Įvadas
Lietuvos probacijos tarnyba (LPT) atlieka itin svarbų vaidmenį vykdant bausmes, kurios nesusijusios su asmens izoliavimu nuo visuomenės, bei prižiūrint lygtinai paleistus asmenis. Šios tarnybos veikla apima ne tik kontrolę, bet ir socialinės bei psichologinės pagalbos teikimą, siekiant sumažinti pakartotinių nusikaltimų riziką ir padėti asmenims sėkmingai integruotis į visuomenę. Vienas iš esminių LPT darbo aspektų - motyvacijos stiprinimas ir socialinių įgūdžių ugdymas.
Motyvacijos Svarba Resocializacijos Procese
Nuteistiesiems, patekusiems į įkalinimo įstaigas, dažnai tenka susidurti su įvairiais psichologiniais sunkumais, baimėmis ir krizinėmis situacijomis. Išėjus į laisvę, adaptacija visuomenėje taip pat ne visada būna lengva. Todėl motyvacija keisti savo elgesį ir siekti pozityvių pokyčių yra itin svarbi.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis yra įsitikinęs, kad gebėjimas pažinti ir valdyti emocijas padeda geriau suprasti ir išgyventi neigiamus jausmus, kylančius dėl laisvės praradimo. Be to, nemažai nuteistųjų neturi socialinių įgūdžių ir patirties darbo rinkoje, todėl juos būtina skatinti ir padėti formuoti šiuos gebėjimus. Tokie mokymai ne tik palengvina išgyvenimą įkalinimo įstaigoje, bet ir yra naudingi integruojantis į visuomenę po bausmės atlikimo.
Programos ir Mokymai
"Elgesys - Pokalbis - Pasikeitimas" (EPP)
Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus vyriausiojo specialisto dr. Vaido Viršilo teigimu, elgesio pataisos programa „Elgesys - Pokalbis - Pasikeitimas“ (EPP), įsigyta iš Švedijos kalėjimų departamento, yra vykdoma motyvuojančio interviu metodu. Šios programos tikslas - didinti asmens vidinę motyvaciją keisti savo elgesį. Net šeši motyvuojantys susitikimai gali trečdaliu sumažinti tikimybę nusikalsti dar kartą.
EPP taikoma įvairius nusikaltimus įvykdžiusiems žmonėms, nuo smulkių vagysčių iki sunkių smurto atvejų. Programos esmė - suteikti galimybę įrodyti, kad jie gali gyventi visuomenėje ir nebūti atskirti.
Taip pat skaitykite: Lietuvių kalbos teksto suvokimas 2 klasei
Dr. V. Viršilas atkreipia dėmesį, kad pastarieji užsiėmimai gali turėti net neigiamą įtaką, nes suburia nusikalsti linkusius žmones ir sudaro sąlygas organizuoti nusikaltimus.
Dirbant su nusikaltusiais žmonėmis, svarbu suprasti, kad probacijos tarnyba yra tik išorinis motyvuotojas. Tikimasi, kad po užsiėmimų išorinė motyvacija taps vidine. EPP ypač tinka smurtautojams artimoje aplinkoje, kuriems padedama nebekelti rankos, o ieškoti kitų problemų sprendimo būdų, pavyzdžiui, kreiptis į psichologus.
Statistiniai duomenys rodo, kad EPP dalyvių recidyvas yra apie 3 proc. per pirmuosius metus nuo paleidimo į laisvę, o tai yra tris kartus mažiau nei tarp programoje nedalyvavusių žmonių. Dr. V. Viršilas pabrėžia, kad svarbu motyvuoti žmones nesustoti pusiaukelėje ir toliau spręsti savo problemas, pavyzdžiui, kreiptis į priklausomybių centrus.
EPP užsiėmimai vykdomi visose Lietuvos probacijos ir įkalinimo įstaigose. Klaipėdos apygardos probacijos tarnyboje apmokyti specialistai iš įvairių bendradarbiaujančių institucijų, įskaitant psichikos sveikatos, socialinių paslaugų centrus ir visuomenės sveikatos biurus.
