Geros mergaitės sindromas - tai psichologinis konstruktas, apibūdinantis tam tikrą elgesio modelį, kuris dažnai pasireiškia moterims ir mergaitėms. Šis sindromas pasižymi nuolatiniu noru įtikti kitiems, baimę sukelti konfliktus, sunkumus pasakyti „ne“ ir tendenciją aukoti savo poreikius dėl kitų. Šiame straipsnyje gilinamės į šio sindromo priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus.
Elektros Kompleksas ir Mergaičių Raida
Mergaičių psichologinė raida yra sudėtingas procesas, kuriam įtakos turi įvairūs veiksniai. Pagal psichoanalitines teorijas, mergaitė, pastebėjusi, kad neturi varpos ir dėl to besijaučianti ne tokia vertinga, gali imti pykti ant mamos, kad ši ją pagimdė „su defektu“. Suprasdama, kad tėtis yra kitoks, turi tai, ko jai pačiai trūksta, pradeda šlietis prie tėčio, įsimyli jį, nori, kad tėčio meilė priklausytų tik jai vienai. Realybėje mergaitės meilę tėčiui galime matyti iš jos noro kuo daugiau laiko praleisti su tėčiu, puoštis, siekiant jam patikti, kartais mergaitės labai atvirai koketuoja, gali sakyti, kad su mama neįdomu, nori visą laiką būti tik su tėčiu, gyventi kartu su juo, be mamos, ir panašiai. Situaciją, kai mergaitė įsimyli tėtį ir konkuruoja su mama, Z. Froidas pavadino moteriškuoju Edipo kompleksu. Tik vėliau jo mokinys, analitinės psichologijos pradininkas Karlas Gustavas Jungas pasiūlė terminą „Elektros kompleksas“. Literatūroje galima sutikti abu pavadinimus, nors dažniau vartojamas Z. Froido terminas.
Mergaitės Elektros kompleksą išgyvena kiek kitaip nei berniukai: sėkmingos raidos atveju berniukams daugiau būdingas „santykių išsiaiškinimas“ su tėčiu ir mama, pereinant į kitą raidos stadiją. Mergaitėms šis raidos etapas nesibaigia taip aiškiai ir apibrėžtai, nes jų santykiai su tėčiu ir mama nėra tokie aiškūs ir apibrėžti kaip kad berniukų atveju (nėra taip lengva su mama ir konkuruoti, ir tuo pat metu draugauti!). Todėl tėčio dėmesio siekimas ir konkurencija su mama gali išlikti ir ilgiau, ir tai nebūtinai reiškia, kad vyksta kažkas ne taip. Kaip ir berniukams, sėkmingai įveiktas šis raidos etapas mergaitėms padeda suvokti, kad ne visada norai gali būti įgyvendinti, kad gyvenime kartais tenka išgyventi pralaimėjimą bei nusivylimą. Be to, būtent šiuo amžiaus tarpsniu vaikai iš diadinių santykių (tai yra, kai ryšys kuriamas tarp dviejų žmonių - mamos ir vaiko, tėčio ir vaiko) pereina į triadinius (kai ryšys kuriamas tarp trijų žmonių: abiejų tėvų ir vaiko), mokosi, kaip reikia konkuruoti, suderinti meilę ir pyktį, tinkamai kovoti dėl dėmesio sau.
Motinos Įtaka ir Moteriškumo Suvokimas
Kalbant apie mergaičių raidą, nuolat kartojama, kaip svarbu pačiai mamai mėgautis savo moteriškumu - juk dukra tapatinasi su mama ir iš jos mokosi, kaip save vertinti. Toks požiūris neretai perduodamas iš kartos į kartą, pavyzdžiui, jei mergaitės močiutė jos mamai perteikė suvokimą, kad būti moterimi yra vargas, „trijų namų kampų laikymas“, besikartojantys nėštumai ir gimdymai arba kontraceptinių priemonių vartojimas su visomis susijusiomis pasekmėmis, nuolatinis „tarnavimas vyrui“ ir desperatiškas bandymas suderinti motinystę su karjera - trumpai tariant, kad moters dalia yra sunkus gyvenimas, be abejo, minėta mama greičiausiai nesidžiaugs savo moteriškumu ir tokį požiūrį nesąmoningai perteiks dukrai.
