Nerimas: psichologinė būklė, simptomai ir įveikimo būdai

Įvadas

Nerimas yra natūralus žmogaus atsakas į stresą, dažnai pasireiškiantis kaip įtampos, baimės ar nerimo pojūtis. Šis psichologinis fenomenas turi svarbią evoliucinę reikšmę, padedant žmogui išlikti budriam, reaguoti į pavojus bei prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame informacijos srautas, socialiniai lūkesčiai ir greitas gyvenimo tempas sukelia nuolatinius iššūkius, nerimas tampa nebe adaptaciniu, o trukdančiu veiksniu. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), apie 4% pasaulio gyventojų kenčia nuo nerimo sutrikimų.

Kas yra nerimas?

Mediciniškai, nerimas apibrėžiamas kaip psichologinė būsena, kai žmogus jaučia nuolatinį nerimą, baimę arba stresą, kurie nėra proporcingi realiai grėsmei arba situacijai. Tai gali būti trumpalaikė reakcija į tam tikrą stresorių arba ilgalaikė būsena, kai simptomai išlieka net ir pašalinus stresą. Nerimas - normali žmogaus reakcija stresinėse situacijose, tačiau kai kuriems tos baimės ir jaudulys nėra laikini. Nerimo sutrikimas - liga, kuri trukdo normaliai funkcionuoti darbe, mokykloje ir net gyvenimiškose situacijose. Nerimas taip pat gadina santykius su šeimos nariais bei draugais. Nerimas yra normali žmogaus reakcija stresinėse situacijose, tačiau kai kuriems tos baimės ir jaudulys nėra laikini. Nerimo sutrikimas - liga, kuri trukdo normaliai funkcionuoti darbe, mokykloje ir net gyvenimiškose situacijose. Nerimas taip pat gadina santykius su šeimos nariais bei draugais.

Nerimas yra glaudžiai susijęs su autonomine nervų sistema, ypač simpatine sistema, kuri aktyvuojasi, kai organizmas jaučia pavojų. Tai vadinamoji „kovok arba bėk“ reakcija, kurios metu kūnas pasirengia gintis arba pabėgti nuo gresiančio pavojaus. Tačiau, jei ši sistema nuolat suaktyvinama dėl perteklinių arba menkų stresorių, tai gali sukelti įvairius psichologinius bei fizinius sveikatos sutrikimus.

Nerimas - normaliai kiekvieno žmogaus išgyvenama būsena, kuri padeda organizmui mobilizuoti jėgas siekiant tikslo ar norint išvengti pavojaus. Nerimą jaučiame, kai laukia atsakingas pokalbis, pavyzdžiui, dėl darbo, operacija, egzaminas ar susitikimas su svarbiu žmogumi ir pan. Mūsų organizmas tada pasiruošia - jaučiame jaudulį, didesnį energijos kiekį, dėmesį koncentruojame tik tiek šia situacija, nenorime valgyti, mažiau miegame. Tuo metu tampa intensyvesnė medžiagų apykaita, pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies veikla bei kvėpavimas, išsiplečia vyzdžiai, padidėja raumenų tonusas. Kitaip tariant, gamtos esame apdovanoti gebėjimu sukaupti jėgas ties tuo, kas dabar svarbiausia, ir atidėti tai, kas gali palaukti.

Nerimas tampa tada, kai jis neturi akivaizdžios, suprantamos priežasties arba pasidaro toks stiprus, kad ima žmogui ne padėti, o trukdo - pavyzdžiui, studentui prieš egzaminą taip „suka pilvą ir pykina“, kad jis negali nueiti į egzaminą; kitu atveju - žmogus gali būti tiek besijaudinantis dėl darbo, kad mintys jo neapleidžia vakare nei naktį - trukdo užmigti, kartojasi sapnuose.

Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai

Pagrindiniai nerimo simptomai

Nerimo simptomai gali būti suskirstyti į fizinius, emocinius, kognityvinius ir elgesio. Jie gali pasireikšti įvairaus intensyvumo ir trukmės epizodais, priklausomai nuo žmogaus būklės ir nerimo sutrikimo tipo.

