Psichologija, apimanti platų spektrą žinių ir metodų, tampa vis svarbesnė tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Nuo sąmoningumo ugdymo ir emocinio intelekto lavinimo iki refleksijos skatinimo, psichologijos principai gali padėti žmonėms geriau suprasti save, efektyviau bendrauti su kitais ir siekti užsibrėžtų tikslų. Šiame straipsnyje nagrinėsime konkrečius psichologijos aspektus, kurie daro teigiamą įtaką įvairioms gyvenimo sritims.
Sąmoningumo Ugdymas: Kelias Į Geresnius Sprendimus
Pasak socialinių mokslų daktarės, identiteto instituto „iGrow“ ugdančiojo konsultavimo (koučingo) lektorės Aistės Dromantaitės, gyvenime dažnai veikiame negalvodami. Norint atrasti geriausias savo puses ir suprasti, kodėl darome vienus ar kitus dalykus, pirmiausia turime ugdyti savo sąmoningumą.
„Kasdien susiduriame su aplinkybėmis, kurios priverčia spręsti įvairiausias situacijas", - sako dr. A. Dromantaitė. Pavyzdžiui, kažkas užstatė automobilį parduotuvės aikštėje. Galime rinktis: apšaukti žmogų ar pagalvoti, dėl kokių priežasčių jis tai padarė. Augindami sąmoningumą, priimame tokius sprendimus, kurie leidžia labiau džiaugtis gyvenimu užuot vertę jaustis blogai.
Koučingas, arba ugdantis konsultavimas, moko sąmoningumo, atvirumo, nuostatų keitimo ir įvairių technikų, kurias galime pritaikyti tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Koučingo procesas vidutiniškai trunka 7-12 mėnesių ir, remiantis Tarptautinės koučingo federacijos duomenimis, padeda 73 proc. pagerinti santykius, 72 proc. sustiprinti bendravimo įgūdžius bei 80 proc. išauga pasitikėjimas savimi.
Koučingas Lietuvoje: Jauna Sritis Su Dideliu Potencialu
Lietuvoje koučingas dar nėra reglamentuotas, todėl profesiniame ir asmeniniame lygmenyje jaučiama atskirtis. „Lietuvoje koučingas dar neturi nusistovėjusios praktikos, tad ne visada egzistuoja „teisingas“ supratimas apie šią discipliną", - pastebi dr. A. Dromantaitė.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Kalbant apie organizacinį koučingą, viskas yra aiškiau: samdančioji pusė - vadovas ar personalo skyriaus vadovas ir samdomasis, t. y. išorinis koučingo ekspertas, sutaria susitikimų skaičių ir nustato pamatuojamus tikslus. Tačiau, pasak dr. A. Dromantaitės, situacija yra kiek kitokia kalbant apie gyvenimo koučingą (angl. life coaching), kuris vertinamas labai individualiai ir kartais suprantamas neteisingai. Pasitaiko nemažai mistifikavimo ir painiojimo su įvairiais ritualais, meditacijomis, sveikatinimo priemonėmis, išvykomis į Balio salas, moteriškumo kursais, drąsos žaidimas ir panašiai. Toks suvokimas ne tik klaidingas, bet ir žalingas visai rinkai.
Todėl, ekspertės teigimu, svarbu susipažinus su koučingo specialistu patikrinti keletą aspektų. Kiekvienas koučingo specialistas turi savo filosofiją ir vertybinį pamatą, kuriuo remiasi savo veikloje - vieni labiau tiki ezoteriniais pagalbos instrumentais, kiti - įvairiais loginiais instrumentais ir resursais, treti apjungia psichologijos žinias ir pan. Svarbiausias kriterijus renkantis pagalbą koučingo principais yra įsitikinti, ar specialisto metodai paremti Tarptautinės koučingo specialistų federacijos Etikos kodeksu ir kompetencijomis. Todėl būtina nuolatos klausti apie specialisto profesinę patirtį ir lygį.
