Kiekvienas žmogus, susidūręs su sunkia liga, patiria didžiulį iššūkį. Tačiau, kai liga yra nepagydoma, psichologinė pagalba tampa ypač svarbi. Ji padeda susidoroti su emociniais sunkumais, išsaugoti gyvenimo kokybę ir rasti prasmę net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Baimė ir Nerimas: Natūrali Reakcija į Ligos Diagnozę
Beveik kiekvienas žmogus retkarčiais jaučia baimę susirgti kokia nors liga, ypač jei patiria ilgalaikius skausmus ar kitus nemalonius reiškinius. Kiekvienas skausmas ar pastebėtas fizinis pasikeitimas veikia dvejopai: sukelia tiesioginį nemalonumą ir verčia nerimauti dėl galimos priežasties. Kuo ilgiau neaišku negalavimų priežastis, tuo labiau didėja susirūpinimas.
Daugeliui žmonių tokie reiškiniai gali sukelti patologinę baimę - nozofobiją. Tai baimė, kad gali susirgti arba sergi kokia nors liga. Egzistuoja terminai konkrečių ligų baimei įvardinti, pavyzdžiui, kancerofobija (baimė susirgti vėžiu) arba kardiofobija (baimė turėti širdies ydą ar infarktą). Fobija dažnai prasideda nuo nemalonių ar skausmingų išgyvenimų patyrimo.
Tipiškas kancerofobiją sukeliantis išgyvenimas yra artimųjų arba gerų pažįstamų liga ar net mirtis nuo vėžio. Jeigu šis sunkus išgyvenimas sutampa su asmeniniais negalavimais, panašiais į tuos, kuriuos kentė sirgęs vėžiu žmogus, tai susidaro baiminga asociacija ir atsiranda „nuojauta“, jog toks likimas laukia ir tavęs.
Nozofobija pakeičia visą mąstyseną, jausmus ir norus. Gražiausius gyvenimo tikslus užgožia rūpestis dėl savo sveikatos. Žmogus, kankinamas baimės, eina pas gydytoją, nuodugniai išsitiria, tačiau paaiškinimas, jog visi tyrimų duomenys geri, jį nuramina tik trumpam. Jis konsultuojasi su kitais gydytojais, daro rentgeno nuotraukas, atlieka biocheminius ir kitokius tyrimus, tačiau abejonės lieka ir kankina toliau.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Nenurimdamas jis imasi tyrinėti save pats: skaito medicinos knygas, naršo medicininius internetinius puslapius, domisi specialia literatūra. Lygindamas savo simptomus su aprašomais medicinos vadovėliuose, jis susikuria savo teoriją apie jį varginančią ligą. Gilinimasis į savo kūną, pasinėrimas į negalavimų apmąstymus savo ruožtu verčia nusigręžti nuo aplinkinio pasaulio, tapti viskam abejingu.
Ligos Išgyvenimo Etapai ir Kaip Su Jais Susidoroti
Sveikata - tai žmogaus gyvybės ir būties galia. Todėl sveikatos sutrikimas, sunkios ligos diagnozė sukelia krizę, pasimetimo, sumaišties jausmą, išjudina egzistencinius klausimus. Ištikus krizei įveikti žmogui tenka sutelkti vidines jėgas ir rasti pagalbos iš šalies.
Liga, kaip netektis, išgyvenama per laiką tam tikrais etapais, nuo žinios apie diagnozę iki ligos priėmimo. Šiame kelyje dauguma žmonių patiria panašias emocines reakcijas:
Šoko būsena: Trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Žmogus tarsi sustingsta, jaučia nerealumo jausmą, lyg tai vyktų ne su juo, kaip sapne. Tokiu būdu psichika suteikia apsaugą nuo stipraus emocijų srauto.
Kaip padėti sau: Priimkite savo jausmus kaip normalią reakciją į žinią apie diagnozę. Neslėpkite jų nei nuo savęs, nei nuo kitų, dalinkitės su patikimais žmonėmis. Jei vizito pas gydytoją metu jus lydi artimas asmuo, jis gali padėti išbūti emocijas ir prisiminti svarbią informaciją.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Neigimas: Trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Žmogus gali suvokti žinią apie ligą, tačiau tikisi, kad gal tai klaida. Jis gali nepripažinti diagnozės, ieškoti kito gydytojo, kitos nuomonės, vengti pasisakyti artimiesiems.
Kaip padėti sau: Sustokite ir paklauskite savęs, nuo ko aš bėgu, ko nenoriu išgirsti, priimti, ko bijau? Kaip šioje situacijoje galiu geriausiai savimi pasirūpinti? Susirinkite kuo daugiau informacijos apie ligą, jos gydymą - žinojimas suteikia saugumo jausmą. Pabendraukite su tokia pat liga sergančiais žmonėmis. Skaitykite sėkmės istorijas.
