Nuolatinės Streso Būsenos Simptomai: Kaip Atpažinti ir Valdyti

Stresas - tai natūrali kūno reakcija į bet kokius aplinkos pokyčius, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Tai kūno pastangos mus apsaugoti. Trumpalaikis stresas gali būti netgi naudingas: spaudžiant darbui, jis padeda susikaupti, išlikti energingam ir atidžiam. Būtent stresas pakelia nuo sofos ir pasodina prie knygų dieną prieš egzaminą. Kritinėse situacijose stresas gali išgelbėti gyvybę - suteikti jėgos apsiginti, padidinti reakcijos greitį ir sužadinti kritinį mąstymą. Mažais kiekiais stresas yra naudingas: gerina atmintį, padeda susikaupti, kai kurie specialistai teigia, kad stresas net padeda stiprinti imunitetą. Tačiau viskas pasikeičia, jei stresas tampa ne retkarčiais patiriamu reiškiniu, o nuolatine gyvenimo būsena. Tokia nuolatinė streso būsena gali turėti rimtų pasekmių tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai. Svarbu atpažinti nuolatinio streso simptomus ir išmokti efektyviai jį valdyti.

Streso Poveikis Organizmui

Streso metu organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei. Tačiau patiriant nuolatinį stresą, kortizolis turi neigiamą įtaką smegenų veiklai. Emocinis stresas, juntamas kelias savaites ar mėnesius, gali susilpninti imuninę sistemą ir sukelti aukštą kraujo spaudimą, silpnumą, depresiją, nerimą ir net prisidėti prie širdies ligų išsivystymo. Dėl nuolatinio streso dažnai išsivysto sunkūs emociniai ir sveikatos sutrikimai.

Ar Stresas Gali Būti Naudingas?

Stresas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Neilgai trunkantis stresas net teigiamai veikia žmogų: grūdina, formuoja charakterį, brandina kaip asmenybę. Antrą kartą atsidūrus tokioje pačioje situacijoje psichinė, emocinė reakcija būna kur kas mažesnė. Tuo tarpu dažnai pasikartojantis ir ilgai užsitęsiantis stresas, toks kaip liga, artimųjų netektis, verslo žlugimas, finansinės problemos ir pan., sukelia įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus, todėl atsiranda pavojus susirgti tam tikromis ligomis (depresija, širdies ligos, Alzheimeris).

Eustresas ir Distresas

Padedantis stresas vadinamas eustresu. Eustresas nekenkia, priešingai - optimalus streso lygis veikia kaip kūrybinė ir motyvacinė jėga. Kai į stresorius žiūrima kaip į galimybę ar iššūkį, kurį galima sėkmingai įveikti, jie sukelia malonius jausmus. Nepageidaujamas mažo intensyvumo stresas, distresas, gali sukelti nemažai problemų organizmui. Laikui bėgant jis kaupiasi ir gali peraugti į lėtinį stresą, sukeliantį nemalonius psichinius ar fizinius simptomus. Jį gali sukelti visuomenės spaudimas dėl asmens veiklos rezultatų, stresas mokykloje ar darbe, darbų atlikimas paskutinę minutę, nesaugumas santykiuose arba baimė dėl artimųjų. Gali atrodyti, kad sunku atpažinti ribą tarp teigiamo ir neigiamo streso, tačiau tiesiog stebėkite savo kūną. Jei pastebite ant savęs streso požymių, pavyzdžiui, prastą miegą ar virškinimo sutrikimus, tai yra nesveikas stresas.

Ūminis ir Lėtinis Stresas

Yra du pagrindiniai streso tipai - ūminis ir lėtinis. Ūminis stresas yra trumpalaikis ir dažnai atsiranda dėl konkrečios situacijos, tuo tarpu lėtinis stresas yra ilgalaikis ir susijęs su nuolatine įtampa bei nerimu. Abiejų tipų stresas gali turėti reikšmingą įtaką mūsų emocinei ir fizinei gerovei, tačiau jie reikalauja skirtingo požiūrio ir valdymo metodų.

