Šiandieniniame darbo pasaulyje, kur nuolatinis skubėjimas ir dideli reikalavimai yra norma, psichologinė įtampa darbe tampa vis didesne problema. Nuolatinis stresas ir nevaldomi lūkesčiai gali sukelti perdegimo sindromą. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinės įtampos darbe simptomus, priežastis ir pateiksime veiksmingas valdymo strategijas, padėsiančias išvengti neigiamų pasekmių.
Perdegimo Sindromas: Šiuolaikinė Darbo Pasaulio Epidemija
Šiuolaikinio profesinio gyvenimo tempas, nuolatiniai reikalavimai ir lūkesčiai neretai sukelia ilgalaikį stresą, kuris, jei laiku nesuvaldomas, gali peraugti į rimtesnę būklę - perdegimą. Nors apie perdegimą kalbama dažnai, ši būklė turi aiškų mokslinį apibrėžimą ir realias pasekmes sveikatai.
Kaip Mokslininkai Apibrėžia Perdegimo Sindromą?
Perdegimo sindromas - tai psichologinė reakcija į ilgalaikį, su darbu susijusį stresą, pasireiškianti fiziniu, emociniu ir kognityviniu išsekimu (Olejnik, 2024). Pasak Miller-Keane enciklopedijos, perdegimas - tai emocinis ir fizinis išsekimas, kylantis dėl išorinių ir vidinių stresorių bei nepakankamų įveikimo ir prisitaikymo įgūdžių.
Istoriškai sąvoką “perdegimas” (angl. burnout) pirmą kartą 1974 m. pavartojo psichologas Freudenberger, apibrėždamas šią būseną kaip sekinančio darbo sukeltą išsekimą. Vėliau tyrėja Christina Maslach sukūrė Maslach perdegimo klausimyną (MBI), tapusį standartiniu šios būklės diagnostikos įrankiu.
2019 m. Pasaulio sveikatos organizacija perdegimą oficialiai įtraukė į Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK), apibrėždama jį kaip profesinį reiškinį, o ne medicininę diagnozę. Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10-CM), perdegimas klasifikuojamas kaip “gyvybinio išsekimo būsena” (Z73.0), priskiriama “gyvenimo valdymo sunkumams” (Kakiashvili et al., 2013).
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Trys Esminės Perdegimo Sindromo Dimensijos
Remiantis Maslach perdegimo sąvoka, sindromą sudaro trys pagrindinės dimensijos:
- Emocinis išsekimas - pagrindinis perdegimo požymis, susijęs su energijos stygiumi ir psichologiniu nuovargiu. Tai varginanti būsena, atsirandanti dėl nepalankių darbo sąlygų, ilgalaikio streso ir nesibaigiančių emocinių reikalavimų.
- Depersonalizacija (arba cinizmas) - tarpasmeninis perdegimo aspektas, pasireiškiantis ciniško ir beasmenio elgesio vystymu santykiuose su klientais, kolegomis ar šeimos nariais. Žmogus emociškai atsitraukia, tampa abejingas ir mechaniškas savo veiksmais.
- Sumažėję asmeniniai pasiekimai - tai savęs vertinimo aspektas, kai žmogų ima kamuoti abejonės dėl savo kompetencijos ir gebėjimų (Shaheen & Mahmood, 2024).
Perdegimo Tipai Pagal Atsidavimą Darbui
Pagal Montero-Marín ir kt. (2009) klasifikaciją, perdegimo sindromą galima suskirstyti į tris tipus, remiantis žmogaus atsidavimo darbui lygiu:
- Perdėtai įsitraukęs tipas (angl. frenetic) - šie žmonės linkę pernelyg įsitraukti į darbą, pasižymi ambicingumu ir stipriu poreikiu siekti rezultatų. Jie neigia nesėkmes ir dirba be saiko, rizikuodami tiek sveikata, tiek asmeniniu gyvenimu. Jaučia nuolatinį nerimą ir irzlumą.
- Iššūkių stokojantis tipas (angl. under-challenged) - šie asmenys dirba paviršutiniškai, abejingai. Jie jaučia asmeninio tobulėjimo stoką, svarsto galimybes keisti darbą. Jiems būdingas nuobodulys ir monotonija, tačiau stresas dėl darbo kiekio nėra jaučiamas.
- Išsekimo tipas (angl. worn-out) - šie žmonės praranda motyvaciją, mažėja jų rūpestis darbo kokybe, dažnai apleidžiamos pareigos. Jaučia kontrolės trūkumą ir pripažinimo stoką, susiduria su sunkumais atliekant užduotis. Dažnai pasireiškia depresijos simptomatika.
Perdegimas dažnai vystosi palaipsniui; nuo perdėto įsitraukimo (perdėtai įsitraukęs tipas), per vidutinį (iššūkių stokojantis), iki visiško atsitraukimo ir išsekimo (išsekimo tipas).