Pyktis: Žmogus jaučiasi praradęs gyvenimo kontrolę, negalintis nieko pakeisti, kai liga griauna dabarties ir ateities planus, pyksta ant likimo, Dievo, gydytojų ir kitų sveikų žmonių, ieško kaltų, klausia „kodėl aš?“
Kaip padėti sau: Labai svarbu neslopinti jausmų, išsikalbėti apie jaučiamą pyktį, neteisybę, bejėgiškumą. Nustoti kelti neprasmingą klausimą „kodėl?“, nes pasaulyje yra dalykų, kurie nėra žmogaus pasirenkami, kontroliuojami, jie tiesiog nutinka. Užuot įsitraukus į pyktį palaikančias mintis, atjauskite save, įvardinkite savo jausmus, priimkite juos kaip neišvengiamą patirtį šiuo metu, ir pagalvokite, kas dabar palengvintų jūsų pyktį, kas padėtų pasijausti geriau.
Derybos: Žmogus stengiasi pakeisti gyvenimą ir išsiderėti sveikatą. Deramasi su Dievu, likimu, gydytojais ir savimi, žadama pakeisti savo gyvenimo būdą, būti geresniu, atlikti „kažką“, kad tik pasveikti.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Kaip padėti sau: Negalvokite apie ligą kaip apie pasekmę, atpildą, bausmę, ką būtų galima stebuklingu būdu ištaisyti. Priimkite žmogaus pažeidžiamumą, kaip gyvajai gamtai būdingą savybę. Domėkitės, ieškokite informacijos apie įvairius gydymo būdus kaip pagalbines priemones, tačiau išlaikykite kritišką mąstymą.
Depresija: Žmogus liūdi, gailisi žlugusios savo ateities vizijos, jaučiasi prislėgtas, bejėgis prieš ligą. Iki šiol gyvenimas buvęs aiškus, nuspėjamas, o dabar tvyro nežinia, laukimas, nerimas.
Kaip padėti sau: Svarbu neužgniaužti savo neigiamų jausmų ir minčių. Jei stengsitės jas išstumti, jos sugrįš kitais būdais - per kūno pojūčius, antrines neigiamas emocijas. Jei įsisąmoninsite, galite padėti sau realiau pažvelgti į situaciją ir atrasti adaptyvių atsakymų, sprendimų ir pasirinkimų, kaip gyventi toliau. Jei vienam pačiam tai nepavyksta, neužsisklęskite, pasidalinkite ir priimkite artimųjų, draugų pagalbą, nebijokite kreiptis į specialistus.
Susitaikymas: Liga iš pagrindinės pozicijos pereina į bendrą gyvenimo suvokimą, kad ji tėra viena dalis šalia kitų. Keičiasi santykis su liga, atsisukama į kitas reikšmingas sritis - tarpusavio santykius, šeimą, darbą, kūrybą, save. Dažnai peržiūrimos vertybės, prioritetai, pasirinkimai, keičiasi svajonės, tikslai.
Kaip padėti sau gyventi su liga: Visą savo dėmesį sutekite į priežastis, kodėl norite gyventi. Ieškokite būdų, kaip gyventi. Tai laikas įsiklausyti į save, išgryninti savo poreikius, atsisakyti nemėgiamų, neprasmingų dalykų, nereikšmingų smulkmenų, atsirinkti, ką norite, galite veikti, su kuo norite bendrauti. Leiskite sau nustebti atradę naujų patirčių. Neužsisklęskite, neatsisakykite, neatstumkite. Atviras bendravimas su šeima, artimaisiais padės geriau suprasti vieni kitus. Kurkite naujus ryšius, kalbėkite su tais, kurie klausosi ir supranta, bendraukite su tas pačias patirtis išgyvenančiais žmonėmis, dalyvaukite tarpusavio palaikymo grupėse.
Artimųjų vaidmuo ir pagalba
Artimieji privalo „prisiderinti“ prie ligos tiek, kiek to reikia: negalima patiems susirgti, jaustis aukomis, demonstruoti negatyvių jausmų. Svarbiausia užduotis - padėti ligoniui pasveikti. Artimiesiems, sužinojusiems, kad brangiam žmogui nustatyta sunkios ligos diagnozė, taip pat labai sunku psichologiškai. Anot specialistų, artimieji gali išgyventi tas pačias stadijas, kaip ir susirgęs žmogus.
Artimieji turi nebijoti pripažinti, kad ir jiems sunku, kad jų gyvenimas taip pat pasikeitė. Visi jausmai - normalūs, tačiau svarbu su savimi dirbti taip, kad emocijos nepakenktų sergančiam žmogui. Artimieji savo emocijas išgyventi turi nematant ligoniui.
