Ar kartais jaučiatės, kad vieni patys negalite susidoroti su savo problemomis ar emocijomis? Jei taip, žinokite, kad nesate vieni. Nacionalinio psichikos sveikatos instituto duomenimis, vis daugiau lietuvių serga depresija, patiria nerimo sutrikimus ar kitus psichikos sutrikimus. Naujausi duomenys rodo, kad 7% Lietuvos gyventojų teigia sergantys chroniška depresija, o tai šiek tiek mažiau nei bendras Europos Sąjungos vidurkis (7,2%). Be depresijos ir nerimo, yra daugybė kitų psichikos ligų, kurios gali kankinti žmones. Vieniems reikia pagalbos susidorojant su sunkia liga, numesti svorio ar mesti rūkyti. Kitiems sunku susidoroti su santykių problemomis, darbo praradimu, artimo žmogaus mirtimi, stresu, piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis ar kitomis problemomis, kurios gali išsekinti. Psichoterapija gali padėti spręsti šias problemas.
Kas yra Psichoterapija?
Psichoterapija, dar žinoma kaip pokalbių terapija, yra būdas padėti žmonėms, kurie patiria įvairias psichikos ligas ir emocinius sunkumus. Ji gali padėti pašalinti arba kontroliuoti nerimą keliančius simptomus, kad asmuo galėtų geriau funkcionuoti ir pagerinti savo savijautą bei emocinį gijimą. Problemos, kurias padeda spręsti psichoterapija, apima sunkumus susidorojant su kasdieniu gyvenimu, traumas, medicinines ligas ar netekties pasekmes, pavyzdžiui, mylimo žmogaus mirtį. Ji taip pat apima specifinius psichikos sutrikimus, tokius kaip depresija ar nerimas. Yra keletas skirtingų psichoterapijos rūšių, o kai kurie tipai gali geriau veikti esant tam tikroms problemoms. Terapija gali būti naudojama kartu su vaistais ar kitais gydymo metodais. Psichoterapija vyksta individualiai, šeimoje, poroje ar grupėje ir gali padėti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tiek pacientas, tiek terapeutas turi aktyviai dalyvauti psichoterapijoje. Pasitikėjimas ir santykiai tarp asmens ir jo psichoterapeuto yra būtini norint veiksmingai dirbti kartu ir gauti naudos iš gydymo. Psichoterapija gali būti trumpalaikė (dešimt - dvylika sesijų), sprendžianti neatidėliotinas problemas, arba ilgalaikė (mėnesių ar metų), sprendžianti ilgalaikes ir sudėtingas problemas. Gydymo tikslus ir susitarimus, kaip dažnai ir kiek laiko susitikti, pacientas ir psichoterapeutas planuoja kartu. Tai profesionalus gydymas psichologinėmis priemonėmis, padedantis sumažinti ar visiškai pašalinti emocinius ir elgesio sunkumus. Ji didina savęs pažinimą, savivertę ir emocinį atsparumą, padeda suprasti nusistovėjusius mąstymo modelius bei kurti sveikesnius santykius. Psichoterapija, dar vadinama pokalbių terapija, yra gydymo būdas, kuomet kalbantis su psichikos sveikatos specialistu sprendžiamos ir įveikiamos psichikos sveikatos problemos. Psichoterapija taikoma jau ne vieną dešimtmetį ir įrodyta, kad tai veiksmingas būdas psichikos sveikatai bei gerovei gerinti.
Kaip Psichoterapija Veikia?
Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių, kuriems taikoma psichoterapija, patiria simptomų palengvėjimą ir gali geriau veikti savo gyvenime. Apie 75 procentai žmonių, kurie pradeda psichoterapiją, sako jaučią tam tikrą jos naudą. Nustatyta, kad psichoterapija pagerina emocijas ir elgesį bei yra susijusi su teigiamais smegenų ir kūno pokyčiais. Naudodami smegenų vaizdavimo metodus, mokslininkai sugebėjo pastebėti smegenų pokyčius po to, kai žmogus praėjo psichoterapinį gydymą. Daugybė tyrimų nustatė, kad dėl psichoterapijos psichikos ligomis sergančių žmonių (įskaitant depresiją, panikos sutrikimą, PTSD ir kitas sąlygas) smegenys pakito. Daugeliu atvejų smegenų pokyčiai, atsirandantys dėl psichoterapijos, buvo panašūs į pokyčius, atsirandančius vartojant vaistus. Kad padėtumėte gauti kuo daugiau naudos iš psichoterapijos, terapiją vertinkite kaip pastangą išgyti, būkite atviri ir sąžiningi ir laikykitės sutarto gydymo plano. Vykdykite užduotis tarp psichoterapijos sesijų, pavyzdžiui, rašykite žurnale arba praktikuokite tai, apie ką kalbėjote su terapeutu.
Pagrindiniai Psichoterapijos Privalumai
Psichoterapija yra viena iš pagrindinių psichologinio gydymo formų, kuri padeda žmonėms spręsti įvairias emocines ir psichologines problemas. Tai yra gilus ir transformuojantis procesas, kuris leidžia individui geriau suprasti save, savo jausmus ir elgesį, bei rasti veiksmingus sprendimus gyvenimo iššūkiams.
- Emocinė parama: Vienas iš pagrindinių psichoterapijos privalumų yra emocinė parama, kurią suteikia psichoterapeutas. Psichoterapija sukuria saugią ir palaikančią erdvę, kurioje pacientas gali atvirai kalbėti apie savo jausmus, mintis ir problemas.
- Gerovės gerinimas: Psichoterapija gali žymiai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Ji padeda sumažinti nerimą, depresiją, stresą ir kitus neigiamus jausmus.
- Problemų sprendimas: Psichoterapija padeda žmonėms rasti sprendimus savo problemoms. Psichoterapeutas padeda pacientui analizuoti savo mintis ir elgesį, kad būtų galima rasti veiksmingus sprendimus.
- Savęs suvokimas: Psichoterapija padeda geriau suprasti save. Tai apima suvokimą apie savo jausmus, mintis ir elgesį bei jų poveikį gyvenimui. Šis suvokimas gali padėti priimti geresnius sprendimus ir gyventi labiau sąmoningai.
- Tarpusavio santykių gerinimas: Psichoterapija gali padėti pagerinti tarpusavio santykius. Tai gali būti tiek asmeniniai santykiai, tiek santykiai darbe ar kitose socialinėse situacijose. Psichoterapeutas padeda suprasti, kaip mūsų elgesys veikia kitus ir kaip galime keisti savo elgesį, kad santykiai būtų geresni.
- Profesionalus vadovavimas: Psichoterapeutas yra profesionalas, turintis specialų išsilavinimą ir patirtį padedant žmonėms spręsti psichologines problemas. Jis gali suteikti vertingų įžvalgų ir patarimų, kurie padeda pacientui rasti veiksmingus sprendimus.
- Individualus požiūris: Psichoterapeutas pritaiko gydymą pagal paciento poreikius ir problemas. Tai reiškia, kad kiekvienas pacientas gauna individualų požiūrį, kuris geriausiai atitinka jo poreikius.
- Neutralus asmuo: Psichoterapeutas yra neutralus asmuo, kuris gali objektyviai vertinti paciento problemas. Tai padeda pacientui geriau suprasti savo situaciją ir rasti veiksmingus sprendimus.
- Konfidencialumas: Psichoterapija yra konfidenciali. Tai reiškia, kad visi pokalbiai tarp paciento ir psichoterapeuto lieka privačiais. Tai suteikia pacientui saugumo jausmą ir leidžia atviriau kalbėti apie savo problemas.
- Palaikymas: Psichoterapeutas suteikia nuolatinį palaikymą ir padeda pacientui per visą gydymo procesą. Tai gali būti ypač naudinga, kai pacientas susiduria su sunkumais ar krizinėmis situacijomis.
