Psichologinė sveikata yra svarbi kiekvienam visuomenės nariui, o ypač vaikams ir šeimoms. Lietuvoje, kur susiduriama su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip didelis savižudybių skaičius, patyčių problemos mokyklose ir rizikos šeimų skaičius, psichologinė pagalba tampa itin reikalinga. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie psichologinės pagalbos būdai yra prieinami vaikams ir šeimoms Lietuvoje, kokios organizacijos ir specialistai teikia šią pagalbą, bei kaip šeimos gali kreiptis pagalbos, susidūrusios su įvairiais sunkumais.
Psichologinės pagalbos svarba vaikams ir šeimoms
Vaikų ir jaunuolių psichologinę būklę veikia juos supanti aplinka, o tai atsispindi emocijų ir elgesio valdyme. Elgesio ir emocijų sunkumai/sutrikimai yra viena didžiausių problemų Lietuvoje. Specialistams, dirbantiems su jais, reikia aiškių ir struktūruotų gairių - paslaugų modelių, kad būtų galima kuo veiksmingiau stabilizuoti vaiko/šeimos emocinę būklę.
Šeimos, kuriose auga vaikai, susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant auklėjimo sunkumais ir baigiant krizinėmis situacijomis. Laiku suteikta psichologinė pagalba gali padėti šeimoms įveikti šiuos sunkumus, pagerinti tarpusavio santykius ir užtikrinti vaiko gerovę.
Pagalbos būdai ir organizacijos Lietuvoje
Lietuvoje veikia įvairios organizacijos, teikiančios psichologinę pagalbą vaikams ir šeimoms. Štai keletas iš jų:
LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Globos centras: Teikia nemokamą socialinę ir psichologinę pagalbą bei paramą globėjų ir įtėvių šeimoms, budintiems globotojams, vykdo budinčių globotojų, globėjų ir įtėvių paiešką, organizuoja įvadinius mokymus. Vilniaus SOS vaikų kaimas įsikūrė jau daugiau nei prieš du dešimtmečius - 1995-aisiais. Nuo 2017 m. sausio mėnesio veikia „SOS Globos centras“, vykdantis budinčių globotojų, globėjų ir įtėvių paiešką, atranką (mokymus), vertinimą, konsultavimą ir pagalbos jiems teikimo paslaugas Vilniaus ir Klaipėdos miestuose. Šiuo metu turime 11 SOS šeimų, kurios gyvena tarp mūsų ir yra bendruomenės dalis. Kiekvienoje šeimoje auga 4-5 vaikai, turintys SOS mamą ir SOS tetą bei vadinantys vieni kitus broliais ir seserimis. SOS mama kasdien gyvena su vaikais, juos globoja ir augina. Su globoje augančiais vaikais kasdien užsiima ir daugybė kitų specialistų - logopedai, psichologai, socialiniai darbuotojai.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
„SOS vaikų kaimų Lietuvoje“ organizacijos vaikų dienos centrai (VDC): Pirmasis VDC pradėjo veikti 2009 m. Vilniuje. Vėliau įkurti dar trys: Alytuje, Pivašiūnuose ir Šiauliuose. VDC branduolį sudaro mokyklinio amžiaus vaikai: 7-18 metų. Po mokyklos beveik pusdienį vaikas leidžia laiką saugioje aplinkoje, kurioje gauna ne tik šilto maisto ir pagalbą namų darbų ruošoje, bet ir bendrauja su kitais vaikais, užsiima kūrybiškumą skatinančiomis veiklomis, mokosi socialinių įgūdžių. VDC yra vykdomos įvairios edukacinės veiklos - fizinio ir smulkiosios motorikos lavinimo, sveikatos ir sveikatingumo, prevencinės, intervencinės, terapinės temos ir veiklos, kūrybiškumo, saviraiškos lavinimas ir pan. Šis sąrašas nėra baigtinis, nes vaikai (individualiai arba grupėse) nuolat mokosi ko nors naujo, apjungia keletą veiklų vienu metu. Pavyzdžiui, lipdymas yra ir kūrybinė veikla, ir sensorinė-taktilinė, ir lavinanti smulkiąją motoriką. Be kasdienių veiklų organizuojamos ekskursijos-išvykos, žygiai, stovyklos.
Vilniaus rajono savivaldybės administracija: Kartu su partneriais įgyvendina projektą „Kompleksinės paslaugos Vilniaus rajono šeimoms“, bendrai finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Projekto rėmuose teikiamos įvairios paslaugos, tokios kaip pozityvios tėvystės mokymai, individualios šeimų konsultacijos, mediacija ir vaikų priežiūros paslaugos.
Šeimos santykių institutas: Teikia psichodinaminę psichoterapiją suaugusiesiems ir paaugliams, porų psichoterapiją, šeimos psichoterapiją ir grupinę psichoterapiją.
VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras: Jau dešimt metų teikia psichologinę bei psichoterapinę pagalbą įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms.
Konsultavimo būdai
Individualios psichologo konsultacijos: Skirtos padėti šeimai suprasti vaikui kylančius sunkumus, numatyti reikalingos pagalbos kryptis ir, bendraujant su tėvais, tuos sunkumus spręsti. Psichologo pagalba vertinga, jeigu šeimai sunkiai sekasi pačiai įveikti vaikui kylančius psichologinius sunkumus; tėvai ieško efektyvesnių vaiko auklėjimo būdų, nori stiprinti savo tėvystės įgūdžius; vaikui reikalingas palaikymas išgyvenant krizinę situaciją.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Grupinės diskusijos: Skirtos šeimoms, globojančioms vaikus. Susitikimuose dalinamasi asmenine patirtimi apie buvusias ar esamas sunkias šeimynines aplinkybes, padedant geriau suprasti savo galimybes spręsti iškilusias problemas, naujai įvertinant situaciją bei kartu ieškant alternatyvių problemų sprendimo būdų.