Būtina suprasti - jei toks žmogus nesugebės padėti sau, jis neras būdų padėti ir sergančiam artimajam. Tokioje situacijoje esančiam žmogui rekomenduojama pasikalbėti su sergančiu šeimos nariu: pasakyti, kaip jaučiasi, nebijoti pasirodyti silpnu. Susirgusiam žmogui itin svarbu žinoti, kad visoje šioje situacijoje jis neliks vienas, kad artimieji jį palaikys, padės visapusiškai.
Susirgus artimam žmogui, svarbu suvokti, kad neigiamos nuotaikos - normalu, jų nereikia bandyti paslėpti po pozityvumo „kauke“. Žmogui, kuris serga vėlyvos stadijos onkologine liga, gali būti itin skaudu matyti pernelyg pozityvius artimuosius. Tokiu atveju patariama gyventi šia diena, šia akimirka. Jei šiuo metu galimybės leidžia su sergančiu žmogumi kažkur važiuoti, užsiimti įdomiomis veiklomis - tą ir reiktų daryti.
Net jei būklė yra labai sunki, kažką slėpti nuo ligonio vertėtų tik išskirtiniais atvejais. Net ir mirčiai įmanoma pasiruošti, tad negalima atimti iš žmogaus galimybės apgalvoti svarbius dalykus. Galbūt jis norėtų spėti pasikalbėti su kažkokiu žmogumi, galbūt kažko atsiprašyti.
Susirgęs žmogus turi suprasti, kad jo gyvenimas mažiau sutriks, jei jis ir toliau atliks savo pareigas ir darbus, kuriuos fiziškai bei psichologiškai gali atlikti. Tą turi suprasti ir susirgusio žmogaus artimieji. Svarbu, kad artimieji sergančiojo nepaverstų auka.
Paliatyvioji Pagalba: Kas Tai ir Kam Ji Skirta?
Paliatyvioji pagalba - tai ligonio, sergančio nepagydoma, progresuojančia liga, priežiūra. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Paliatyvioji pagalba remiasi giliomis medicinos vertybėmis, yra visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris.
Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigoje - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių. Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama:
- Mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus.
- Skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui.
- Padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai.
- Palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties.
- Padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą.
Paliatyvi pagalba apima tiek medicinos, tiek socialinę ir psichologijos sritis, todėl šioje medicinos srityje dirba ne vienas specialistas. Visi sergantys gyvenimą trumpinančia, nepagydoma, progresuojančia liga turi teisę gauti paliatyviąją pagalbą, kuri suteikiama visų amžiaus grupių pacientams.
Paliatyviosios medicinos specialistai gerbia žmogų, jo apsisprendimą, poreikius ir siekia kiek įmanoma numalšinti tiek fizinį, tiek dvasinį skausmą.
Paliatyviosios Pagalbos Rūšys
Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos:
- Stacionarinės: Teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus (ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės, liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei).
- Ambulatorinės: Skirtos tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda (gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas). Paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas.
- Dienos stacionaro: Skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda (slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas).
Depresija Sergant Nepagydoma Liga
Depresija gali prasidėti labai skirtingais požymiais ir ne visada yra lengvai atpažįstama. Tai nuotaikos sutrikimas, todėl net ir ne specialistui pirmiausia asocijuojasi su prislėgtumu ir liūdesiu. Tai ne vienadienis liūdesys, o ilgą laiką (bent dvi savaites) besitęsianti bloga nuotaika. Kartais dominuoja ne liūdesys, o pyktis ir žmogus gali skųstis padidėjusiu dirglumu, greitu susierzinimu.
Kitas charakteringas depresijos simptomas - anhedonija. Tai būsena, kai nebepavyksta džiaugtis maloniais dalykais. Tai, kas anksčiau keldavo teigiamas emocijas, rodosi nebemiela ir nebeįdomu. Žmogus atžymi motyvacijos stoką, interesų praradimą.
Sergant depresija, neretai vyksta pokyčiai ir pažintinėje sferoje. Žmogus skundžiasi pablogėjusia darbine atmintimi, susikaupimo sunkumais, išsiblaškymu. Šalia minėtų simptomų gali pasireikšti ir įvairūs somatiniai negalavimai: galvos skausmai, spaudimo pojūtis krūtinės srityje, dusulys, gumulo jausmas gerklėje ir t.t. Neretai sutrinka miegas, apetitas. Žmogus jaučiasi pavargęs, be jėgų, energijos.
