Šiame straipsnyje nagrinėjamos psichologijos ir kvantinės teorijos sąsajos, remiantis sinergetiniu požiūriu. Sinergetika, aprėpianti daugybę mokslo šakų, įskaitant chaoso teoriją, fraktalų teoriją, katastrofų teorijas ir kvantinę mechaniką, gali būti naudojama aiškinant žmogų ir jo psichologiją. Straipsnyje remiamasi fiziko, filosofo, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Sauliaus Kanišausko įžvalgomis, pateiktomis jo monografijoje „Sinergetinio pasaulėvaizdžio kontūrai. Filosofiniai ir moksliniai aspektai“.
Sinergetika: naujas požiūris į mokslą
Sinergetika pristatoma kaip naujas, neklasikinis, postakademinis mokslas, kurį kai kurie filosofai netgi bando priskirti paramokslams dėl jo neaiškumo, netikrumo ir sunkumo pritaikyti praktiškai. Tačiau sinergetika turi ir kitokių pavadinimų, pavyzdžiui, JAV ir Prancūzijoje ji vadinama kompleksiškumo teorija, o Nobelio premijos laureatas Ilja Prigožinas ją vadina disipatyviųjų struktūrų teorija. Hermanno Hakeno terminas „sinergetika“ pabrėžia kolektyvų, bendrą veiksmą ir yra emergentinio evoliucionizmo teorija. Emergentiškumas reiškia, kad nuolatiniame vystymesi vyksta šuoliai, atsiranda kažkas naujo: naujos kokybės, tikrovės lygių hierarchija, tam tikra tvarka.
Sinergetikoje atrasti dėsniai ir dėsningumai yra vienodi tiek visatai, tiek žvaigždėms, planetoms, kalnams, akmenims, žmogui, visuomenei, finansams, ekonomikai ir politikai. XXI amžiaus pradžioje ėmė formuotis socialinė sinergetika, pritaikanti sinergetikos dėsningumus socialiniams procesams. Sinergetika gali aiškinti ir žmogų, jo psichologiją. Pavyzdžiui, sinergetikos dėsningumais remiantis, modeliuojama meilės problema, parodant, kad tam tikrais atvejais kitokios išeities ir negalėjo būti.
Pastovumo nebuvimas ir krizės
Sinergetika išskirtinė tuo, kad paaiškėjo, jog ir fizinėje, ir socialinėje, ir psichinėje tikrovėje nieko nėra pastovaus: ir žvaigždžių, ir žmogaus gyvenime vyksta nuolatiniai lūžiai, krizės, katastrofos, kurios gali baigtis tragiškai arba perkelti į visiškai naują kokybę. Žmogų tie patys dėsningumai irgi perveda į naują kokybę: jei ištinka gili krizė, jis tampa visai kitoks, pradeda kitaip mąstyti, jausti, elgtis. Gyvenimas vyksta per tokias krizes, kurių metu veikia netiesiškumas. Tai reiškia, kad krizinėse situacijose, kai prasideda chaosas, prie dviejų pridėję tris galime gauti ne tik penkis, bet ir 100, 1 000 ar minus 10.
