Šiame XXI amžiuje sunku įsivaizduoti savo kasdienybę be išmaniųjų technologijų, o socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau kada naršymas virsta priklausomybe? Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichikos sveikatai bei gyvenimo kokybei.
Kada metas sunerimti? Priklausomybės požymiai
Svarbu atkreipti dėmesį į savo kasdienybės įpročius. Reikėtų sunerimti, jeigu socialiniais tinklais naudojamės mokykloje, universitete ar darbe, vietoj to, kad studijuotume ar dirbtume, valgydami pietus ar vakarienę su šeima ar draugais. Tačiau kada naršymas virsta priklausomybe?
Štai keli požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Užmiegate slinkdami per naujienų srautą. Negalite atsipalaiduoti be telefono? Bent valandą prieš miegą pasistenkite nebenaudoti telefono.
- Planuojate tik „greitai peržiūrėti naujienas“, bet praėjo pusvalandis, o jūs vis dar skaitote komentarus, peržiūrite storijus ar žiūrite „Reels“? Įsijunkite telefono funkciją, kuri seka, kiek laiko praleidžiate kiekvienoje programėlėje - skaičiai gali nustebinti. Nustatykite ribas (pvz., 1 val.).
- Paviešinus nuotrauką ar storį, pradedate sekti, kiek žmonių patiko, kas komentavo, o jei reakcijų mažai - jaučiate nusivylimą ar nerimą? Priminkite sau, kad jūsų vertė nepriklauso nuo algoritmų.
- Slenkate po socialinius tinklus ir imate jaustis blogiau, nes kitų gyvenimai atrodo gražesni, tobuliau suplanuoti, pilni kelionių, stilingų pusryčių ir švytinčių veidų? Prisiminkite - socialiniai tinklai rodo ne visą gyvenimą, o iškarpas. Ir dažniausiai - tik pačias gražiausias.
- Kavos pertraukėlė su drauge, bet ranka slysta į telefoną. Vakarienė su šeima, bet norisi patikrinti notifikacijas. Susikurkite „be telefono“ laiką - valgant, bendraujant, ilsintis.
- Jeigu miegą iškeičiate į laiką internete, mėginate nuslėpti, kiek laiko jame leidžiate, jaučiatės įsitempę, suirzę neturėdami prieigos prie interneto arba apleidžiate namų ruošos darbus, jūsų aplinkos žmonės ima skųstis, kad jūs per daug laiko praleidžiate internete, ir jeigu tą blogą nuotaiką ar nervingumą išsklaido prisijungimas prie interneto, vadinasi, jūs jau patiriate probleminio interneto naudojimo priklausomybės simptomus ir tada jau vertėtų sunerimti.
Vis dėlto prof. dr. Laima Bulotaitė ramina - dėl tokių pojūčių pergyventi nereikia, tai dar tikrai nėra priklausomybės ženklas. „Palikus namie telefoną dažnai kyla baimė, kad tavęs neras artimieji, o tu jiems pažadėjai būti. Priklausomybė yra šiek tiek kitas dalykas. Turėti su savimi telefoną tyra paprastas įprotis. Juk jei tėvai nesusisiekia su vaikais porą valandų, o vaikai pažadėjo susisiekti, kyla nerimas. Tai nėra priklausomybė, tai yra normalus dalykas“, - teigia psichologė.
Priklausomybės nuo socialinių tinklų priežastys
Ši problema ganėtinai „jauna“, todėl mokslininkai šiuo metu aktyviai tiria šią problematiką. Naršant įvairiose programėlėse ar internetinėse platformose žmogus patiria teigiamus jausmus, todėl mūsų smegenyse plūsteli dopaminas, neuromediatorius išsiskiriantis tada, kai yra jaučiami malonūs pojūčiai. Pasak medicinos psichologės, socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės priežastys ir pasekmės
Profesorė pastebi, kad dažnai jie ir kuriami pasitelkiant ne tik IT specialistus, dizainerius, bet ir psichologus. „Tie žaidimai patenkina labai daug poreikių, kurių realiame gyvenime dėl įvairiausių priežasčių žmogus galbūt neturi galimybių patenkinti. Pavyzdžiui, žaidime yra labai aiškios taisyklės. O psichologai jau seniai žino, kad ypač mažiems vaikams yra svarbios taisyklės, kad būtų aišku, kaip turi elgtis ir kas bus, jeigu tu jų nesilaikysi. Mes galime sakyti, kad gyvenime yra tokių taisyklių, tėvai jas sukuria, bet visą laiką yra išimtys. Mes sakome - negalima, neleisiu, o po to nusileidžiame. Ir vaikai iki galo nesupranta - tai galima taip elgtis ar negalima. Tuo tarpu kompiuteriniame žaidime yra aiškios taisyklės - tu žinai, ką tu turi daryti, kad kažko pasiektum. Jeigu tu pasieki, tave už tai apdovanoja, tave už tai pagiria. Pagyrimų vaikams irgi labai reikia ir trūksta. Jeigu tu kažko nepasieki, tu tiksliai žiniai, ką reikia daryti, kad to pasiektum“, - aiškina L. Bulotaitė.