Koučingo Tikslas: Padėti Žmogui Siekti Tikslų
Identiteto instituto lektorė pastebi, jog koučingas veda tiek į gilesnes asmeninių klausimų analizes, tiek leidžia peržvelgti profesinę patirtį, todėl spręsdami vienos srities klausimus, paliečiame ir kitą pusę. Koučingui individas svarbus kaip visuma ir jo kontaktas su supančia aplinka, todėl neišvengiamai analizuojamas ne tik individo pateikiamas klausimas, bet ir tai, kas yra jo aplinkoje ir ar norimas rezultatas atitinka tą aplinką.
Specialistė išskiria, jog koučingo technikų yra daug ir įvairių, tačiau visų jų tikslas - padėti žmogui eiti užsibrėžto tikslo link. Bendrąja prasme, koučingas veikia labai paprastai - sukuriant saugų bendravimo santykį, žmogui užduodami „stiprūs“ klausimai, skatinantys jo mąstymą ir atskleidžiantys potencialą. Klausimai ne visada yra patogūs, malonūs ar paglostantys - kartais jie ir provokuoja, taip padėdami drąsiau veikti.
Prie populiariausių koučingo disciplinos metodų galima priskirti šiuos: „gyvenimo balanso ratą“, padedantį susidėlioti konkrečius žingsnius siekiant galutinio tikslo įvairiose srityse, „metaforą“, leidžiančią aiškiau pamatyti rūpimą klausimą suteikiant jam „svorio“ ir pasiūlant papildomų resursų jam spręsti, bei žymiausio koučingo specialisto J. Whitmore GROW modelį, padedantį įvertinti realią situaciją ir numatyti galimybes bei priemones veiksmams.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Tai tik keletas pagrindinių metodų ir, dažnu atveju, jie gali būti parenkami ir pagal amžiaus grupes, nes, pavyzdžiui, jaunesnės kartos - (Y ar Z) yra ryžtingesnės priimti sprendimus, daugiau sau leidžia, nors pradžioje ir abejoja, yra drąsesnės gyventi ir imti iš gyvenimo jo teikiamas dovanas. Vyresnioji karta - (X ir dalis Y atstovų) - labiau apmąstanti, daugiau svarstanti ir turinti visokių ribojančių įsitikinimų, kad „taip negalima“, „taip nepadoru“, „ką kiti pasakys“ ir pan.
Disciplinų Sinergija: Koučingo Ir Psichologijos Sąveika
Ryškios linijos tarp psichologijos ir koučingo dr. A. Dromantaitė nebrėžia, kadangi patyrę ir aukšto lygio koučingo specialistai geba „panirti“ ir analizuoti gilesnius individų klausimus. Jei žmogui ilgą laiką nesiseka susikoncentruoti ties užduotimis ar santykiais ir paaiškėja tam tikri ribojantys asmeniniai įsitikinimai, šiuos klausimus galima spręsti ir koučingo principais, tačiau čia labai svarbu žinios, praktika bei korektiškas individo supratimas. Apskritai, šios dvi disciplinos ne tik kad gali papildyti viena kitą, bet ir stipriai tai daro - ne vienas instrumentas ir teorinis pagrindas yra paimtas iš psichologijos aiškinant koučingo teoriją ir praktiką, ir ne vienas psichologas perima koučingo filosofiją savo darbui.
Dr. A. Dromantaitės nuomone, nors tokia sinergija egzistuoja, yra ir esminių skirtumų. Pirmiausia, koučingas analizuoja individo dabarties klausimą ir situaciją bei jo norus ir tikslų pasiekimą netolimoje ateityje. Pasak ekspertės, koučingą galima laikyti tarsi tiltu, apjungiančiu įvairiausias asmenybės tobulėjimo ir ugdymo technikas.
