laimės, džiaugsmo, gerų emocijų. Jeigu moteris viena jaučiasi blogai - verta susirūpinti.
• Kreiptis į psichologą. Priklausomybė nuo meilės, kaip ir kitos priklausomybės, verčia žmogų siekti aistros objekto, visiškai pamirštant save. Meilės apsėstas žmogus neretai nebepajėgus pasirūpinti pats savimi: jis nenori valgyti, prastai miega, nekreipia dėmesio į savo sveikatą. Nepaisydamas savęs, visą gyvybinę energiją jis eikvoja partneriui… taip versdamas jį kentėti.

Ko-priklausomybė

Ko-priklausomybė - tai išmoktas elgesio modelis, paveikiantis žmogaus jausmus, mintis ir elgesį, kuriems būdingas žalingas santykis su savimi ir kitais. Tai būsena, kai žmogaus emocinė gerovė tampa visiškai priklausoma nuo partnerio nuotaikos, veiksmų ar pritarimo. Ko-priklausomybė - tai emocinės priklausomybės forma, kai santykiai grindžiami ne lygiaverčiu ryšiu, o nuolatiniu vieno partnerio aukojimusi. Dažniausiai jų šaknys siekia vaikystę. Suaugus tokios nuostatos tampa įpročiu rūpintis kitais labiau nei savimi. Ko-priklausomybė nebūtinai pasireiškia tik gyvenant su priklausomybes turinčiu žmogumi (pvz., alkoholiku). Ilgainiui tokia dinamika sukuria disbalansą: vienas viską duoda, o kitas tik ima.

Taip pat skaitykite: Suprasti priklausomybę

Ko-priklausomybės Atsiradimą Lemianys Veiksniai

• Tėvų meilės ir pozityvaus dėmesio trūkumas.
• Apleistumas vaikystėje.
• Priklausomybės problemos šeimoje.
• Fizinis, emocinis ar seksualinis smurtas.
• Psichinės ar fizinės ligos šeimoje.

Kaip Ištrūkti Iš Ko-priklausomybės?

• Įsisąmoninti ir priimti, jog ši problema yra asmeninė, nesusijusi su kitu žmogumi, o savo problemas privalome spręsti patys.
• Pastebėti kaip pasireiškia kopriklausomybė - ką jaučiame, ką galvojame ir kaip elgiamės.
• Paleisti kontrolę ir leisti kitiems patiems prisiimti atsakomybę už sako gyvenimą ir elgesį.
• Atvirai įsivardyti sau - ką darau dėl savęs, o ką dėl kitų.
• Atpažinti negatyvias ir save nuvertinančias mintis, jas įsivardyti ir keisti pozityviomis.
• Leisti sau ilsėtis, sustoti, padaryti pertrauką, atsitraukti nuo asmeninių santykių ir skirti dėmesį tik sau.
• Kreiptis pagalbos į specialistus, bendruomenes: psichologus, psichoterapeutus, Al-Anon bendruomenę (Alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendruomenė) ar SAV (Suaugusių alkoholikų vaikai).

Terapija

Psichologiniai metodai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija arba psichoanalitinė terapija, gali būti naudingi padedant asmenims suvokti ir įveikti savo meilės priklausomybę. Terapeutas gali padėti identifikuoti ir keisti žalingus elgesio modelius bei mąstymo įpročius. Taip pat padeda grupinė terapija ir įvairios palaikymo grupės. Dalyvavimas grupėje, kurioje yra kitų asmenų, kovojančių su tokiu pat priklausomybės tipu, gali suteikti emocinį palaikymą ir padėti išmokti iš kitų patirties.

