Įvadas
Narkomanija yra viena iš opiausių šių dienų Lietuvos problemų. Socialiniai veiksniai, didelis pelnas, gaunamas iš narkotikų verslo, didėjanti narkotikų pasiūla bei paklausa lemia narkomanijos plitimą ir su tuo susijusį nusikalstamumą, ypač tarp jaunimo. Dėl narkotikų vartojimo susijusių pasekmių bei su narkotikų vartojimu susijusio gyvenimo būdo, priklausomi nuo narkotinių medžiagų asmenys tampa nepageidautini visuomenėje. Visos valstybės, tarp jų ir Lietuva, kovoja prieš narkomaniją. Šiai narkomanijos problemai spręsti yra rengiamos įvairios programos, kuriami projektai, atliekami įvairūs tyrimai. Atsižvelgiant į tai, iškeliama visuomeniškai aktuali problema - kaip narkotines ir psichoaktyvias medžiagas vartojusius asmenis sėkmingai integruoti į visuomenę per darbo rinkos sektorių. Integracija šia prasme reiškia įsijungimą, įsiliejimą į naują arba jau pažįstamą erdvę.
Socialinė atskirtis ir jos priežastys
Europoje paplitusia socialinės atskirties sąvoka pabrėžiamas asmens ir visuomenės santykių nutraukimas. Ši sąvoka pirmą kartą buvo pavartota 1974 m. Socialinė atskirtis - tai tam tikrų asmenų ar grupių negalėjimas ar nesugebėjimas naudotis visuomenės sukuriamomis gėrybėmis, įsidarbinti, dalyvauti bendruomenės gyvenime. Pagrindiniai socialinės atskirties rizikos veiksniai yra ligos, neįgalumas, ilgalaikis nedarbas, priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų, kalbos nemokėjimas, nepakankamos pajamos ir kita.
Socialinė atskirtis yra apibrėžiama kaip nesavanoriškas apribojimas nuo pagrindinių tolydžios žmogaus socialinės raidos galimybių, nesuteikiant jam didesnių pasirinkimo alternatyvų, esant silpniems socialiniams ryšiams su šeima, draugais, visuomene. Tai visuomenės atsisakymas kai kurių savo narių, jeigu jų gyvenimo būdas neatitinka visuomenės nuostatų arba jie negali palaikyti įprastos socialinės sąveikos, neturėdami tam reikalingų materialinių išteklių, išsilavinimo ir panašiai. Dažnai tai „paribio“ žmonės, kuriems būdingas deviantinis elgesys ir kurių problemas galima paveikti tik pasitelkus visuomenės pajėgas. M.P. Paulauskas teigia, kad socialinė atskirtis yra universali - politinė, ekonominė, kultūrinė, religinė ir socialinė - kategorija.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys socialinės atskirties buvimą, yra trejopi - politiniai, socialiniai ekonominiai ir kultūriniai psichologiniai. Lietuvoje, dėl kultūrinių psichologinių kriterijų, kurie pasireiškia stigmatizmu, bejėgiškumu, menkinimu, ignoravimu, viso to priežastys yra diskriminacinės nuostatos, neveiksni kultūros politika.
Vienas socialinės atskirties pavyzdžių galėtų būti tai, kad asmenims, priklausomiems nuo narkotinių medžiagų, įsidarbinti galimybės yra labai ribotos. Priklausomi nuo psichoaktyvių medžiagų asmenys neturi profesinio pasirengimo, bendrųjų bei darbinių įgūdžių, reikalingų šiuolaikinei darbo rinkai, yra neapsisprendę, kokioje srityje norėtų dirbti. Todėl viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria priklausomi asmenys, yra įsidarbinimo problema, kylanti dėl neadekvataus savęs vertinimo, bendravimo problemų, nesugebėjimo planingai ir nuosekliai atlikti užduotis, socialinės diskriminacijos ir nelygybės reiškinių, ankstesnio socialiai nepriimtino gyvenimo būdo. Siekiant juos socializuoti, vienu svarbiausių veiksnių tampa reabilitacija ir integracija į darbo rinką.
Taip pat skaitykite: Socialinių priklausomybių apibrėžimas
Socialinė integracija: apibrėžimas ir svarba
2005 m. metinėje ataskaitoje „Narkotikų problema Europoje“ socialinė integracija apibrėžiama kaip „bet kokia socialinė intervencija, kuria siekiama marginalines grupes, šiuo atveju, buvusius ar esamus narkomanus integruoti į bendruomenę“. Pagrindiniai socialinės integracijos elementai yra: 1) būstas, 2) švietimas ir 3) darbas (įskaitant profesinį rengimą). Gali būti taikomos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, konsultacijos ir laisvalaikio veikla.
