Netinkamas paauglio elgesys: efektyvūs patarimai tėvams ir pedagogams

Paauglystė - sudėtingas laikotarpis tiek vaikams, tiek jų tėvams. Tai laikas, kai vaikai patiria didelius fizinius, emocinius ir socialinius pokyčius, ieško savo tapatumo ir bando atsiskirti nuo tėvų. Natūralu, kad šiuo laikotarpiu pasitaiko netinkamo elgesio, kuris gali kelti nerimą tėvams ir pedagogams. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra netinkamas paauglio elgesys, kokios jo priežastys ir kaip su juo elgtis.

Paauglystės iššūkiai ir sunkumai

Paauglystė - tai pereinamasis laikotarpis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus, apimantis 10-18 gyvenimo metus. Šiuo laikotarpiu vaikai išgyvena didelius pokyčius:

Fiziniai pokyčiai: spartus augimas, brendimas, hormonų svyravimai.
Emociniai pokyčiai: nuotaikų kaita, stiprios emocijos, jautrumas kritikai.
Socialiniai pokyčiai: noras priklausyti grupei, bendraamžių įtaka, tapatumo paieškos.
Kognityviniai pokyčiai: abstraktus mąstymas, kritinis požiūris, idealizmas.

Šie pokyčiai gali sukelti sumaištį, vidinę įtampą ir nerimą paaugliams. Jie siekia atsiskirti nuo tėvų, tapti savarankiški ir nepriklausomi, taip pat atrasti bendraamžių grupę, kuriai galėtų priklausyti. Paauglių emocijos gali dažnai ir greitai keistis, jų stiprumas nebūtinai atitinka jas sukėlusį įvykį.

Kas yra netinkamas paauglio elgesys?

Netinkamas paauglio elgesys - tai elgesys, kuris neatitinka visuomenės normų, taisyklių ar lūkesčių. Tai gali būti įvairūs veiksmai, tokie kaip:

Nepaklusnumas, maištavimas.
Agresija, pyktis, irzlumas.
Melas, vagystės.
Piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais.
Žalingas elgesys (pvz., savęs žalojimas).
Patyčios.
Socialinė izoliacija, uždarumas.
Nuotaikos svyravimai, depresija.
Mokymosi sunkumai, mokyklos vengimas.

Svarbu atsiminti, kad vienkartinis netinkamas elgesys nebūtinai reiškia, kad paauglys turi problemų. Tačiau, jei toks elgesys kartojasi, tampa nuolatiniu ir trukdo paauglio socialinei, akademinei ar emocinei gerovei, būtina kreiptis į specialistus.

Taip pat skaitykite: Vaikų depresijos priežastys ir gydymas

Netinkamo elgesio priežastys

Netinkamas paauglio elgesys gali būti sąlygotas įvairių veiksnių:

Biologiniai veiksniai: hormonų svyravimai, smegenų vystymasis.
Psichologiniai veiksniai: tapatumo paieškos, žema savivertė, emociniai sunkumai, stresas, traumos.
Socialiniai veiksniai: bendraamžių įtaka, šeimos problemos, socialinė atskirtis, patyčios, neigiama aplinka.

Paaugliai dažnai vieni skausmingai ieško atsakymų į klausimus: kas aš esu ir kuo aš būsiu? Kas man svarbu? Ką turiu nuveikti savo gyvenime? Kuo aš skiriuosi nuo kitų? Kuo aš ypatingas?

Kaip elgtis su netinkamu paauglio elgesiu?

Svarbiausias dalykas, bendraujant su paaugliu, tai sugebėjimas klausytis. Geras klausytojas neskuba vertinti, patarti ar ištaisyti, įterpti savo nuomonę. Daug svarbiau visa esybe - žodžiais, gestais, mimika, kūno poza ir balso tonu perduoti žinią, kad jūs girdite, ką jums sako ir stengiatės suprasti, kokius jausmus slepia tariami žodžiai. Susidomėjimą, dėmesingumą išreiškia ir palinkusi, „atvira“ kūno poza. Kalbantis reikėtų pasisukti į vaiką, stengtis, kad akys būtų viename lygyje. Paskatinimą ir padrąsinimą kalbėti rodo palinkusi poza, galvos linktelėjimas, akių kontaktas ir neutralūs žodiniai intarpai: „Suprantu“, „Matau“, „Aha“, „Tai įdomu“, „Papasakok daugiau“.

