Nors Gendručio Morkūno jau dešimt metų nebėra, jo kūryba vis dar atranda savo skaitytojus. Šis unikalus lietuvių rašytojas, anot vaikų literatūros tyrinėtojo Kęstučio Urbos, yra „reikšmingiausias XXI a. vaikų literatūros kūrėjas“. G. Morkūnas debiutavo kaip vaikų rašytojas 2005 m., o jo pirmoji knyga „Vasara su Katšuniu“ iškart pelnė pripažinimą. Vėliau sekė apysaka „Grįžimo istorija“ (2007 m.) ir „Blusyno pasakojimai“ (2008 m.), kurie taip pat buvo įvertinti kaip geriausios knygos vaikams ir paaugliams. Be vaikų literatūros, G. Morkūnas taip pat rašė eseistiką.
Šiame straipsnyje apžvelgiama G. Morkūno apysaka „Velniškai karštos atostogos“, aptariant jos siužetą, pagrindinius veikėjus ir temas.
Apie autorių
Gendrutis Morkūnas (1960-2009) - ne tik vaikų rašytojas, bet ir fizinių mokslų daktaras. Jis studijavo ir dirbo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, tyrinėjo būdus, kaip apsaugoti žmones nuo radiacijos. Rašė mokslinius straipsnius, esė „Šiaurės Atėnuose“, internetiniame portale bernardinai.lt ir Biržų krašto laikraštyje „Šiaurės rytai“. Jo kūryba išversta į anglų, rusų, estų ir kitas kalbas. Po rašytojo mirties, 2010 m., jam skirta Vaikų literatūros premija. G. Morkūnas buvo pirmas ir iki šiol vienintelis fizikas, rašantis vaikams. Knyga „Velniškai karštos atostogos“ Valstybinės lietuvių kalbos komisijos buvo apdovanota už taisyklingą kalbą.
Siužetas ir pagrindinės temos
Apysakoje „Velniškai karštos atostogos“ pasakojama apie Pijaus atostogas kaime pas tetą. Pijaus tėtis kasmet sudaro tvarkaraštį visiems metams į priekį, todėl Pijus žinojo, kad birželio 15-ąją jis bus nuvežtas į kaimą, kur jam teks leisti laiką su vištomis ir skaityti knygas. Atostogos kaime Pijui atrodo nuobodžios ir nereikalingos. Tačiau viskas pasikeičia, kai jis susidraugauja su Linu, kurį teta vadina „mažu banditu“.
Vieną dieną vaikai netyčia išgąsdina keistą kluono gyventoją. Netrukus kaime pradeda dėtis keisti dalykai: praūžia audra be lietaus, dingsta vištos, nutyla paukščiai, šuliniuose dingsta vanduo, nudžiūsta augmenija, pasklinda pūvančios pelkės kvapas. Sodybose baigiasi maisto atsargos, o visus alina karštis.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės: akademinės atostogos
Pijus, Linas ir mergaitė Rūta įkuria specialias greitojo reagavimo pajėgas, kad išgelbėtų kaimą. Jie bando išsiaiškinti, kas tas padaras, kuris bijo pasirodyti žmonėms, ir kaip ištaisyti padarytą klaidą.
Pagrindinės apysakos temos:
- Vaikų vienatvė ir nereikalingumas. Pijus jaučiasi vienišas ir nereikalingas, nes tėvai gyvena pagal griežtą tvarkaraštį ir neskiria jam pakankamai dėmesio.
- Draugystė ir bendradarbiavimas. Pijaus draugystė su Linu ir Rūta padeda jam įveikti sunkumus ir išgelbėti kaimą.
- Drąsa ir atsakomybė. Vaikai turi būti drąsūs ir atsakingi, kad ištaisytų savo klaidą ir padėtų kaimo gyventojams.
- Fantazija ir tikrovė. Apysakoje susipina realūs kaimo gyvenimo elementai su fantastiniais įvykiais.
- Gamta ir jos apsauga. Knygoje atkreipiamas dėmesys į gamtos svarbą ir būtinybę ją saugoti.
Veikėjai
- Pijus - pagrindinis veikėjas, miesto vaikas, atvykęs atostogų į kaimą. Jis jaučiasi vienišas ir nereikalingas, tačiau yra drąsus ir išradingas.
- Linas - Pijaus draugas, kaimo vaikas, kuris padeda Pijui prisitaikyti prie kaimo gyvenimo.
- Rūta - mergaitė, prisidedanti prie Pijaus ir Lino, kurianti greitojo reagavimo pajėgas.
- Teta - Pijaus teta, kuri rūpinasi Pijumi, bet nesupranta jo poreikių.
- Dėdė - Pijaus dėdė, mėgstantis anekdotus.
- Vardenis - paslaptingas kluono gyventojas, sukėlęs nelaimę kaime.
Stilius ir kalba
G. Morkūno kūrybai būdingas žaismingas stilius ir originali kalba. Jis meistriškai derina humorą ir rimtumą, fantaziją ir tikrovę. Apysakoje „Velniškai karštos atostogos“ autorius naudoja vaikams suprantamą kalbą, tačiau kartu kelia ir rimtus klausimus apie vienatvę, draugystę ir atsakomybę.
Gerda Aleksiūnaitė, apgynusi magistro darbą apie G. Morkūno kūrybą, teigia, kad autorius vaikų knygose išlaiko eseistikai būdingą rašymo stilių, vartoja subtilias semantines figūras, žaidžia nonsenso ir komizmo situacijomis, laužo stereotipus ir gvildena opias socialines problemas.
Ištraukos iš knygos
- „Aš niekam nereikalingas. Klausinėja taip, kad po pusės minutės supranti, jog jai visai nerūpi, ką veikiu. O dėdė… Ištisas dienas būna darbe, vakarais grįžta pavargęs ir iškart ima gerti alų.“
- „Mėgstu iš pelkės kvapų daryti kokteilius. Visokiausius. Linksminamuosius, žvalinamuosius, gydančius nuo slogos, laisvinančius vidurius ir apsukančius galvą. Jums padariau baimės kokteilį. Neklauskite kaip, tačiau galiu pasigirti, kad mano kvapuose nėra jokių priedų ir genetiškai modifikuotų organizmų.“
Apysakos reikšmė
„Velniškai karštos atostogos“ - tai ne tik nuotykių istorija, bet ir knyga apie svarbius dalykus: draugystę, atsakomybę, gamtos saugojimą. G. Morkūnas skatina vaikus būti drąsiais, išradingais ir rūpintis aplinka. Knyga taip pat atkreipia dėmesį į vaikų vienatvės problemą ir būtinybę suaugusiems daugiau domėtis vaikų gyvenimu.
Taip pat skaitykite: Kokybiškas poilsis
Apysaka „Velniškai karštos atostogos“ - tai žaisminga maginė apgaulė, kuri skirtingai suvokiama kiekvieno amžiaus tarpsnyje, todėl knyga bus įdomi tiek mažam, tiek dideliam.
Taip pat skaitykite: Kaip atostogos veikia psichikos sveikatą?