• Emociniai simptomai: nuolatinė baimė, panika, padidėjęs jautrumas stresui, dirglumas, nuotaikos svyravimai, įtampa, nuojauta, kad „tuoj kažkas blogo nutiks“, sunkumai atsipalaiduoti.
• Fiziniai simptomai: padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija), prakaitavimas, drebulys, raumenų įtampa, galvos skausmai, skrandžio problemos, dusulys, pakitęs kvėpavimas: dusulys, pernelyg intensyvus kvėpavimas, netolygus, paviršinis kvėpavimas, raumenų įtampa, galvos ar nugaros skausmai, virškinimo sutrikimai - pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas, galvos svaigimas, alpimo jausmas, šaltkrėtis arba karščio bangos, kūno tirpimas ar dilgčiojimas (ypač rankose, veide), pasikeitusios realybės ar savęs suvokimo pojūtis.
• Kognityviniai simptomai: negalėjimas susikoncentruoti, padidėjęs dėmesingumas galimoms grėsmėms, nuolatinis galvojimas apie baimes, susirūpinimas dėl ateities, mintys apie galimas grėsmes, nemalonumus, katastrofinis mąstymas (tikėjimas blogiausiu scenarijumi).
• Elgesio simptomai: nervingi įpročiai - nagų kramtymas, plaukų pešiojimas, kojų kratymas, neramus judėjimas, blaškymasis arba sustingimas, pernelyg greitas, intensyvus kalbėjimas arba kaip tik tylėjimas, tam tikrų objektų, situacijų ar vietų kurios sukelia nerimą, vengimas, įvairūs atidėliojimai, padidėjęs polinkis kontroliuoti aplinką, gali būti ritualizuotas elgesys, tikrinimai (pvz:. ar užrakintos durys, išjungta viryklė), kitas saugumo siekiantis elgesys (pvz:. vaistinėlės visur nešiojimąsis, ėjimas kur nors tik su kitu žmogumi, tyrinėjimas, kur yra avariniai išėjimai, tualetai, gesintuvai).

Apibendrinant, nerimas tampa problema, kai jį jaučiame be priežasties arba jis tęsiasi ilgą laiką. Tai vadinama nerimo sutrikimu. Apėmus nerimui, gali imti dažniau plakti širdis, darytis sunkiau kvėpuoti, imti prakaituoti delnai, apimti baimės išprotėti jausmas.

Nerimo tipai

Nerimas gali pasireikšti įvairiomis formomis, o jo specifiniai simptomai ir intensyvumas gali skirtis individualiai.

• Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS). Tai ilgalaikė būsena, kuriai būdingi pastovūs nerimo pojūčiai, kurie nėra susiję su konkrečia situacija ar įvykiu. Žmonės, kenčiantys nuo GNS, nuolat jaučiasi įsitempę ir nerimastingi dėl įvairių kasdienių dalykų, pvz., darbo, sveikatos, šeimos, finansinių reikalų.
• Panikos sutrikimas. Šiam sutrikimui būdingos staigios ir intensyvios panikos atakos, kurios gali sukelti stiprų baimės ir nerimo pojūtį. Atakos metu gali pasireikšti intensyvus širdies plakimas, dusulys, krūtinės skausmas, drebulys, o kartais net baimė dėl neišvengiamos mirties.
• Socialinis nerimo sutrikimas (socialinė fobija). Tai yra baimė būti kritikuojamam, atstumtam ar išjuoktam socialinėse situacijose. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, vengia viešų pasirodymų, socialinių susibūrimų ir nuolat nerimauja dėl to, kaip juos vertina kiti.
• Fobijos. Fobijos yra nerimo formos, kurioms būdinga stipri ir neracionali baimė konkretiems objektams, situacijoms ar veikloms. Dažniausios fobijos apima aukščio baimę, viešų vietų baimę (agorafobija), vorų baimę (arahnofobija) ir kt.
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas - įkyrios mintys ir pasikartojantys ritualiniai veiksmai nerimui sumažinti.
• Potrauminio streso sutrikimas - nerimo simptomai po traumuojančio įvykio.

Nerimo biologinis mechanizmas

Nerimas yra susijęs su neurocheminiais procesais smegenyse, ypač su neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, veikla. Šios medžiagos vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką, reakcijas į stresą ir emocijas. Kai šių neurotransmiterių pusiausvyra sutrikdoma, gali kilti nerimo sutrikimai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu. Čia kalbama apie serotonino, noradrenalino, dopamino, endogeninių opioidų gamybos ar aktyvumo pokyčius, labai svarbią vietą galvos smegenų slopinimo procesuose užimančią gama amino sviesto rūgštį.

