Šiame straipsnyje apžvelgiama psichiatrų situacija Lietuvoje, remiantis pacientų atsiliepimais ir specialistų įžvalgomis. Aptariami įvairūs psichikos sveikatos aspektai, nuo gydymo prieinamumo iki psichosomatinių sutrikimų.
Psichiatrai Vilniuje: Kur Kreiptis?
Ieškantiems psichiatro Vilniuje, svarbu žinoti, kur galima gauti kvalifikuotą pagalbą.
Nino Mackina: Atsiliepimai ir Patirtis
Nino Mackina dirba Žvėryno klinikoje ir Vasaros g. konsultaciniame centre. Ji taip pat dirba Vasaros g. ligoninėje krizių skyriuje. Pacientai gali laisvai naudotis kompiuteriais Vasaros g. konsultaciniame centre. Ten skiriama daugiau laiko diagnozei nustatyti ar vaistams parinkti.
Vienas pacientas teigia, kad vaikšto pas ją apie 10 metų ir ji visada padeda. Jis pabrėžia, kad su ja reikia kalbėti tiesiai ir aiškiai, nes ji yra gruzinų tautybės ir gali nesuprasti įmantresnių lietuviškų žodžių.
Kitas pacientas teigia, kad jam Mackina nepadėjo. Jis mano, kad galbūt privačiai su pacientais dirbama kitaip, gal dėl jų labiau stengiamasi, ar ji tiesiog turi per didelį krūvį.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Vigintą
Jei pacientui reikia ne tik psichiatro, bet ir psichologo, reikėtų kreiptis į paprastą psichiatrą, kuris neturi psichoterapeuto titulo.
Kiti Psichiatrai: Jolanta Bičkienė ir Algirdas Dambrava
Pacientai taip pat gerai atsiliepia apie Jolantą Bičkienę ir Algirdą Dambravą.
Psichologinė Pagalba: Kada Kreiptis?
Daugelis žmonių abejoja, ar jiems reikia psichologo pagalbos. Tačiau svarbu suprasti, kad kreiptis į specialistą yra normalu ir gali padėti įveikti įvairias problemas.
Psichologinė Krizė: Vienos Konsultacijos Gali Būti Pakankamai
Gydytojas psichiatras teigia, kad jau vien tai, jog žmogus ateina pasikalbėti pas psichologą ar psichoterapeutą, yra gerai. Kartais psichologinę krizę gali padėti įveikti vos viena konsultacija.
Artimųjų Palaikymas: Svarbus Faktorius
Tomas prisimena, kad artimųjų maldavimus nueiti pas specialistą nuleisdavo juokais. Tačiau galiausiai jis priėjo tokią būseną, kad tik gulėjo ant sofos ir žiūrėjo į vieną tašką. Artimieji neatlyžo ir ragino kreiptis į specialistus. Tomas džiaugiasi, kad sutiko kreiptis į profesionalus.
Taip pat skaitykite: Psichiatro Kučinsko analizė
Savivertės Problemos ir Panikos Atakos
Pacientė, vardu Donata, kentėjo dažnai besikartojančius panikos priepuolius. Ji prisimena, kaip pirmasis priepuolis prasidėjo dar paauglystėje. Kita pacientė teigia, kad gyvenant santuokoje jos savivertė buvo žemai kritusi. Ji nepasitikėjo savimi ir įniko į svaigalus.
Pagalba Savižudybės Rizikos Atveju
Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centro ir Psichikos dienos stacionaro vedėjas dr. pasakoja, kad pagal naują sveikatos apsaugos ministro įsakymą, pagalbą reikia suteikti nedelsiant, tai yra atlikti asmens, turinčio savižudybės riziką, psichosocialinį įvertinimą. Konsultacijos metu išsiaiškinama, ar yra kilęs pavojus žmogaus gyvybei ir atitinkamai sudaromas veiksmų planas.
Namų Aplinka: Lemiamas Faktorius
Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centro ir Psichikos dienos stacionaro vedėjas dr. įspėja, kad žmonės žudosi ne dėl medikų ir net ne dėl ligų, o dėl to, kad namų aplinkoje yra tam tikri veiksniai arba vartojami tokie žodžiai: „eik nusižudyk - kam tu čia reikalingas!“ Vartojamas psichologinis smurtas ir žmogus nuleidžia rankas.
Psichosocialinis Modelis: Trys Grandys
Šiuo metu ir Pasaulio sveikatos organizacija, ir Pasaulio psichiatrų asociacija kalba apie tai, kad visada turi būti taikomas psichosocialinis modelis. Trys grandys - biologinis gydymas, psichoterapija arba psichologinis konsultavimas ir socialinė pagalba arba psichosocialinė reabilitacija - turi būti taikomos kiekvienam pacientui. Psichologinis konsultavimas arba psichoterapija yra neatskiriama gydymo dalis.