Štai keletas patarimų tėvams ir pedagogams, kaip elgtis su netinkamu paauglio elgesiu:

Būkite supratingi ir empatiški. Stenkitės suprasti paauglio jausmus ir išgyvenimus. Parodykite, kad jums rūpi ir kad esate pasiruošę padėti.
Klausykite atidžiai. Leiskite paaugliui išreikšti savo mintis ir jausmus be pertraukimų ir vertinimų. Stenkitės suprasti jo perspektyvą.
Kalbėkite atvirai ir sąžiningai. Būkite atviri apie savo jausmus ir lūkesčius. Venkite grasinimų, kaltinimų ir moralizavimo.
Nustatykite aiškias ribas ir taisykles. Paaugliai turi žinoti, ko iš jų tikimasi ir kokios bus pasekmės už taisyklių pažeidimus. Taisyklės turi būti aiškios, pagrįstos ir taikomos nuosekliai.
Skatinkite savarankiškumą ir atsakomybę. Leiskite paaugliui priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tai padės ugdyti jo pasitikėjimą savimi ir savarankiškumą.
Palaikykite teigiamus santykius. Skirkite laiko bendravimui su paaugliu, domėkitės jo gyvenimu, pomėgiais ir draugais. Parodykite jam, kad jį mylite ir vertinate.
Ieškokite pagalbos. Jei jums sunku susitvarkyti su paauglio elgesiu, kreipkitės į specialistus: psichologą, psichoterapeutą, socialinį darbuotoją.

Ko vengti bendraujant su paaugliais

Pradėsime nuo to, kas yra neveiksminga, bendraujant su paaugliais.