Taip pat skaitykite: Kaip galvos kraujagyslės veikia miego kokybę

Ūminis Stresas

Ūminis stresas yra trumpalaikis streso tipas, kuris atsiranda dėl tam tikros situacijos ar įvykio. Jis pasireiškia staigiu kūno reakcijų, tokių kaip greitas širdies ritmas, padidėjęs kraujospūdis ir adrenalino išsiskyrimas. Šis stresas dažniausiai pasireiškia susidūrus su iššūkiu ar grėsme, pavyzdžiui, prieš svarbų egzaminą, susirūpinus dėl darbo pristatymo ar kalbant prieš didelę auditoriją. Ūminis stresas dažnai yra natūrali organizmo reakcija į išorinius dirgiklius, ir, kai situacija baigiasi, šie simptomai paprastai išnyksta, o žmogus grįžta į įprastą būseną.

Lėtinis Stresas

Lėtinis stresas yra ilgalaikis ir nuolatinis stresas, kuris atsiranda, kai žmogus nuolat susiduria su stresinėmis situacijomis, tačiau nesugeba jų tinkamai suvaldyti. Tai gali būti susiję su nuolatiniais darbo krūviais, santykių problemomis, finansiniais rūpesčiais ar nuolatiniu nerimu dėl sveikatos. Lėtinis stresas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, įskaitant silpnėjančią imuninę sistemą, miego sutrikimus, aukštą kraujospūdį ir net depresiją. Tai yra daug pavojingesnė būklė nei ūminis stresas, nes ilgesnis streso poveikis gali nuolat apkrauti organizmą ir trukdyti normaliai funkcionuoti.

Nuolatinės Streso Būsenos Simptomai

Streso požymiai gali būti labai įvairūs ir pasireikšti tiek emociškai, tiek fiziškai. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus, kad laiku pastebėtumėte problemą ir imtumėtės priemonių jai spręsti.

Emociniai Simptomai

Emociniai simptomai yra tie, kurie susiję su jūsų nuotaikomis, mintimis ir jausmais. Jie gali būti subtilūs, tačiau ilgainiui gali stipriai paveikti jūsų gyvenimo kokybę.

• Išsekimas: Tai reiškia, kad jūsų energijos lygis yra labai žemas ir jūs jaučiatės pavargę, nesugebantys atlikti savo įprastų veiklų.
• Silpnumas: Jūsų kūnas ir raumenys yra susilpnėję ir jūs jaučiatės neturintys jėgų.
• Liūdesys: Jaučiatės liūdni, nelaimingi, beprasmiški ar netikintys savimi.
• Užmaršumas: Tai reiškia, kad jūsų atmintis ir dėmesys yra sutrikę ir jūs dažnai pamirštate svarbius dalykus ar pametate mintis.
• Nuolatinis susierzinimas: Jūsų kantrybė ir tolerancija yra sumažėjusios ir jūs su artimaisiais ir kitais žmonėmis pykstatės dėl mažų dalykų.
• Vienišumo jausmas: Jaučiatės, kad esate nereikalingi niekam. Jus slegia tai, kad neturite kam išsipasakoti problemų ar tiesiog neturite su kuo bendrauti. Tai gali būti streso pasekmė, nes jausdami įtampą, galite netiesiogiai parodyti, kad vengiate bendravimo su kitais t.y.
• Humoro jausmo praradimas: Jūsų gebėjimas juoktis ir mėgautis gyvenimu yra sumažėjęs arba dingęs visai.
• Neracionalus pyktis: Jūsų emocijos yra labai intensyvios ir lengvai prarandate savikontrolę bei elgiatės agresyviai ar net smurtaujate.
• Dažnas verkimas: Jūsų emocinė būsena yra labai nestabili ir jūs lengvai pradedate verkti dėl bet kokios priežasties ar net be jos.
• Sudėtinga priimti sprendimus: Stresas gali būti kaltas ir dėl to, kad jūsų mąstymas bei logika yra sutrikę. Tai reiškia, kad jūs dažnai negalite pasirinkti geriausios alternatyvos arba nesugebate apsispręsti.
• Apatija, energijos trūkumas: Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą.

Fiziniai Simptomai

Daugelis žmonių vis dar nežino, kad stresas gali sukelti fizinius simptomus. Neretai žmonės jaučia įvairius skausmus ar sveikatos sutrikimus ir juos nurašo rimtoms ligoms. Tačiau, neretai tai gali būti streso sukeliamos pasekmės.