Ką daryti? Jei jaučiate, kad jums sunku didžiuotis tuo, jog esate moteris, galbūt iki šiol drovitės savo impulsų ir patyrimų, susijusių su seksualine sritimi - ir jums, ir jūsų vaikams būtų naudinga, jei kreiptumėtės pagalbos į psichoterapeutą.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Neįveiktas Elektros Kompleksas ir Priklausomybė nuo Mamos
Kaip jau minėjome, mergaitėms Elektros kompleksą išgyventi sudėtingiau nei berniukams, ir dažnai jis lieka iki galo neužbaigtas, nes mergaitei tenka derinti savo konkuravimą su mama ir baimę, kad konkuruodama ji mamą praras. Jei mama nuvertina dukrą - dažniausiai taip nutinka, kai mama nesidžiaugia gimusia mergaite, nes tikėjosi susilaukti sūnaus ar kai dukra neatitinka mamos įsivaizduojamo „geros dukros“ įvaizdžio (o taip dažniausiai būna, kai pernelyg susitelkiame į savo svajones, nes realybė kitokia nei fantazijos). Todėl dažnai bara, kritikuoja - tuomet mergaitė gali ne konkuruoti su mama, kaip tai „priklausytų“ pagal raidos etapus, bet išlaikyti savo ankstyvąjį prisirišimą ir likti nuo mamos priklausoma, bijoti prarasti mamą.
Verta žinoti, kad vaikai augdami į savo psichiką integruoja tokį mamos paveikslą, kokį jį kasdien mato: jei mama yra mylinti, suprantanti, atliepianti poreikius - dukros (ar sūnaus) psichikoje atsiras vidinė mylinti ir prieinama „mama“, kuri nuramins mergaitę ar berniuką, jai (jam) išgyvenant liūdesį, pyktį, nusivylimą ar kitus stiprius jausmus. Jei mama yra pernelyg griežta, šalta - vaiko psichikoje susiformuos toks mamos paveikslas, kuris greičiausiai negalės nuraminti, ir teks ieškoti paguodos kur nors išorėje: guostis draugams, galbūt pradėti vartoti psichiką veikiančias medžiagas arba daug valgyti.
Ką daryti? Sėkmingai vaikų raidai svarbūs visi etapai: jei kuris nors neįveikiamas, problemos tęsiasi ir toliau, kartais stabdydamos vėlesnius raidos etapus, nes vaiko psichika vis bando išspręsti „skausmingus taškus“. Jūsų santykis su dukra ir požiūris į dukrą svarbus nuo pat mažylės pirmųjų gyvenimo mėnesių, ir jei jums sunku priimti, kad turite būtent tokią dukrą, kokią turite - tai būtina kuo greičiau išspręsti, kad mergaitė galėtų darniai augti toliau. Pabandykite pamilti tą vaiką, kurį turite: pastebėkite teigiamus dukros bruožus, girkite ją girdint jai pačiai ir kalbėdama su aplinkiniais, nekritikuokite - bent jau girdint vaikui, o geriausia, kad ir apskritai kritiką apribotumėte. Jeigu sunku tai pakeisti - kreipkitės į psichoterapeutą, kuris padės suprasti, kodėl jums taip sunku priimti savo vaiką.
Tėvo Įtaka ir Dukters Seksualumo Formavimasis
Jei mama dukros koketavimą su tėčiu vertina rimtai ir nesupratingai, bara už tai mergaitę, pyksta, jei dukra jai bando parodyti savo pyktį ar konkuruoja - tai gali sustiprinti mergaitės nerimą, kad dėl savo „meilės romano“ su tėčiu ji praras mamos meilę. Reikėtų nepamiršti, kad dukros žodžiai apie tai, kad jūsų nemyli ar nori būti tik dviese su tėčiu, be mamos, nereiškia, kad taip yra iš tikrųjų. Nepriimkite mergaitės žodžių asmeniškai! Net jei dukra atvirai pyksta ant jūsų, įvairiausiais būdais rodo, kad tėtis jai svarbesnis ir reikšmingesnis - neatstumkite jos. Ko mergaitei šiuo laikotarpiu reikia - tai užtikrinti, kad ją mylite, ir jos pyktis ar meilė tėčiui jūsų meilės neatšaldo. Greičiausiai pastebėsite ir tokių epizodų, kai ji ateina pas jus pasiguosti ar pasidalinti savo džiaugsmu.