Sonata pasakoja, kad psichologės vizitai namuose tapo taip reikalingu postūmiu keisti gyvenimą į gera: „Kai pirmą kartą pamačiau psichologę, pagalvojau, koks nuostabus ir šiltas žmogus. Visada laukdavau sekančio susitikimo. Specialistės palaikymas padėjo atsigręžti į save, pamatyti turimas stiprybes. Tačiau Sonata pabrėžia, kad ir pati įdėjo nepaprastai daug darbo - skaitė psichologines knygas, praktikavo meditacijas: „Dabar kaip niekada suvokiu, kad viskas priklauso nuo mūsų minčių. Mes visada galime rinktis, ką galvoti ir kaip jaustis.
Taip pat skaitykite: Psichologinių tyrimų SPSS analizė
"Šiuo metu jau turiu tris įrankius (Elgesys, pokalbis, pasikeitimas (EPP), Piktnaudžiaujantiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų programa ir Motyvuojantis interviu (MI), - vardija moteris. Kodėl pasirinkta priklausomybių tema? „Dažniausiai Probacijos pareigūnų yra prižiūrimi asmenys, turintys įvairių priklausomybių, todėl temos rinktis kaip ir nereikėjo, - pasakoja moteris. Na, o kalbant apie savijautą pradėjus vesti mokymus, pradžioje buvo nedrąsu, o dabar jaučiuosi puikiai, nes suprantu, kokią naudą nuteistiesiems teikia vykdomos programos. „Net ir turėdama judėjimo negalią galiu būti naudinga. Viskas yra įmanoma, jei yra noro ir disciplinos“, - įsitikinusi Sonata. O tiems, kurie išgyvena panašią situaciją, ji siunčia žinutę: „Niekuomet nepraraskite tikėjimo savimi. Viskas prasideda ir baigiasi mūsų galvoje, nes mintys turi galią. Būkite sąmoningi.
Krizinių Situacijų Sprendimo Mokymai
Vilniaus ir Alytaus pataisos namuose kalinčių nuteistųjų mokymai, kurių metu jie supažindinami su emocijų valdymo strategijomis, streso įveikimo būdais ir konfliktų sprendimo metodais.
Socialinių Įgūdžių Stiprinimas ir Motyvacijos Dirbti Ugdymas
Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje vykdomi mokymai, skirti asmeninių gebėjimų ugdymui, pozityviam problemų sprendimui, komandinio darbo įgūdžių lavinimui ir bendravimo gerinimui. Nuteistieji taip pat gauna informaciją apie darbo pasiūlą Lietuvos darbo rinkoje, gyvenimo aprašymo rengimo principus ir konfliktų sprendimo būdus.
Šie mokymai parengti bendradarbiaujant su Norvegijos pataisos tarnybų pareigūnų akademija (KRUS) pagal projektą „Įkalinimo įstaigų personalo kompetencijų stiprinimas, skiriant daugiau dėmesio įkalintų asmenų mokymui“.
Šiaulių Apygardos Probacijos Tarnyba: Projektas "Sėkmės Motyvacija"
Šiaulių apygardos probacijos tarnyba įgyvendina projektą "Sėkmės motyvacija", skirtą nepilnamečiams, esantiems tarnybos priežiūroje. Projekto tikslas - stiprinti nepilnamečių savimotyvaciją per aktyvų komandinį sportą ir mokymą(si), siekiant efektyvių pokyčių asmenybės tobulėjimo ir pozityvių santykių kūrimo šeimoje.
Taip pat skaitykite: Atsakingo elgesio ugdymas
Projekto veiklos apima:
- Mokymus nepilnamečiams "Asmeninio išskirtinumo priėmimas. Sėkmės motyvacija".
- Aktyvaus sporto treniruotes (tinklinio, padelio, stalo teniso, kartingų).
- Šeimų varžybas boulinge.
Mokymų metu dalyviai įgalinami kurti savitą esybės stilių, atpažinti savo stiprybes ir geriau suvokti kitų poreikius. Taip pat analizuojama atsakomybės, dėmesio sukoncentravimo ir emocijų valdymo problematika.
