Įvadas
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis. Tačiau asmenys, turintys psichikos negalią, susiduria su diskriminacija įvairiose gyvenimo srityse. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, ši problema išlieka aktuali, nepaisant pastangų gerinti neįgaliųjų integraciją į visuomenę. Šiame straipsnyje nagrinėjama psichikos negalią turinčių asmenų diskriminacija Lietuvoje, apžvelgiamos jos apraiškos, priežastys ir galimi sprendimo būdai.
Integracijos Svarba ir Iššūkiai
Integracija - tai procesas, kurio metu asmenys yra įtraukiami į visuomenę ir gali visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Ruškaus (1997) vadovėlyje integracija apibrėžiama kaip neįgaliųjų įsiliejimas į visuomenę. Integracija reiškia skirtumų pripažinimą, suteikiant vietą žmogui, kuris kitaip būtų atstumtas ar izoliuotas. Integracijos tikslas - skatinti visuomenę priimti individų kitoniškumą kaip normalų reiškinį. Nors kai kurių autorių teiginiai skiriasi, tačiau apibendrinant galima teigti, kad integracija yra procesas, kurio metu asmenys yra įtraukiami į visuomenę ir gali visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Tačiau integracijos procesas susiduria su įvairiais iššūkiais. 2014 metais „The Economist“ atliko tyrimą, kuriame buvo lyginama 30 Europos šalių situacija dėl asmenų, turinčių psichikos sutrikimų, integracijos. Lyginant situaciją nustatyta, kad psichikos ligos yra vienos iš labiausiai paplitusių Europoje, bet jos gydomos prasčiausiai, nes psichikos ligos sunkiau nustatomos, nei kai kurios kitos ligos. Nors poveikis Europos šalyse jaučiamas plačiai, tačiau sunku nustatyti tikslų sergančių žmonių skaičių, nes dažnai asmenys tiesiog nesikreipia arba diagnozės yra sunkiau nustatomos.
Visuomenės Nuostatos ir Stereotipai
Visuomenės nuostatos ir stereotipai yra viena iš pagrindinių psichikos negalią turinčių asmenų diskriminacijos priežasčių. 2020 m. spalio mėnesį atliktos „Visuomenės nuostatų apklausos“ duomenimis, visuomenė tampa tolerantiškesnė, tačiau nepakankamai. Pavyzdžiui, 45 proc. respondentų teigė, kad nenorėtų gyventi kaimynystėje su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis arba nuomoti jiems būsto (51 proc.). Psichosocialinę negalią turintys asmenys taip pat yra dažniausiai minima žmonių grupė, su kuria respondentai nenorėtų dirbti (40 proc.).
Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad žmonės, turintys psichikos sutrikimų, tebėra labiausiai diskriminuojama visuomenės dalis. Visuomenė vis dar laiko tokius žmones neprognozuojamais, pavojingais, bijo ar nenori gyventi šalia, dirbti kartu. Tokie stereotipai trukdo asmenims su psichikos negalia integruotis į visuomenę, susirasti darbą, gauti būstą ir dalyvauti socialiniame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Diskriminacija Darbo Rinkoje
Diskriminacija darbo rinkoje yra ypač opi problema. Darbdaviai dažnai vadovaujasi stereotipais ir baimėmis, susijusiomis su psichikos negalią turinčiais asmenimis. Jie mano, kad tokie asmenys yra mažiau produktyvūs, labiau linkę į konfliktus ir dažniau serga. Dėl to psichikos negalią turintiems asmenims yra sunkiau susirasti darbą ir išlaikyti jį.
Kaip teigia specialistai, darbdavius dar reikia edukuoti, kad nesibaimintų psichikos ar intelekto negalią turinčių darbuotojų. Šiuo klausimu netrūksta išankstinių nuostatų, baimių ir stigmos. Tik susipažinę su psichosocialinę negalią turinčiais žmonėmis pamatoma, kad baimintis nebuvo ko - tie skirtumai ne visada yra tokie dideli, kaip gali pasirodyti.
Pagal 2021 m. pirmo pusmečio pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statistinius duomenis dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų buvo 44 579, iš jų socialinėse įmonėse dirbo kiek daugiau nei 4500 žmonių, t.y. apie 10 procentų. Pagal statistiką patvirtinta ir tai, kad žmonės su negalia labiau nori dirbti atviroje darbo rinkoje, tad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tęsia viešąsias konsultacijas su socialiniais partneriais, siekdama aptarti ministerijos pasiūlymų paketą, kaip sudaryti palankias sąlygas neįgaliųjų užimtumui atviroje darbo rinkoje.
Valstybės Parama ir Iniciatyvos
Lietuva pastaraisiais metais padarė didelę pažangą neįgaliųjų socialinės integracijos srityje. Šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka. Dideli globos namai žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia pertvarkomi į nedidelius globos namus, kuriuose teikiama neįgaliesiems reikalinga individuali priežiūra, leidžianti jiems tapti savarankiškesniems, ugdyti darbo ir buitinius įgūdžius, rūpintis savimi, dirbti ir gyventi bendruomenėje.