Perdegimo Stadijos
Perdegimas dažniausiai vystosi palaipsniui, pereinant per kelias stadijas:
- Medaus mėnesio fazė: darbas teikia pasitenkinimą, žmogus jaučia stiprų įsipareigojimą, daug energijos ir entuziazmo.
- Streso pradžia: pradeda ryškėti nepasitenkinimas darbu, mažėja koncentracija ir darbo efektyvumas.
- Lėtinis stresas: atsiranda neigiamas požiūris, ilgalaikis nuovargis ir emocinis išsekimas.
- Išdegimas: atsiranda rimtų fizinės ir psichinės sveikatos problemų, žmogus jaučiasi vienišas ir atitolęs.
- Lėtinis išdegimas: perdegimas tampa nuolatine būsena, žmogus visiškai praranda vidines (psichines) ir fizines jėgas (Sivaparthipan et al., 2023).
Perdegimo Simptomai
Remiantis moksliniais tyrimais, perdegimo sindromui būdingi šie simptomai:
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Emociniai Simptomai
- Ilgalaikis nuovargis ir emocinis išsekimas
- Dingusi ar labai sumažėjusi motyvacija
- Ciniškas požiūris į darbą, kolegas ir klientus
- Malonumo ir džiaugsmo praradimas veiklose, kurios anksčiau teikė pasitenkinimą
- Jausmas, lyg būtumėte atskirtas nuo pasaulio - tarsi žiūrėtumėte į gyvenimą per matinį stiklą
Fiziniai Simptomai
- Miego sutrikimai - sunku užmigti, dažnas prabudimas arba neatsigavimas po miego
- Bendras silpnumas, nuolatinis energijos trūkumas
- Dažnesnis sirgimas - dėl susilpnėjusio imuniteto organizmas tampa imlesnis infekcijoms
- Pasikartojantys galvos skausmai, raumenų įtampa, ypač pečių, kaklo ir nugaros srityse
- Virškinimo problemos - pilvo skausmai, pykinimas, sutrikęs apetitas ar viduriavimas
Kognityviniai Simptomai
- Sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį ir koncentruotis į užduotis
- Krentantis darbo našumas ir efektyvumas
- Sunku priimti sprendimus - net paprasti pasirinkimai tampa varginantys
- Jausmas, kad dedate daug pastangų, tačiau rezultatai nuvilia arba jų išvis nematyti
Tyrimai rodo, kad perdegimo simptomai skiriasi pagal profesines sritis. Pavyzdžiui, Štěpánek et al. (2024) nustatė, kad tarp bendrosios praktikos gydytojų dažniausias perdegimo aspektas yra asmeninių pasiekimų trūkumas (52,2%), po to seka emocinis išsekimas (45,9%) ir depersonalizacija (35,7%).
Psichologinis Smurtas Darbe (Mobingas)
Psichologinis smurtas darbe - tai sistemingas, pasikartojantis žeminantis elgesys darbo aplinkoje, kuris gali būti nukreiptas į konkretų darbuotoją ar jų grupę. Ši elgesio forma dažnai pasireiškia paslėptai - per ignoravimą, menkinimą, spaudimą ar nuolatinę kritiką. Psichologinis smurtas darbe neapsiriboja tiesioginiu konfliktu - dažnai tai būna ilgas ir emociškai alinantis procesas. Ši problema dar vadinama mobingu.
Mobingo Formos
Mobingas - psichologinis smurtas darbe, kuriuo siekiama paveikti žmogaus psichologinę būseną, sumažinti jo savigarbą, sukelti stresą, nerimą ar net priversti pasitraukti iš darbo. Toks smurtas darbe dažnai lieka nepastebėtas, tačiau jo pasekmės gali būti labai žalingos. Mobingas gali turėti įvairias formas - nuo subtilių užuominų iki atviro elgesio. Svarbu atpažinti ženklus laiku ir suprasti, kad emocinis smurtas darbe yra toks pat pavojingas kaip ir fizinis.
Dažniausi Psichologinio Smurto Darbe Požymiai
- Ignoravimas arba izoliavimas: darbuotojas sąmoningai paliekamas be informacijos, neįtraukiamas į pasitarimus, ignoruojami jo laiškai ar komentarai. Tai sukelia atskirties jausmą ir menkina profesinį vertingumą.
- Apkalbos, šmeižtas, melaginga informacija: kolegos ar vadovas skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbuotoją, kursto nepasitikėjimą, kuria priešišką aplinką.
- Nuolatinė nepagrįsta kritika: darbuotojas kaltinamas dėl menkiausių klaidų, net jei jų nepadarė, nuvertinami pasiekimai, nepaisoma pastangų.