Psichoterapijos Rūšys
Psichiatrai ir kiti psichikos sveikatos specialistai taiko kelių rūšių terapiją. Terapijos tipo pasirinkimas priklauso nuo konkrečios paciento ligos ir aplinkybių bei jo pageidavimų. Terapeutai gali derinti skirtingų metodų elementus, kad geriausiai atitiktų gydomo asmens poreikius.
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į psichoterapiją
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda žmonėms nustatyti ir pakeisti mąstymo ir elgesio modelius, kurie yra žalingi arba neveiksmingi, pakeičiant juos tikslesnėmis mintimis ir funkciniu elgesiu. Tai gali padėti žmogui sutelkti dėmesį į dabartines problemas ir jų sprendimo būdus. Tai dažnai apima naujų įgūdžių lavinimą „realiame pasaulyje“. Ši psichoterapijos rūšis gali būti naudinga gydant įvairius sutrikimus, įskaitant depresiją, nerimą, su trauma susijusius sutrikimus ir valgymo sutrikimus. Pavyzdžiui, ji gali padėti depresija sergančiam asmeniui atpažinti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius ar elgesį, kurie prisideda prie depresijos. Tai viena iš labiausiai tyrinėtų ir veiksmingų psichoterapijos formų. KET padeda pacientams identifikuoti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesio modelius, kurie sukelia emocinius sunkumus.
- Geštalto psichoterapija: Siekiama suprasti, kaip klientas žvelgia į pasaulį ir kaip organizuoja savo gyvenimą, atkreipiant dėmesį į momentus, kuriuose klientas nuslopinami impulsai ar kitaip nutraukiamas kontaktas su psichoterapeutu. Kūrybiškai taikydamas įvairias geštalto terapijos technikas, geštalto psichoterapeutas gali pasiūlyti klientui išbandyti naujus elgesio modelius. Taip klientas gali vėliau keistis, palaipsniui atsisakydamas sau įprastos, nenaudingos elgsenos. Geštalto terapija skatina pacientus suvokti savo jausmus ir patirtis čia ir dabar.
- Dialektinė elgesio terapija: Yra specifinė kognityvinio elgesio terapijos rūšis, padedanti reguliuoti emocijas. Ji dažnai naudojama žmonėms, turintiems lėtinių minčių apie savižudybę, ir žmonėms, sergantiems ribiniais asmenybės sutrikimais, valgymo sutrikimais ir PTSD, gydyti. Ji moko naujų įgūdžių, padedančių žmonėms prisiimti asmeninę atsakomybę pakeisti nesveiką ar žalingą elgesį, bei apima tiek individualią, tiek grupinę terapiją.
- Psichodinaminė terapija: Remiasi idėja, kad elgesiui ir psichinei gerovei įtakos turi vaikystės patirtis ir netinkamos pasikartojančios mintys ar jausmai, kurie yra nesąmoningi. Asmuo dirba su terapeutu, kad pagerintų savimonę ir pakeistų senus įpročius, kad galėtų geriau prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Pagrindinis dėmesys skiriamas emocijų raiškai. Yra skatinama emocijų išraiška ir emocijų tyrinėjimas. Terapeutas padeda į žodžius įterpti emocijas, suprasti jų prieštaringumą, paslėptą baimę, atpažinti emocijas, kurias bandoma paslėpti. Yra pripažinta, kad emocinė įžvalga nėra tas pats, kas intelektualinė įžvalga. Žmogus gali daug žinoti, bet taip nieko ir nesuprasti. Tyrinėjamas vengimas patirti neigiamas mintis ir jausmus. Žmonės gali užsiimti pačiais įvairiausiais dalykais vien tik tam, kad negalvoti ar nejausti to, kas yra nemalonu. Asmeninių santykių rėmuose yra nekalbama, vėluojama, pamirštama. Tai vengimo būdai, kuriais yra atkreipiamas dėmesys, kad santykiuose vyksta kažkas, kas yra nemalonu, bet dėl subjektyvių