Taip pat skaitykite: Molekuliniai agresijos mechanizmai

• Oro trūkumas: Jis pasireiškia tuo, kad kvėpavimas yra sunkus, greitas arba neritmiškas ir žmogus jaučiasi, kad negali pakankamai įkvėpti oro.
• Nugaros, krūtinės skausmai: Jeigu jūsų nugaros arba krūtinės srityje yra skausmingi, aštrūs arba spaudžiantys pojūčiai, vadinasi tai gali būti streso simptomai.
• Nemiga: Tai reiškia, kad negalite užmigti, išsimiegoti arba miegate per daug.
• Įsitempę raumenys: Jūsų raumenys yra įtempti, sustingę arba skausmingi - tai vienas dažniausiai stresą lydinčių simptomų.
• Pykinimas: Jei kamuoja stresas, įprasta, kad skrandis tampa jautrus, keliantis diskomfortą arba norisi vemti.
• Alpimas: Dažnai pasireiškia epizodai, kuomet ima svaigti galva, vaizdas tampa neryškus arba netenkate sąmonės.
• Galvos skausmai: Tai yra skausmingi, pulsavimo arba spaudimo pojūčiai. Galvos skausmai gali būti susiję su streso sukelta raumenų įtampa, kuri gali paveikti jūsų kaklą, pečius ar galvos odą.
• Dažnesnis širdies plakimas (vadinamieji širdies permušimai nuo streso): Patyrus stresą, pirminiai kūno požymiai gali būti dažnesnis širdies plakimas.
• Raumenų įsitempimas: Patyrus stresą, pirminiai kūno požymiai gali būti raumenų įsitempimas.
• Dažnesnis kvėpavimas: Patyrus stresą, pirminiai kūno požymiai gali būti dažnesnis kvėpavimas.
• Kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimas: Patyrus stresą, pirminiai kūno požymiai gali būti kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimas.
• Galimos fizinės streso pasekmės: aknė, egzema, bėrimai ir kitos odos problemos, cukrinis diabetas, širdies ligos, infarktas, aukštas kraujospūdis ir insultas, skydliaukės hiperfunkcija, dirgliosios žarnos sindromas, virškinimo sutrikimai, pilvo skausmas, streso sukeltas viduriavimas, skrandžio opos, svorio pokyčiai, plaukų slinkimas dėl streso, sumažėjęs lytinis potraukis, raumenų įtampa ir skausmas, atminties ir koncentracijos problemos.

Elgesio Pokyčiai

Pasikeitęs elgesys reiškia tai, kad jūsų veiksmai ir įpročiai keičiasi dėl streso poveikio, o ne savaime, tarsi reaguojant į aplinką ir gyvenimo būdo pokyčius. Tinkamas streso valdymas gali padėti atsikratyti žalingų elgesio modelių ir bruožų.

• Socialinis atsiskyrimas: Jūsų bendravimas ir santykiai su kitais žmonėmis yra sumažėję arba nutrūkę visai.
• Pykčio priepuoliai: Tai yra dar vienas iš streso simptomų, kuris gali pasireikšti intensyviu ir netikėtu pykčio išsiveržimu. Šis streso padarinys pasireiškia agresyvumu, impulsyvumu ir staigiu nuotaikos svyravimu.
• Nagų kramtymas, kasymasis: Kūnas ir raumenys yra įtempti ir jūs nesąmoningai darote žalingus veiksmus savo odai ar nagams.
• Padidėjęs alkoholio ir tabako vartojimas: Pastebite, kad dažniau arba daugiau vartojate alkoholį arba rūkote cigaretes, kad nuramintumėte savo protą.
• Griežimas dantimis: Stipriai sukandate arba trinate dantis, dažniausiai miegodami.
• Padidėjęs arba sumažėjęs apetitas: Jūsų mitybos įpročiai ir poreikiai yra pasikeitę ir jūs valgote daugiau arba mažiau nei įprasta.

Stresas Darbe

Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos.

Ką Galima Daryti Darbo Aplinkoje, Jog Atsiradęs Stresas Būtų Kaip Įmanoma Mažesnis?

• Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje. Dažnai biuruose įrengtos kondicionavimo sistemos, todėl retai kada patalpose būna gryno oro, taip pat darbo vietos apsaugotos nuo saulės spindulių, kad netrukdytų darbui kompiuteriu.
• Gerkite daug vandens. Darbo vietoje turėkite gertuvę, taip jums nereikės vaikščioti kiekvieną kartą išgėrus puodelį vandens.
• Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas. Nuolatinis blaškymasis gali kelti įtampą, o sugrįžti prie pradėtų darbų po socialinės medijos patikrinimo dažnai prireikia net 15 minučių.
• Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų (galbūt tai video žaidimai, stalo futbolas ar kt.), kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).

Streso Pasekmės

Visų pirma, dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą. Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės.

Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Jis gali jausti nuolatinį nerimą ar baimę, padidėja nevisavertiškumo jausmas, trūksta pasitikėjimo savimi, kyla nepasitenkinimas savimi ir vis didesnių reikalavimų sau kėlimas.

Netgi vaikystėje patirta didelė įtampa turi įtakos ir tolimesniam gyvenimui. Tėvų ligos, jų netektis palieka užsitęsusias gedėjimo reakcijas, sukelia nerimo sutrikimus, palaipsniui gali išsivystyti depresija. Bet kuriuo atveju užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms. Pagyvenusius asmenis dėl streso ima kamuoti nemiga, kuri neretai sukelia depresiją su skausmais, apimančiais širdies plotą, nugaros bei sąnarių sritį.

Taip pat skaitykite: Psichozės sukėlimo galimybės ir pasekmės

Streso Įtaka Širdžiai

Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.

Širdies Permušimas

Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kraujo Spaudimas

Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.

Mažakraujystė

Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.

Stresas Nėštumo Metu

Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija, dažniau gali sirgti ir kitomis ligomis. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos. Tyrimų duomenimis, didelis stresas nėštumo metu taip pat gali turėti įtakos embriono vystymuisi ir sukelti priešlaikinį gimdymą. Todėl būsimoms mamoms labai svarbu žinoti, kaip valdyti stresą. Patartina nėštumo metu pakankamai atsipalaiduoti, o atsiradus bet kokiems nemaloniems psichikos sutrikimams kreiptis į specialistą.

Ryšys Tarp Streso ir Pankreatito

Moksliniai tyrimai ir klinikinė praktika iš tiesų patvirtina šį ryšį. Skirtingai nei trumpalaikis stresas, kuris paprastai apsaugo kasą nuo uždegimo, ilgalaikis stresas kelia pavojų. Kasą persmelkia tankus nervų tinklas, jautrus hormonams, kuriuos organizmas gamina dėl streso. Galiausiai tai padidina uždegimo riziką.

Stresas ir Psichosomatika

Be psichinio nerimo, stresas labai dažnai pasireiškia psichosomatiškai, t. y. mūsų kūnui. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sutrikimai. Taip pat dažnai pasitaiko odos ligų, seksualinių ir reprodukcinių problemų, nemiga ir plaukų slinkimas.

Kaip Valdyti Nuolatinį Stresą

Streso valdymas yra ypač svarbus, nes jis padeda atsikratyti nepageidaujamų simptomų. Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime.

1. Stebėkite kūno siunčiamus ženklus: atpažinkite streso simptomus savo emocijose, elgesyje, sveikatoje. Ką galvojate ar ką veikiate, kai jaučiate daugiausiai streso požymių?
2. Pagalvokite apie 2-oje ir 3-oje kategorijose esančias problemas (problemos, kurios praeis su laiku ir problemos, dėl kurių nieko neįmanoma padaryti) ir pabandykite paleisti jas, susitaikyti su realybe.
3. Apgalvokite savo gyvenseną. Kiekvienas žmogus turi savo limitą ir tikslo pasiekimas neturėtų kainuoti nei fizinės, nei emocinės sveikatos.
4. Gyvenimą papildykite sveikais įpročiais: sportas, meditacija, sveika mityba ir kokybiškas miegas gali padaryti stebuklus. Kita vertus, alkoholis, tabakas ir kofeinas tik pablogina savijautą.

Veiksmingi Streso Valdymo Metodai

Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.

Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.

Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.

Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai). Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.

Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.

Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.

Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.

