Įvadas
Edgaras Diržius - gydytojas psichiatras, kurio profesinė veikla apima ne tik tiesioginį darbą su pacientais, bet ir aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime, siekiant gerinti psichikos sveikatą Lietuvoje. Jo patirtis Kauno klinikose, vadovavimas Gydymui atsparių nuotaikos psichikos sutrikimų centrui ir naujos pareigos Sveikatos apsaugos ministerijoje rodo platų požiūrį į psichikos sveikatos priežiūrą ir norą padėti žmonėms gyventi visavertį gyvenimą.
Ryšys su pacientais ir atvirumas
Kauno klinikų gydytojas psichiatras Edgaras Diržius pabrėžia, kad užmegzti ryšį su pacientais įmanoma įvairiose situacijose. Pasak E. Diržiaus, tinkamus žodžius rasti galima ir karštoje situacijoje. „Dažniausiai net ir sumišusį žmogų pavyksta pasiekti, su juo galima bendrauti ir bendradarbiauti. Net jei ketvirtą valandą ryto policija atveža pasimetusį žmogų, kontaktą su juo pasiekti dažniausiai pavyksta“, - sako E.Diržius.
Pacientai vertina jo tiesumą ir gebėjimą atvirai kalbėti apie problemas. Vienas iš pacientų atsiliepimų apie E.Diržių: „Geras gydytojas, kuris sako „tiesiai šviesiai“ apie problemas, neslepia net nemalonių diagnozių.“ E.Diržius teigia, kad neturi tikslo įtikti pacientui, bet siekia pristatyti, kokia pagalba jam būtų labiausiai rekomenduotina, atsižvelgdamas į jo lūkesčius. Jis aiškiai paaiškina diagnozes ir gydymo galimybes, pavyzdžiui, sergant sunkia depresija rekomenduojamas medikamentinis gydymas, o esant nerimo sutrikimams - medikamentinis ir psichoterapinis gydymas, kurie papildo vienas kitą.
E.Diržius stengiasi tiksliai pasakyti diagnozę, nors dalis jų gali ir gąsdinti, nes, žiūrint iš specialisto varpinės, tą baimę sukuria viešoji erdvė, įvairios medijos, filmai.
Šizofrenijos diagnozė dažnai yra kelianti baimę, tačiau žmogui tikrai galima padėti, tinkamai priderinti gydymą, suteikti kompleksinę pagalbą. Jis gali ir toliau dirbti, megzti naujus ryšius, užsiimti veiklomis, kurias mėgsta. Pilnavertis gyvenimas - pasiekiamas.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Vigintą
E.Diržius pabrėžia, kad diagnozės įvardijimas yra bendras gydytojo ir paciento sprendimas, o žmogus turi teisę žinoti savo diagnozę, nebent pats atsisako ją išgirsti. Gydymo eigoje pacientas sustiprėja ir ateina metas pasikalbėti apie jo diagnozę. Galų gale, psichiatrijoje kai kurioms būklėms galutinai patvirtinti reikia stebėjimo laikotarpio. Tas irgi gali atidėti diagnozės įvardijimą.
Gydymo metodai ir paciento pasirinkimas
E.Diržius akcentuoja, kad gydytojas ir pacientas yra komanda, o rezultatas priklauso nuo abiejų. Jis stengiasi suderinti paciento lūkesčius, specialisto patirtį ir mokslinius įrodymus. Pavyzdžiui, paciento pageidavimai, gali užkirsti kelią net gydymui, kuris potencialiai būtų pats veiksmingiausias. Žmogus informuojamas, kuris gydymas jo atveju yra rekomenduojamas, bet būna įvairiai: vieni labiau nori psichoterapinio, kiti - medikamentinio gydymo. Prioritetas teikiamas žmogaus pageidavimams.
Psichiatrija, pasak E.Diržiaus, yra lankstesnė nei, pavyzdžiui, chirurgija ir artimesnė terapijai. Psichiatrai sudaro gydymo planą: aptariami fizinio aktyvumo principai, kartais mityba, žinoma, ir gydymo metodai.
Santykis tarp specialisto ir paciento
Dažniausiai santykis tarp psichiatro ir paciento yra bendradarbiavimas. Santykis priklauso nuo situacijos. Jei yra reali grėsmė, kad žmogus nusižudys, arba sužalos kitą žmogų, tokioje situacijoje diskutuoti negalime. Taip, ir tada kalbamės su žmogumi, dauguma supranta rizikas, bet kartais taikoma ir priverstinė hospitalizacija. Tačiau tai yra ypač retos situacijos.
Įprastai dirbama kartu su žmogumi, kad pasiektume geriausią įmanomą rezultatą.
Taip pat skaitykite: Psichiatro Kučinsko analizė
E.Diržius pabrėžia psichikos sutrikimų įtaką darbingumui ir džiaugiasi, kai gydymas padeda žmogui grįžti į visavertį gyvenimą. Psichikos sutrikimai yra viena dažniausių darbingumo sutrikimo priežasčių. Dėl depresijos žmogus negali dirbti, o gydymas grąžina jį į gyvenimą. Paprastai tai padaryti pavyksta pakankamai greitai, bet esu turėjęs ir pacientą su kuriuo nuosekliai dirbome pusantrų metų. Galiausiai jam pavyko grįžti į įprastą gyvenimą. Darbas sunkus, bet matomi pasiekimai džiugina.