Santykiai Su Autoritetais

Priklausomybė nuo autoritetų visiškai psichologinis - vidinių ir išorinių santykių fenomenas, kuris gali reikštis įvairių - darbinių, profesinių, asmeninių, santykių kontekstuose. Ši priklausomybė itin būdinga žmonėms, kurie jaučiasi silpni, bejėgiai, yra pasyvūs savo gyvenimo atžvilgiu - negali efektyviai spręsti savo problemų, daryti įtaką gyvenimui, santykiams, darbui. Priklausomybė nuo autoritetų gan paplitęs reiškinys mūsų visuomenėje (ypač tarp vyresnės kartos atstovų), dėl daugelį metų patirtos sovietinės represijos, kuomet nebuvo galima priešintis autoritariškiems autoritetams. Priklausomybė nuo autoritetų formuojasi vaikystėje, kai santykiuose su tėvais ar kitais reikšmingais globėjais nepatenkinami priėmimo ir pripažinimo poreikiai, kurie yra esmingas žmogaus vertės ir reikšmės fundamento elementas. Priklausomybė nuo autoritetų nesiformuoja, kai vaikystėje turima artimą žmogų, kuris būtų patikimas, pastovus, stiprus, įkvepiantis, palaikantis, norėtųsi sekti jo pavyzdžiu. Nepalankiai susiformavę santykiai su pirminiais autoritetais, vėliau reiškiasi suaugusiųjų santykiuose. Poreikis būti svarbiam, pripažintam perkeliamas į kitus sutiktus įtakingus asmenis. Ieškoma autoritetų kurie būtų sektinas pavyzdys, į kuriuos galima būtų atsiremti. Rodomas palankumas jiems. Jei išsirenkamas moraliai neteisingas autoritetas, prielankumo pagrindu gali formuotis išnaudotojiški, subordinuoti santykiai. Santykis su autoritetais neretai būna emociškai sudėtingas - jais gali būti žavimasi, tačiau jie gali būti už akių nuvertinami, nekenčiami, jaučiamas pranašumas prieš juos, o prie akių rodomas palankumas, pritrūksta vidinės jėgos paprieštarauti ir atsiskirti nuo autoriteto. Galima nekęsti autoriteto ir tuo pačiu bijoti likti vienam, kliautis savo jėgomis. Žmogus gali įtikėti iliuzine idėja, kad autoritetas pasikeis (jei tik būsiu geresnis) ir šis atliks jam taip reikalingą funkciją. Apskritai, turintiems priklausomybę nuo autoriteto žmonėms gali būti būdingas savęs išaukštinimas ir kitų nuvertinimas. Autoritetingo partnerio idealizavimu, o ne lygiaverčio santykio pagrindu gali būti išsirenkami romantiški partneriai, kurių patvirtinimas ir priėmimas gali turėti tam asmeniui labai svarbią reikšmę, o atmetimas priimamas kaip jų vertės ir reikšmės paneigimas. Didelę reikšmę priklausomybei nuo autoritetų išsivystyti turi santykis su tėvu. Moterims, autoritetingo, vedančio tėvo stoka gali reikštis efektyvumo jausmo trūkumu, baime drąsiai, ryžtingai reikšti save, priimti sprendimus, konkuruoti karjeros srityje. Vyrams, autoritetingo tėvo stoka gali reikštis sunkumais išpildyti savąjį vyriškumą, su juo susijusius socialinius vaidmenis, nes nėra vyro pavyzdžio su kuriuo galima būtų tapatintis. Gali jaustis silpnas vyras, tėvas. Neturėti savo balso ar tvirtos nuomonės. Gali turėti kitų priklausomybių, ypač jei tokį pavyzdį matė šeimoje. Turintiems priklausomybę nuo autoritetų tiek vyrams, tiek moterims gali būti sunku priimti savo trūkumus, neigiamas puses. Turėti trūkumų tokiems asmenims gali reikšti, kad esu netobulas, nevertingas apskritai. Dažnai būdingas reiklumas tobulumui - tiek iš savęs, tiek iš kitų žmonių. Reiklumas sau - savikritiškumas, vėl gi, kyla iš ankstyvoje vaikystėje neigiamų patirčių, draudimų, nuvertinimų, netinkamo auklėjimo, balso tono. Kuo daugiau neigiamų, nemeilės, patirčių - tuo daugiau agresijos į save, tuo kritiškesnis vidinis balsas. Išmokstama tik reikalauti iš savęs daug, skriausti ir bausti, o ne mylėti ir apsaugoti. Santykiuose su kitais irgi gali būti reikalaujama tobulumo, jei jo nėra - kitas žmogus ar jo darbai gali būti nuvertinami. Trūksta bazinio savivertės jausmo, kad yra pakankamai gerai. Didžiausias priešnuodis priklausomybei nuo autoritetų - nepaklusimo reiškimas, atviras maištas, saviraiška. Šie pasipriešinimo veiksmai yra pagrindinė asmeninio augimo ir brandos sąlyga, stiprinanti savojo “Aš” jausmą, ir drauge kelianti sąmoningumo lygį. Bet kokiu atveju, atviras pasipriešinimas autoritetams, ar tai būtų tėvai ar kiti įtakingi asmenys, visada reiškiasi konfliktinėmis situacijomis, kitų nepasitenkinimu. Tuo pačiu tai yra pirminė sąlyga savo asmeninės galios integracijai. Priklausomybę nuo autoritetų įveikti padeda sveikas, lygiavertis ir pastovus santykis su išorine autoritetinga figūra, bei jos integracija vidiniame pasaulyje. Palankus ilgalaikis santykis su autoritetu atkuria galėjimą veikti, patirti prasmę, gauti pasitenkinimą siekiant savo tikslų, didėja pasitikėjimas savimi, tvirtėja savivertė. Tam itin tinkama ilgalaikė psichoterapija, dvasinės praktikos. Santykis su Dievu, pripažįstant jo galią ir savo pažeidžiamumą, gali būti atsvara patiriamam bejėgiškumui.