- Nepagarbūs komentarai, pašaipos: žeminančios pastabos, sarkazmas, pasityčiojimas iš išvaizdos, kalbos manieros ar asmeninių įsitikinimų.
- Užduočių ignoravimas arba jų sudėtingumo iškreipimas: darbuotojui skiriamos beprasmės arba žeminančios užduotys, arba atvirkščiai - per didelis darbo krūvis, nesuteikiant reikiamų priemonių ar informacijos.
- Grasinimai ir spaudimas: netiesioginiai ar tiesioginiai signalai apie galimą atleidimą, pareigų sumažinimą, grasinimai reputacijai ar karjerai.
Kas Dažniausiai Tampa Psichologinio Smurto Aukomis?
Psichologinis smurtas darbe gali paveikti bet kurį asmenį, tačiau kai kurios grupės susiduria su didesne rizika:
- Naujai įsidarbinę darbuotojai: neturintys įsitvirtinusios pozicijos organizacijoje dažnai tampa lengvu taikiniu.
- Kompetentingi ar išsiskiriantys specialistai: jų profesionalumas gali kelti grėsmę kitiems darbuotojams ar vadovams, todėl jie patiria pavydą ar konkurenciją.
- Darbo rinkoje pažeidžiamos grupės: mažumų atstovai, asmenys su negalia, vyresnio amžiaus darbuotojai ar emigrantai dažnai susiduria su diskriminacija ir atstūmimu.
- Tylios, intravertiškos asmenybės: tokie darbuotojai rečiau gina savo teises, nesiekia atviro konflikto, todėl tampa patogiais taikiniais smurtiniam elgesiui.
Emocinio Smurto Darbe Pasekmės
Emocinis smurtas darbe daro įtaką ne tik psichologinei būsenai, bet ir fizinei sveikatai bei profesiniam gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
- Psichologiniai padariniai: nerimas, depresija, miego sutrikimai, pasitikėjimo savimi praradimas, nuolatinė įtampa.
- Fiziniai simptomai: dažni galvos ar nugaros skausmai, širdies ritmo pakitimai, padidėjęs kraujospūdis.
- Profesinės pasekmės: produktyvumo sumažėjimas, motyvacijos stoka, klaidų gausėjimas, dažni pravaikštos.
- Socialinė izoliacija: žmogus pradeda vengti bendravimo su kolegomis, praranda ryšį su kolektyvu, jaučiasi vienišas.
- Karjeros griūtis: dėl psichologinio smurto darbe kai kurie darbuotojai pasitraukia iš organizacijos, netgi iš viso darbo rinkos.
Kaip Atpažinti Psichologinį Smurtą Darbe?
Atpažinti psichologinį smurtą darbe svarbu kuo anksčiau, nes vėluojant situacija gali blogėti. Pasikartojantys nemalonūs veiksmai, net jei jie atrodo nedideli, gali būti emocinio smurto ženklas.
Svarbūs klausimai:
- Ar jūsų darbe vyrauja nuolatinė įtampa?
- Ar jaučiatės nuolat stebimas, kritikuojamas ar vertinamas neobjektyviai?
- Ar patiriate tyčinį izoliavimą ar informacijos slėpimą?
- Ar bijote reikšti nuomonę ar siūlyti idėjas, nes baiminatės neigiamos reakcijos?
- Ar jūsų kolegos ar vadovas jus menkina, net kai pasiekiate gerų rezultatų?
Jeigu į kelis klausimus atsakėte „taip“, verta rimtai apsvarstyti galimybę, kad susidūrėte su mobingu.
Kaip Apsisaugoti Nuo Mobingo Darbe?
Apsisaugoti nuo psichologinio smurto darbe galima tiek individualiomis pastangomis, tiek pasitelkiant organizacijos mechanizmus.
Asmeniniai žingsniai:
- Veskite įrašus: užfiksuokite visus incidentus - datą, laiką, dalyvius, kas buvo pasakyta ar padaryta. Tai gali būti svarbu teisiniame procese ar skunde vadovybei.
- Ieškokite liudytojų: jei kas nors pastebėjo netinkamą elgesį - paprašykite jų patvirtinimo ar paramos.
- Pasikalbėkite su vadovu ar HR: išsakykite savo poziciją konstruktyviai ir su įrodymais.
- Naudokitės psichologo paslaugomis: daug įmonių siūlo konfidencialią emocinę paramą. Jei ne - kreipkitės į išorės specialistą.
Organizacijos atsakomybė:
- Aiški politika prieš smurtą darbe: įmonėje turi būti apibrėžti veiksmai, kurie laikomi mobingu, ir nustatytos elgesio taisyklės.
- Vidaus skundų tvarka: darbuotojai turi žinoti, kur ir kaip kreiptis pagalbos.
