Įvadas
Psichikos sveikata yra neatsiejama žmogaus gerovės dalis, o galimybė dirbti yra svarbus žingsnis siekiant visavertės integracijos į visuomenę. Šiame straipsnyje nagrinėjama teisinė bazė ir praktiniai aspektai, susiję su psichikos liga sergančių asmenų įdarbinimu Lietuvoje. Aptariami pokyčiai, įvykę per nepriklausomybės metus, iššūkiai, su kuriais vis dar susiduria šie asmenys, ir priemonės, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti jų teises ir galimybes darbo rinkoje.
Istorinis kontekstas
Sovietiniu laikotarpiu Lietuvoje psichikos sutrikimų turintiems žmonėms buvo sunku įsidarbinti dėl įsišaknijusių baimių ir diskriminacijos. Buvo manoma, kad jie negali tinkamai atlikti darbo arba bus nepatikimi dėl savo sutrikimo.
Dabartinė situacija
Per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje beveik visi apribojimai, susiję su profesija, darbu, galimybe vairuoti transporto priemonę, išnyko. Daugelis psichikos sutrikimų nėra kliūtis dirbti teisėjais, gydytojais, mokytojais, vairuotojais ir užimti kitas pareigas. Tačiau, nors formaliai diagnozė nebėra kliūtis dirbti, tam tikra stigma liko.
Stigma ir savijauta
Dažniausiai įsidarbinti ir normaliai dirbti trukdo ne pati psichikos sutrikimo ar ligos diagnozė, bet tai, kad žmogus nesigydo ir taip pablogina savo savijautą, sumažina darbingumą, produktyvumą, gebėjimą susikaupti, atlikti užduotis.
Psichikos sveikatos specialistų požiūris
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad dažnai iš savo pacientų girdi baimę, jog nustatyta diagnozė gali užkirsti kelią normaliam gyvenimui, ypač ieškant darbo ar jį jau dirbant. Ji pabrėžia, kad didelė dalis net sunkiomis psichikos ligomis sergančių pacientų vairuoja automobilį, ir bet kuris girtas vairuotojas yra daug kartų pavojingesnis už asmenį, sergantį psichikos liga.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija
Apribojimai
Yra tam tikrų apribojimų ten, kur darbas susijęs su ginklo turėjimu, ar įvaikinimo/tapimo globėju situacijose. Tačiau ir jose dažnai yra sprendžiama individualiai, kai vertinama konkreti konkretaus asmens būklė, jei reikia, įtraukiant daugiau psichikos sveikatos specialistų.
Laikinas nedarbingumas
Tuo metu, kai liga yra ūmi ar paūmėjusi, psichikos liga sergantis žmogus yra tiek pat negalintis dirbti, kaip ir žmogus, patyręs infarktą ar lūžus kojai. Tokiu atveju yra suteikiamas laikinas nedarbingumas, o ligai parėjus ar jos simptomams nuslopus, žmogus grįžta į savo darbinę veiklą.
Diagnozės įtaka darbui
Didžioji dalis specialybių niekaip nėra susijusios su kokiais nors apribojimais dėl psichikos sutrikimų. Jei liga ūmi ar paūmėjusi, žmogus negali dirbti ne todėl, kad tai psichikos sutrikimas, o todėl, kad, esant ūmiai ar smarkiau paūmėjusiai lėtinei ligai, kai yra paveikiamas paciento darbingumas, apskritai nėra dirbama. Taip pat suprantama, kad, esant pažengusiai demencijai ar būsenoms po organinio galvos smegenų pažeidimo, pvz., traumos, kai stebimi ryškūs pažintinių funkcijų sutrikimai, asmuo negali atlikti kai kurių darbų, tačiau ne tiek dėl ligos pavadinimo, o dėl tų simptomų, kuriais pasižymi ta liga. Taigi, kaip ir somatinių ligų atveju, labai svarbu ne tiek diagnozė, kiek funkcionavimas.
Svarbu neslėpti psichikos sveikatos problemų
Paslaptys, susijusios su asmenine ar šeimos narių sveikata (fizine ar psichine), veikia ir varginančiai, ir savotiškai žlugdančiai. Žlugdančiai, nes reikia sau pripažinti, kad turi kažką gėdingo, ką reikia slėpti. Varginančiai, nes slėpimas suryja daug energijos, reikia atsiminti savo melus, maskavimąsi, o kadangi viską prisiminti darosi vis sunkiau, kai kurie žmonės apskritai renkasi saviizoliacijos kelią. O visi neigiami dalykai veikia sveikimo procesą neigiamai.
Išlaisvėjimas
Žmonės, susidūrę su psichikos sveikatos iššūkiais ir išdrįsę neslėpti savo būklės ne tik nuo artimųjų, bet ir kolegų, vadovų ar net viešai apie tai pasidalinę, sako, jog jaučiasi „laisvi“. Slėpimas reikalauja energijos, kurią galima būtų nukreipti į santykius su kitais, kūrybiškumą darbe, prasmingą veiklą, padedančią sveikti. Toks požiūris turi teigiamos įtakos ir pačiam sveikimui iš psichikos sutrikimo, ir asmeniniam augimui.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Tolerancija visuomenėje
Lyginant su tuo, koks požiūris į psichikos sveikatos problemas buvo prieš 20-30 metų, situacija gerėja, ypač tarp jaunų žmonių. Tam tikrai daliai visuomenės vis dar būdinga nuostata „reikia susitvarkyti pačiam“, bet vis tiktai nemaža žmonių grupė, ištikus psichikos sutrikimui, kreipiasi ten, kur reikia, t.y. į gydytoją psichiatrą ar vaikų ir paauglių psichiatrą. Jiems neateina į galvą depresiją ar bipolinį sutrikimą gydyti „valios pastangomis“, lygiai kaip valios pastangomis nenumušinėja aukštos temperatūros gripo atveju.