Statutinio Pareigūno Karjera ir Motyvacijos Svarba
Nors straipsnis daugiausia dėmesio skiria motyvacijos mokymams probacijos tarnybos prižiūrimiems asmenims, svarbu paminėti ir motyvacijos reikšmę statutinio pareigūno karjeroje.
Norint tapti statutiniu pareigūnu (pvz., policininku, pasieniečiu, muitininku, ugniagesiu), reikia atitikti tam tikrus reikalavimus:
- Išsilavinimas: Dažniausiai reikalingas vidurinis išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija, tačiau kai kuriose įstaigose gali būti reikalaujamas aukštasis išsilavinimas.
- Fizinis pasirengimas: Kandidatai turi atitikti nustatytus fizinio pasirengimo standartus, įskaitant ištvermės, jėgos ir reakcijos greičio testus.
- Psichologiniai reikalavimai: Kandidatai turi pereiti psichologinius testus, kad būtų nustatyta, ar jie turi tinkamą asmenybės struktūrą, gebėjimą valdyti stresą ir priimti greitus sprendimus ekstremaliose situacijose.
Pasirengimas statutinio pareigūno profesijai apima specializuotą mokymą, kuris apima teorines žinias apie teisės aktus, viešąją tvarką, saugumo užtikrinimą, taip pat praktinius įgūdžius.
Motyvacija yra itin svarbi tiek stojant į statutinio pareigūno poziciją, tiek sėkmingai vykdant pareigas.
Darbas su Smurtavusiais Prieš Intymų Partnerį Asmenimis
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, mažėjant Lietuvoje fiksuojamų nusikalstamų veikų skaičiui, pastarųjų penkerių metų laikotarpiu policijos gautų pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje skaičius buvo linkęs didėti. Šie duomenys gali rodyti ir didėjantį paties tyrinėjamo reiškinio mastą, ir stiprėjantį visuomenės sąmoningumą smurto klausimu bei didesnį pasiryžimą pranešti apie šią veiką.
Svarbu pažymėti, kad šie statistiniai duomenys dažniausiai atspindi fizinio smurto artimoje aplinkoje atvejus. Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2017-2022 m. artimos aplinkos kontekste dažniausiai fiksuojamas būtent fizinis smurtas. Kur kas rečiau policijai pranešama apie grasinimą nužudyti ir šeimos narių terorizavimą, tai dažniausiai sietina su artimųjų persekiojimo atvejais, o rečiausiai - apie seksualinį smurtą. Tuo tarpu psichologinis ir ekonominis smurtas artimoje aplinkoje neatsispindi IRD pateikiamuose duomenyse, kadangi šias smurto rūšis itin sudėtinga fiksuoti ir įrodinėti.
Iš IRD pateikiamų duomenų matyti, kad į teisėsaugos akiratį dažniausiai patenka artimoje aplinkoje fiksuojami nesunkūs bei nežymūs sveikatos sutrikdymai. Todėl, atsižvelgiant į tokio pobūdžio nusikaltimų sunkumo laipsnį ir kitas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse akcentuojamas aplinkybes, didžioji dalis artimoje aplinkoje smurtavusių asmenų teismo skirtas bausmes atlieka visuomenėje, o jų priežiūrą vykdo Lietuvos probacijos tarnyba. 2022 m. už smurtą artimoje aplinkoje buvo teisti 5872 asmenys, iš kurių net 79 proc. (n = 4629) teismo sprendimu pateko LPT žinion.
Oficialūs statistiniai duomenys dažniausiai akcentuoja bendrus smurto artimoje aplinkoje rodiklius, tuo tarpu detalesnių duomenų apie smurtą prieš intymų partnerį stokojama. Vis dėlto 2020 m. kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad smurtas prieš intymų partnerį yra dažniausia smurto artimoje aplinkoje rūšis. Nepaisant to, kad prieš partnerį smurtavę asmenys, tikėtina, itin dažnai atsiduria LPT priežiūroje, darbo su šiais asmenimis praktika Lietuvoje iki šiol mažai tyrinėta. Daugiausia Lietuvos mokslininkų dėmesio sulaukė smurtinio elgesio keitimo programos ir jų taikymo ypatumai. Kur kas mažiau tyrinėti individualaus darbo su šia asmenų grupe ypatumai, atkuriamojo teisingumo bei kitų intervencinių priemonių taikymo mastai.