Laikotarpis, kai mergaitė koketuoja su tėčiu, rodo, kad jis jai svarbiausias - sudėtingai išgyvenamas ne tik dukrai ir mamai, bet ir tėčiui. Jeigu tėtis pernelyg įsitraukia į flirtavimą su dukra, net gundo ją (daugeliu atvejų turimas galvoje psichologinis, ne fizinis, gundymas) - tai gali itin sudirginti mergaitę ir perdėtai sustiprinti jos seksualumą, dėl to gali susiformuoti tokie charakterio bruožai, kurie skatina merginas ir moteris gyvenime visko siekti per gundymą ir seksualinius santykius. Tuo pat metu mergaitė ima jausti kaltę prieš mamą ir tam, kad išvengtų šio jausmo, gali visiškai atsitraukti nuo bendravimo su ja. Jei tėtis labai kritiškas, šaltas arba dažnai nebūna namuose - mergaitė jį gali arba labai idealizuoti, arba priimti jo nebuvimą ar kritiškumą kaip bausmę.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Ką daryti? Pasistenkite ramiai reaguoti į dukros koketavimą, prisiminkite, kad tai - normali raidos dalis. Nebauskite jos ir nepašiepkite, nekritikuokite. Stenkitės skirti mergaitei dėmesio, tačiau vis parodant ir pasakant (ir pačiam sau tą nuolat primenant), kad jūsų gyvenimo partnerė yra žmona, o ne dukra. Kartais tėčiai linkę manyti, kad visas vaikų problemas geriausiai gali išspręsti mamos, ypač dėl to, kad pirmuosius dvejus-trejus metus dažniausiai taip ir būna. Vaikui sulaukus trejų metų, situacija pasikeičia, todėl reikėtų šio laikotarpio nepražiopsoti ir neprasėdėti darbe ar užsiėmus kitais reikalais: tai laikas, kai jūs esate labai reikalingi, be jūsų raida negali sklandžiai įvykti.
Per Stipri Meilė ir Santykių Sutrikimai
Pernelyg stipri meilė tarp žmonių gali sukelti įvairių problemų asmeniniuose santykiuose. Žmonės prisiriša vienas prie kito ir vadina santykius meile, bet jiems kylantys jausmai meilės neprimena. Tai gali būti sutrikimai, bejėgiškumo būsenos, noras gelbėti ar rūpintis partneriu. Reikia mokėti sveikai mylėti save ir artimą.
Kartais pusiausvyros nėra. Per stipriai dažniau myli moterys, tai moterų problema. Pasitaiko vienas kitas vyras, bet tipiška, kad moteris susižavi kokiu nors vyriškiu, tai būna kaip žaibas iš giedro dangaus. Dažnai greitai paaiškėja, kad vyras turi rimtų problemų, susijusių su alkoholiu, lošimais, smurto naudojimu artimoje aplinkoje, gal finansinių bėdų, žlugusių santuokų ir kitų destruktyvių dalykų. Ji vis daugiau savo gyvenimo aukoja tiems santykiams, o vyras ima nuo jos tolti. Tokia dinamika dažnai pasitaiko. Galiausiai įvyksta taip, kad moteris peržengia kažkokią ribą, įvyksta vienokia ar kitokia nelaimė. Tai gali būti savo pinigų paaukojimas vyrui, buto praradimas, nesėkmingas noras susilaukti vaikų. Taip pat bandymai gelbėti vyrą iš sudėtingų situacijų, susijusių su priklausomybėmis ir pan.
Tokie santykiai skirtingi. Gali būti labai sunkių atvejų, moteris turi daug panašių santykių ir jie vis blogesni. Gali būti ir ne tokie sudėtingi, moteris tiesiog nelaiminga, daug ką aukoja, yra pasimetusi, nesidžiaugia gyvenimu. Gyvenime nuolat leidžiamės į mainus: kai duodi, bet ir gauni atgal, vyksta apykaita.