Asmenybės bruožai ir rizikos grupės
Ne vienas esame susidūręs su situacija, kai palikę namie telefoną jaučiamės nesaugiai, nejaukiai, kartais netgi kyla nerimas. Mokslininkai jau kurį laiką tiria ir kitą fenomeną. Ar kada esate pagavę save, kad girdite telefoną skambant ar vibruojant, tačiau paėmę suprantate, jog niekas jūsų neieško ir neieškojo? Tai vadinama vaiduoklišku arba fantominiu skambučiu.
Tyrimai rodo, kad nerimastingumas taip pat gali būti susijęs ir su liguistu polinkiu į kompiuterinius žaidimus. Tyrimai, analizuojantys priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų atsiradimo priežastis, pabrėžia impulsyvumo reikšmę. Tokios asmenybės turi didesnį polinkį į nerimą bei neigiamas emocijas, dažniau susiduria su kontrolės stoka, pasireiškiančia polinkiu į netinkamą ar netgi agresyvų elgesį.
Du tokie asmenybės bruožai, kurie tikrai siejami su polinkiu tiek į kompiuterinius žaidimus, tiek į socialinius tinklus, tai yra ekstravertai - žmonės, kuriems reikia to bendravimo, ir atvirumas pokyčiams. Jie nori kažkokių naujovių, jiems to trūksta realybėje, nėra kažkokių nuotykių aplinkoje, gal tau neleidžia patirti kažkokių ypatingų pojūčių namie, neleidžia rizikuoti, tave labai saugo.
Įvardijamos tiek amžiaus grupės, tiek asmenybės bruožai, kurie gali lemti padidėjusią riziką tapti priklausomiems: paaugliai, studentai, vieniši žmonės, intravertai.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
FOMO fenomenas
Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO (angl. Fear of Missing Out - baimę praleisti ką nors svarbaus). FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas - pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankantis įvairiuose renginiuose, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.
Socialinių tinklų iliuzijos
Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą. „Toks nuolatinis netobulo, kasdienio savęs prilyginimas idealiam kitam gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi S. Petkevičiūtė.
Socialiniai tinklai gali lengvai provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą, į pagalbą pasitelkus įvairias injekcijas ar plastines operacijas dėl tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno.
Priklausomybės nuo socialinių tinklų pasekmės
Per daug laiko, praleidžiamo socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, miego sutrikdymą. Nepakankamas miegas gali lemti dėmesio koncentracijos sutrikimus, nuotaikos svyravimus ir susilpninti imunitetą. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti.
Naujausi tyrimai rodo, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo ir perdegimo lygiu. 2022 metais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą. Jaunieji suaugusieji, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Anot L. Bulotaitės, psichikos sveikatos specialistai jau dabar prognozuoja, jog liguistas įsitraukimas į socialinius tinklus po pandemijos gali tapti labai rimta bėda. „Dabar, kai prasidėjo pandemija, mes keliame tokią hipotezę, kad tokių žmonių gali atsirasti vis daugiau, nes tiesiog mes visi priversti daugiau bendrauti socialiniuose tinkluose. (…) Prognozuojama, kad tai gali tapti rimta problema, kad įsitrauks vis daugiau žmonių. Ir kuo ilgiau vyks ta pandemija, tuo daugiau žmonių pripras prie socialinių tinklų ir nebenorės grįžti į realų bendravimą, į realybę“, - įžvalgomis dalijosi L. Bulotaitė.