Taip pat skaitykite: Įrašai ir visuomenės stigma psichologijoje

Grasinimas: „Pabandyk dar kartą nepareit namo…“, „Neisi ruošt pamokų, pasakysiu tėvui“, “Daryk kaip sakiau arba tau bus…“. Grasinimas sukelia pyktį, priešiškumą ir įžeidžia, be to, skamba kaip iššūkis ir kvietimas blogai elgtis. Tokie perspėjimai dažnai tampa nepageidaujamo elgesio priežastimi. Juos vartodami suaugę parodo vaikams, kad ir toliau tikisi iš jų blogo elgesio. Paaugliai ypač nori būti drąsūs ir nepriklausomi. Jei grasinimai naudojami labai dažnai, vaikai visiškai nustoja į juos kreipti dėmesį. Taip tėvai patys save įvaro į kampą ir yra priversti imtis veiksmų, sugalvoti naujų, baisesnių bausmių.
Paliepimai, įsakinėjimai: „tučtuojau liaukis“, „kad daugiau negirdėčiau“ ir panašūs posakiai, kuriais parodome savo valdžią, viršenybę. Šio tipo teiginiai rodo tėvų nenorą įsiklausyti į paauglio nuomonę, įsigilinti į problemą.
Kritika. Ji gali būti grubi („tu nemoki“, „esi negabi“ ir pan.) ar subtilesnė („aš tau padėsiu“, „duok padarysiu greičiau“). Abiem atvejais vaikas jaučiasi nepilnavertis, supyksta, nusivilia savimi. Blogiausia, kai kritikuojame ne konkretų elgesį, bet apibendriname ir klijuojame etiketę visai asmenybei. Pav. sakome „tu nemandagus“, vietoj tiesaus konkretaus įvardinimo: „man nepatinka, kai pertraukiamas pokalbis“… Svarstant problemas reikėtų apsiriboti nepageidaujamo elgesio, o ne asmenybės bruožų aptarimu. Kai kurie tėvai tikisi, kad kritikuodami paskatins vaiką geriau elgtis, tačiau dažnai nutinka priešingai. Nuolat kritikuojamas vaikas nepasitiki savimi, nusivilia savo santykiais su tėvais.
Vertinimas, pravardžiavimas, įžeidinėjimas (“taip pasielgti gali tik idiotas”, “ko sėdi išsižiojęs kaip varna”, „esi tiesiog kvailys“, „nieko apie tai nesupranti“). Etikečių klijavimas rodo mūsų nepagarbą kitam žmogui. Tokie apibūdinimai gali tapti save išpildančia pranašyste, kai žodis tampa kūnu.
Vengimas, raminimas, linksminimas („pamiršk visa tai“, „nematau jokių problemų“, „nėra apie ką čia kalbėti“, „nekreipk į tai dėmesio“, „gyvenimas per trumpas liūdėti“;“baik ašaroti, geriau nueik į diskoteką“). Suaugę, turintys didelę gyvenimo patirtį, sugeba įžvelgti perspektyvą ir į daugelį dalykų - išsiskyrimų, praradimų ir kitų likimo smūgių, kurie tokie svarbūs paaugliams, žiūri paprasčiau. Tačiau neverta primygtinai siūlyti savosios patirties paaugliui, teigiant, kad šis perdaug sureikšmina draugo išsikraustymą į kitą rajoną ar nelaimingą pirmąją meilę. Panašūs teiginiai tik rodytų nesupratimą, problemų, kurios kitam žmogui labai reikšmingos, supaprastinimą.
Patarinėjimas („kodėl nedarei to ar ano?“, „Reikėjo…“, „Aš tavo vietoje būčiau daręs…“, „O tu imk ir pasakyk jam…“, ) Patarinėjimas kartais atrodo geras pagalbos būdas problemų turinčiam žmogui, tačiau kartais jis yra ir labai netinkamas. Patariant atsakomybė už problemos sprendimą perkeliama patarėjui. Jei paauglys pasielgs taip, kaip jūs jam patarėte, ir jam nepasiseks, kaltas būsite jūs. Be to, patarinėjimas neretai apriboja paauglio galimybes pačiam išspręsti problemą ir įveikti sudėtingą situaciją, pasijusti sėkmingu ir sugebančiu. O juk paaugliai taip siekia būti savarankiški ir nepriklausomi. Mūsų patarimai perduoda vaikui žinią, kad jis yra mažas, nepatyręs ir nesugebantis pats nuspręsti.
Lyginimas („tavo brolis tai padarė žymiai geriau“, „tu visada kaip tėvas“); Kartais tėvai lygina vaikus tarpusavyje, nes įsivaizduoja, kad tokiu būdu jie aktyvina abiejų pastangas. Tačiau dažniausiai pasiekiama priešingų rezultatų -vaikas užleidžia vietą sėkmingesniam varžovui ir iš nusivylimo gali pasukti priešinga kryptimi.
Gėdinimas („kaip tau negėda?“, „Aš tavo vietoje bijočiau į akis pasižiūrėti). Jei patys tėvai, prieš gėdindami prisimintų, ką galvojo patirdami savo paauglystės gėdingas situacijas, jie tikriausiai atsisakytų šio metodo, nes gėda jaučiantis žmogus nori kuo greičiau dingti, pabėgti.
Kvotimas, tardymas („ko jūs ten ėjote?“, „Kas tau tai sakė?“, „Kodėl taip vėlai grįžai?“ „Kodėl tu taip elgiesi?“). Žinoma, kartais būtina paklausti, tačiau už klausimų dažniausiai slypi noras kontroliuoti arba smalsumas. Paaugliai tai jaučia ir priešinasi užsisklęsdami.
Išpūsti, apibendrinti patarimai („tu - genijus“, „nuostabus darbas“, „tu pats protingiausias“) Vaikas, kuris girdi tokius pagyrimus, pamažu ima abejoti jų nuoširdumu, ir nusivilia savimi supratęs, kad yra nuostabus, kaip ir visi kiti… Kita išpūstų pagyrimų blogybė yra ta, kad juos girdėdamas vaikas iš tikrųjų nieko nesužino apie savo darbą ir save. Todėl reikėtų konkrečiai įvardinti, ką matote ir pastebite. Pav., „matau švariai išplautas grindis“, „tu šiandien labai man pagelbėjai, pažaisdamas su savo jaunesniuoju broliu“.
Pamokslavimas, moralizavimas (“doras žmogus taip nesielgia”, “tavo pareiga gerai mokytis”, „privalai gerbti vyresniuosius“). Iš šių aukštų frazių paauglys nieko naujo nesužino. Jos dažniausiai sukelia susierzinimą ar nuobodulį.

Efektyvus bendravimas su paaugliais

Efektyvus bendravimas su paaugliais yra pagrįstas pagarba, pasitikėjimu ir atvirumu. Svarbu rimtai ir pagarbiai žvelgti į paauglio asmenybę ir nelyginti savęs paauglystėje, aiškinant, kaip jūs darydavote, elgdavotės, nes jūs ir jūsų vaikas yra skirtingi žmonės skirtingose aplinkose. Taisykles ir svarbius šeimos sprendimus priimkite kartu, šeimos susirinkimuose, nes kiekvienas dalyvaujantis prisiims atsakomybę už tai, ką susitarėte.