Vaikystės Patirtys ir Santykių Modeliai
Turbūt, kaip ir viskas, tai prasideda vaikystėje. Į tokius santykius įsitraukusios moterys yra kilusios iš disfunkcinių šeimų, kuriose taip pat vyravo sutrikęs santykių modelis. Būdingas bruožas yra tai, kad tuose santykiuose arba nebūdavo tėvo, arba jis būdavo, bet labai destruktyvus - gerdavo, namuose keldavo dramas, naudodavo smurtą ir pan. Jei tėvo paveikslas toks sudėtingas, moteriai sunku įsisąmoninti, koks tas santykis. Pasitaiko ir sutrikusių santykių su mama. Tai reiškia, kad mama mergaitei yra emociškai neprieinama. Ji gali būti arti, bet ne emociškai. Tokia mama domisi viskuo, išskyrus augančia dukra. Mergaitė negauna besąlygiškos motiniškos meilės, kurią turėtų gauti, jos savivertė susvyruoja, ji neturi pasitikėjimo savimi ir savasties branduolio.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Tokiu atveju gali atsirasti priklausomybių nuo alkoholio ar narkotikų. Gali pasireikšti valgymo sutrikimų, kai vartojama daug nenaudingų, kenksmingų produktų. Galimi ir atsitiktiniai seksualiniai santykiai.
Tai tokie sadistiniai, mazochistiniai santykiai. Kyla intensyvūs meilės ir neapykantos jausmai. Jiems būdingas seksualinis susijaudinimas, susižavėjimas, aistra, bet taip pat - neapykanta ir smurtas. Tai toksinis kokteilis, būdingas dramatiškiems santykiams. Išgyvenami euforiški meilės periodai, bet jie trumpi. Po to seka ilgesni smurto, pykčio, nesusikalbėjimo, destruktyvaus elgesio periodai. Tokie dramatiški jausmai svyruoja nuo euforijos iki depresijos, bejėgiškumo, agresyvumo ir pykčio. Šis svyravimas ir yra ta drama, kuri prikausto vieną žmogų prie kito.
Kultūriniai Aspektai ir Pagalbos Ieškojimas
Lietuviška kultūra skatina tokių santykių vystymąsi. Tik dabar pradedama kalbėti apie smurtą prieš vaikus ir pan. Tik dabar visuomenė įvardija skaudulius, kurie yra seniai. Kiek vyresnės kartos žmonės beveik visi vaikystėje buvo mušti. Jie auklėti būdu, kad neva tas pats žmogus gali ir mylėti, ir skriausti. Tas meilės ir neapykantos kokteilis atsinešamas iš vaikystės.
Tai pasąmoningas modelis, kuris verčia kartoti tuos santykius. Vienas iš būdų keistis yra psichoterapija. Juolab kad psichoterapeutas yra tarsi veidrodis, atspindintis jausmus, kuriuos žmogus išstumia. Kreiptis į psichoterapijos specialistus gali būti brangus dalykas. Tokiu atveju galima ieškoti pigesnės - grupinės psichoterapijos. Ji efektyvi, kai norima keisti tarpasmeninius santykių modelius. Jei ir grupinė terapija per brangi, galima skaityti psichologines knygas, ieškoti pagalbos jose. Yra galimybė patiems kurti savitarpio pagalbos grupes, kurios nieko nekainuoja.
Moterys, kurios myli per stipriai, linkusios būti geromis mergaitėmis. Jos mano, kad pakeis partnerį ir viskas susiklostys laimingai. Tačiau buvimas gera mergaite dar nieko nepakeitė. Žinoma, gėris gali pakeisti blogį, bet buvimas gera mergaite labiau panašus ne į gėrio kūrimą, o sustabarėjusį elgesį. Tokiuose santykiuose gali vyrauti didelis dvasinis skausmas. Todėl ir reikia pagalbos, tai įvardijama kaip priklausomybė.
Esu už tai, kad žmonės skaitytų psichologinę literatūrą, kad ir kokia ji būtų. Tai geriau nei nedaryti nieko. Visada naudinga ieškoti kažko, kas artima, primena tavo istoriją. Siūlymai atgauti savigarbą ir susiimti nėra geri, nes jos negali to padaryti. Tokiu atveju moteris yra praradusi savo savasties jausmą, ji negali sustoti. Visada patarčiau spręsti savo galva. Nereikia naudotis patarimais, jei jie atrodo keisti, reikalauja jėgų. Mes turime neblogą, sveiką nuovoką, kuri leidžia mums suprasti, ar kažkoks dalykas tinka, ar ne. Žema savivertė susijusi su meilės vaikystėje trūkumu. Nepakankamai mylėtas vaikas nemoka mylėti ir vertinti savęs. Savivertė formuojasi iš dviejų šaltinių - to, ką mes patys manome apie save, ir to, ką apie mus mano artimieji.