Užsienio Šalių Patirtis
Nagrinėjant užsienio šalių praktiką, svarbu apžvelgti tiek individualius rizikos valdymo aspektus, tiek ir įvairaus pobūdžio intervencines priemones, skirtas smurtinio elgesio prieš intymų partnerį rizikai mažinti.
Individualus Asmens Vertinimas
Vadovaujantis Rizikos, poreikio ir atliepiamumo modelio principais, kiekvienam teisės pažeidėjui turi būti siūlomos jo individualią situaciją atitinkančios intervencinės priemonės, kurių intensyvumas turi būti tiesiogiai susijęs su asmens rizika pakartotinai nusikalsti. Akcentuojama, kad kryptingas darbas su smurtavusiu asmeniu turi prasidėti nuo jo smurto rizikos lygio įvertinimo bei smurtą galinčių paskatinti rizikos veiksnių identifikavimo. Tokio pobūdžio vertinimas gali būti atliekamas ne tik paskyrus bausmę, bet ir baudžiamojo proceso metu.
Visgi, analizuojant užsienio šalių praktiką, galima pastebėti, kad prieš partnerį smurtavusiems asmenims rizikos vertinimas atliekamas rečiau nei kitus nusikaltimus padariusiems teisės pažeidėjams, trūksta nuoseklaus požiūrio į smurto rizikos vertinimą. Kalbant apie tai, kada tikslingiausia įvertinti smurto prieš partnerį riziką, užsienio šalyse tokio pobūdžio vertinimus vis dažniau atlieka policijos pareigūnai. Tuo tarpu Lietuvoje nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas paprastai atliekamas ne baudžiamojo proceso metu, o jau paskyrus bausmę.
Kaip numato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas, smurto prieš intymų partnerį rizika Lietuvos kalėjimuose bei LPT padaliniuose gali būti vertinama taikant Prievartos tarp sutuoktinių rizikos vertinimo instrumentą (SARA) arba Sutrumpintą smurto prieš sutuoktinę/partnerę rizikos vertinimo instrumentą (B-SAFER).
Pažymėtina, kad įsigaliojus naujajai Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcijai, numatoma, kad policijos pareigūnai, skirdami apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, privalo įvertinti smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką.
Tyrinėjant prieš intymų partnerį smurtavusius teisės pažeidėjus ir jiems būdingas charakteristikas, buvo atkreiptas dėmesys į šios teisės pažeidėjų grupės heterogeniškumą ir išskirti trys smurtaujančiųjų prieš partnerę tipai: 1) išskirtinai šeimoje smurtaujantys; 2) nesivaldantys, ribinio tipo; 3) asocialaus tipo. Ši tipologija sulaukė nemažai mokslininkų ir praktikų dėmesio, vėliau atliktų tyrimų rezultatai patvirtino šios tipologijos validumą.
Smurtinį Elgesį Keičiančių Programų Taikymas
Tyrinėjant smurto rizikos valdymą, daug dėmesio skiriama smurtinį elgesį keičiančių programų klausimui. Užsienio praktikos analizė rodo, kad darbui su smurtavusiais prieš intymų partnerį asmenimis dažniausiai taikomos grupinės kognityvine elgesio terapija (KET), taip pat Duluto modeliu grįstos programos. Vis dėlto metaanalizės rezultatai atskleidžia, kad, dirbant su smurtavusiais prieš intymų partnerį asmenimis, didžiausia sėkme pasižymi programos, turinčios į priklausomybių problemas arba traumines dalyvių patirtis orientuotų elementų, o Duluto modeliu grįstų programų efektyvumas vertinamas kontroversiškai. Kita vertus, motyvacinio interviu metodo integravimas į darbą su smurtautoju reikšmingai didina tikimybę, kad asmuo sėkmingai dalyvaus smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įsitrauks į ją, pasieks teigiamų nuostatų bei elgesio pokyčių.