priežasčių yra vengiama kalbėti. Dominuojančių temų, pasikartojančių įvykių analizė. Psichodinaminės krypties psichoterapeutai analizuoja besikartojančias temas, įvykius paciento gyvenime, santykiuose, jausmuose. Kartais pacientas to nesupranta. Kiti, supranta, tačiau nežino ką daryti, kad tai liautųsi. Praeities įvykių supratimas. Praeitis nėra pagrindinis diskusijų objektas terapijos metu, tačiau tai yra labai svarbi dalis. Nes būtent praeitis, kartais labai aktyviai gyvena dabartyje. Nesupratus savo praeities, negali pilnavertiškai suprasti ir dabarties. Tarpasmeninių santykių nagrinėjimas. Tai labai svarbi psichoterapijos dalis. Jai yra skiriama labai daug dėmesio. Analizuojami terapiniai santykiai. Paciento ir terapeuto ryšys yra dar vienas labai svarbus terapijos aspektas, kuris labai dažnai tampa ir prasmingu, ir emociškai įkrautu. Šiame terapiniame santykyje tai pat iškyla pasikartojančios temos, atsikartoja asmeniniai santykiai. Pavyzdžiui: asmuo, kuris yra linkęs nepasitikėti kitais, ir į terapeutą gali „žiūrėti“ įtartinai, juo nepasitikėti. Asmuo, kuris bijo nepritarimo, atstūmimo, gali turėti didelių baimių (sąmoningų arba ne), kad terapeutas gali nutraukti psichoterapiją. Analizuojamas fantazijų pasaulis. Skirtingai nuo kitų psichoterapijos rūšių, psichodinaminė psichoterapija yra vienintelė, kuri neturi išankstinės darbotvarkės. Čia pacientai kalba tai, kas jiems ateina į galvą. Kuomet ilgainiui pacientams tai pavyksta, jų mintys, natūraliai pradeda aprėpti labai įvairius aspektus: norus, baimes, fantazijas, svajones ir pan.
- Psichoanalizė: Yra intensyvesnė psichodinaminės terapijos forma. Užsiėmimai paprastai vyksta tris ar daugiau kartų per savaitę. Ši terapija remiasi Sigmundo Freudo teorijomis ir yra skirta analizuoti pasąmonės procesus bei ankstyvąsias vaikystės patirtis.
- Humanistinė egzistencinė psichoterapija: Nesiekiama pakeisti žmogaus charakterio, jo prigimties, ar gyvenimo realybės. Tačiau egzistencinė psichoterapija gali padėti žmogui priimti gyvenimą bei patį save, skatina rinktis, kaip gyventi susidūrus su gyvenimo keliamais reikalavimais. Taip pat įgalina pamatyti daugiau galimybių. Humanistinė terapijos forma pabrėžia žmogaus potencialą ir siekį savirealizacijai. Humanistiniai terapeutai, kaip Carl Rogers ir Abraham Maslow, tikėjo, kad kiekvienas žmogus turi vidinį potencialą augti ir tobulėti.
- Palaikomoji terapija: Naudojami nurodymai ir padrąsinimas, siekiant padėti pacientams plėtoti savo išteklius. Ji padeda kelti savivertę, sumažinti nerimą, sustiprinti įveikos mechanizmus ir pagerinti socialinį bei bendruomenės funkcionavimą. Palaikomoji psichoterapija padeda pacientams spręsti problemas, susijusias su jų psichikos sveikatos būklėmis, kurios savo ruožtu turi įtakos visam likusiam jų gyvenimui.
- Ekspresyvioji terapija: Tai apima kūrybinius metodus, tokius kaip meno terapija, muzikos terapija ir šokio judesio terapija.
- Papildomos terapijos: Kartais naudojamos kartu su psichoterapija, tai kūrybinė menų terapija - dailės, šokio, dramos, muzikos ir poezijos terapijų taikymas, žaidimų terapija - padėti vaikams atpažinti ir kalbėti apie savo emocijas ir jausmus, grįžtamuoju neuroryšiu papildyta psichoterapija - gydymas pasitelkiant grįžtamojo neurologinio ryšio technologiją (neurofeedback - angl.), papildančią įprastas psichoterapijos rūšis.