Nuo 2024 m. sausio 1 dienos prasidėjo negalios reforma: „Dar arčiau žmogaus“, į kurią bus įtraukti principai, atitinkantys Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Šios reformos pokyčiai turės įtakos neįgaliųjų ir jų artimųjų kasdieniam ir socialiniam gyvenimui, užtikrinant teises ir galimybes įvairiose gyvenimo srityse. Negalią ir individualios pagalbos teikimo poreikius nustatys Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Valstybė siūlo paramą dirbantiems atviroje darbo rinkoje:
- Įdarbinimas subsidijuojant. Siūloma stipendijas skirti reguliariai, neišskiriant asmenų dėl negalios.
- Darbo vietų pritaikymas. Šia priemone siūloma įdarbinti arba išlaikyti bedarbius ir dirbančius asmenis ir subsidijuoti darbo įrangos, darbo sąlygų, galimybių ir poilsio patalpų pritaikymui.
- Pagalba įdarbinant ir pradėjus dirbti. Siūlomos naujos profesinio pritaikymo priemonės. Tai metodinė ir konsultacinė pagalba, skirta darbo vietoms pritaikyti sunkią ar vidutinę negalią turinčių asmenų poreikiams. Siūloma subsidijuoti asistentų išlaidas, kad neįgalūs darbuotojai galėtų gauti pagalbą atliekant darbo funkcijas, kai jiems to reikia.
- Planuojama tęsti esamas priemones, pavyzdžiui, paramą neįgaliųjų profesiniam mokymui, mobilumui ir savarankiškam darbui.
Bendruomeninės Paslaugos
Bendruomenėje teikiamos paslaugos yra alternatyva stacionariai globai ir yra aukštos kokybės socialinės, sveikatos ir kitos paslaugos, teikiamos bendruomenėje įvairiomis formomis ir būdais. Šios paslaugos sudaro sąlygas neįgaliesiems gyventi bendruomenėje ir skatinti jų savarankiškumą. Institucinės globos pertvarkos projekto antrasis etapas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ prasidėjo 2020 m. gegužės pradžioje.
Lietuvos regionuose intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems darbingo amžiaus neįgaliesiems teikiamos keturių rūšių bendruomeninės paslaugos:
- Socialinės dirbtuvės. Jose ugdomi, mokomi ir palaikomi darbingo amžiaus protinę ir psichosocialinę negalią turinčių žmonių darbo įgūdžiai ir padedama jiems įsidarbinti atviroje darbo rinkoje.
- Apsaugotas būstas. Ši paslauga skirta iš dalies savarankiškiems suaugusiems, turintiems psichikos sveikatos problemų, suteikiami butai. Apsaugotas būstas skirtas neįgaliesiems, kad jie galėtų pabandyti gyventi nuomojamuose namuose ar butuose. Tokiame būste gali gyventi iki keturių asmenų. Kiekvieno programoje dalyvaujančio asmens atvejo vadybininkas koordinuoja visą teikiamą paramą - nuo persikėlimo į būstą iki tikslų siekimo ir savarankiško gyvenimo bendruomenėje.
- Įdarbinimas su pagalba. Ši paslauga padeda darbingo amžiaus žmonėms, kurie nori ir gali dirbti bendroje darbo rinkoje, tačiau negali rasti darbo dėl negalios ar socialinės diskriminacijos arba negali įsitvirtinti darbo rinkoje.
- Pagalba priimant sprendimus. Tai neįgaliųjų įgalinimas, pasitelkiant sprendimų priėmimo asistentus ir specializuotas komandas. Šios paslaugos tikslas - stiprinti asmens gebėjimą tvarkyti savo asmeninius reikalus ir priimti kasdienius sprendimus, kad jis galėtų gyventi savarankiškai ir dalyvauti visose gyvenimo srityse.
Asmeninė Patirtis ir Iššūkiai
Tyrimai rodo, kad psichinę negalią turinčių asmenų socialinės sveikatos problemas sąlygoja tarpusavyje sąveikaujančių socialinių veiksnių visuma: kiekybiniai ir kokybiniai socialinio tinklo pokyčiai, ribotos socialinio dalyvavimo galimybės, užimtumo stoka, bedarbystė, skurdas ir išlaikytinio vaidmuo, neigiamas visuomenės požiūris, diskriminacija ir stigmatizacija. Bene ryškiausia socialinių sveikatos problemų linija yra susijusi su stigmatizacija ir neįgaliųjų diskriminacija. Šis reiškinys persmelkia visus kitus socialinės sveikatos aspektus.
Kaip teigia K. Levickaitė, nors žmogaus teisės negali būti pažeidžiamos vien dėl to, kad jam nustatyta vienokia ar kitokia diagnozė, diskriminacijos atvejų vis dar apstu. Jungtinės Tautos priėmė Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią ratifikavo ir Lietuva, ir joje pasakyta aiškiai bei nedviprasmiškai: žmonės su negalia privalo turėti tokias pačias teises kaip ir kiti, gyventi jiems priimtinoje aplinkoje, turėti galimybę pasirinkti, su kuo gyventi, gauti visas paslaugas.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Stigmos ir Mitai
Psichikos sveikata vis dar tebėra tabu. Žmonės apie tai nenori kalbėti ir dėl to, kad psichikos sutrikimai visuomenėje tebėra apipinti įvairiausiais mitais. Vienas jų - kad šių sutrikimų turintys žmonės linkę smurtauti. Tyrimai rodo, jog žmonės, turintys psichikos negalią, kur kas dažniau tampa smurto aukomis negu smurtautojais.
tags: #psichikos #sveikatos #neigaliuju #diskriminacija