Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje stresas tapo neišvengiama kasdienio gyvenimo dalimi. Darbo aplinkoje stresas ypač aktualus ir gali turėti didelės įtakos darbuotojų sveikatai, produktyvumui bei organizacijos veiklai. Todėl streso įvertinimo metodų taikymas ir analizė yra itin svarbi siekiant nustatyti stresą sukeliančius veiksnius, įvertinti jų poveikį ir sukurti veiksmingas streso valdymo strategijas. Šiame straipsnyje apžvelgiami patiriamo streso įvertinimo metodai, jų taikymas įvairiose srityse ir pateikiami tyrimų rezultatai, atskleidžiantys streso ypatumus skirtingose profesinėse grupėse.
Streso samprata ir teoriniai pagrindai
Mokslinį streso sąvokos pagrindimą 1936 m. pateikė klasikinės streso teorijos kūrėjas Hansas Selje, kuris stresą įvardijo kaip nespecifinį organizmo atsaką į bet kokį pateiktą reikalavimą. Streso metu visi dirgikliai reikalauja persitvarkymo, ir organizmas reaguoja visu pajėgumu. Akivaizdu, jog stresas - tai procesas, kurio dinamika yra gyvenimo dinamika. Jo nuomone, stresas yra žalingas, jis sekina organizmą, sukelia įvairių ligų. Didelė ir ilga emocinė įtampa žaloja visą organizmą, ypač nervų sistemą.
Mokslinėje literatūroje streso sąvoka vartojama nevienareikšmiškai. Kartais ji taikoma grėsmei arba iššūkiui, o kartais atsakui į grėsmę ar iššūkį apibūdinti. R. S. Lazarusas ir jo kolegos stresą apibūdina kaip ypatingą asmens ir aplinkos santykį, kuris vertinamas kaip apsunkinantis arba viršijantis turimus išteklius ir keliantis grėsmę gerovei. Svarbu pabrėžti, kad įvairūs poveikiai gali nesukelti streso tol, kol pats žmogus neįvertina jo kaip stresoriaus. R. S. Lazarusas, apibendrindamas streso tyrimus, siūlo išskirti keturis bendrus požymius: išorinį ar vidinį veiksnį (stresorių), įvertinimą, įveikimo procesą ir streso reakciją.
Vėlesniuosiuose streso darbe moksliniuose tyrimuose pirmenybė teikiama transakcinėms streso teorijoms, apimančioms visumą sąveikaujančių elementų, tokių kaip individas ir aplinka. Stresinės reakcijos psichologiniu lygmeniu pasireiškia tam tikromis emocijomis, dažniausiai nerimu, liūdesiu ar pykčiu.
Streso įvertinimo metodai
Streso įvertinimo metodai yra įvairūs ir apima tiek subjektyvius, tiek objektyvius matavimo būdus. Subjektyvūs metodai remiasi asmens patirties ir suvokimo įvertinimu, o objektyvūs metodai naudoja fiziologinius rodiklius ir elgesio stebėjimus.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų nuovargio strategijos
Anketinės apklausos
Anketinės apklausos yra vienas iš populiariausių streso įvertinimo metodų. Jos leidžia surinkti duomenis apie darbuotojų patiriamą stresą, jo priežastis ir pasekmes. Anketose dažnai naudojami standartizuoti klausimynai, kurie padeda įvertinti streso lygį, stresorius ir streso įveikos strategijas.
Jungtinės Karalystės Sveikatos ir saugos tarnybos Streso darbe vertinimo klausimynas (HSE Indicator Tool) yra vienas iš plačiai naudojamų instrumentų streso įvertinimui darbo aplinkoje. Šis klausimynas skirtas įvertinti pagrindinius streso darbe veiksnius, tokius kaip darbo reikalavimai, kontrolė, parama, santykiai, vaidmuo ir pokyčiai. Tyrimai rodo, kad lietuviška Streso darbe vertinimo klausimyno struktūra atitinka originalią struktūrą, o vidinis suderinamumas yra tinkamas.
Darbo streso vertinimo klausimynas (VSSD)
Darbo streso vertinimo klausimynas (VSSD), sudarytas J. Šikšnelės, skirtas įvertinti veiksnius, sukeliančius stresą darbe per praėjusį mėnesį. Klausimyną sudaro 20 teiginių, suskirstytų į 4 skales:
- Darbo reikalavimai: įvertina streso lygį, susijusį su darbo krūviu ir intensyvumu.
- Darbo organizavimas: vertina, kaip darbo organizavimas prisideda prie streso.
- Darbo turinys: analizuoja, ar darbo turinys sukelia stresą.
- Darbuotojų tarpusavio santykiai ir santykiai su darbdaviu: įvertina santykių įtaką streso lygiui.