Patarimai Tėvams ir Paaugliams
Galiu tik paprašyti visų mamų - būkite su savo vaikais, neaukokite motinystės dėl karjeros, ypač pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Dabar visi dirba kaip išprotėję, bet ateina laikas, kai reikia būti su savo vaiku. Vaikas turi jausti, kad jis yra prioritetas, nesvarbu, ar ruošiama vakarienė, ar kartu atliekami namų darbai, ar tiesiog sėdima šalia.
Šiandien 14-18 m. paauglės turi būti ambicingos, protingos, darbščios, aktyvios, dailios ir seksualios, sėkmingos ir visų mylimos. Jos turi puikiai mokytis, įstoti į geriausius universitetus, nors į priekį jas gena negailestinga savikritika ir nesėkmių baimė. Šiuolaikinės merginos atrodo laimingos ir labai daug pasiekusios, bet iš tikrųjų jos jaučiasi pervargusios ir nevisavertės. Jos nerimauja, kad nėra pakankamai geros, gėdijasi savo kūno, įklimpsta į žalingus įpročius ar net depresiją. Merginoms sunku susivokti, kas jos yra ir kas joms iš tikro svarbu.
Supermergaitės Sindromas: Nuolatinis Tobulumo Siekis
„The New York Times“ bestselerių autorės Rachel Simmons teigimu, nors šiuolaikinės merginos atrodo laimingos ir labai daug pasiekusios, bet iš tikrųjų jos jaučiasi pervargusios ir nevisavertės. Pagrindines „supermergaičių“ sindromo keliamas problemas autorė įvardija - pasitikėjimo savimi trūkumą ir per didelį, dažniausiai vienas kitam prieštaraujančių vaidmenų prisiėmimą. Šis sindromas neabejotinai vyrauja ir tarp 14-18 m. merginų Lietuvoje. Dažnai pamirštama, kad šiuolaikinės paauglės nėra „supermergaitės“, joms (kaip ir visiems) būtinas miegas, poilsis, laisvalaikis su draugais be vadovėlių ar socialinių tinklų.
Nuolatinis perfekcionizmo siekis paaugles dažniausiai priveda prie tokių fizinių problemų kaip - išsekimas, pervargimas, miego trūkumas ar nemiga, valgymo sutrikimai. Bandant pamiršti esamas problemas įsitraukiama į žalingus įpročius, atsiranda dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimas dėl miego trūkumo. Kai nebemokama bendrauti realiame pasaulyje, o tik socialinių tinklų pagalba dažnai išsivysto socialinės fobijos ir adaptacijos sutrikimai, o kai persisotinama savo veikla - perdegimo sindromas. Fizinė sveikata yra neatsiejama nuo psichinės-emocinės savijautos. Siekiant tobulumo galiausiai atsiranda apatija, tačiau kartu bandoma įrodyti sau ir kitiems - „viskas man gerai, aš tikrai sugebėsiu viską atlikti“. Kalbant apie 14-16 m. ir 16-18 m. merginas paprastai minėtos problemos nesiskiria, skiriasi tik jų gylis. Kuo ankstyvesnis paauglių amžius, tuo lengviau „uždaryti perfekcionizmo ratą“, tačiau kuo ilgiau laukiama, delsiama kreiptis pagalbos ar keisti savo įpročius, tuo labiau problemos gilėja.
Konkurencija ir Socialinių Tinklų Įtaka
„Supermergaičių“ arba perfekcionizmo kultas labiau kyla iš pačių merginų nuostatų ir tarpusavio konkurencijos. Jeigu grįžtume dvidešimt metų atgal irgi susidurtume su paauglių konkurencija siekiant būti geresne, gražesne, stilingesne ar lieknesne. Anksčiau didesnę paskatą varžytis tarpusavyje jaunimas gaudavo iš žiniasklaidos - žurnalų, TV laidų ar žinomesnių žmonių. Atsiradus socialiniams tinklams žiniasklaidos įtaka sumažėjo, tačiau konkurencija tapo didesnė, platesnė. Tarpusavyje jau gali varžytis visos merginos, nepaisant savo žinomumo ar socialinio statuso, visa tai leidžia šiuolaikinė socialinė žiniasklaida. Ji atveria platesnes ir greitesnes galimybes išreikšti save, atskleisti savo talentą pasauliui ar tapti labiau matomai negu anksčiau.