Perdegimo sindromas ir smurtas prieš medikus
E.Diržius pripažįsta, kad perdegimo sindromas yra aktuali problema tarp medikų, ypač tarp jaunų specialistų. Vyresni kolegos pradeda į darbą žiūrėti kitaip, atsiranda ir saugumo jausmas, nes turi daugiau žinių, yra patirtis. Išmoksti planuoti darbus ir susitvarkyti tampa paprasčiau. Jis pastebi, kad jaunieji medikai šiuo klausimu yra jautriausia ir pažeidžiamiausia grupė. Rezidentūroje susiduriama su daug neaiškumų keliančiomis situacijomis, užgula naujų atsakomybių svoris, vienu ar kitu lygmeniu sprendimus reikia priimti pačiam.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į smurto prieš medikus problemą, kuri, jo nuomone, egzistavo ir anksčiau, tačiau dabar apie ją daugiau kalbama viešai. Su smurtu ypač dažnai susiduria skubios pagalbos gydytojai, taip pat ir budintys psichiatrijos specialistai. Pasirinkai mediciną ir taikstykis su tuo. Net ir žmonių reakcijose į paviešintus atvejus matau tokią nuomonę. Man tas nesuvokiama. Kito žmogaus puolimas negali būti pateisinamas.
Laisvalaikis ir visuomeninė veikla
Laisvalaikiu E.Diržius aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra Šaulių sąjungos narys ir puoselėja lietuvišką ritinį. Gera kompanija, gamta ir fizinis aktyvumas - kas gali būti geriau? Priklausymas šauliams - pats geriausias užsiėmimas sveikatai. O kalbant apie lietuvišką ritinį, tuo užsiima mano tėtis, nuo vaikystės sportuoju ir aš. Kaune turime klubą, dalyvaujame varžybose. Ritinys - pilnavertiškas tautinis sportas: nuolat rengiamos varžybos, vyksta čempionatai, taurės turnyrai.
Darbas Sveikatos apsaugos ministerijoje
Nuo lapkričio 3 d. E.Diržius pradėjo eiti sveikatos apsaugos ministro patarėjo pareigas. Pasak sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio, E.Diržiaus patirtis visuomeniniame sektoriuje, iniciatyvos nemedikamentinės pagalbos srityse bei administracinės-vadybinės žinios padės bendradarbiaujant siekti geresnės psichikos sveikatos Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Psichiatro kyšio byla: eiga ir nuosprendis
Ministro patarėjas pripažino, kad Lietuvos žmonių psichinė sveikata nėra gera, tačiau pastaruoju metu matyti teigiamų poslinkių: gerėja savižudybių, priklausomybių statistikos rodikliai. Anot E. Diržiaus, labai svarbu, kad visuomenė keistų požiūrį į žmones su psichikos sutrikimais. Jis siekia, kad kuo daugiau žmonių galėtų gyventi visavertiškiau.
Psichikos sveikatos principai ir pagalba Kauno klinikose
E.Diržius pabrėžia, kad psichikos sveikatos principai yra labai panašūs kaip ir bendri sveikatos principai: reguliarus fizinis aktyvumas, saikinga ir sveika mityba, poilsis, savo hobių bei pomėgių realizavimas. Nemažiau svarbus bendravimas su artimaisiais, draugais. Svarbiausia - rūpintis savimi ir savo aplinka, nes ji mus kuria.
Kauno klinikose teikiamos 3 lygio gydytojo psichiatro konsultacijos, taikoma psichoterapinė pagalba. Psichiatrai geba atskirti psichikos sutrikimus nuo kitų susirgimų, pasireiškiančių panašiais simptomais. Kauno klinikose esančiame Gydymui atsparių nuotaikos (afektinių) sutrikimų centre taikoma tranksranialinė magnetinė stimuliacija, kuri gali išgydyti sudėtingą depresijos formą.
Depresija: priežastys ir gydymas
Depresija yra kompleksiškas psichikos sutrikimas ir sunku įvardinti tik vieną priežastį. Ligai įtakos gali turėti genetika, ankstyvosios patirtys vaikystėje, mus supanti aplinka, mityba, kiti susirgimai, fizinio aktyvumo trūkumas. Dviejų skirtingų asmenų depresijos simptomai gali būti gana skirtingi. Vienam žmogui - suprastėja apetitas, sutrinka miegas, o kitam priešingai - padidėja apetitas, nuolat jaučiamas mieguistumas. Kiti būdingi simptomai: nuolatinis liūdesys, mintys apie gyvenimo beprasmybę, savižudybę, energijos trūkumas.
Gydant depresiją, atsižvelgiama į žmogų, įvairias rizikas ir veiksnius, turinčius įtakos jo savijautai. Pagrindiniai depresijos gydymo metodai - psichoterapija ir antidepresantai.
tags: #psichiatras #edgaras #dirzius #vikipedija