Priimkite paauglio kritiką, nebijokite diskutuoti ir svarbiausia - argumentuoti. Vienas labiausiai netinkančių argumentų paaugliui: „Nes aš taip pasakiau“.. Svarbu savo pavyzdžiu parodyti tai, ko reikalaujate, laikykitės savo pažadų bei susitarimų. Esant reikalui, parodykite, kad netinkamas elgesys turi savo pasekmes. Duokite šiek tiek laisvės, kad galėtų ieškoti, bet rodydami meilę priminkite, kad visada saugu sugrįžti į namus, net jei ir ne viskas pasisekė. O svarbiausia, nuolat prisiminkite, ką patys patyrėte būdami panašaus amžiaus.

Patyčių prevencija ir stabdymas

Lietuvos patyčių rodiklis yra vienas aukščiausių Europoje - daugiau nei ketvirtadalis paauglių patiria patyčias, parodė Vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimas. „Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė įsitikinusi, kad viena didžiausių problemų yra patyčių normalizavimas. Tose bendruomenėse, kur problema yra neigiama, labai didelė tikimybė, kad vaikai kenčia neturėdami paramos ir negalėdami gauti tinkamos pagalbos, todėl labai svarbu reaguoti į patyčias ir edukuoti mokyklų bendruomenes.

„Vaikų linijos“ konsultantai dažnai girdi vaikų nusiskundimus dėl „nematomų“ patyčių, suaugusiųjų reakcijos stokos ir kad netinkamas elgesys yra pačio vaiko kaltė.

Štai keletas rekomendacijų, kaip elgtis paaugliams, mokytojams ir tėvams patyčių atveju:

Taip pat skaitykite: Nemiegantis kūdikis naktį

Atpažinti patyčias. Pasikeitusi paauglio emocinė būklė, kitokia elgsena, noras socialiai izoliuotis, uždarumas, staigūs nuotaikos svyravimai, nerimas, depresija ar slapukavimas gali rodyti, kad kažkas vyksta jo gyvenime. Todėl būtina reaguoti ir kviesti paauglį pokalbio.
Kreiptis pagalbos į suaugusiuosius. Suaugusieji mokykloje ir namie vaidina labai didelį ir svarbų vaidmenį patyčių sustabdyme. Mokykloje pirmiausia mokytojams, o ir kitiems mokyklos darbuotojams tenka atsakomybė atpažinti ir reaguoti į patyčias, namuose tėvai turėtų atkreipti dėmesį į pakitusį vaiko elgesį ar emocinę būseną.
Kalbėtis su paaugliu. Jeigu tėvai įtaria galimas patyčias mokykloje, labai svarbu, kad jie pasikalbėtų su paaugliu, tačiau pokalbiui reikėtų pasiruošti. Pirmiausia, apgalvokite pokalbio eigą, raskite tinkamą laiką ir vietą, kad pokalbis būtų kiek įmanoma privatus. Pokalbio pradžioje yra labai svarbu aiškiai įvardinti, kodėl nusprendėte, jog yra kažkoks pokytis vaiko gyvenime ir jam yra kažkas negerai.
Imtis tolimesnių veiksmų. Susirinkite visus faktus apie tai, kas vyksta, ir kreipkitės pagalbos į kitus suaugusiuosius mokykloje. Jeigu išgirdote faktą, kad iš jūsų vaiko tyčiojamasi, neskubėkite ir išsiaiškinkite visą situaciją: kas tyčiojasi, kada tai vyksta, ar vaikas kažkam apie tai yra sakęs mokykloje, ar mokytojai žino, ar reagavo ir pan. Ir paklauskite paauglio „Aš norėčiau padėti, kaip galėčiau tau padėti“. Labai svarbu suderinti veiksmus su pačiu paaugliu ir atsižvelgti į jo norus. Tuomet jau elgtis pagal situaciją ir pagalvoti, kaip reikėtų elgtis, kokius kitus suaugusiuosius pasitelkti.
Nuolat edukuoti visą mokyklos bendruomenę. Prevencinėje patyčių programoje turi dalyvauti visi mokyklos bendruomenės nariai: mokytojai, administracijos darbuotojai, ūkinės dalies darbuotojai, moksleiviai, tėvai. Privaloma visus mokyti atpažinti ir reaguoti į patyčias, atskirti vienkartinį konfliktą ir pasikartojantį netinkamą elgesį.

tags: #ka #daryti #kai #paauglio #elgesys #netinkamas