Protinė negalia - tai būklė, kuri gali paveikti žmogaus gyvenimą nuo pat pradžių. Jos priežastys įvairios - nuo genetinių sutrikimų iki traumų. Šiame straipsnyje aptarsime, kas sukelia protinę negalią, kokios jos formos, kaip ji pasireiškia ir kokį vaidmenį atlieka visuomenė, siekiant padėti ir integruoti žmones, turinčius šią negalią.
Protinės Negalios Priežastys
Protinė negalia gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios veikia skirtingais gyvenimo etapais:
- Genetinės priežastys: Kai kurios genetinės ligos, pavyzdžiui, Dauno sindromas, gali sukelti protinę negalią.
- Priežastys, atsirandančios motinos įsčiose: Ligos ar nelaimingi atsitikimai nėštumo metu gali pažeisti vaisiaus smegenis ir sukelti protinės raidos sutrikimus.
- Gimdymo traumos: Sunkaus gimdymo metu patirtos traumos taip pat gali būti protinės negalios priežastimi.
- Įgytos priežastys: Vėliau, vaikystėje ar suaugus, ligos ar nelaimingi atsitikimai, pažeidžiantys smegenis, gali sutrikdyti intelektą.
Protinės Negalios Formos ir Pasireiškimas
Protinė negalia pasireiškia įvairiais lygiais ir formomis, priklausomai nuo smegenų pažeidimo laipsnio ir vietos. Štai keletas pavyzdžių:
- Dauno sindromas: Šiam sindromui būdingi fiziniai požymiai, tokie kaip apkūnus kūnas, nedidelė galva, trumpos rankos, išsikišęs liežuvis ir įstriži akių plyšiai. Dauno sindromą turintys asmenys patiria sunkumų kasdieninėse situacijose, jų kalbinės išraiškos priemonės ir savarankiško gyvenimo įgūdžiai yra silpni. Vis dėlto, jie yra labai mieli, šilti ir linkę skleisti šilumą kitiems.
- Autizmas: Tai neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimai. Pagrindiniai bruožai - sutrikęs socialinis bendravimas, kalbos raida, keistas elgesys ir pasikartojantys judesiai.
- Raidos negalia: Bet kokia fizinė ar protinė būklė, išsivysčiusi iki 18 metų.
- Vaikų cerebrinis paralyžius: Negalia, pasireiškianti kūno padėties, judėjimo bei pusiausvyros sutrikimais dėl smegenų centrų, kontroliuojančių raumenų veiklą ir valingus judesius, pažeidimo.
- Kitos negalios: Kartais protinė negalia pasireiškia kartu su kitomis negaliomis, tokiomis kaip fizinė negalia, klausos ar regos sutrikimai, kalbos sutrikimai.
Emociniai ir Socialiniai Aspektai
Žmonės, turintys protinę negalią, dažnai patiria sunkumų išreikšdami save ir suprasdami, ko iš jų tikimasi. Jei vaikas jaučia, kad jo nepriima ar net atstumia, jis rizikuoja visiškai užsisklęsti savo pasaulyje. Kartais jis gali tapti agresyvus arba smurtauti. Sunku, kai jauti, kad nuvylei tėvus.
Tačiau gebėjimas mylėti nėra ribotas. Emocinėje srityje proto negalią turintis žmogus dažnai būna net daug gabesnis už kitus. Dažniausiai jis ar ji šiltai priima, yra kupini nuostabos, paprastumo ir teisingumo. Būdami trapios būsenos, aplinkiniuose žmonėse jie pažadina pagrindines žmogiškąsias vertybes, įsiklausymą, nesuinteresuotą džiaugsmą kitu asmeniu ar pan.