Konfidencialumas
Psichologo darbe konfidencialumas yra labai svarbus. Tai yra psichologų ir psichoterapeutų profesinės etikos kodekso dalis. Psichologai, pažeidžiantys paciento konfidencialumą, rizikuoja ateityje prarasti gebėjimą praktikuoti psichologiją. Kad psichoterapija būtų kuo veiksmingesnė, turite būti atviri ir nuoširdūs apie savo privačias mintis ir elgesį. Tai gali sugadinti nervus, bet jūs neturite jaudintis, kad jūsų psichologas dalinsis jūsų paslaptimis su niekuo, išskyrus pačias ekstremaliausias situacijas. Žinoma, jūs visada galite duoti savo psichologui raštišką sutikimą dalytis visomis ar dalimi jūsų diskusijų su gydytoju, mokytojais ar bet kuo kitu, jei to norite. Psichologai į konfidencialumą žiūri taip rimtai, kad gali net apsimesti jūsų nepažįstantys, jei, pavyzdžiui, susidurs su jumis prekybos centre ar kur kitur. Sutikę savo psichologą mieste, galite su juo nesisveikinti. Jūsų psichologas nesijaus blogai, jis arba ji supras, kad saugote savo privatumą.
Kada Nutraukti Psichoterapiją?
Psichoterapija nėra įsipareigojimas visam gyvenimui. Viename klasikiniame tyrime pusei psichoterapijos pacientų pagerėjo po aštuonių seansų, o 75% pagerėjo po šešių mėnesių. Jūs ir jūsų psichoterapeutas kartu nuspręsite, kada būsite pasirengę baigti psichoterapiją. Vieną dieną suprasite, kad problemos, kuri atvedė jus į psichoterapiją nebeliko, arba su ja išmokote tvarkytis. Arba galbūt sulauksite teigiamų atsiliepimų iš aplinkinių. Arba ir tai, ir tai. Vaiko, kuris, pavyzdžiui, turėjo problemų mokykloje, mokytojas gali pranešti, kad vaikas nebetrukdo ir daro pažangą tiek akademinėje, tiek socialinėje srityse. Kartu su psichologu įvertinsite, ar pasiekėte proceso pradžioje užsibrėžtų tikslų.
Kas Atsitinka Pasibaigus Psichoterapijai?
Dėl bendrosios sveikatos tikriausiai periodiškai pasitikrinti lankotės pas savo bendrosios praktikos gydytoją. Tą patį galite padaryti su savo psichologu. Galbūt norėsite dar kartą susitikti su savo psichologu praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po psichoterapijos pabaigos, kad pasidalintumėte, kaip jums sekasi. Jei viskas gerai, galėsite užbaigti psichoterapijos seansus. Ir nemanykite, kad psichoterapija turi pradžią, vidurį ir pabaigą. Galite išspręsti vieną problemą, susidurti su nauja gyvenimo situacija ir pajusti, kad įgūdžius, kurių išmokote per paskutinį gydymo kursą, reikia šiek tiek pakoreguoti. Tiesiog vėl kreipkitės į savo psichologą. Juk jis ar ji jau žino jūsų istoriją. Žinoma, jums nereikia laukti krizės, kad vėl apsilankytumėte pas savo psichologą. Jums gali prireikti „pastiprinimo“ sesijos, kad sustiprintumėte tai, ko išmokote praėjusį kartą. Galvokite apie tai kaip apie psichinės sveikatos patobulinimą.
Kaip Rasti Tinkamą Psichoterapeutą?
