Nėštumas ir laikotarpis po gimdymo yra ypatingi moters gyvenime, tačiau jie gali būti susiję su emociniais sunkumais. Svarbu atpažinti ir tinkamai gydyti depresiją nėštumo metu ir po gimdymo, nes tai turi įtakos ne tik motinos, bet ir kūdikio sveikatai.
Emociniai pokyčiai po gimdymo: nuo melancholijos iki depresijos
Po gimdymo moteris patiria staigius hormonų pusiausvyros pokyčius, jaučia nuovargį ir skausmą. Dėl šių priežasčių ji gali būti verksminga, irzli ar liūdna. Iki 80 % pagimdžiusių moterų patiria pogimdyminę melancholiją, kuriai būdingas padidėjęs jautrumas ir liūdesys. Tai nėra liga, o emocinė būsena, kuri praeina savaime susinormalizavus hormonų lygiams ir patenkinus moters fiziologinius poreikius. Tačiau, jei simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, jie tampa labiau išreikšti ir atsiranda minčių apie savęs ar kūdikio žalojimą, būtina kreiptis į specialistą dėl galimos pogimdyminės depresijos.
Pogimdyminė depresija yra liga, kuri gali pasireikšti ir nėštumo metu. Jos simptomai yra kraštutiniai - euforiją keičia apatija, dienos eigoje jie neslopsta, o stiprėja. Liga paveikia ne tik emocinę, bet ir fizinę sveikatą - atsiranda miego ir virškinimo sutrikimų, kūno svorio pokyčių, vargina silpnumas. Negydoma pogimdyminė depresija gali virsti į paprastą depresiją arba pasikartoti po kito gimdymo.
Pogimdyminės depresijos priežastys ir rizikos veiksniai
Nėra vienos aiškios priežasties, lemiančios pogimdyminę depresiją. Didžiausią riziką susirgti patiria moterys, sirgusios depresija. Kiti rizikos veiksniai yra stresiniai įvykiai nėštumo ar gimdymo metu, buvę nerimo sutrikimai, jaunas amžius, neplanuotas nėštumas, partnerio smurtas, gimdymo komplikacijos, žindymo sunkumai ir staigūs hormoniniai pokyčiai. Tačiau liga gali pasireikšti bet kuriai pagimdžiusiai moteriai, net jei nėra šią ligą skatinančių veiksnių.
Pogimdyminė depresija vyrams
Nors dažniausiai kalbama apie moterų pogimdyminę depresiją, ja gali sirgti ir vyrai. Įprastai ši būklė nustatoma 1 iš 8-13 vyrų. Depresijos simptomai tėčiams gali pasireikšti pykčio proveržiais, didesniu dirglumu, padidėjusiu alkoholio vartojimu. Skirtingai nei moterims, vyrams simptomai pasireiškia vėliau - pirmųjų metų eigoje. Dažniausiai rizikos veiksniai yra buvusios psichologinės ligos, blogi santykiai su partnere, finansinis nestabilumas, partnerės pogimdyminė depresija.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Depresijos simptomai nėštumo metu
Depresijos simptomai nėštumo metu yra panašūs į įprastos depresijos simptomus. Tai:
- Liūdesys, tuštuma, nerimas ir neramumas, trunkantys ilgiau nei 2 savaites.
- Nejaučiamos jokios teigiamos emocijos.
- Nesidžiaugiama dalykais, kurie anksčiau teikė laimę.
- Sunkumai kuriant ryšį su kūdikiu.
- Kaltės jausmas dėl to, kad motinystė neatitinka lūkesčių.
- Beviltiškumo jausmas.
- Mintys, kad geriau būtų, jei tavęs nebūtų.
- Mintys apie pabėgimą.
- Jėgų stoka rūpintis savimi ir kūdikiu.
- Mintys pakenkti kūdikiui.
- Panikos priepuoliai, atsiribojimas nuo realybės.