Tyrimai parodė, kad amygdala, mažas smegenų srities darinys, yra itin svarbi baimės ir nerimo valdymui. Ji apdoroja grėsmes ir siunčia signalus kitoms smegenų sritims, kad suaktyvintų kūno reakcijas į pavojų. Esant nerimo sutrikimams, amygdala gali tapti pernelyg jautri, reaguojant net į minimalias arba nepavojingas situacijas.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje

Be to, genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos. Jei šeimos nariai kenčia nuo nerimo sutrikimų, yra didesnė tikimybė, kad kiti šeimos nariai taip pat patirs nerimą.

Nerimo poveikis sveikatai

Ilgalaikis nerimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Pirma, jis gali silpninti imuninę sistemą, padidindamas jautrumą infekcijoms. Be to, jis gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, nes padidėjęs kraujospūdis ir padažnėjęs širdies plakimas kelia papildomą krūvį širdžiai.

Nerimo sutrikimų gydymas

Nerimo sutrikimas yra lengvai gydomas. Dauguma žmonių, jaučiančių nerimą, jau po keleto (ar net mažiau) mėnesių, išmoksta sumažinti arba visiškai atsikratyti nerimo simptomų, nerimo dienos tampa vis retesnės.

Psichoterapija

Viena iš veiksmingiausių psichoterapijos formų nerimui gydyti yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Ši terapija padeda pacientui atpažinti ir keisti destruktyvias mintis bei elgesio modelius, kurie skatina nerimą. KET siekia pakeisti iškreiptas baimes realistinėmis mintimis ir ugdyti gebėjimus valdyti nerimo simptomus. Kita veiksminga terapijos forma yra ekspozicijos terapija, kai pacientas palaipsniui susiduria su baimės šaltiniu kontroliuojamoje aplinkoje.

Psichoterapija - tai procesas, kurio metu gydytojas ir pacientas dirba išvien, kad galėtų nustatyti, dėl ko pacientas nerimauja, ir kad pacientas išmoktų, kaip su tuo nerimu susidoroti. Savo naujai įgautus įgūdžius valdyti nerimą pacientai gali išbandyti ne tik susitikimų metu, tačiau ir realiose gyvenimo situacijos, kurios juos verčia jaustis nepatogiai.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams

Psichologai pacientams padeda atpažinti ir suvaldyti veiksnius, kurie iššaukia nerimą. Konsultacijos padeda pacientui suprasti, kokios jų mintys tiesiogiai siejasi su nerimo simptomais. Koreguodami savo elgesį, pacientai atsisako veiksmų, kurie yra siejami su nerimo sutrikimu. Jie yra drąsinami ir skatinami įveikti savo baimes, jas provokuodami (pvz.

Psichologai, norėdami padėti atsikratyti nerimo sutrikimų, remiasi ne tik kognityvine elgesio terapija. Grupinė terapija - metodas, kai keletas žmonių, kurie turi tokius pat sutrikimus, bando įveikti savo nerimą ir vienas kitą palaikyti. Šeimos psichoterapija padeda šeimos nariams suprasti jų mylimųjų nerimą ir išmoko, kaip išvengti nerimą sukeliančių situacijų.

Medikamentinis gydymas

Vaistai, dažniausiai skiriami nerimo gydymui, apima selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI) ir benzodiazepinus. Gydoma, priklausomai nuo simptomų intensyvumo ir trukmės, benzodiazepinais, antidepresantais, jų deriniais bei kitų grupių psichiką veikiančiais vaistais.

Benzodiazepinai veikia greitai ir efektyviai, turi mažai nepageidaujamų poveikių, bet nešalina ligą palaikančio galvos smegenų cheminio disbalanso sutrikimo. Ilgiau juos vartojant, atsiranda pripratimo rizika, esama dozė tampa nebeefektyvi, nutraukimas sukelia tokius pačius,kaip ir ligos, simptomus. Tačiau šie vaistai yra nepamainomi, siekiant greito būklės stabilizavimo, o kartais tik jie vieni toleruojami.

Antidepresantais gydymas yra ilgas, trunkantis mėnesiais, metais. Kartu gydoma ir esanti depresija, kitos nerimo formos, antidepresantų vartojimas leidžia atsisakyti benzodiazepinų arba juos vartoti tik retkarčiais.

Įvairūs vaistų deriniai taikomi tada, kai gydymas vienu vaistu yra nepakankamai efektyvus. Šio sutrikimo gydymas yra visada ilgas ir sudėtingas, be to, po sėkmingo gydymo kurso praėjus kuriam laikui, liga linkusi pasikartoti.