Depresija dažniausiai išsivysto kaip reakcija į patiriamą ūmų ar chronišką stresą (artimojo netektis, besitęsianti įtampa tarpusavio santykiuose, smurto patirtis, finansinė krizė ar ilgalaikis nepriteklius, perdėti reikalavimai ar neapibrėžta situacija darbe, darbo netektis, ženkliai pablogėjusi fizinė sveikata, pasikeitęs socialinis statusas ar gyvenamoji vieta). Be kita ko, reikėtų paminėti, kad be stresinių situacijų depresijos simptomų atsiradimą įtakoja ir paveldimumas.
Depresija nėra nepagydoma liga, tačiau sveikimo procesas gali skirtis. Lengviau sveikstama, kai liga diagnozuojama anksti, tinkamai parenkamas gydymas, jis tęsiamas suplanuotą laikotarpį ir yra nenutraukiamas per anksti.
Depresijos išsivystymą gali sąlygoti įvairūs - biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Todėl ir gydymas dažniausiai taikomas kompleksinis. Lengva depresija ir kai kuriais atvejais vidutinio sunkumo depresija sėkmingai gali būti gydoma be medikamentų (psichologinėmis priemonėmis, meditacija, šviesos terapija). Tuo tarpu kitų vidutinio sunkumo ir sunkių depresijų gydymui neišvengiamai skiriami medikamentai. Vaistų pagalba reguliuojama ne tik nuotaika, tačiau ir energijos lygis, miego sutrikimai, bendra psichomotorinė būsena.
Psichologinė, psichoterapinė pagalba taip pat yra labai reikšminga. Konsultacijos ar sesijos metu psichologas skatina klientą tyrinėti savo išgyvenimus, jausmus, mintis ir elgesį, siekiant geresnio savęs ir savo gyvenimo supratimo.
Sergančiojo indėlis į asmeninio sveikimo procesą yra be galo svarbus. Net ir vartojant vaistus, lankant psichoterapiją, žmogus dar turi daugybe kitų papildomų priemonių pagerinti savo savijautą (fiziškai aktyvesnis, kasdien suplanuodamas ir įgyvendindamas kad ir nesudėtingą malonią veiklą, sveikiau maitindamasis, daugiau būdamas lauke, gryname ore, mėgaudamasis saulės voniomis).
Bendrauti su depresija sergančiu žmogumi, ypač kai tokia jo būsena tęsiasi ilgesnį laiką, gali būti labai nelengva. Neretai pasitaiko, kad artimieji patys nesusitvarko su savo neigiamomis emocijomis ir ima „auklėti“ sergantįjį ar jo vengti. Toks artimųjų elgesys, nors suprantamas, gali ženkliai pabloginti sergančiojo būseną.
Norėdami padėti mylimam depresija sergančiam žmogui, nevenkite su juo kalbėtis apie jo savijautą, apmąstymus, elgesį. Stenkitės išklausyti nevertindami, neneigdami, neskubėkite patarti, gelbėti. Parodykite supratimą, rūpestį, tačiau nebūkite ir labai įkyrūs. Būkite kantrūs, aiškiai parodykite, kad esate pasiruošę išgirsti ir kalbėtis apie viską.
Kaip Išvengti Nozofobijos
Visgi geriau fobijų išvengti, negu vėliau jų kratytis. Daugiau ar mažiau atsitiktinis pradinis išgyvenimas dar nėra fobija. Liguista baimė atsiras tik po ilgesnio „brendimo proceso“, susidarius daugeliui „palankių aplinkybių“. O jos, kaip ir dauguma pradinių veiksnių, yra visuomeninio pobūdžio.
Kaip ir kada prasideda fobija, kaip ji susiformuoja, priklauso nuo to, kokią informaciją gauna į tokią padėtį pakliuvęs žmogus, kaip ją suvokia, remdamasis jau anksčiau įgytomis žiniomis, ir pagaliau nuo to, kaip reaguoja aplinkiniai, pastebėję tokius jo simptomus.
Nozofobiją kurstančią, palaikančią ir stiprinančią psichinę baimę gali sužadinti kiekvienas žmogus, neišmintingai kalbėdamas apie ligas, pirmiausia artimieji, draugai, pažįstami, bendradarbiai. Prevencinės programos turi būti informacinio turinio, bet jokiu būdu ne gąsdinančio.
Visuomenės mastu žalą daro ir medikų klaidų ar aplaidumo viešinimas, atsvarai nepateikiant pozityvios ir teigiamos medicininės praktikos pavyzdžių. Visuotinai kuriama nuomonė, kad didžioji dauguma medikų - nekompetetingi, „nemato“ ligų ir kad jiems nerūpi žmonių sveikata.
tags: #psichologine #pagalba #uzklupus #nepagydomai #ligai