Emocinis Intelektas: Svarbus Sėkmės Faktorius
Terminas Emocinis intelektas (Emotional intelligence) Lietuvoje pradėjo skintis kelią maždaug prieš dešimtmetį, išpopuliarėjo per pastaruosius keletą metų, o pasaulyje pirmą kartą buvo paminėtas Michael Beldoch’o 1964 metais. Populiarumo bangą pagavo po to, kai 1995 metais žurnalistas Daniel Goleman‘as išleido knygą Emocinis intelektas. Kodėl jis gali būti svarbesnis, nei IQ (Emotional Intelligence: Why It Can Matter More Than IQ), kuri tapo bestseleriu ir terminą išpopuliarino praktiškai per vieną naktį.
Emocinis intelektas yra labai svarbus mums visiems, nes mokymą, jo terminus ar pateikimą galima kritikuoti, bet negalime paneigti emocijų egzistavimo ir jų svarbos. Ko gero daugeliui yra pažįstama tokia situacija, kai mokyklos laikų draugas, per pamokas rinkęs vien dvejetukus, suaugęs ima vadovauti įmonėms, sėkmingai vystyti verslą ir tampa viršininku tiems, kuriems mokykloje sekėsi pavydėtinai. Vienus tai nuoširdžiai nustebina, o štai kitus visiškai ne, nes pastarieji jau suprato, kad tradicinis intelektas neužtikrina sėkmės gyvenime ar karjeroje. Tradicinio intelekto svarbos niekas neneigia, tačiau norint tapti sėkmingu lyderiu, aplink save suburti puikų kolektyvą - vien aštraus proto ir žinių nepakaks.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Asmenys, kurie turi aukštą emocinį intelektą, lengviau susidoroja su stresinėmis situacijomis, sugeba susivaldyti, mažiau linkę į kraštutinumą tiek asmeniniame gyvenime, tiek ir profesinėje veikloje. O štai žmonės, kurių emocinis intelektas žemas, kur kas sunkiau susidoroja su sunkumais, bėdomis, iššūkiais. Kai žmogus sugeba atpažinti ir įvardinti savo emocijas, jis turi galimybę jas valdyti, nukreipti tinkama linkme. Taip pat kai žmogus sugeba atpažinti šalia esančiojo emocijas - jis mokės su juo kalbėtis, tinkamu metu pasakyti tinkamus žodžius.
Žinoma, tam įtakos turi ir įgimtos asmens savybės, pavyzdžiui intravertas įprastai turės žemesnį emocinį intelektą, nei ekstravertas. Tačiau nemažai įtakos tam turi ir dabartinis gyvenimo temptas bei visose srityse vyraujančios technologijos. Taip pat svarbus aspektas, kad dar ne visose šeimose yra priimta drąsiai kalbėti apie jausmus, todėl žmogus, augdamas tokioje aplinkoje, išmoks ne tik slėpti savo išgyvenimus, bet ir nebemokės užjausti kito.
Emocinis intelektas - tai įgūdis, kuris gali būti išugdomas. Todėl jei augote aplinkoje, kuri neskatino šios savybės vystymosi, pasistengę, galite jį išsiugdyti bet kokio amžiaus. Tačiau svarbiausia prisiminti, kad neužteks perskaityti kelias knygas ar straipsnius šia tema - daug svarbiau yra praktikuotis. Pirmiausiai išsiaiškinkite kokių savybių jums trūksta: galbūt sunkiai sekasi klausytis aplinkinių, gal nemokate įvardinti savo jausmų arba vengiate kontakto su nepažįstamais žmonėmis. Kitas žingsnis - imkitės keisti šias savybes, kiekvieną dieną į savo planus įtraukite kuo daugiau veiksmų, kurie padėtų norimas savybes užsiugdyti. Emocinis intelektas itin svarbus darbe, asmeniniame gyvenime, santykiuose su aplinkiniais. Todėl verta skirti daugiau dėmesio savęs pažinimui ir trokštamų savybių išsiugdymui.