Pažymėtina, kad prieš intymų partnerį smurtavę asmenys gali stokoti empatijos smurto aukai ir konstruktyvaus emocijų reguliavimo įgūdžių. Be to, moksliniuose tyrimuose emocijų reguliavimo sunkumai reikšmingai prognozuoja piktnaudžiavimą alkoholiu, kuris savo ruožu reikšmingai nuspėja psichologinio bei fizinio smurto prieš partnerį pasireiškimą.
Piktnaudžiavimo Alkoholiu Problemų Sprendimas
Nors pastebima, kad piktnaudžiavimas alkoholiu gali pasireikšti kaip antrinė problema, vis dėlto šis veiksnys yra reikšmingai susijęs su smurtiniu elgesiu prieš partnerį, todėl jis svarbus analizuojant ir dalyvavimo elgesio pataisos programose ypatumus. Nustatyta, kad, esant piktnaudžiavimo alkoholiu problemoms, didėja tikimybė, kad asmeniui nepavyks sėkmingai užbaigti smurtinį elgesį keičiančios programos. Taip pat tyrimų rezultatai rodo, kad trumpos, į alkoholio vartojimą nukreiptos, intervencijos sumažina smurto prieš intymų partnerį dažnumą, tačiau jų poveikis yra trumpalaikis. Visgi intervencijos, nukreiptos tiek į smurtinio elgesio, tiek ir į piktnaudžiavimo alkoholiu korekciją, turi teigiamą poveikį abiem probleminėms sritims.
Atkuriamojo Teisingumo Priemonių Taikymas
Bene daugiausia diskusijų keliantis klausimas - atkuriamojo teisingumo (AT) priemonių taikymas smurto prieš partnerį atvejais. Šią temą nagrinėjantys autoriai pabrėžia, kad, imantis AT priemonių, itin svarbu užtikrinti nukentėjusio asmens teises ginančių atstovų dalyvavimą. Be to, pastebima, kad konferencijos principais grįstos AT priemonės yra kur kas tinkamesnės smurtinio konflikto tarp šalių atveju nei kitos AT formos (pvz., mediacija).
Elektroninio Stebėjimo Taikymas
Kalbant apie elektroninio stebėjimo taikymą smurto artimoje aplinkoje atvejais, mokslinėje literatūroje minimos skirtingos šios priemonės taikymo praktikos. Pastebima, kad elektroninio stebėjimo taikymo vizija neretai skiriasi nuo jo taikymo praktikos, o tai savo ruožu gali paveikti priemonės efektyvumą.
Australijos praktikos analizė atskleidė, kad elektroninis stebėjimas gali padėti užtikrinti nukentėjusiųjų saugumą, tačiau tik tam tikrais atvejais, t. y. priemonės efektyvumas priklauso nuo teisės pažeidėjo nuostatų ir motyvacijos, smurtinio elgesio pobūdžio, nukentėjusiojo įsitraukimo dalinantis informacija apie teisės pažeidėjo elgesį priežiūros metu, papildomų intervencinių priemonių taikymo ir kitų aplinkybių. Anglijoje matomas teigiamas elektroninio stebėjimo taikymo poveikis, tačiau pati priemonė smurto artimoje aplinkoje atvejais naudojama išskirtinai įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų kontrolei. Tuo tarpu Velse elektroninis stebėjimas taikomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio kontrolei, o tyrimų rezultatai rodo, kad ši priemonė sietina su mažesniu smurtinio elgesio recidyvo lygiu. Vis dėlto Norvegijos Karalystėje elektroninio stebėjimo taikymas smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims vertinamas kritiškai, todėl šiai teisės pažeidėjų grupei ši priemonė taikoma itin retai.
Situacija Lietuvoje
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, išaugo už smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje teistų asmenų skaičius bei specifinių darbo įrankių su šia teisės pažeidėjų grupe poreikis. Pažymėtina, kad LPT yra pagrindinė institucija, vykdanti smurtavusiųjų prieš intymų partnerį priežiūrą bei siekianti koreguoti jų elgesį.