Kaip pastebi knygos autorė R. Simmons atsirado naujos sėkmingo gyvenimo taisyklės. „Socialinė žiniasklaida padeda merginoms išlaikyti daug tapatybių: sportininkės, mokslininkės, grožio karalienės, vakarėlių liūtės, geriausios draugės ir t. t. Visa tai reikia įsprausti į tą pačią dvidešimt keturių valandų parą, net jei labai sunku,“ - rašoma knygoje.
Būtent tėvai, atstovaudami „blaivų protą“ savo vaikų gyvenime, gali padėti dukroms nepasiduoti supermergaičių kultui, kalbėdamiesi apie socialinės žiniasklaidos pasaulio tikrumą ir netikrumą, galimą pagalbą ir žalą, pateikdami pavyzdžių iš savo gyvenimo, bei sustiprindami mergaičių pasitikėjimą savimi net ir tokiais paprastais posakiais kaip - palauk, sustok, esi gera tokia, kokia esi.
Nors socialiniai tinklai šiandien yra ypač populiari komunikacijos priemonė tarp jaunimo knygos autorė kalba apie jų keliamas psichologines ir emocines grėsmes. Natūralu, kad socialiniuose tinkluose slypinčios psichologinės ir emocinės grėsmės nebuvo numatytos iš anksto, nes tai - šalutinis vartotojų produktas.
Remdamasi savo psichologinio darbo praktika sakyčiau, kad tokios problemos kaip priklausomybė, prarastas pasitikėjimas savimi ir patyčios, įžvelgiamos socialiniuose tinkluose, yra išpūstos. „Vaikų linijos“ tyrimo duomenimis, kuris buvo atliktas 25 Europos šalyse, rezultatai rodo, kad patyrusių patyčias internete Lietuvos mokinių procentas yra mažesnis už bendrą šalių vidurkį ir siekia 5 proc. Tačiau patyčių, vykstančių elektroniniame ir realiame gyvenime, paplitimo rodiklis mūsų šalyje yra gana aukštas lyginant su kitomis šalimis - net 19 procentų. Taigi, kol kas Lietuvoje labiau reikėtų atsižvelgti į realų gyvenimą, žinoma, nepamirštant analizuoti, kokios grėsmės iš jo persikelia į virtualų pasaulį ir socialinius tinklus.
Kita vertus, paaugliui patiriant patyčias, nepasitikint savimi, nežinant, kaip užkalbinti žmogų su kuriuo norėtum draugauti, socialiniai tinklai tampa saugiu pasauliu, į kurį jis įsitraukia, kartais net susikurdamas „naują asmenybę“. Kiekvienas kraštutinumas yra blogai, nes veda prie realaus ir virtualaus pasaulio disbalanso. Uždrausti socialinių tinklų nereikėtų, tačiau galima padėti išmokyti socialinius tinklus „dirbti“ žmonių naudai. Pavyzdžiui, kur didesnė tikimybė rasti bendraminčių mėgstančių tą patį pomėgį - realiame pasaulyje ar virtualiame? Juk virtualaus pasaulio draugą irgi galima pakviesti susitikti realybėje. Taigi, su tinkama priežiūra ir sąmoningumu socialiniai tinklai gali tapti pagalbininku „atverti“ net ir patį uždariausią paauglį.