Gyvensenos pokyčiai

Sveika gyvensena gali žymiai sumažinti nerimo simptomus. Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač aerobinės pratybos, padeda sumažinti kortizolio lygį, kuris yra susijęs su stresu, ir padidina endorfinų, „laimės hormonų“, lygį organizme. Miegas taip pat yra kritiškai svarbus psichinei sveikatai. Nekokybiškas miegas gali sukelti nerimo padidėjimą ir sumažinti organizmo gebėjimą susidoroti su stresu. Tyrimai rodo, kad suaugusiems žmonėms reikėtų siekti 7-9 valandų kokybiško miego per parą.

Tinkama mityba taip pat vaidina svarbų vaidmenį nerimo valdyme. Cukraus, kofeino ir perdirbtų maisto produktų vartojimas gali sustiprinti nerimo simptomus. Omega-3 riebalų rūgštys, randamos žuvyje, riešutuose ir linų sėmenyse, padeda reguliuoti nuotaiką ir mažinti stresą.

Kvėpavimo technikos ir atsipalaidavimo pratimai yra veiksmingos strategijos, padedančios sumažinti nerimo pojūčius. Gilus kvėpavimas padeda suaktyvinti parasimpatinę nervų sistemą, kuri yra atsakinga už kūno ramybę. Viena populiariausių technikų yra vadinamoji „4-7-8“ kvėpavimo technika, kurioje įkvepiama per 4 sekundes, sulaikomas kvėpavimas 7 sekundes ir iškvepiamas per 8 sekundes.

Mindfulness meditacija, kurios metu žmogus susikoncentruoja į dabarties akimirką, taip pat gali padėti sumažinti nerimą ir įtampą. Meditacijos metu smegenys išmoksta atpažinti nerimo sukeliamas mintis ir jas paleisti, o ne susitelkti į jas.

Alternatyvūs gydymo būdai

Be tradicinės psichoterapijos ir vaistų, yra daugybė alternatyvių nerimo įveikimo metodų, kurie gali būti naudingi kaip papildoma pagalba ar net pagrindinis būdas valdyti nerimą. Šie metodai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti emocinę savijautą ir sustiprinti atsparumą įtampą keliančiose situacijose. Į kūną ir protą orientuotos praktikos: Sportas ir fizinis aktyvumas: reguliarus judėjimas mažina nerimą, didina serotonino ir dopamino kiekį, didėja atsparumas mažiems stresoriams. Tinka ir jėgos, ir ištvermės sportas, joga. Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness) - mokymasis sutelkti dėmesį į dabartinį momentą be vertinimo. Pagrindiniai metodai: formalios ir neformalios meditacijos (sąmoningas kvėpavimas, kūno skenavimas, sėdimoji meditacija, sąmoningas valgymas, sąmoningi judesiai ir kt.) Meditacija ir relaksacinės technikos sumažina streso hormonų lygį, ramina nervų sistemą, gali padėti kurti sveikesnį santykį su nerimastingomis mintimis. Populiariausi metodai: vizualizacija, progresuojanti raumenų relaksacija. Kvėpavimo pratimai padeda reguliuoti nervų sistemos veiklą. Efektyvūs kvėpavimo metodai: 4-7-8 kvėpavimas (įkvėpti 4 sek., sulaikyti 7 sek., iškvėpti 8 sek.), diafragminis kvėpavimas. Akupunktūra ir akupresūra remiasi kinų medicina. Kognityviniai ir elgesio metodai: Pozityvi vizualizacija - vaizduotėje kuriami pozityvūs scenarijai, mažinantys nerimą (pvz:. isivaizduoti save ramiai įveikiantį stresinę situaciją). Dėkingumo praktika - kasdien rašyti, už ką esu dėkingas - mažina negatyvų mąstymą.

Kaip suprasti savo baimes?

Vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant įveikti nerimą yra suprasti ir atpažinti savo baimes. Tai galima padaryti keliais būdais.