Susidūrus su stresu (būnant darbe ar namuose), turėkite kelių minučių užsiėmimą, kuris padėtų nusiraminti. Galbūt tai spalvinimas, trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis ar kita jūsų mėgstama veikla.

Streso Valdymas: Ką Dar Galite Padaryti

Jei jau kenčiate nuo streso ir ieškote būdų, kaip jo atsikratyti, rekomenduojame gydyti ir kūną, ir protą. Stresą keliantys įvykiai yra gyvenimo dalis. Ir galbūt negalėsite pakeisti dabartinės situacijos. Tačiau galite imtis veiksmų, kad suvaldytumėte šių įvykių poveikį jums. Jei tikrai norite būti nuoseklūs, optimalus sprendimas - kreiptis į profesionalą, psichoterapeutą ar psichologą.

Į kūną orientuotos technikos apima kvėpavimą - daugelis žmonių pastebi, kad kvėpuoja pernelyg paviršutiniškai arba neišnaudoja visos krūtinės ir pilvo erdvės. Galite išbandyti tam tikrą atsipalaidavimo formą arba sutelkti dėmesį į judesį. Darbas su protu paprastai būna sudėtingas, tačiau jį galima pradėti, pavyzdžiui, skiriant sau nors valandą per dieną.

Naudingos Streso Valdymo Strategijos

• Sveika mityba, reguliari mankšta ir pakankamas miegas.
• Ryte pajudėti (pvz., sąmoningai pastatyti automobilį keliomis gatvėmis toliau nuo darbo).
• Atsipalaidavimo būdai, pavyzdžiui, joga, gilus kvėpavimas, masažas arba meditacija.
• Dienoraščio vedimas, minčių ar dalykų, už kuriuos esame dėkingi gyvenime, užrašymas.
• Laiko pomėgiams, sau pačiam.
• Gilūs pokalbiai su artimaisiais ar draugais.
• Ieškojimas būdų, kaip į savo gyvenimą įtraukti daugiau humoro ir juokaus.
• Savanoriška veikla.
• Nustatyti prioritetus ir atsisakyti nebūtinų darbų.
• Profesionalios konsultacijos, padedančios sukurti konkrečias streso įveikimo strategijas.

Venkite nesveikų streso įveikimo būdų, tokių kaip persivalgymas, alkoholio, tabako ar kitų medžiagų vartojimas. Jei nerimaujate, kad stresinėse situacijose galite būti į tai linkęs, pasikonsultuokite su gydytoju. Jūsų atlygis už tai, kad išmoksite valdyti stresą, bus didesnė dvasios ramybė, geresni santykiai, sveikata ir bendra gyvenimo kokybė.

Kaip Išlaikyti Sveiką Nervų Sistemą

Gydytojai atkreipia dėmesį, kad norint išlaikyti sveiką nervų sistemą, labai svarbus visapusiškas požiūris: kokybiškas miegas, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas ir subalansuota mityba, kuri turi užtikrinti pakankamą kiekį tam tikrų mikroelementų, be kurių nervų sistema negali tinkamai funkcionuoti.

• Miegas - nervų sistemos „remontas“: Miegant stabilizuojasi emocijų centrai, mažėja įtampa, stiprėja atmintis. Tad svarbu laikytis nuolatinio miego rėžimo, vengti kofeino ir ekranų prieš miegą, užtikrinti ramią aplinką.
• Judėjimas - natūrali įtampos “iškrova”: Reguliarus fizinis aktyvumas gerina miegą, mažina nerimą, padeda raumenims atsipalaiduoti. Nebūtina pradėti nuo intensyvių treniruočių: kartais efektyviausia - kasdienis 30 minučių pasivaikščiojimas, tempimo pratimai, plaukimas ar lengvas bėgimas.
• Streso valdymas: Per didelis ir ilgalaikis stresas silpnina imunitetą, kenkia miegui, išbalansuoja kūną. Reguliarus fizinis aktyvumas mažina streso hormonus, gilus kvėpavimas ir meditacija ramina nervų sistemą, prioritetų nustatymas, poilsio pertraukos darbo metu, pomėgiai - visa tai padeda nuo nervų sistemos disbalanso.

Maisto Produktai, Raminantys Nervus

Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.

#

tags: #issaukti #nuolatine #streso #busena