Jei jaučiate bent kelis iš šių simptomų, kreipkitės pagalbos.
Pogimdyminės depresijos gydymo būdai
Pogimdyminė depresija gali būti gydoma įvairiais būdais - tiek psichologine pagalba, tiek medikamentiniu gydymu. Tinkamai parinktas ir laiku suteiktas gydymas gali padėti susivokti, kas vyksta susidūrus su nauju vaidmeniu, atrasti ryšį su kūdikiu ir pačiu savimi.
Psichologinė pagalba
Psichologo arba psichoterapeuto konsultacijos gali padėti suprasti save, savo jausmus ir išgyvenimus, susijusius su depresija po gimdymo. Konsultacijų metu susitelkiama ties konkrečiais, esamu momentu aktualiais tikslais, nesiplečiant į platesnį gyvenimo kontekstą. Daugiau dėmesio skiriama moters dabartinei situacijai ir „degantiems“ klausimams.
Medikamentinis gydymas
Lengvo ir vidutinio sunkumo depresiją galima gydyti be medikamentų, taikant tik psichologo konsultacijas ar psichoterapiją. Tačiau, jei specialistai mato, kad gydymui reikalingi medikamentai, būtina atsižvelgti į gydytojo rekomendacijas ir paskirtą gydymą. Geresnių rezultatų galima pasiekti derinant medikamentinį gydymą su psichoterapija ar psichologinėmis konsultacijomis. Kai kurie antidepresantai gali būti derinami su žindymu.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Kiti pagalbos būdai
Be minėtų pagalbos būdų, taip pat naudinga:
- Praturtinti mitybą Omega-3 rūgštimis.
- Leisti laiką natūralioje dienos šviesoje.
- Kelis kartus per savaitę išeiti pasivaikščioti.
- Skirti laiko kokybiškam poilsiui, kasdien miegoti rekomenduojamas 8 val. Jei nepavyksta naktį, nepraleisti progos nusnausti dieną.
- Nekelti neįgyvendinamų reikalavimų ir priimti aplinkinių pagalbą.
- Bendrauti, kalbėtis su artimais žmonėmis, draugais.
- Vengti alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų.
TMS terapija
Daugybė tyrimų parodė, kad transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) terapija yra veiksmingas pogimdyminės depresijos gydymo būdas. Šis neinvazinis ir nesisteminis gydymas leidžia išvengti šalutinio vaistų poveikio ir užtikrinti saugų gydymą mamai ir kūdikiui.
Artimųjų parama
Aplinkinių parama gali būti be galo reikalinga. Jeigu turite artimųjų, neseniai tapusių tėvais, domėkitės, kaip jie jaučiasi, ir pasiūlykite pagalbą - nuo buities darbų iki kūdikio priežiūros. Būkite jautrūs ir nelyginkite motinystės patirčių. Svarbu būti budriems ir prireikus paskatinti kreiptis pagalbos.
Kaip atpažinti melancholiją po gimdymo?
Melancholiją po gimdymo patiria nuo 60 iki 80 proc. gimdžiusių moterų. Jai būdingas padidėjęs jautrumas, verksmingumas, liūdesys ir pasimetimo jausmas. Šie jausmai nėra tokie pastovūs kaip depresijos atveju ir gali būti dienos eigoje nesunkiai išblaškomi gavus palaikymą iš artimųjų, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus.
Savipagalba
Ypač lengvesnės depresijos po gimdymo atveju, ne mažiau svarbi ir savipagalba - kryptingas ir tikslingas pasirūpinimas savimi. Miegas, mityba, poilsis, palaikančių ryšių buvimas su artimais žmonėmis, fizinis aktyvumas tiesiogiai siejasi su emocine savijauta. Apmaudu, bet moterims, patiriančioms depresiją po gimdymo tai vienas sudėtingiausių uždavinių.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Neurozė nėštumo metu
Nėštumo metu moterys gali patirti ne tik depresiją, bet ir neurozę. Neurozė - tai specifinė būklė, kuriai būdingas nerimas, baimė dėl kūdikio sveikatos. Stresas taip pat paaštrėja, kai moteris jaučiasi vieniša. Be to, neplanuotas nėštumas gali sukelti susierzinimą ir baimę dėl ateities.