• Stebėkite savo reakcijas. Kartais mūsų reakcijos į nerimą keliančias situacijas gali būti automatinės ir nesąmoningos. Labai svarbu sąmoningai stebėti, kaip mūsų kūnas ir protas reaguoja į įvairias situacijas. Tai padeda nustatyti, kurios aplinkybės ir mintys sukelia didžiausią nerimo jausmą. Pavyzdžiui, jei pastebite, kad kiekvieną kartą prieš kalbėdami viešai ar per svarbius susitikimus pradedate jausti nerimą, tai gali reikšti, kad socialinės situacijos ar lūkesčiai sukelia jūsų baimes.
• Ištyrinėkite baimių šaltinį. Kai nustatysite, kokios situacijos sukelia nerimą, kitas žingsnis yra išanalizuoti, kas slypi už šių baimių. Ar bijote būti kritikuojamas? Ar jaučiatės nepakankamai pasiruošęs? Galbūt bijote nesėkmės? Giliai suvokiant, kas sukelia nerimą, galima jį lengviau valdyti ir spręsti.
• Racionalizuokite savo baimes. Kai išsiaiškinsite, kas kelia jūsų nerimą, pabandykite objektyviai įvertinti situaciją. Ar ši baimė pagrįsta realiais faktais? Kokia tikimybė, kad jūsų baimės išsipildys? Dažnai mūsų nerimas kyla iš perdėtų arba nevisiškai tikrų įsitikinimų. Pavyzdžiui, jei bijote viešo kalbėjimo, galite manyti, kad visi žiūrovai jus teisia, tačiau realybėje dauguma žmonių būna susitelkę į jūsų pranešimo turinį, o ne į jus asmeniškai.
• Priimkite baimes. Baimė yra natūralus jausmas, tačiau, vietoj jos slopinimo, svarbu ją priimti kaip natūralų gyvenimo elementą. Kai kurios baimės niekada neišnyks visiškai, tačiau tai nereiškia, kad negalite su jomis gyventi ir jų valdyti. Priėmimas padeda sumažinti baimės galią ir skatina atvirą požiūrį į iššūkius.

Vidinės ramybės atradimas

Atradus vidinę ramybę, svarbu sutelkti dėmesį į tai, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp kasdienių įtampos šaltinių ir psichologinio atsparumo. Kiekvienam žmogui gali reikėti skirtingų metodų, kad jis pasiektų vidinę ramybę, tačiau yra keletas universalių principų, kurie gali padėti šiame procese.

• Pasirūpinkite savimi. Savęs priežiūra yra esminis ramybės pagrindas. Tai apima tiek fizinę, tiek psichologinę sveikatą. Reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba, pakankamas miegas ir laiko praleidimas su artimais žmonėmis prisideda prie bendro gerovės jausmo. Be to, labai svarbu užtikrinti, kad turite laiko veikloms, kurios jums teikia džiaugsmą ir ramybę. Tai gali būti hobiai, kūrybinė veikla, muzika ar tiesiog buvimas gamtoje.
• Streso valdymo technikos. Stresas yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis, tačiau jo valdymas yra svarbus žingsnis siekiant vidinės ramybės. Be jau minėtų kvėpavimo ir meditacijos technikų, verta išbandyti ir kitus metodus, pvz., jogą, kuri padeda suderinti kūną ir protą. Be to, svarbu mokytis sakyti „ne“ ir nustatyti ribas. Per daug atsakomybių ir įsipareigojimų gali sukelti perdegimą, todėl svarbu išmokti rūpintis savimi ir laiku atstatyti savo energiją.
• Aplinka. Aplinka, kurioje gyvename, taip pat turi didelę įtaką mūsų emocinei būklei. Aplinka turėtų būti tvarkinga ir harmoninga, o erdvės turėtų skatinti ramybę ir atsipalaidavimą. Namų aplinka gali būti puoselėjama naudojant natūralius elementus, pvz., augalus ar šviesos šaltinius, kurie padeda sukurti jaukią atmosferą.
• Bendravimas su kitais. Socialiniai ryšiai yra labai svarbūs mūsų psichinei sveikatai. Tvirtų ryšių su šeima, draugais ar kolegomis palaikymas gali suteikti saugumo jausmą ir emocinį palaikymą. Kartais vien pasidalinimas savo rūpesčiais su artimu žmogumi gali padėti sumažinti nerimo lygį.

Išvados

Nerimas yra plačiai paplitęs ir gali turėti stiprų poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, tačiau supratus jo šaknis ir taikant tinkamus metodus, galima pasiekti vidinę ramybę. Tiek psichoterapija, tiek gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti valdyti nerimą ir atkurti emocinę pusiausvyrą. Išmokimas atpažinti ir suprasti savo baimes, jas priimti ir pamažu įveikti, yra svarbus žingsnis link sveikos psichinės būsenos ir tvirtesnės emocinės pusiausvyros.

tags: #psichologine #bukle #tai #nerimas