Savanorystė: Karjeros Ir Asmeninio Augimo Galimybė
Savanorystė prie karjeros siekių gali prisidėti net keliais skirtingais lygmenimis. Dažnai jauni žmonės baigia universitetą ir savo CV turi tik mokyklos ir universiteto baigimo įrašus. Jeigu nėra jokios papildomos veiklos, būsimam darbdaviui toks gyvenimo aprašymas beveik nieko neparodo ir vertinti žmogaus kompetencijas sunku. Tačiau net ir savanorystės patirtis atliekant pagalbinius, techninius darbus yra vertinga informacija būsimam darbdaviui, nes parodo, kad žmogumi galima pasitikėti - jis ateina laiku, padaro darbus, laikosi įsipareigojimų.
Taip pat jauniems žmonėms pravartu žinoti, kad savanoriška veikla gali suteikti papildomų taškų prie stojamojo balo į aukštąsias mokyklas. Taigi savanorystė padidina šansą įstoti į norimą specialybę. Jeigu žmogus savanoriauja organizacijoje, kuri turi išvystytą darbo su savanoriais kultūrą, gerai veikiančią sistemą, kurioje ugdymas yra labai svarbi proceso dalis, jis gali gauti be galo daug darbinių įgūdžių ir žinių apie save, apie kitus, apie darbą komandoje. Tai pirmasis žingsnis į darbinį pasaulį, kuriame taip pat labai svarbu laikytis susitarimo, derinti lūkesčius, gebėti bendradarbiauti su skirtingomis asmenybėmis, atpažinti ir išgryninti savo savybes, stipriąsias puses ir jas panaudoti.
Kalbant apie darbdavius, nevyriausybiniame sektoriuje savanorystės patirtis yra labai vertinama, nes tai atskleidžia žmogaus vertybines pozicijas. Biudžetiniame sektoriuje yra daugiau formalių kriterijų, o privačiame verslo sektoriuje vertinamas iniciatyvumas, todėl kai kurie darbdaviai labai palankiai vertina savanorystės patirtį, nes jau pačioje jos esmėje užkoduotas iniciatyvumas. Taigi pasirinkę dominančią veiklos sritį ir joje savanoriaudami, galite įgyti vertingos patirties. Taip pat prisiminkite, kad savanorystė yra ir puiki proga užmegzti kontaktus su reikiamais tos srities žmonėmis.
Verta paminėti savanorystės naudą emocinei ir fizinei paties savanorio sveikatai. Puoselėjate laimės jausmą, didinate pasitikėjimą savimi, darydami gera kitiems, jaučiate savo veiklos ir siekiamo tikslo prasmę. Tai suteikia pasididžiavimo, tapatumo jausmą, įgyjate tikslą gyvenime, palaikote fizinę savo sveikatą. Tyrimai rodo, kad savanorystei savo laiko skiriantys žmonės mažiau skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, jų gyvenimo trukmė ilgesnė. Vyresnio amžiaus savanoriai linkę daugiau vaikščioti, lengviau susidoroja su kasdienėmis užduotimis, turi geresnius mąstymo įgūdžius. Svarbu paminėti, kad šiomis naudomis pasižymi ne vienkartinė savanorystė, o ilgalaikė. Tyrimai parodė, kad teigiamas pasekmes jaučia žmonės, savanorystei skiriantys 2-3 valandas per savaitę (arba apie 100 valandų per metus).
Savanoriška veikla ne tik suteikia prasmės, pasitenkinimo, naujų įgūdžių, bet ir sudaro erdvę siekti karjeros pačioje savanoriškos veiklos organizacijoje. Neretai iki šių samdomų darbuotojų pozicijų „užauga“ organizacijoje savanoriaujantys žmonės.
Psichologo Konsultacija: Investicija Į Emocinę Sveikatą
Psichologo konsultacija - tai vienas iš būdų rūpintis savo emocine sveikata, spręsti vidinius konfliktus ar tobulėti kaip asmenybei. Kartais psichoterapija yra neišvengiama - žmonės susiduria su depresija, nerimo sutrikimais ir kitais psichologiniais sunkumais. Džiugu, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje išdrįsta kreiptis pagalbos ir lankytis pas psichologą ar psichoterapeutą. Kažkada tą daryti buvo gėda, o dabar tai savaime suprantamas, priimtinas elgesys.