Vartojant narkotines medžiagas sutrinka žmogaus funkcionavimas visuomenėje. Vartojimas, narkotikų bei pinigų paieška nulemia tam tikrus žmogaus poreikius ir atsakomybę. Motyvuojant žmones darbui, labai svarbu žinoti tai, kad žmogaus elgesį lemia įvairiausi vidiniai ir išoriniai prieštaringi, kartais sunkiai paaiškinami veiksniai. Dirbant su šiais asmenimis, reikia padėti žmogui surasti savyje ir aplinkoje šaltinius, kurie skatina pradėti keistis. Svarbu naudoti motyvuojant. Dar vienas iš pagrindinių aspektų motyvuojant klientą yra greitos sėkmės nesitikėjimas.
Asmuo, susidūręs su narkotinėmis medžiagomis susiduria su socialinių įgūdžių praradimo problema. Sigita Kemerienė socialinius įgūdžius įvardina kaip verbalinio ir neverbalinio elgesio seką, kuri yra susijusi su aplinkinių žmonių elgesiu. Socialiniai įgūdžiai minimi greta asmeninių, komunikacinių, kritinio mąstymo ir problemų sprendimo, darbinių ir veiklos įgūdžių. Iš viso to galima spręsti, kad narkotinių medžiagų vartotojas, norėdamas grįžti į visuomenę, turi įveikti begalę probleminių situacijų, susijusių su produktyviu įsidarbinimu.
Jei darbo rinka negalės pasiūlyti naujų darbo vietų, nei turimas profesinis pasirengimas ar didelė savimotyvacija negalės padėti asmeniui grįžti į pilnavertį gyvenimą. Antras dalykas, jei siekiama į visuomenę įtraukti socialiai pažeistus asmenis, būtina juos tam ruošti, kad susidarytų darbo paklausai atitinkama darbo pasiūla. Socialinės atskirties integravimo į visuomenę problemos greitai išspręsti neįmanoma. Visų pirma tai yra strateginė problema, reikalaujanti strateginių rizikingų sprendimų.
Šiai problemai spręsti būtina įtraukti visas tris su nagrinėjama problema susijusias puses: priklausomybę turintys asmenys, darbdaviai bei likusi visuomenės dalis. Pirmiausia galima įsivaizduoti, kaip sunku žmogui grįžti į aplinką, kur jo socialinis statusas bus suvokiamas priešingai nei eilinio žmogaus padėtis. Pirmajam iš karto kyla tikimybė ir rizika atkristi. Šiai su problema susijusiai asmenų grupei svarbiausia yra rizikuoti ir tą riziką nugalėti, kadangi tik nuo to priklausys žmogaus tolimesnis gyvenimas. Jei rizikuoja darbdavys, priimdamas į darbą asmenį, išsigydžiusį nuo narkotinių medžiagų vartojimo, jis savo riziką gali vertinti maždaug per pusę, kadangi jei į darbą priims kitą, be krizinės praeities žmogų, jis nebus tikras, kad būtent šis žmogus dirbs geriau nei ką tik naujai į visuomenę „paleistas“ pilietis. Paskutinioji analizuojamoji pusė - visuomenė bei jos rizikos reiškimosi atvejai labiausiai atsispindi kasdieniniame gyvenime. Šiais asmenimis vargu ar iš karto ims jais pasitikėti ar patikėti atlikti kokias nors funkcijas.
Taip pat skaitykite: Sveikimo programos priklausomiems asmenims
Socialinės integracijos priemonėmis siekiama suteikti platesnes galimybes socialinės rizikos asmenų grupėms integruotis į darbo rinką ir tuo būdu mažinti socialinę atskirtį. Socialinės atskirties mažinimas pirmiausia susijęs su profesinio rengimo prieinamumo ir įdarbinimo galimybių didinimu, todėl profesinį rengimą ir siekiama padaryti prieinamą narkotikų vartotojams. Siekiant užtikrinti visiems lygias galimybes įsitraukti į darbo rinką, reikėtų atsižvelgti į specifinius narkotikų vartotojų poreikius bei taikomas papildomas priemones, kurios padėtų įgyti reikiamus gebėjimus bei integruotis į darbo rinką.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad socialinės atskirties mažinimas - tai ne vienerių metų darbas, o kryptinga veikla, reikalaujanti daug pastangų, visuotinio palaikymo, nuolatinio valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo ir be abejo, didžiulių investicijų. Svarbu pradėti gyvenimą be psichotropinių medžiagų. Darbo rinkos pasiūla bei paklausa rizikos grupės asmenis veikia ne ką mažiau nei minėtieji veiksniai. Jei darbo rinka negalės pasiūlyti naujų darbo vietų, nei turimas profesinis pasirengimas ar didelė savimotyvacija negalės padėti asmeniui grįžti į pilnavertį gyvenimą. Antras dalykas, jei siekiama į visuomenę įtraukti socialiai pažeistus asmenis, būtina juos tam ruošti, kad susidarytų darbo paklausai atitinkama darbo pasiūla. Asmenims, turintiems priklausomybę nuo narkotikų, būtina kompleksinė pagalba - medicininė, psichologinė, socialinė.