Stigma ir Baimės
Anot jo, didelė grupė žmonių vis dar baiminasi visko, kas susiję su psichikos sveikata. Tai - vadinamoji stigma, kuri mūsų visuomenėje itin gaji.
Taip pat skaitykite: Psichiatro kyšio byla: eiga ir nuosprendis
Tendencijos ir Iššūkiai
Tendencijos išsivysčiusiame pasaulyje yra vienodos: daugiau ir vis jaunesnių žmonių suserga psichikos ligoms, kurios yra išprovokuotos per daug intensyvaus gyvenimo ritmo. Pasaulio sveikatos organizacija ne vienerius metus kalba ir apie depresijos epidemiją. PSO duomenimis, po poros metų depresija sergančiųjų skaičiumi bus jau antra po širdies ir kraujagyslių ligų, nustumdama žemyn netgi onkologines ligas. Nerimo sutrikimai ir depresijos yra jaunų bei darbingo amžiaus žmonių ligos, susijusios su per dideliu informacijos kiekiu.
Psichoterapinės Grupės Moterims
Nuo du tūkstančiai vienuoliktųjų metų vedama psichoterapinė grupė moterims.
Gintaras Daubaras: Pirmasis Psichiatras Poliklinikoje
G. Daubaras buvo pirmasis Lietuvos psichiatras, kuris pradėjo dirbti ne psichiatrijos ligoninėje, o poliklinikoje. Jis teigia, kad ligoninėse gydomi tik sunkūs ligoniai, o 20-30 kartų daugiau žmonių turi lengvesnių problemų, lankosi poliklinikose.
Psichosomatiniai Sutrikimai: Kai Skausmas Yra Tikras, Bet Ligos Nėra
G. Daubaras pasakoja, kad daug laiko savo karjeroje skyrė psichosomatiniams sutrikimams, įkūrė pirmuosius psichosomatikos kabinetus. Psichosomatiniai sutrikimai yra tada, kai pacientas turi daug sveikatos nusiskundimų, tačiau tyrimai neparodo jokių ligų.
Šie sutrikimai yra skirstomi į somatizacinius, somatoforminius, hipochondrinius ir neurasteniją. Dažniausiai būna somatoforminis sutrikimas, autonominė disfunkcija. Tai yra sritis, kur žmogus pusmetį vaikšto pas gydytojus, o patologijos nėra. Ji gali būti tik dėl kvėpavimo sutrikimų, pavyzdžiui, neaiškus ištisinis dusulys. Pacientai skundžiasi širdies sutrikimais, padidėjusiu kraujospūdžiu, o jokia liga nėra nustatoma. Gali būti virškinimo trakto problemos: pykinimai, vėmimai, kiti nemalonūs pojūčiai. Po to prasideda žarnyno problemos. Gali būti greitas, dažnas tuštinimasis ar užkietėję viduriai. Gali būti ir dažnas šlapinimasis. Ir nėra aiškios patologijos, tai kiekvieno organo srities sutrikimai, kurie tęsiasi mažiausiai pusę metų. Žmonės darosi tyrimus ir jiems nieko nėra. Tada rašoma somatoforminė autonominė disfunkcija, pavyzdžiui, apatinio žarnyno variantas.
Nuo šių metų gegužės 1 dienos psichosomatiniai sutrikimai bus diagnozuojami tik po psichiatro konsultacijos. Tai reiškia, kad gydytojams nerandant diagnozės, pacientas turės apsilankyti ir pas psichiatrą.
Sudėtingas Gydymas: Pusė Pacientų - Aklavietė
G. Daubaras pasakoja, kad dažnais psichosomatinių sutrikimų palydovais būna depresijos, nerimo sutrikimai. Tačiau likę 50 proc. pacientų neserga depresija ar kitu sutrikimu, tad jų psichosomatinių nusiskundimų gydymas yra gydytojams lyg aklavietė.
Jei nėra depresijų, nerimo sutrikimų, tai gydymas yra sudėtingas. Vaistai netinka. Tada vienintelis dalykas: draugiškai elgtis su pacientu, nevaryti jo nuo savęs, nesiųsti pas kitus specialistus. Turi būti sureguliuoti tvarkingi vizitai. Gydytojas turi kalbėti su pacientu. Reikėtų kalbėti ne apie tai, ką skauda, o pasiklausti kaip sekasi, kaip namuose, darbe?
G. Daubaras pabrėžia, kad dažniausiai tokie pacientai net nenori girdėti nieko apie psichoterapiją. Kognityvinę psichoterapiją jie priima labai sudėtingai, jie nemėgsta žodžio „psicho“.
Pacientų Neigimas: Kliūtis Gydymui
Kaip teigia gydytojas, būtent dėl pacientų neigimo, 50 proc. tų kurie turi psichosomatinių ligų kankinasi ir vargsta.