Nors vis daugiau žmonių kreipiasi į specialistus ir ieško psichologinės pagalbos, kartais ta pagalba pasinaudoti sutrukdo kaina. Bet ar tikrai ta kaina tokia didelė, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio? Už ką mes mokame savo sesijos kainą?
Žinios. Norint tapti psichologu reikia sukaupti daug žinių studijuojant psichologiją - bakalaurą ir magistrą. Tuomet seka podiplominės studijos, kurias finansuoja pats būsimasis psichologas. Tuo metu be to, kad studijuoja, būsimas psichologas dar ir pats lankosi pas terapeutą (ir moka atitinkamą mokestį). Jau tapus psichologu ir pradėjus konsultuoti - neišvengiama darbo dalis yra įvairūs kursai, seminarai ir paskaitos, kuriuose specialistas ne tik įgyja pagrindinį išsilavinimą, bet ir gilina žinias siaurose, specifinėse temose. Reikėtų nepamiršti ir to, kad didžioji dalis terapeutų skiria savo asmeninį laiką domėtis naujienomis, skaito mokslinius straipsnius, domisi užsienio tyrėjų atradimais. Taigi, jūsų psichologas - psichoterapeutas praleido ilgus metus studijuodamas psichologiją, kasmet daug valandų praleidžia gilindamas žinias tam tikroje srityje, ir tai tikrai prisideda prie kainos. Tikėtina, kad kuo daugiau mokslų psichologas pabaigęs, tuo brangesnė bus jo konsultacija. Pirmus - antrus metus konsultuojantys psichologai kartais siūlo nemokamas paslaugas, o dažniausiai - konsultuoja už simbolinę 15-20€ kainą.
Patirtis. Patirtis konsultuojančio psichologo profesijoje yra labai vertinama ir ji „kainuoja“. Vyresnis ir didesnį patirties bagažą turintis psichologas savo konsultacijas vertins brangiau, nei ką tik pradėjęs specialistas. Tai natūralu - kaip ir bet kurioje srityje, patirtis leidžia geriau, greičiau spręsti problemas. Patirtis, žinios ir išmintis dažnu atveju reiškia, kad apie tokį specialistą informacija bus perduodama iš lūpų į lūpas ir norinčiųjų konsultuotis gali atsirasti daugiau, nei įmanoma priimti - tuomet tenka laukti arba ieškoti kito psichologo. Tad esant ilgai darbo patirčiai ir dideliam klientų kiekiui gali pakilti ir psichologo konsultacijos kaina.
Asmeninė terapija ir supervizijos. Tai, kad psichologas yra žmogus „išsprendęs“ visas savo problemas ir nepatiria sunkumų - mitas. Jūsų psichologas yra žmogus, kuris, kaip ir visi susiduria su gyvenimiškomis problemomis tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesiniame kelyje. Dėl asmeninio gyvenimo, kiekvienas specialistas renkasi asmeniškai - ar jam reikia psichologo konsultacijų, ar jis gali susitvarkyti pats. Tačiau konsultuojantys psichologai, ypatingai šio darbo pradžioje, turi vyresnius kolegas, kurie padeda spręsti darbe kylančius sunkumus. Įvairiausios situacijos iškyla konsultuojant asmenis: pradedantieji psichologai mokosi kaip priimti viduje kylančias emocijas klausantis kito žmogaus pasakojimo, kaip jas teisingai ištransliuoti, kaip „neparsinešti“ klientų sprendžiamų problemų namo. Kol išmokstama su visu tuo susidoroti, patyrę psichologai (supervizoriai) konsultuoja mažiau patyrusius ir padeda jiems atrasti savo unikalų konsultavimo būdą. Tokios konsultacijos, kuriomis išties naudojasi dauguma terapeutų, taip pat kaip ir asmeninės - nėra nemokamos.
