Įvadas
Gydytojai psichiatrai atlieka svarbų vaidmenį visuomenės psichikos sveikatos užtikrinime. Jie diagnozuoja, gydo ir užkerta kelią psichikos sutrikimams, taikydami įvairius metodus ir remdamiesi šiuolaikinės medicinos principais. Viena iš tokių specialistų yra gydytoja psichiatrė Aida Kunigėlienė, dirbanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje. Straipsnyje apžvelgiama A. Kunigėlienės veikla, įžvalgos apie savižudybių prevenciją ir psichikos sveikatos problemų sprendimus.
Aidos Kunigėlienės veikla ir profesinė patirtis
Aida Kunigėlienė yra gydytoja psichiatrė, turinti ilgametę patirtį šioje srityje. Ji dirba nuo 2006 m. ir specializuojasi konsultuojant asmenis, mėginusius žudytis. A. Kunigėlienė nuolatos domisi psichiatrija kaip mokslu, gilina žinias psichoterapijos bei psichofarmakoterapijos srityse. Klinikinėje praktikoje ji į bet kokias psichikos sveikatos problemas žvelgia kompleksiškai, vertindama tiek kliento psichikos sveikatą, tiek išorinius veiksnius, galimai darančius įtaką savijautai. A. Kunigėlienė nuolatos dalyvauja įvairiose mokslinėse konferencijose ir skaito pranešimus, gilindama žinias psichiatrijos, psichoterapijos srityse.
Disertacija apie mėginimus žudytis
Aida Kunigėlienė ką tik apsigynė disertaciją, kurioje nagrinėja medicininį mėginimo žudytis aspektą. Šis darbas leidžia giliau suprasti savižudybių priežastis ir ieškoti efektyvesnių prevencijos būdų. Disertacijos tema atspindi A. Kunigėlienės susidomėjimą šia opia problema ir norą prisidėti prie jos sprendimo.
A. Kunigėlienės įžvalgos apie savižudybių prevenciją
Aida Kunigėlienė Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos išvakarėse akcentavo, kad negalima ignoruoti, jeigu žmogus sako: nusižudysiu. Ji ragina labiau stebėti artimųjų elgesį, nes Lietuvoje savižudybės - antra pagal dažnumą vyrų mirties priežastis (po išeminių širdies ligų).
A. Kunigėlienė pabrėžia, kad savižudybių skaičiaus mažinimas yra kompleksinis procesas, apimantis pirminę, antrinę bei tretinę prevenciją. Pirminė prevencija prasideda jau vaikystėje, kuomet vaikams turi būti skiepijamas pasitikėjimas savimi bei kitais, moralinių įgūdžių įdiegimas ir panašiai. Tai vyksta šeimoje bei mokykloje.
Taip pat skaitykite: Sportininkų psichologinė sveikata: Brigitos Štenger įžvalgos
Gydytoja atkreipia dėmesį į tai, kad pastebėjus psichikos sveikatos pokyčių artimųjų elgesyje - savižudybės rizika didėja. Vieni žmonės tampa atviresni, pasako, kad gyvenimas tapo nemielas, sunku susikaupti, krito darbingumas, sutriko miegas, dingo interesai, kiti gi apskritai vengia bendravimo, tampa izoliuoti, neatsiliepia į artimųjų skambučius, vengia glaudesnio kontakto, lyg susikuria savo pasaulį. Bet koks mėginimo žudytis veiksmas yra labai didelė rizika nusižudyti.
Savižudybių priežastys ir tendencijos
A. Kunigėlienė, kalbėdama apie savižudybių skaičiaus mažinimą, pabrėžia, kad reikėtų pirmiausiai įvardinti priežastis. O priežasčių - labai daug ir skirtingų. Pavyzdžiui, nagrinėjant savižudybių priežastis tose šalyse, kuriose yra didžiausi savižudybių skaičiai, atsispindi skirtingos tendencijos. Tarkime, dideli savižudybių skaičiai Rusijoje, Lietuvoje, Grenlandijoje vis dėl to siejami su labai gausiu alkoholio vartojimu. Pietų Korėjoje, kur savižudybių skaičiai taip pat labai dideli, ypač tarp pagyvenusių žmonių, šis reiškinys sietinas su tam tikru socialiniu fenomenu senatvėje.