Psichosomatiniai Sutrikimai: Lietuvoje - 210 Tūkstančių?
Gydytojas skaičiuoja, kad tikriausiai Lietuvoje iš viso gali būti net 210 tūkstančių žmonių, kurie turi psichosomatinių sutrikimų.
Žmonės nelabai susieja, kad jiems taip būna nuo streso. Už tai gydytojai ir turėtų kalbėti apie šeimą, gyvenimą, kas ten įvyko ir kodėl. Somatinius simptomus jie turėtų susieti su įvykiais. Bet tam reikia laiko. Žmonės to nesupranta, nes psichosomatiniai simptomai dažniausiai būna skausmai, svaigimas, tirpimai. O ir psichosomatiniai sutrikimai retai turi tik vieną simptomą. Ta grupė žmonių ateina su daug nusiskundimų, o šiandien vyraujantis yra tik vienas. Tačiau, jei paklaustum, kokių turi dar nusiskundimų, jie turėtų ilgą sąrašą. Tai sunki ta pacientų kategorija. Psichiatrai su ja dar nėra pasiruošę dirbti.
Panikos Atakos ir Hipochondrija
Psichiatrai, anot jo, konsultuodami tokius pacientus stebi, ar žmogui nėra depresijos, nerimo sutrikimų. Pavyzdžiui, 20-30 metų amžiaus žmogus patyrė panikos atakas. Tada yra tendencija, kad žmonės nėra negydomi arba yra blogai gydomi. Vėliau jau atsiranda visokių jutiminių pojūčių. Žmonės vaikšto pas gydytojus: svaigsta galva, blogai jaučiasi. Ir visą laiką galvoja, kad jiems gydytojai nieko neranda, bet reikia atsukti laiką atgal ir nustatyti, kad buvo panikos ataka ir ji toliau tęsiasi.
Jis pabrėžia, kad jei pacientas mano, kad jam vėžys ar kita nepagydoma liga, tai toks psichosomatinis sutrikimas yra vadinamas hipochondrija. O somatizuoti pacientai tiesiog turi daug nusiskundimų ir vis ieško diagnozės.
Somatinių Simptomų Sutrikimas: Naujas Požiūris
Pasiteiravus, ar visad tokių sutrikimų kaltininkas yra stresas, G. Daubaras atsako, kad amerikiečiai jau į šią problemą pradėjo žiūrėti kitaip. Amerikiečiai šią grupę sutrikimų nebevadina somatoforminiais ar psichosomatiniais sutrikimais. Jie vadina somatinių simptomų sutrikimu. Tokia įdomi diagnozė. Yra somatiniai simptomai, bet diagnozė šiuo metu - nenustatoma. Neturime tokios technologijos, kurios pagalba galėtume nustatyti, kas vyksta neuronų lygyje ar dar smulkesniame lygyje. Todėl sakoma, kad nereikia skubėti sakyti, kad viskas tik tavo galvoje. Todėl reikia pacientus stebėti.
Jautrūs Pacientai: Geba Atpažinti Problemas
Apskritai dažniausiai į psichiatrus kreipiasi tie, kurie turi giminėje jau sirgusių depresija, nerimo problemomis, psichosomatikos, kurie jau kažkada lankėsi ar giminėje buvo savižudybių. Jie daugiau jautrūs, jie supranta, kad reikia kreiptis. O tie, kurie šeimose neturėję tokių problemų, jie mano, kad ne jiems nereikia pas psichiatrus. Pas mus patenka žmonės, kurie turi istoriją giminėje, jie geba atpažinti tai.
Šeimos Gydytojai: Pagrindinis Taškas
Anot psichiatro, tai neišsprendžiamas klausimas. Grįžtame atgal prie šeimos gydytojų. Jie turėtų atsižvelgti į žmonių būsenas. Faktiškai šeimos gydytojai viską gydo, o psichiatrai turėtų įsikišti tik tada, kai situacija yra sudėtinga. Šeimos gydytojai sako, kad pas juos 50 proc. pacientų yra psichiatrų pacientai. Jie puikiai tai mato. Bet supranta, kad nėra kur nukreipti.
Pokyčiai ir Ateitis
Tačiau G. Daubaras mato ir teigiamą pusę. Anot jo, šiandieninė Lietuvos psichikos sveikatos priežiūra yra daug geresnė nei Sovietų sąjungos laikais. Dabar padėtis labai gerai, išsivadavome iš sovietinio mąstymo. Visai kitas požiūris į žmogų, yra prieinama užsienio literatūra, terapijos. Tai žingsnis į priekį palyginus su 1990 metais. O pakeisti psichoterapiją, reikia pakeisti psichiatrus: reikia, kad ateitų nauja karta. Tada ir bus kitaip.
tags: #psichiatras #daubaras #konsultuoja