Santykiai, Kurie Žlugdo

Sveikuose santykiuose daugkas tiesiog natūraliai veikia ir asmuo jaučiasi komfortiškai. Žinoma, kartais galite nesutarti, nuomonės gali išsiskirti, tačiau paprastai sprendimus priimate kartu, atvirai aptariate iškilusias problemas ir nuoširdžiai mėgaujatės vienas kito draugija. Toksiškuose santykiuose nieko natūralaus ir paprasto nėra. Toksiškais ir nesveikais santykiais vadinami tokie, kai du žmonės nebendrauja arba nesusikalba vienas su kitu sveikais būdais ir dėl to lengvai kyla konfliktai. Šiuose santykiuose bent vienas asmuo stengiasi sumenkinti kito požiūrį ir nuomonę bei iškelti savo autoritetą. Būdami destruktyviuose, sekinančiuose poros santykiuose galite nuolat jaustis išsekę ar nelaimingi kai leidžiate laiką su savo partneriu. Bendravimas ir buvimas kartu nėra malonūs, nors vis dar atrodo mylite savo partnerį. Dėl tam tikrų priežasčių atrodo, kad jūs visada jaučiate trintį arba negalite nustoti ginčytis dėl nedidelių problemų. Jus gali net gąsdinti mintis vėl po dienos darbų pamatyti savo partnerį, nors anksčiau tos baimės jausmo vietoje buvo ilgesys ir malonus laukimas.

Toksiškų Santykių Požymiai

• Kontrolė: Vienas žmogus priima visus sprendimus ir nurodo kitam, ką daryti, ką dėvėti ar su kuo leisti laiką. Partneris pavydi ir (arba) bando izoliuoti kitą asmenį nuo draugų ir šeimos.
• Priklausomybė: Vienas iš poros jaučia bei komunikuoja, kad „negali gyventi“ be kito. Arba grasina padaryti ką nors drastiško, jei santykiai nutrūks.
• Skaitmeninis stebėjimas: Jie nuolat siunčia žinutes, reikalauja greito atsakymo bei reikalauja pasiaiškinti už kiekvieną paspaudimą ar pasidalinimą socialiniame tinkle.
• Nesąžiningumas: Vienas asmuo kitam meluoja arba slepia informaciją.
• Nepagarba: Vienas žmogus šaiposi iš kito arba apkalba.
• Priešiškumas: Poroje jaučiamas nuolatinis priešiškumas. Dėl to vienas poroje gali pakeisti savo elgesį, kad nenuliūdintų partnerio ar tiesiog išvengtų konflikto.
• Priekabiavimas: Vienas asmuo demonstruoja nepageidautiną elgesį, dėl ko partneris jaučiasi nesaugus. Pavyzdžiui, gali komentuoti, apkalbėti kito žmogaus kūną arba siekti fizinio kontakto be sutikimo.
• Įbauginimas: Vienas žmogus bando kontroliuoti kitą, sukeldamas baimę. Toksiškas partneris gali bandyti atitolinti kitą asmenį nuo draugų ir šeimos arba grasinti smurtu ar išsiskyrimu.
• Fizinis smurtas: Vienas asmuo naudoja jėgą, kad pasiektų savo tikslų (pavyzdžiui, muša, sugriebia ar stumdo).
• Seksualinis smurtas: Partneris spaudžia arba verčia kitą suartėti prieš jo valią arba be sutikimo.

Kaip Elgtis, Jei Suprantate, Jog Jūsų Santykiai Toksiški?

Nėra vieno sprendimo ir universalios formulės, kaip elgtis supratus esant toksiškuose santykiuose. Visgi pirmas žingsnis - problemos pripažinimas. Sekantis - sprendimo ieškojimas. Nepalikite visko kaip yra,nes savaime niekas nesikeičia.

Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

tags: #priklausomybe #nuo #meiles