Esamos programos ir finansavimas
Integracijos programa leidžia šiame sveikimo etape sveikstančiam priklausomam asmeniui likti gyventi bendruomenėje, ieškoti darbo, kurti finansinę gerovę, atstatyti santykius su artimaisiais, gauti bendruomenės specialistų palaikymą ir tęsti darbą su 12 žingsnių programa. Dienos programa skirta priklausomiems žmonėms, kurie nori gauti „Aš esu“ bendruomenės specialistų (psichologo, socialinio darbuotojo, sielovadininko) pagalbą.
„Al-Anon“ - tai priklausomybe nuo alkoholio sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija. Siekdami išspręsti bendras problemas, jie dalijasi vienas su kitu savo patirtimi, ištverme ir viltimi. SAV (Suaugę alkoholikų vaikai) - tai vyrus ir moteris, užaugusius priklausomų asmenų ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje vienijanti bendrija.
Šioje schemoje atsiranda reintegracijos paslaugos, skirtos priklausomybių turinčių asmenų integracijai į visuomenę ir darbo rinką. Reintegracijos paslaugos apimtų profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimą. Priklausomybę turinčių asmenų reabilitacijos ir reintegracijos finansavimas būtų vykdomas Europos Sąjungos (ES) fondo lėšomis, iš naujojo, 2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų (ESF) investicijų programos Lietuvoje, laikotarpio. Planuojama skirti 16 mln. ESF lėšų. Kita dalis finansavimo turėtų būti numatoma iš valstybės biudžeto lėšų: psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugoms vienam asmeniui finansuoti nustatomas maksimalus mėnesio išlaidų finansavimo valstybės biudžeto lėšų dydis yra 1000 eurų mėnesiui. Valstybės biudžeto lėšų poreikis metams - 3,465 mln. eurų. Finansavimas valstybės biudžeto lėšomis numatomas ne mažiau 85 proc. vietų esamose psichologinės socialinės reabilitacijos įstaigose, t. y. Pabaigus priklausomybę turinčių asmenų psichosocialinę reabilitaciją, būtų pradedamos teikti reintegracijos paslaugos, kurios galėtų būti finansuojamos projektų atrankos konkurso būdu valstybės biudžeto lėšomis.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie priklausomybes
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė Inga Bankauskienė pateikė informaciją apie šiuo metu teikiamą pagalbą asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, integruojantis į darbo rinką ir siekiant išvengti jų socialinės atskirties. Pagalba yra vykdoma įgyvendinant 2014-2020 m. ESF investicijų veiksmų programos projektą „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“. Pirmasis projekto etapas truko nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Pirmojo reabilitacijos projekto biudžeto suma yra per 8 mln. Antrasis projekto etapas prasidėjo 2020 m. gruodžio 1 d. ir bus įgyvendinamas iki 2022 m. vasario 28 d. Jam įgyvendinti skirta 2, 5 mln. eurų. 2015-2022 m. Projektas suteiks galimybę 1940 asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nemokamai gauti psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugas ir galimybę sėkmingai integruotis į visuomenę. Numatoma, kad 40 proc. Komisijos posėdžio metu buvo diskutuojama apie šiuo metu psichologinės socialinės reabilitacijos įstaigoms dar 1999 m. parengtą metodinę medžiagą, kurią būtina peržiūrėti ir atnaujinti.
Iššūkiai ir galimybės
Asmenis į pilnavertį gyvenimą nėra labai paprasta integruoti. Tai ilgalaikis procesas, kuris reikalauja maksimaliai išnaudoti turimus žmogiškuosius bei finansinius išteklius.
tags: #priklausomybiu #turincu #asmenu #integacie #programa