Tvarka chaose ir keistasis atraktorius
Net chaose egzistuoja tam tikra tvarka - fraktalinė, arba savipanaši, tvarka. Tai reiškia, kad net tai, kas atrodo visiškas atsitiktinumas, yra protinga, nukreipta į kažkokį tikslą, sinergetikoje vadinamą keistuoju atraktoriumi. Keistasis atraktorius traukia į keistus būvius, panašiai kaip pasakų herojai, kad ir kuriuo keliu eitų, vis tiek pasiekia tą patį. Įprastame gyvenime tą būseną galima pavadinti įsišaknijusiomis vertybėmis: pritraukia būtent žmogaus sąmonėje dominuojančios vertybės. Sinergetikoje implikuotas teleologinis principas, teigiantis, kad net ir negyvose sistemose egzistuoja kryptinga evoliucija, kurią nulemia pradinė programa, sugebėjimas prisitaikyti prie pakitusios aplinkos ir grįžtamieji ryšiai. Sinergetika tvirtina, kad ateities būviai valdo dabartį.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Priežastingumo principas ir sinchronizacija
Klasikiniai mokslai remiasi laplasiniu priežastingumo principu, teigiančiu, kad egzistuoja priežasčių ir pasekmių grandinė ir, jei žinotume visas pradines sąlygas, galėtume apskaičiuoti, kas buvo praeityje, kas - dabartyje, kas - ateityje. Tačiau kvantinė mechanika ir biologija suabejojo šiuo priežastingumu. Sinergetika į mokslą sugrąžino tikslingumą, teigdama, kad egzistuoja kryptingumas, įvykių tikslingumas, kurio paaiškinti paprastais mechaniniais dėsniais neįmanoma. Gali egzistuoti nepriežastinis priežastingumas, kai tarp daiktų, kurie vienas kitą tarsi veikia, nėra jokio veikimo. Tai paaiškina sinchronizacijos reiškinys, kai vienodi ryšiai užsimezga be jokių fizinių pastangų.
Ateities įtaka dabartiai ir svajonių prigimtis
Žmogaus gyvenime ateities vizija, noras, troškimas daro įtaką jo dabartiniams veiksmams. Svajonės gali būti duotybė, kylanti iš pasąmonės, archetipinių vaizdinių, sename dabartinės žmogaus sąmonės užslopintame pasaulio ir tikrovės suvokime, kuris įsigręžia į dabartinę tikrovę ir daro jai įtaką.
Matematinė istorija ir Kasandros efektas
Socialinės sinergetikos tėkmėje užgimė matematinė istorija, kuri bando modeliuoti istoriją: tiek praeitį, tiek ateitį. Tačiau su istorija yra bėda, nes egzistuoja Kasandros efektas, kai žmogus elgiasi priešingai, negu nurodo žyniai. Pavyzdžiui, jei būtų paklausyta išankstinių mokslininkų įspėjimų, nebūtų buvę Černobylio avarijos.
Būtino chaoso koeficientas
Toks persigrupavimas, toks chaosas netgi būtinas. Yra vadinamasis būtinos disharmonijos koeficientas, kuris rodo, kad visuomenėje privalo būti ne tik tvarka, bet ir chaosas. Privalomo chaoso koeficientas yra maždaug 6 proc. Tarkim, visame pasaulyje yra taika, bet 6 proc. teritorijos privalo vykti karai. Privalo būti 6 proc. alkoholikų, 6 proc. savižudžių, 6 proc. žmogžudžių ir įvairiausių rūšių nukrypimų. Jei bedarbių bus daug mažiau, ekonomika sustos, visi tingės dirbti ir suinteresuotumas, motyvacija dirbti nepaprastai sumažės. Tada ištiks krizė ir gali žlugti visa ekonominė sistema.
Sinergetika ir teologija
Teologiją nuo mistikos reikia atriboti. Bažnyčia bandė ir bando religinį tikėjimą atriboti nuo bet kokios magijos, nes magijos esmėje glūdi žmogaus išskirtinumo vizija, t. y. kad žmogus gali valdyti visą pasaulį savo dvasios, proto jėgomis, kad jis, o ne Dievas, yra viso pasaulio valdovas. Sinergetikos dėsningumai gana gerai paaiškina visus procesus, kuriuos mes vadiname stebukliniais ir maginiais. Galbūt kai kuriuos dalykus mes vadiname stebuklais tik todėl, kad iki galo jų nesuprantame. Jei suprastume, kodėl prie dviejų pridėję tris gauname 100, o ne penkis, tada suprastume, kad mūsų gyvenime gali atsitikti visiškai neįtikėtinų dalykų.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Visatos dėsnių raida
Straipsnyje taip pat aptariama visatos dėsnių raida. Jau nuo seno kosmologai fiksuoja Visatoje naujų dėsnių atsiradimą. Manoma, kad Mėnulis susiformavo, kai į jauną Žemę atsitrenkė maždaug Marso dydžio kūnas Tėja.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
tags: #psichologija #ir #kvantine #teorija