Probleminio interneto naudojimo (PIN) paplitimas
Susirūpinimas PIN įtaka visuomenės sveikatai auga. Poveikį jaučia visos vartotojų amžiaus grupės, įskaitant ir labiausiai pažeidžiamas - vaikus ir jaunimą. Dėl panašių požymių PIN prilyginamas įprastinėms - alkoholio, narkotikų, tabako, azartinių lošimų - priklausomybėms. Oficialiais duomenimis, sergamumas PIN pasaulyje siekia nuo 1 iki 36,7 proc. 120 000 asmenų (6-19 metų) metaduomenų analizė (Carter et al 2016) atskleidė, kad tie asmenys, kurie prieš miegą laiką leidžia prie kompiuterio ekrano, miega prasčiau arba nepakankamai ir dienos metu jaučia mieguistumą.
Ką daryti? Kaip įveikti priklausomybę?
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiesiems, ir pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama.
Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, būti gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, nusistatyti ribas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atvirai kalbėtis.
Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir suvokimą, kad tai, ką stebite internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.
Štai keletas patarimų, kaip padėti sau ar artimiesiems sumažinti priklausomybę nuo socialinių tinklų:
- Svarbu atkreipti dėmesį į savo kasdienybės įpročius. Galbūt metas atsijungti? Vis dažniau populiarėja draugų susibūrimai, kurių metu visi turi palikti išmaniuosius telefonus vienoje vietoje ir pasiimti juos tik išsiskirstant. Taisyklė „jokio telefono“ valgant vis dažniau atsiranda ir daugelio mūsų šeimose.
- Nustatykite ribas. Griežtai ribokite laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose. Tam galima pasitelkti ir pagalbines priemones, tarkim, kad telefonas ar kompiuteris atsiųstų žinutę, kuri padėtų žmogui susivokti, kad jis jau daug laiko čia praleidžia. Galima nustatyti, kad pats telefonas ar kompiuteris išsijungtų po tam tikro nustatyto laiko.
- Sukurkite „be telefono“ laiką - valgant, bendraujant, ilsintis. Bent valandą prieš miegą pasistenkite nebenaudoti telefono.
- Užsiimkite fizine veikla, būkite gamtoje, bendraukite su draugais gyvai ir užsiimkite kitais pomėgiais.
- Praktikuokite sąmoningą įsisąmoninimą.
- Jei pačiam žmogui nepavyksta to padaryti, galima kreiptis pagalbos į psichologą. Psichologas padės žmogui suprasti, kodėl jis tiek daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, ką ir kodėl jis ten veikia, kodėl vengia realybės.
Pagalba vaikams ir paaugliams
Tėvams rekomenduojama riboti vaikų bendravimą socialiniuose tinkluose. Ir nors, anot jos, karantino metu tai padaryti iš tiesų gali būti sudėtinga, reikėtų paieškoti būdų, kaip kompensuoti bendravimo trūkumą namuose.
Norint, kad vaikas internete išvengtų netinkamo turinio, jam turėtų būti prieinami tik saugūs įrenginiai su įdiegtais tėvų kontrolės įrankiais - įvairiais nustatymais, kurie padeda kontroliuoti, ką vaikas mato internete. Vis dėlto, internetinėje erdvėje gausu pavojų, tad patikinkite vaiką, kad jeigu susidurtų su netinkamu turiniu, kuris trikdo, gąsdina, neramina, jis nebus nubaustas ir visada gali kreiptis į jus. Svarbu laikytis nurodytų amžiaus apribojimų, nes bendravimas socialiniame tinkle reikalauja didelės socialinės ir emocinės brandos, gebėjimo reaguoti į sudėtingas situacijas ar galimai trikdantį turinį, taip pat priimti saugius sprendimus.
Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei jaučiate, kad priklausomybė nuo socialinių tinklų trukdo jūsų gyvenimui, kreipkitės pagalbos:
- „Vaikų linija“ - 116 111, kasdien 11-23 val.
- Krizių įveikimo centras - 8 640 51555 I-V 16.00-20.00, VI 12.00-16.00, konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g.
tags: #priklausomybe #nuo #socialiniu #tinklu #problema