Pacientų patirtis ir psichologo pagalbos svarba
Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narys dr. Viktoras Keturakis teigia, kad visuomenės poreikis kreiptis į psichologus didėja. Mažėja vadinama stigma, kad, jeigu turėdamas problemą, kreipiesi į psichologą, esi psichas. Taip manančių mažėja.
Vis dėlto, ne kiekvienas žmogus ryžtųsi eiti pas psichologą, juo labiau apie tai prisipažinti visuomenei. Dalia Kernagienė, išgyvenusi skaudžią vyro netektį, pas psichiatrą nėjo, nes jai truputuką baisokai skamba. Atrodo, negi aš toks ligonis, kad savarankiškai neįveiksiu psichologinių problemų. Bet ji ėjo pas gydytojus ir kurį laiką gėrė antidepresantus. Buvo labai sunki padėtis. Mane labai veikė stresas. Kažkuriuo metu nemiegojau tris paras. Žodžiu, aš galvoju, kad psichologų pagalba reikalinga, bet daug kas priklauso nuo pačio žmogaus.
D. Kernagienės nuomone, žmogus pats sau gali būti psichologas. Man atrodo, bet kuris artimas žmogus gali pabūti psichologas, nes pats žmogus sprendžia savo problemas. Psichologas tik nukreipia, užduoda klausimą, jis neišsprendžia problemos. Patikėkite, kad galite, ir jūs jau pusiaukelėje.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata: D. Vėlavičienės įžvalgos
Valstybinės iniciatyvos psichikos sveikatos srityje
Sveikatos apsaugos ministras kovo 28 d. patvirtino Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planą. Valstybiniame psichikos sveikatos centre nuo spalio 1 d. „Yra daug priemonių, kurias valstybė bando panaudoti, įdiegti.
Savęs pažinimo centras
„Savęs pažinimo centras“ - psichoterapine-psichosocialine ir psichosocialinės reabilitacijos kryptimis dirbantis psichiatrijos dienos stacionaras, kuriame teikiamos nemokamos (TLK finansuojamos) grupinės gydymo programos ir individualios mokamos paslaugos. Taip psichologinius sunkumus išgyvenantis asmuo turi galimybę pasirinkti jam priimtiniausią bei šiuo metu reikalingiausią pagalbos būdą. Mokslu pagrįsti psichoterapinio gydymo metodai gali būti skiriami ne tik turintiems psichikos sutrikimų, bet ir prevenciškai, siekiant užkirsti kelią varginantiems simptomams ar geriau pažinti save. „Savęs pažinimo centras“ - svarbi „Altamedica“ klinikų tinklo dalis, užtikrinanti pacientų emocinę ir psichologinę gerovę.
Pacientai teigiamai vertina centre teikiamas paslaugas, pabrėždami specialistų jautrumą ir atsižvelgimą į žmogų, kuris padeda suprasti, kas esi. Po užsiėmimų pabaigos pacientai jaučiasi daug labiau pasitikintys savimi, mažiau svarsto, kas kam patinka, kas kam ne, daugiau gyvena dėl savęs, o ne dėl aplinkinių ir nuoširdžiai dėl to nepergyvena. Svarbiausia, kad nerimo jausmas suvaldytas. Daug mažiau vidinio diskomforto jaučia. Atrodo jau žinau, kokia esu ir man tai patinka!
Aidos Kunigėlienės konsultacijos ir pacientų vertinimai
Aida Kunigėlienė konsultuoja suaugusiuosius, patiriančius nerimą, turinčius asmenybės, organinių, psichozinio spektro, pogimdyminių psichikos sutrikimų, sergant depresija.
7 žmonės įvertino Aidą Kunigėlienę. Bendras įvertinimo vidurkis yra 5/5. Pacientai Geraklinika.lt plaformoje nurodė viena klinika kur galimai dirba gydytoja: VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (Kaunas). Bendras pacientų įvertinimų skaičius yra 24, pacientų komentarų apie gydytoją nėra.
Taip pat skaitykite: Pacientų patirtis su L. Dembinskiene
tags: #psichiatre #aida #kunigeliene