Fiziologiniai matavimai
Fiziologiniai matavimai apima streso hormonų (kortizolio, adrenalino) koncentracijos nustatymą kraujyje, šlapime ar seilėse, širdies ritmo variabilumo analizę, kraujospūdžio matavimus ir kitus rodiklius. Šie matavimai gali suteikti objektyvios informacijos apie organizmo reakciją į stresą.
Stebėjimas
Stebėjimas apima darbuotojų elgesio stebėjimą darbo aplinkoje. Tai gali būti darbo našumo, klaidų skaičiaus, konfliktų su kolegomis ir kitų elgesio rodiklių analizė.
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie MRU studentų stresą
Interviu
Interviu su darbuotojais leidžia giliau suprasti jų patiriamą stresą, jo priežastis ir pasekmes. Interviu metu galima užduoti atvirus klausimus, kurie padeda išsiaiškinti individualius streso patyrimo ypatumus.
Tyrimai Lietuvoje ir kitose šalyse
Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad stresas yra dažnas reiškinys tarp įvairių profesijų atstovų. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad daugiau nei 75 proc. apsaugos darbuotojų jaučia stresą. Vyraujantys stresoriai yra konfliktai darbo vietoje, užpuolimo pavojus, atsakomybė, per mažas darbo užmokestis, darbo vietos praradimo grėsmė ir blogas darbo organizavimas.
Analizė vertinant įvairių specialybių streso rizikos veiksnius, įtakojančius žmogaus sveikatą Panevėžio mieste parodė, kad 81,1 proc. visuomenės narių jaučia stresą darbe. Stresas detaliau tyrinėtas medicinos, švietimo, valstybės tarnybos srityse. Stresas ypač aktualus dirbantiems jėgos struktūrose.
Tyrimai taip pat atskleidė, kad vyrų ir moterų patiriamas darbinis stresas skiriasi. Nustatyta, kad vyrai patiria didesnį stresą dėl darbo reikalavimų ir darbo santykių, palyginti su moterimis. Tačiau skirtumų darbo organizavimo ir darbo turinio srityse nenustatyta.
Europos Sąjungos šalyse atlikti tyrimai parodė, kad stresas darbe yra antra po nugaros skausmų dažniausiai aptinkama su darbu susijusi sveikatos problema.
Taip pat skaitykite: Streso ir išsekimo paplitimas medicinoje
Streso įveikos strategijos
Streso įveika - tai procesas, kurio metu individas kognityvine ir fizine veikla stengiasi suvaldyti jį apsunkinančiai veikiančią aplinkos įtaką. Žmonės linkę nepasiduoti sunkumams ir problemoms, iškylančioms jų gyvenime. Tačiau jie skiriasi pagal tai, kokį įveikimo būdą, strategiją renkasi problemiškose situacijose. Vieni teikia pirmenybę aktyviam įveikimo būdui, kiti - pasyviam.
Tyrimai rodo, kad egzistuoja tiek teigiami, tiek neigiami ryšiai tarp streso įveikos strategijų, darbinio streso ir pasitenkinimo darbu. Vyrų ir moterų grupėse emocinė iškrova teigiamai susijusi su vengimu ir darbiniu stresu, bet neigiamai - su pasitenkinimu darbu.
2012 m. Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriame buvo nagrinėjama fizinio aktyvumo įtaka atsparumui bei psichikos sutrikimams. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį gebėjimui išsaugoti psichinę sveikatą nepaisant nepalankių veiksnių, smarkiai didinančių psichopatologijos tikimybę.
Streso valdymas darbo vietoje
Jei streso darbe problema nustatyta, būtina imtis veiksmų, kuriais ši problema būtų užkirsta, pašalinta ar sumažinta. Darbdavys privalo pasirinkti tinkamas priemones. Šios priemonės turi būti vykdomos dalyvaujant ar bendradarbiaujant darbuotojams ir/ar jų atstovams. Darbo jėgos įvairovė yra labai svarbus veiksnys sprendžiant streso darbe problemas.
Efektyvus streso valdymas darbo vietoje gali apimti šias priemones:
- Darbo organizavimo tobulinimas: darbo krūvio optimizavimas, aiškūs darbo aprašymai, lankstus darbo grafikas.
- Komunikacijos gerinimas: atviras ir efektyvus bendravimas tarp darbuotojų ir vadovų, reguliarūs susirinkimai, grįžtamasis ryšys.
- Socialinės paramos stiprinimas: komandos formavimo renginiai, mentorystės programos, psichologinė pagalba.
- Mokymo programos: streso valdymo mokymai, konfliktų sprendimo įgūdžių ugdymas, emocinio intelekto lavinimas.
- Sveikatos ir gerovės programos: fizinio aktyvumo skatinimas, sveikos mitybos konsultacijos, poilsio zonos.
tags: #patiriamo #streso #ivertinimas