Iniciatyvos
Kai kurios iniciatyvos, tokios kaip psichikos sveikatos ambasadorių „Žvelk giliau“, labai prisideda prie supratingumo ir tolerancijos visuomenėje augimo. Klausantis psichikos sveikatos ambasadorių ar kitų žmonių, kalbančių apie psichikos sutrikimus, liga, kuri buvo iki to laiko neaiški ir bauginanti, įgauna konkretaus žmogaus istorijos pavidalą. Ji tampa aiškesnė.
Ko dar trūksta
Pokyčiams reikia laiko - ir psichikos sveikatos, ir pačioje visuomenėje. Nes sveika visuomenė gali toleruoti ilgesnį ar trumpesnį laiką psichiškai susirgusius savo narius.
Darbo teisės aspektai
Darbo teisės advokatė Evelina Kiznė paaiškina, kada darbdavys gali neįdarbinti arba atleisti jau dirbantį darbuotoją, sergantį psichikos liga ar turintį psichikos sutrikimą.
Sveikatos patikrinimas
Dirbantys arba įsidarbinti siekiantys asmenys privalo tikrintis sveikatą, jei jų darbas yra susijęs su galima profesine rizika (traumų ar kitokių neigiamų poveikių sveikatai tikimybe). Vienas svarbiausių sveikatos tikrinimo tikslų yra apsaugoti darbuotojo sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, o taip pat išvengti traumų ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai. Tik atlikus sveikatos patikrinimą darbdavys gali įvertinti, ar būsimi ir esami darbuotojai gali dirbti jiems skiriamą darbą, konkrečiomis profesinės rizikos sąlygomis, išvengiant bet kokio galimo pavojaus dirbančiojo sveikatai.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Atsakingo specialisto išvada
Jei asmuo turi psichikos sveikatos sutrikimų, nebūtinai tai reiškia, jog jis negali atlikti jam pavesto darbo - tai turi patvirtinti atsakingas specialistas, atsižvelgdamas į darbdavio nurodytus profesinės rizikos veiksnius. Šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs privalomųjų ar papildomai paskirtų tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas, daro išvadą apie asmens profesinį tinkamumą dirbti.
Neeilinis sveikatos patikrinimas
Tam tikrais atvejais, įsidarbinęs sveikas darbuotojas suserga vėliau. Jei darbdaviui kyla abejonių dėl jau dirbančio darbuotojo sveikatos ir jo galimybių dirbti konkretų darbą, jis gali, nurodęs priežastį, siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo. Be priežasties toks siuntimas negali būti atliekamas.
Darbuotojo pareigos
Siuntimas darbuotojui yra privalomas ir įpareigoja darbuotoją tikrintis sveikatą. Dėl tokio sveikatos tikrinimo taip pat turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas. Atlikus neeilinį sveikatos patikrinimą, gydytojo pateiktos išvados yra privalomos darbdaviui ir darbuotojui.
Gydytojo sprendimas
Dėl asmens tinkamumo dirbti, nepaisant to, kokias sveikatos problemas jis turi (psichikos ar kitas) sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas.
Darbo sutarties nutraukimas
Kai darbuotojas pagal gautą išvadą negali dirbti jam patikėto darbo, darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį su tokiu darbuotoju, nes darbuotojo sveikatai žalingo darbo atlikimas ne tik kelia grėsmę jo paties sveikatai, bet ir didina pavojų atsirasti žalai kitiems asmenims bei turtui.
Papildomi apribojimai
Neleidžiama esant tam tikroms diagnozėms, tokioms kaip F32.0-F32.1, F32.8, F32.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, esant F32.2 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai, F32.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. Neleidžiama esant F33.3, esant F33.0-F33.2, F33.4-F33.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai. Neleidžiama esant F43.0, F43.2-F43.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju).
Teisės įgyvendinimo problemos
Palankias sąlygas nepaisyti žmogaus teisių sudaro daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių, įskaitant psichikos negalią, žinių apie savo teises stygių ir tą faktą, kad psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys asmenys, psichikos sveikatos priežiūros strategijos kūrėjai ir didžioji visuomenės dalis iš esmės nemano, kad psichikos negalią turintys žmonės turi teises.
Pacientų patikėtiniai
Teisės įgyvendinimo problemas asmeniui padeda spręsti nuo gydymo įstaigos nepriklausomas specialistas - paciento patikėtinis. Klientų/pacientų teisės užtikrinamos kuriant šiuolaikinėmis mokslo žiniomis ir vertybėmis pagrįstą psichikos sveikatos priežiūros sistemą.
tags: #įstatymas #psichikos #liga #sergantiems #asmenims #darbui