Emocinis / psichologinis krūvis. Šio darbo darbo specifika yra unikali, o psichologas konsultantas - turi būti gerai pasiruošęs dirbti su įvairiausiais žmonėmis bei jų išgyvenimais. Ne kiekvienas yra psichologiškai pajėgus išklausyti įvairiausias žmonių traumas, skaudžius išgyvenimus ir kylančias problemas. Su tuo reikia išmokti susitvarkyti - juk psichologas ne tik išklauso, jis užduoda atitinkamus klausimus ir bando vesti asmenį geresnės savijautos link. Išbūti su daugybės žmonių skausmu reikia pasiruošimo ir nusiteikimo, bet kad ir kaip bebūtų, tam yra žmogiškosios ribos. Tokio darbo negalima dirbti dvyliką valandų per dieną, be pertraukų, alinant save tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Tenka pasirūpinti tinkamu poilsiu, mityba ir kitais savo poreikiais. Turbūt nė vienas žmogus nenorėtų ateiti pas pavargusį, alkaną psichologą į konsultaciją - ji tikrai nebūtų tokia naudinga, kaip su pailsėjusiu ir sočiu terapeutu. Tad psichologai negali priimti neriboto kiekio klientų - per dieną galima priimti tik tam tikrą skaičių žmonių, o tai taip pat prisideda prie to, kad nustatoma atitinkama psichologo paslaugų kaina.
Pasiruošimas konsultacijoms. Nors šis punktas priklauso nuo paties specialisto, bet dažnas psichologas psichoterapijos konsultacijoms skiria laiko ir prieš/po sustikimo. Yra daromi tam tikri užrašai, psichologas pasižymi reikaling ir informaciją, po to ją analizuoja, galvoja geriausius pagalbos metodus. Kiekvienas atėjusio žmogaus atvejis - skirtingas, tad psichologai domisi tam tikru sutrikimu, būkle, jos kilme bei kaip su tuo tvarkomasi. Prieš konsultaciją - informacijos skaitymas, pasirengimas spręsti tam tikrą sunkumą su atitinkamu žmogumi reikalauja laiko, už kurį jūs mokate, nors ir nesate kartu su psichologu.
Papildomos priemonės. Kai kurie psichologai naudoja tam tikras papildomas priemones - psichologinius ar intelekto testus, kurių licenzijos kainuoja pinigus. Taip pat kabinete dažnai būna psichologinių knygų, kurias dalis terapeutų paskolina savo konsultuojamiems asmenims. Psichologinės, saviugdos knygos kartu su terapija gali veikti išties galingai. Tad psichologas investuoja į papildomas priemones tam, kad galėtų visapusiškai ištirti asmenį bei kuo geriau jam padėti. Ypač daug į papildomas priemones investuoja vaikų psichologai. Konsultuojant vaikus dažnai būna sunku juos prakalbinti, todėl informacija apie jų savijautą, situaciją šeimoje ar mokykloje „išgaunama“ žaidimų, dėlionių ar piešinių pagalba. Tai veiklos, kai savo jausmų nereikia įžodinti, bet psichologas gauna jam reikiamą informaciją, o tuo pačiu - nereikia spausti vaiko, jis mėgaujasi žaidimu ar kita veikla. Per malonias bendras veiklas psichologas kuria ryšį su vaiku, o tuomet gilėja ir psichoterapija bei didėja jos nauda. Tad į papildomas priemones investuoti verta, o kartais net būtina.