Taip pat skaitykite: Fizinę negalią turinčių vaikų psichologinis konsultavimas
Visuomenės Požiūris ir Integracija
Visuomenėje protinę negalią turintis žmogus pernelyg dažnai atstumiamas ir niekinamas. Svarbu keisti šį požiūrį ir užtikrinti, kad kiekvienas neįgalus žmogus būtų pripažintas kaip pilnutinis asmuo, turintis visas teises: visų pirma - teisę būti mylimas, pripažintas ir gerbiamas kaip asmuo, gerbiant jo pasirinkimus; taip pat teisę gauti visą reikiamą pagalbą, kad galėtų tobulėti visose srityse, ir dvasinėje, ir žmogiškoje plotmėje.
"Tikėjimas ir Šviesa" remiasi įsitikinimu, kad kiekvienas žmogus, tiek įgalus, tiek turintis negalią, yra vienodai Dievo mylimas, ir Jėzus gyvena jame, net jei jis nelabai gali tai išreikšti. Kiekvienas žmogus, net stipriai neįgalus, yra pašauktas kiek įmanoma giliau gyventi Jėzaus gyvenimu, gauti visus Bažnyčios, kuriai jis priklauso, dvasinius turtus, sakramentus, liturginę tradiciją. Jis pašauktas būti malonės ir taikos šaltiniu visai bendruomenei, taip pat Bažnyčioms ir visai žmonijai.
Dievas myli kiekvieną žmogų. Tačiau neretai šio pasaulio galingiesiems ir išmintingiesiems pakanka savo galios ir turtų. O atstumtieji visų pirma siekia santykio ir draugystės. Juk Dievas yra santykis - Jis nori susitikimo širdis į širdį. "Tikėjime ir Šviesoje" svarbiausia yra draugystė. Draugystė vienas su kitu ir draugystė su Dievu. Todėl žmones turinčius proto negalią vadiname BIČIULIAIS - ypatingai artimais draugais.
Ankstyvoji Reabilitacija ir Pagalba Šeimai
Labai svarbu laiku suteikti reikiamą pagalbą vaikams, turintiems protinę negalią. Kuo mažesnis vaikas - tuo didesnė tikimybė jam padėti. Ankstyvoji reabilitacija (AR) yra svarbiausias aspektas, kalbant apie neįgalių vaikų perspektyvas. Vaiko smegenys - plastiškos, tad intensyviai keičiasi ir formuojasi, veikiamos aplinkos, mokymosi, patirčių. Kai vaikas turi įgimtą galvos smegenų pažeidimą, taikant AR, smegenys yra stimuliuojamos ir taip galima sumažinti ar net atstatyti smegenų pažeidimą, pagerinti vaiko būklę.
Svarbu ne tik laiku ir kokybiškai suteikti vaikui visą reikiamą reabilitacinę pagalbą, bet ir užtikrinti jo integraciją į visuomenę bei visavertį dalyvavimą (įsitraukimą į veiklas šeimoje, visuomenėje, mokykloje). Neįgaliam vaikui dalyvumas reiškia tą patį, ką ir kiekvienam iš mūsų - be jo gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas.
Taip pat skaitykite: Efektyvios strategijos dirbant su vaikais, turinčiais protinę negalią
Kitas itin svarbus AR aspektas - psichosocialinės pagalbos šeimai užtikrinimas ir tinkamas tėvų paruošimas. Būtina padėti vaiko tėvams suprasti, kas atsitiko, realiai vertinti vaiko silpnąsias ir stipriąsias puses, įvertinti, ką galima pakeisti, o su kuo reikia susitaikyti. M. Narkevičius pastebi, kad psichologinė pagalba tėvams, susidūrus su sudėtinga diagnoze, yra ypatingai svarbi. Turi būti kalbama apie tai, kas laukia šeimos, kaip pasiruošti sunkumams ir kaip išsaugoti santuoką.