Psichoterapiją gali teikti įvairūs specialistai, įskaitant psichiatrus, psichologus, licencijuotus socialinius darbuotojus, licencijuotus profesionalius konsultantus, licencijuotus santuokos ir šeimos terapeutus, specialistus, turinčius specializuotą psichoterapijos mokymą. Svarbu rasti psichoterapeutą, su kuriuo galėtumėte gerai dirbti. Tai turėtų būti žmogus, su kuriuo jums lengva kalbėtis, kuris supranta jūsų problemą ir gali padėti ją spręsti. Psichoterapeutai specializuojasi skirtingose psichologijos kryptyse, todėl nebūtinai visi gali jums padėti. Pavyzdžiui, vienų darbo kryptis gali būti depresijos gydyme, kiti, tuo tarpu, specializuojasi priklausomybės ligų gydyme. Rasti tinkamą psichoterapeutą yra esminis žingsnis siekiant sėkmingos terapijos. Patikrinkite kvalifikacijas: įsitikinkite, kad psichoterapeutas turi atitinkamą išsilavinimą ir licenciją praktikuoti. Paklauskite rekomendacijų: galite paprašyti draugų, šeimos narių arba gydytojų rekomendacijų. Pasikalbėkite prieš pradedant terapiją: daugelis psichoterapeutų siūlo pirmąją konsultaciją, kurioje galite susipažinti ir įvertinti, ar jausitės patogiai su šiuo specialistu. Atsižvelkite į specialistų specializaciją: kai kurie psichoterapeutai specializuojasi tam tikrose srityse, pavyzdžiui, traumų gydyme, porų terapijoje arba priklausomybių gydyme.
Kaip Pradėti Psichoterapiją?
Psichoterapijos procesas prasideda nuo pirmojo susitikimo su psichoterapeutu. Pirmojo susitikimo metu psichoterapeutas įvertina paciento būklę ir nustato gydymo tikslus. Per susitikimus psichoterapeutas padeda pacientui analizuoti savo mintis, jausmus ir elgesį. Tai gali apimti diskusijas apie praeities įvykius, dabartines problemas ir ateities tikslus. Psichoterapija gali būti vykdoma individualiai, poromis, šeimomis arba grupėse. Kiekviena iš šių formų turi savo privalumų ir gali būti naudojama priklausomai nuo paciento poreikių.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai patarimai supermamoms
Atmintinė Klientui
Siekiant įvesti dar daugiau aiškumo apie psichoterapijos procesą, pateikiame atmintinę klientui.
- Lankyti psichoterapiją nėra gėdinga. Kiekvienas iš mūsų gyvenime susiduriame su sunkiais laikotarpiais ar neišspręstais vidiniais konfliktais, kurie eikvoja mūsų energiją. Tik stiprūs žmonės gali pasakyti sau, jog kovoja sunkų mūšį su savimi ir tik patys stipriausi tai gali pasakyti kitiems.
- Psichoterapija skirta ne vien tik kriziniais gyvenimo etapais. Norint lankyti psichoterapijos užsiėmimus, nebūtina laukti, kol iškils sunkumai. Psichoterapija yra puikus būdas ne tik spręsti iškilusias problemas, bet ir pažinti nepažintas savo asmenybės dalis bei padidinti savo suvokimą esamoje situacijoje.
- Nesirink terapeuto, vadovaudamasis vien tik jo turimais diplomais. Atmink: didžiausią naudą psichoterapijoje teikia pats terapinis santykis ir tik antraeilį vaidmenį atlieka terapiniai metodai. Todėl ne visada diplomų kiekis užtikrina profesionalią paslaugą.
- Lankydamas psichoterapiją, nesitikėk greito efekto. Tavo mąstymo fenomenai ar situacija, į kurią patekai, taip pat nesusiformavo per trumpą laiko tarpą. Todėl tam, kad įvyktų pokytis Tavo suvokime ir veiksmuose, taip pat reikia laiko.
- Būk atidus terapeuto grįžtamajam ryšiui apie tave patį. Tai ne visada gali būti priimtina ir malonu išgirsti, bet tai gali būti labai naudinga Tavo paties augimui. Tikėtina, kad panašius jausmus, kuriais pasidalina terapeutas, išgyvena ir Tave supanti aplinka, tik ji ne visada išdrįsta tuo pasidalinti. O jei ir išdrįsta, tai ne visada konstruktyviai tai padaro.
- Eidamas į psichoterapiją, nesitikėk gauti patarimų. Retas psichoterapeutas Tau pasakys kaip reikėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Visų pirma todėl, kad Tu esi unikalus ir Tavo situacija, kurioje esi - taip pat unikali. Norėdamas esmingai Tau padėti, terapeutas didins Tavo suvokimą esamoje situacijoje tam, kad Tu galėtum priimti Tau pačiam tinkamiausią sprendimą.