Įranga. Pandemijos metu ir po jos išaugo nuotolinės psichoterapijos populiarumas. Taigi, psichologas, norėdamas toliau konsultuoti, turėjo įsigyti kompiuterį, kamerą, ausines. Svarbu ir geras interneto ryšys, greitai ir realiu laiku perduodantis garsą ir vaizdą. Nebūtinai visi terapeutai turėjo šią įrangą, tad teko kai kuriuos prietaisus įsigyti. Nuotolinėms konsultacijoms ir bendravimui su klientais internetu kas tam tikrą laiką reikia savo įrangą atsinaujinti - tai taip pat yra išlaidos, kurias psichologas turi suplanuoti ir norėdamas kurti saugų bei patikimą ryšį - įsigyti.
Biuro nuoma, mokesčiai. Kartais žmonės psichologų ir psichoterapeutų atlygį skaičiuoja konsultacijos kainą daugindami iš apsilankančių žmonių kiekio ir gauna didelius skaičius. Skaičius, kurie ne visai atitinka realybę. Didžioji dalis psichologų konsultuoja nuomojamuose kabinetuose, tad kainuoja kabineto nuoma, komunaliniai mokesčiai. Kita dalis - legaliai dirbančio darbuotojo mokesčiai valstybei. Psichologai dažnu atveju dirba pagal individualią veiklą, o ne įdarbinti įmonėse pagal darbo sutartį. Tad iš konsultacijos mokesčio dalis pinigų atiduodami valstybei. O atostogų, vaiko priežiūros atostogų ar ligos atveju - specialistai negauna jokių išmokų ir kompensacijų, todėl turi tam pasiruošti iš anksto.
Konsultavimo vieta. Kalbant tiek pasaulio, tiek Lietuvos lygmeniu, šalis ar miestas, kuriame vyksta konsultacija - lemia ir psichologo konsultacijos kainą. Pavyzdžiui, Amerikoje vienos konsultacijos kaina gali siekti net kelis šimtus dolerių. Kiekviena šalis ir miestas turi savo pragyvenimo lygį, kuris, oficialus arba ne, egzistuoja ir lemia paslaugų bei prekių kainas. Kalbant apie Lietuvą, brangiausios konsultacijos pastebimos Vilniuje - čia gali būti brangesnė biuro / kabineto nuoma, maisto kainos, didesni atstumai tarp objektų. Kai kurie psichologai turi daug klientų, todėl gali išlaikyti didesnę kainą nei mažame miestelyje dirbantys psichologai, jeigu jiems trūksta klientų. Visos šios smulkmenos susideda į dalį konsultacijos kainos. Žinoma, ir Vilniuje galima rasti pigių konsultacijų, tačiau tą lengviau bus padaryti mažesniame miestelyje, nei didmiestyje. Tai gali lemti ir klientų kiekis - jei klientų mažai, konsultacijos kaina sumažinama jų pritraukimui.
Komunikacija ir reklama. Tik daug patirties turintys psichologai - konsultantai gali lengvai užpildyti savo darbo valandas klientais. Kitiems reikia pasistengti, kad juos surastų. Taigi, psichologai kuria internetines svetaines, puoselėja socialinius tinklus, dalinasi naudinga informacija, įrašinėja tinklalaides, visa tai reklamuoja. Nors dalis šių veiklų gali būti ne tik komunikacijos forma ar reklama, norint užsitarnauti žmonių pasitikėjimą ir pagarbą, psichologai stengiasi ir viešoje erdvėje kuria patikimo, savo dalyką išmanančio specialisto įvaizdį, investuoja savo laiką ir pinigus.
Šie dešimt punktų - tai psichologo konsultacijos užmokesčio dalys. Žinoma pati svarbiausia ir savaime suprantama, nepaminėta dalis - tai atlygis už darbą. Tačiau galvodami apie psichologo konsultacijos kainą, kitą kartą pasistenkite prisiminti bent vieną - kitą punktą iš šio sąrašo. Ar tikrai ta kaina tokia didelė? Atradus tinkamą specialistą, sukūrus gilų ryšį - pasikeis ir jūsų gyvenimo kokybė, tad nebijokite investuoti į savo gerovę, tokia investicija tikrai atsipirks.
tags: #psichologija #profesineje #ir #asmenineme #gvenime