- Vadovų mokymai: vadovai turi būti apmokyti, kaip atpažinti ir sustabdyti smurtinį elgesį kolektyve. Čia ypač svarbūs specializuoti mobingo mokymai, padedantys suprasti psichologinio spaudimo mechanizmus ir tinkamą reagavimą į juos.
- Psichologinė parama: organizacija turėtų siūlyti galimybę darbuotojams kreiptis į emocinės gerovės specialistus.
Teisinė Apsauga Nuo Smurto Darbe Lietuvoje
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, darbdavys privalo užtikrinti saugią, sveiką ir psichologiškai palankią darbo aplinką. Psichologinis smurtas darbe prilyginamas darbo sąlygų pažeidimui.
Galimi veiksmai:
- Kreiptis į darbo ginčų komisiją: jei problema neišsprendžiama viduje.
- Informuoti Valstybinę darbo inspekciją: pateikti skundą dėl mobingo.
- Ieškoti profesinių sąjungų pagalbos: jos gali padėti ginti darbuotojo teises.
- Kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo: jeigu buvo patirtas psichologinis ar materialinis nuostolis.
Stresas: Apsauginė Organizmo Reakcija
Stresas - tai apsauginė organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Streso/įtampos (medicinos terminologijoje nervinė įtampa atitinka streso sąvoką) metu organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei. Tačiau patiriant nuolatinį stresą, kortizolis turi neigiamą įtaką smegenų veiklai.
Ar Stresas Gali Būti Naudingas?
Stresas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Neilgai trunkantis stresas net teigiamai veikia žmogų: grūdina, formuoja charakterį, brandina kaip asmenybę. Antrą kartą atsidūrus tokioje pačioje situacijoje psichinė, emocinė reakcija būna kur kas mažesnė. Tuo tarpu dažnai pasikartojantis ir ilgai užsitęsiantis stresas, toks kaip liga, artimųjų netektis, verslo žlugimas, finansinės problemos ir pan., sukelia įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus, todėl atsiranda pavojus susirgti tam tikromis ligomis (depresija, širdies ligos, Alzheimeris).
Streso Požymiai
Patyrus stresą, pirminiai kūno požymiai gali būti: dažnesnis širdies plakimas (vadinamieji širdies permušimai nuo streso), raumenų įsitempimas, dažnesnis kvėpavimas, padidėjęs irzlumas, kartais kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimas.
Stresas Darbe
Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos.
Ką galima daryti darbo aplinkoje, jog atsiradęs stresas būtų kaip įmanoma mažesnis?
- Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje. Dažnai biuruose įrengtos kondicionavimo sistemos, todėl retai kada patalpose būna gryno oro, taip pat darbo vietos apsaugotos nuo saulės spindulių, kad netrukdytų darbui kompiuteriu.
- Gerkite daug vandens. Darbo vietoje turėkite gertuvę, taip jums nereikės vaikščioti kiekvieną kartą išgėrus puodelį vandens.
- Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas. Nuolatinis blaškymasis gali kelti įtampą, o sugrįžti prie pradėtų darbų po socialinės medijos patikrinimo dažnai prireikia net 15 minučių.
- Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų (galbūt tai video žaidimai, stalo futbolas ar kt.), kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).
Streso Pasekmės
Visų pirma, dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą. Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės.
Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Jis gali jausti nuolatinį nerimą ar baimę, padidėja nevisavertiškumo jausmas, trūksta pasitikėjimo savimi, kyla nepasitenkinimas savimi ir vis didesnių reikalavimų sau kėlimas.
Netgi vaikystėje patirta didelė įtampa turi įtakos ir tolimesniam gyvenimui. Tėvų ligos, jų netektis palieka užsitęsusias gedėjimo reakcijas, sukelia nerimo sutrikimus, palaipsniui gali išsivystyti depresija. Bet kuriuo atveju užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms. Pagyvenusius asmenis dėl streso ima kamuoti nemiga, kuri neretai sukelia depresiją su skausmais, apimančiais širdies plotą, nugaros bei sąnarių sritį.
Stresas Nėštumo Metu
Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija, dažniau gali sirgti ir kitomis ligomis. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos.
Streso Valdymas: Veiksmingi Šiuolaikiniai Metodai
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime. Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.
Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai). Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.
Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.
Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
Susidūrus su stresu (būnant darbe ar namuose), turėkite kelių minučių užsiėmimą, kuris padėtų nusiraminti. Galbūt tai spalvinimas, trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis ar kita jūsų mėgstama veikla.
Maistas Ir Nervinė Įtampa
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Vitaminai Nervų Sistemai
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.
Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai.
Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Streso Įtaka Širdžiai
Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
Širdies Permušimas
Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujo Spaudimas
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Mažakraujystė
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.
#
tags: #psichologine #itampa #darbe #simptomai