Kaip neurozė gali paveikti nėštumą?
Laikinas stresas jūsų kūdikiui tikrai nepakenks. Situacija tampa šiek tiek pavojingesnė, jei ši būklė tęsiasi ilgą laiką. Neuroziniai sutrikimai sukelia nerimą ir psichinę įtampą. Be to, atsiranda fiziologiniai simptomai. Kūnas gamina daugiau kortizolio, katecholaminų, epinefrino ir norepinefrino. Tai yra streso hormonai. Nervų sistema, paprastai tariant, yra išderinama ir gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje.
Kaip galima malšinti patiriamą nerimą?
Besilaukianti moteris turėtų mokytis taisyklingai kvėpuoti, kylant nerimo bangai, ir mokėti atsipalaiduoti. Taip pat palaikyti geresnę psichinę savijautą padeda jogos pratimai ar kita fizinė veikla, pritaikyta nėščiosioms. Kad moteris pašalintų abejones dėl kai kurių genetinių ligų ir sindromų, gali atlikti NIPT tyrimą jau nuo 10-os nėštumo savaitės.
Pasiruošimas nėštumui
Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštis, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą.
Mitai apie nėštumą
Įvairių mitų, besilaukiant kūdikio, visada buvo ir bus. Tačiau kiekviena moteris nusprendžia - tikėti jais ar ne. Kitas mitas, kurį taip pat dažnai girdžiu nėščiasias sakant: jei megsiu nėštumo metu, virkštelė gali apsivyti aplink kūdikio kaklą. Dar yra sakoma, jog nėštumo metu moteris negali kilnoti rankų. Ir dar netikėkite mitais apie nėščiosios pilvuko dydį bei formą - tai tikrai niekaip nesusiję su vaikelio lytimi.
Būsimo vaiko tėčio vaidmuo
Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui.
Pogimdyvinė psichozė
Dar viena būsena, kuri labai pavojinga, nes kelia grėsmę mamos ir kūdikio sveikatai bei gyvybei - pogimdyvinė psichozė. Žodis „psichozė“ reiškia realybės jausmo praradimą. Simptomai paprastai prasideda staiga per pirmąsias 2 savaites po gimdymo. Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas.
Psichozės simptomai:
- Haliucinacijos - dalykų, kurių nėra, girdėjimas, matymas, užuodimas ar jutimas.
- Kliedesiai - mintys ar įsitikinimai, kurie neatitinka realybės.
- Maniakiška nuotaika - kalbėjimas ir mąstymas per daug arba per greitai, jausmas, jog esi „pasaulio viršūnėje“ arba „aukštai“.
- Prasta nuotaika - depresijos požymiai, užsispyrimas ar ašarojimas, energijos stoka, apetito praradimas, nerimas, susijaudinimas arba miego sutrikimas.
- Įtarinėjimas ar baimės jausmas.
- Nerimas.
- Jautimasis labai sutrikusiu.
- Elgesys ne pagal charakterį/ žmogaus būdą.
Pogimdyminė psichozė yra rimta psichinė liga, kuriai reikalinga skubi medicininė pagalba.
Kada kreiptis pagalbos?
Įvairūs jausmai po gimdymo, ypač pirmais mėnesiais, yra visiškai normalu. Bendraukite su savo artimaisiais, dalinkitės savo jausmais, išgyvenimais. Skirkite laiko sau - net ir pusvalandis ramybėje - atgaiva kūnui ir sielai. Jei jaučiate slogias emocijas, nelikite vieni. Atsigręžkite į savo aplinką ir ieškokite psichologinės pagalbos. Išgyventi sunkumus ir juos spręsti - ne gėda.