Individualus Asmens Vertinimas
Kalbant apie Rizikos, poreikio ir atliepiamumo principo taikymą, LPT pateikti statistiniai duomenys rodo, kad LPT padaliniuose buvo atliktas 351 pakartotinio smurto prieš partnerį rizikos vertinimas, taikant SARA instrumentą. Pažymėtina, kad absoliuti dauguma tokio pobūdžio vertinimų buvo atliekami LPT Vilniaus miesto ir Vilniaus regiono skyriuose, kituose skyriuose vertinimai nebuvo atliekami dėl SARA instrumentą apmokytų taikyti specialistų trūkumo.
Daliai smurtavusiųjų prieš intymų partnerį atliekamas bendrojo pobūdžio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu, ši procedūra yra privaloma, jei asmeniui skiriamas bausmės vykdymo atidėjimas arba taikomas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos. Vis dėlto tokio vertinimo metu yra taikoma bendra Teisės pažeidėjo vertinimo sistema OASys.
Remiantis LPT duomenimis, iš asmenų, buvusių LPT priežiūroje dėl smurto artimoje aplinkoje, daliai asmenų buvo taikoma probacija ir dalis asmenų buvo lygtinai paleisti iš įkalinimo įstaigų. Tais pačiais metais daliai smurtavusiųjų artimoje aplinkoje buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas taikant OASys ir daliai - taikant SARA instrumentą. Taigi galima pastebėti, kad tik nedidelei daliai smurtavusiųjų prieš intymų partnerį yra atliekamas bendras nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, o pakartotinio smurto prieš partnerį rizika vertinama išimtiniais atvejais. Dažnai galimybę taikyti SARA instrumentą riboja specifiniai darbuotojams keliami reikalavimai, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad…
"Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas" (EPP) Programa Detaliau
"Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas" (EPP) - tai paruošiamojo susitikimo ir penkių pusiau struktūruotų motyvuojančių pokalbių programa, kurios tikslas - užtikrinti asmenų įtrauktų į probacijos registrą, resocializaciją ir teisės pažeidimų prevenciją. Programa taikoma individualiame darbe su nemotyvuotais asmenimis. Programa paremta motyvacinio interviu metodika. Pokalbių serija skirta visoms pataisos sistemos klientų grupėms, ypač tiems, kurie turi priklausomybių ir ilgą nusikalstamo gyvenimo patirtį.
EPP Programos Privalumai ir Trūkumai
- Privalumai:
- Padeda klientui suvokti save, savianalizė.
- Didėja motyvacija keisti gyvenimo būdą.
- Susitvarko santykiai su artimaisiais.
- Žmogus į gyvenimą pradeda kabintis savom rankom.
- Net ir nelabai motyvuotas žmogus, bet vis viena kažkas užsilieka.
- Jeigu asmuo yra motyvuotas, jis gauna kokybišką paslaugą.
- Žmogus įtraukiamas į tam tikrą veiklą, sužino naujos informacijos, pradeda daugiau save analizuoti.
- Trūkumai:
- Klientų motyvacijos stoka dalyvauti ne tik EPP programoje, bet ir kitose.
- Programa sudaryta bendrai visoms problemoms spręsti.
- Būna taip, kad teismas neįpareigoja dalyvauti EPP programoj, o mes matom akivaizdų poreikį.
- Per trumpi teismo nustatyti terminai, per kuriuos asmuo turi išklausyti elgesį keičiančią EPP programą.
- Asmens motyvacijos stoka, ta kintanti motyvacija, nes tai nėra toks statiškas dalykas.
Integralios Pagalbos Teikimas ir Plėtra
Projekte „Integralios pagalbos teikimas ir plėtra Lietuvos savivaldybėse“ integralios pagalbos paslaugas jau gavo daugiau nei 3,4 tūkst. asmenų 52 Lietuvos savivaldybėse, o Kretingos socialinių paslaugų centre ši pagalba suteikta 178 žmonėms. Planuojama, kad iki projekto pabaigos 2026 m. integralią pagalbą bus gavę virš 4 tūkst. asmenų. Projektas finansuojamas 2021-2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021-2027 m.