Esama Situacija Lietuvoje ir Reikalingi Pokyčiai
Bendrijos „Vilniaus Viltis“ tarybos narys Mantas Narkevičius teigia, kad Lietuvoje ankstyvosios reabilitacijos (AR) sistema yra neefektyvi ir vaikams nėra suteikiama net būtiniausia pagalba. Esant tokiai situacijai, tiek vaikams su negalia, tiek jų šeimoms ribojamos galimybės gyventi visavertį gyvenimą. Visa neįgalaus vaiko ugdymo ir priežiūros našta krenta tik ant tėvų pečių - šeimai, sulaukusiai neįgalaus vaikelio, jo auginimas neretai tampa vieninteliu ir pagrindiniu darbu ir veikla, kadangi nėra jokios pagalbos iš šalies.
Nors su AR sritimi susijusi įstatyminė bazė Lietuvoje yra pakankamai išvystyta ir net lenkia kai kurias Skandinavijos šalis, įstatymai nėra realiai įgyvendinami, nėra plano ir strategijos, kaip spręsti proto ir fizinės negalios žmonių bei jų šeimos narių problemas, organizuoti reikalingas pagalbos priemones. Dabartinė AR pagalbos sistema - brangi, fragmentinė, tačiau neefektyvi, o dėl to nukenčia visi: vaikas, šeima ir visuomenė.
Tam, kad situacija Lietuvoje pradėtų judėti teigiama linkme, pasak I. Bakanienės, pirmiausia reikalinga gydymo sistemos pertvarka. Turėtų būti mažinamos stacionarių paslaugų apimtys, stiprinama ambulatorinė grandis. Be to, būtina stiprinti paslaugas regionuose, užtikrinti, kad ten būtų bent po vieną kiekvienos srities profesionalą: logopedą, kineziterapeutą, maitinimo ir alternatyvios komunikacijos specialistą, raidos sutrikimų ir reabilitacijos srityje besispecializuojantį vaikų ligų gydytoją. Turi būti keliama specialistų kvalifikacija, įvedamas realaus AR tarnybų darbo vertinimas, švietimo sistema pritaikoma sutrikusio intelekto vaikų ugdymui. Galų gale, turi keistis visų prie AR sistemos formavimo prisidedančių institucijų specialistų ir visuomenės požiūris, kad proto negalią turinčių vaikų ir jų šeimų problemos - neišsprendžiamos ir mažiau svarbios nei kitos ligos.
"Šviesos Dirbtuvėlės" Pavyzdys
Protinę negalią turinčių žmonių paskirtis mūsų gyvenime - išmokyti paprastų, bet užmirštų vertybių, įsitikinęs tarptautinei Arkos federacijai priklausančios neįgaliųjų bendruomenės „Šviesos dirbtuvėlės“ vadovas Gedas Malinauskas. „Jeigu jų negalia yra intelektinė, mūsų, paprastų žmonių, negalia yra širdies, dvasinė. Susidūręs su jais skubančiame, rūpesčių pilname gyvenime, pamatai, kad jų prasmė mūsų gyvenime - mokinti paprastų, bet neįsivaizduojamų vertybių. Visų pirma - mokyti nuoširdumo. Ką jie galvoja, tą sako, ką išgyvena, tą parodo“.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
„Šviesos dirbtuvėlės“ buria savanorius, kurie drauge su neįgaliaisiais, kuriuos vadina bičiuliais, leidžia kartu laiką. Tiek bičiulis, tiek savanoris kuria daiktą, kuris būtų gražus jiems, arba atsiduoda bendruomenės labui. Viena iš tokių veiklų - meno darbeliai, kurie būtų reikalingi kitiems žmonėms. Jie pratinami prie darbo, kuris atneša naudą kitiems. Kita veikla - maisto gaminimas visai bendruomenei.
Ši bendruomenė stengiasi atskleisti, kad jie - neįgalieji, ir net nevartoti to žodžio, pabrėžiančio jų negalią. Specialieji poreikiai - kita sąvoka. Jie patys jaučiasi, kad kažko negali. Ieškodamas, ką jie gali padaryti, pamatai, kad jie gali labai daug. Būnant ilgą laiką tarp bičiulių, pamatai, kad jie gali kalbėti, tik kitokia kalba. Reikia daugiau ženklų, labai daug kantrybės, išlaukti.