Brandos Egzaminai ir Tėvų Lūkesčiai
Knygoje „Gera tokia, kokia yra“ taip pat analizuojamas stojamųjų egzaminų į universitetus kompleksas, kurį galėtume palyginti su visuotiniu Lietuvos moksleivių nerimu dėl brandos egzaminų. Baigiamųjų egzaminų kompleksas Lietuvoje iš tiesų realus ir tarp moksleivių pasireiškia netgi kelis metus prieš mokyklos baigimą. Mūsų visuomenėje, dažnai ir šeimoje vis dar paplitusi nuostata, kad privaloma baigti universitetą, o ne atrasti sau patinkančią specialybę, kad ir kokioje įstaigoje (aukštojo ar profesinio mokslo) ji bebūtų. Todėl daugelis paauglių pradeda jausti nuolatinį stresą ir nerimą. Kartais tai pasireiškia psichosomatiniais simptomais - galvos, pilvo skausmu, alpimu ar pykimu, ir tęsiasi iki pat mokyklos baigimo ar netgi įstojimo į universitetus. Be to, norint nemokamai studijuoti mūsų universitetuose kas pusmetį peržvelgiami pažymių vidurkiai, o tai irgi kelia įtampą jauniems žmonėms. Šios įtampos aukomis tampa ne tik išsekę nuo mokslų mokiniai, bet ir studentai, kurie įstoję į nemokamą vietą stengiasi ten išsilaikyti, nepaisant to, kad pasirinkta specialybė net nepatinka.
Vis dažniau tenka išgirsti, kad po mokyklos baigimo jauni žmonės daro pertrauką prieš pradėdami studijas. Manau, kad tėvai daro tiek, kiek įmanoma - juk visi nori viso ko geriausia savo atžaloms. Daug dirba būtent todėl, kad galėtų suteikti galimybes, kurių patys neturėjo - korepetitoriai, būreliai, naujausia technika, mokslai ir kelionės į užsienį. Be to, konkurencija egzistuoja ir tarp paauglių tėvų - pastangas suteikti savo atžalai patį geriausią gyvenimą sustiprina vaiko bendraamžių pasiekimai, kitų tėvų, bendradarbių, pažįstamų ar socialinės žiniasklaidos pateikiami pavyzdžiai.
Į konsultacijas su psichologu atvyksta vis daugiau tėvų, kurie patarimų, kaip kalbėti ir padėti savo vaikui, ieško būtent socialinėje žiniasklaidoje. Drįsčiau teigti, kad suaugusieji skiria pakankamai dėmesio savo atžaloms, stengdamiesi suprasti jų lūkesčius, baimes, nesėkmes ir emocijas. Svarbiausia tėvams nebijoti ieškoti atsakymų ar problemos sprendimų, nes būtent tuomet jie parodo, kad nėra visažiniai, taip pat turi abejonių. Taip galima sumažinti savo pačių nerimą dar prieš perduodant jį savo vaikams.
Emocinio Palaikymo Strategijos
R. Simmons knygoje „Gera tokia, kokia yra“ pateikiamos kelios naudingos emocinio palaikymo strategijos paauglius auginantiems tėvams:
- Nepamirškite, kad paauglys vis dar stebi jus.
- Rodykite silpnumo pavyzdį.
- Atminkite: ožiavimasis bet kokiame amžiuje yra ožiavimasis.
- Nedramatizuokite padėties.
- Priminkite paaugliui, kad ne viskas nuo jo priklauso.
- Abiejų pusių (jūsų ir vaiko) emocinė savireguliacija yra labai svarbi.
- Mokykite dukrą/sūnų nebijoti abejonių.
- Ugdykite tokį vaiką, kokį turite, o ne tokį, kokio norėtumėte.
Supermergaitės Vaidmens Poveikis Suaugus
Mergaitės, paauglystėje prisiėmusios supermergaičių rolę paprastai ją persineša ir į kitas sritis. Pagrindinės dėl šio perdėto perfekcionizmo kylančios problemos, tai: nemokėjimas pasiduoti ir pralaimėti, sustabdyti savęs, emocinis išsekimas, nemokėjimas pasakyti „ne“, tiek sau, tiek kitiems, nuolatinė konkurencija su kitais ir pačia savimi siekiant tobulo rezultato, nemokėjimas balansuoti tarp skirtingų vaidmenų.
Knygos ir Psichologinė Pagalba
Svarbu paminėti, kad psichologinės knygos gali būti naudingos siekiant geriau suprasti save ir savo elgesį. Pavyzdžiui, knyga „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto, ir sielos traumas“ siūlo drąsią ir novatorišką gydymo paradigmą. Joje aptariamos ne tik mokslinės žinios, bet ir realių žmonių istorijos. Knyga „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto, ir sielos traumas“ rekomenduojama visiems besidomintiems psichologinėmis traumomis, psichine sveikata ar apskritai mokslu.
tags: #psichologine #knyga #apie #gera #mergaite