- Neprašyk psichoterapeuto paaiškinti, kokius metodus jis taiko ir kam jie reikalingi. Tai Tau neduos jokios apčiuopiamos naudos. Verčiau pasistenk neanalizuoti, o labiau būti procese ir pasitikėti tuo, kas vyksta terapeuto kabinete. Tiesiog stenkis nuoširdžiai gilintis į save ir atlikti tam tikras terapeuto siūlomas užduotis bei pasiūlymus.
- Į psichoterapiją ateik su „tuščia stikline“, o ne su „pilna“. Jei ateisi į psichoterapijos kabinetą, vedinas išankstinių nuostatų ir vertinimo, tai trukdys atsiskleisti Tau pačiam. Jei jau nusprendei ateiti, palik vertinimą už durų ir pasitik akimirką ten, kur ji yra. O tada jau gali spęsti - priimti tai ar atmesti.
- Psichoterapijos kabinete dirba du žmonės: konsultantas ir klientas. Norėdamas gauti kuo daugiau naudos, turi dirbti ir Tu: pasakoti apie save, savo situaciją, būti atviras terapeuto taikomiems metodams. Tokiu būdu ne tik palengvinsi konsultanto darbą, bet ir gausi daugiau naudos pats.
- Mokinkis matyti po „vandeniu“. Stebėk savo emocijas, mintis, kylančias psichoterapeuto kabinete. Analizuok jas. Lygink jas su tuo, kas vyksta Tavo gyvenime, kituose santykiuose. Tai gali Tau labiau padėti suprasti perkėlimus ir kitas Tavo reakcijas įprastinėje aplinkoje, kurios galimai pasireiškia ir psichoterapijos kabinete.
- Ne visada geras jausmas, kuris kyla po psichoterapijos, reiškia, kad buvo gera konsultacija. Kaip ir ne visada blogas jausmas, aplankantis po psichoterapijos, reiškia, kad buvo bloga psichoterapija. Kartais norint išgyti, mes turime prisiliesti prie skausmingų vietų.
- Nevenk dalintis savo slapčiausiomis mintimis ar įvykiais, kurie Tau neduoda vidinės ramybės. Psichoterapeutas yra ne tam, kad Tave sugėdintų ar pasibaisėtų. Psichoterapeutas yra tam, kad Tau padėtų. O padėti jis gali tik tada, kai daliniesi, esi sąžiningas prieš save ir terapeutą.
- Psichoterapijoje dirbama ne tik su praeities įvykiais. Tam, kad būtų suvokta problemų prigimtis, ne visada būtina kalbėti apie problemų atsiradimų istoriją, nes problemos gana greitai pasireiškia „čia ir dabar“ procese arba santykyje tarp kliento ir psichoterapeuto. Nesvarbu, kad dauguma problemų kyla praeityje, jos pasireiškia tik dabartyje.
- Psichoterapinis darbas nesibaigia vos tik uždarius kabineto duris. Jei nori geriau pažinti save, paskirk laiko analizei jau praėjus susitikimui, stebėk savo mintis, jausmus, sapnus. Gali visa tai užsirašyti ir grįžęs į kabinetą aptarti su terapeutu.
- Psichoterapeutas neišrašo vaistų. Psichoterapijos kabinete yra bendraujama ir gydoma žodžiu. Vaistus išrašo gydytojai psichiatrai. Neretai gydytojai psichiatrai dirba ir psichoterapinį darbą.
- Nekviesk psichoterapeuto kavos. Psichoterapeutai dažniausiai dirba tik savo kabinete ir su klientais bendrauja tik terapiniame santykyje. Išskirtiniais atvejais (kliento ligos, fizinės negalios ir t.t.) dirbama kitoje aplinkoje.
- Psichoterapeuto kabinete dažniausiai nėra kušetės, kokią įprastai matome gydytojo kabinete.
Taip pat skaitykite: Geštalto psichologija asmeniniam augimui
tags: #man #padejo #tik #psichoterapija