Pozityvios tėvystės mokymai: Paslaugos teikiamos šeimoms, norinčioms tobulinti tėvystės įgūdžius ar jų įgyti, siekiant išugdyti geriausias tėvų ir vaikų savybes bei padėti jiems atskleisti savo gebėjimus ir galimybes.
Šeimos psichoterapija: Padeda suprasti ir spręsti emocines problemas bei asmenines krizes, dirbant su visa šeima, ne tik su atskirais jos nariais.
Grupinė psichoterapija: Efektyvus būdas spręsti įvairias su santykiais susijusias problemas ir siekti asmenybės augimo.
Dailės terapija: Psichoterapijos forma, kai meninės priemonės naudojamos kaip pirminis raiškos ir bendravimo būdas.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Kaip paaiškinti vaikui apie apsilankymą pas psichologą?
Svarbu su vaiku kalbėti atvirai, paprastai, pasakant priežastį, dėl kurios einate pas psichologą, pvz., „tau sunkiai sekasi rasti naujų draugų, tad psichologas galėtų padėti“.
Kaip kreiptis pagalbos?
VDC lankymas: Norintieji lankyti VDC turi užpildyti prašymą ir sulaukti sprendimo apie priėmimą arba nepriėmimą. Tėvai kreipiasi gavę specialisto rekomendacijas. Pavyzdžiui, vaiko gerovės komisijos, psichiatro, psichologo, vaiko raidos centro ar kt. specialistai dirbdami su vaiku ir šeima pamatė tokios paslaugos poreikį.
Kreipimasis į specialistus: Vaikų ir paauglių psichikos sutrikimus gydo vaikų-paauglių psichiatrai. Psichologas gali padėti tiek suaugusiesiems, tiek vaikams ir paaugliams išsiaiškinti, suprasti bei spręsti asmeninius arba tarpasmeninius su psichologine savijauta ar elgesiu susijusius sunkumus.
Kreipimasis į Globos centrą: LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Globos centras teikia nemokamą socialinę ir psichologinę pagalbą bei paramą globėjų ir įtėvių šeimoms, budintiems globotojams.
Dalyvavimas projektuose: Sekite informaciją apie įvairius projektus, tokius kaip „Kompleksinės paslaugos Vilniaus rajono šeimoms“ ar „Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus“, kurių rėmuose teikiamos įvairios paslaugos šeimoms.
Psichologinė pagalba vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis
Tėvams labai sunku pasakyti vaikui, kad jis serga onkologine liga. Jeigu nuspręsite su vaiku kalbėtis patys, prieš tai aptarkite pokalbio eigą su kažkuo, kas galėtų jums patarti, ką ir kaip sakyti. Kadangi niekas kitas taip gerai nepažįsta jūsų vaiko, kaip jūs, todėl būtent jūs ir turite nuspręsti, kada yra tinkamiausias metas pokalbiui apie ligą. Galbūt nėra būtina viską pasakyti vieno pokalbio metu. Svarbu, kad išrinktumėte tam tinkamą vietą, kur galėtumėte ramiai, niekieno netrukdomi pasikalbėti.
Informacijos kiekis ir pateikimo būdas priklauso nuo vaiko amžiaus ir intelektinės raidos.
Iki dvejų metų: Vaikai nesuvokia, kas tai yra onkologinė liga. Jiems svarbu tik tai, kas vyksta, pvz., išsiskyrimas su tėvais.
Nuo dvejų iki septynerių metų: Labai svarbu paaiškinti, kad tai, kas su juo vyksta, niekaip nesusiję su jo ankstesniu elgesiu, ir kad nei liga, nei gydymas nėra bausmės už padarytas klaidas.
Nuo septynerių iki dvylikos metų: Galima daugiau ir išsamiau pasakoti apie ligą, tačiau būtina kalbėti jiems suprantama kalba ir naudoti palyginimus.
Dvylikos metų ir vyresni: Paaugliai gali suprasti situaciją, kurioje iki šiol jiems neteko būti. Tokio amžiaus vaikai supranta ne tik specifinius ligos simptomus ir apribojimus kasdienėje veikloje, bet ir minėtų simptomų priežastis.
Svarbu būti sąžiningiems su vaiku, leisti jam iš dalies kontroliuoti tai, kas vyksta, aptarti gydymo eigą ir skatinti kalbėti apie savo jausmus.
Intensyvios integracijos modelis
VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras įgyvendino projektą „Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus“. Šio projekto tikslas - teikti psichosocialines paslaugas šeimoms, kurios augina elgesio sunkumų/sutrikimų turinčius vaikus. Projekto metu buvo vykdomi mokymai specialistams, mokyklų bendruomenėms ir šeimos vietos bendruomenei.
Modelis apima tris etapus:
- I etapas: Pirminis įvertinimas bei emocinio ryšio su šeima ir vaiku užmezgimas.
- II etapas: Paslaugų teikimas, šeimos lydėjimas bei nuolatinis esamos situacijos, vykstančio pokyčio įvertinimas.
- III etapas: Giluminis įvertinimas.
Parama ir bendruomenė
Svarbu nepamiršti, kad auginant vaikus, ypač globojamus vaikus, kyla daug klausimų ir įvairių emocijų. Emocinės paramos grupės tikslas yra palaikyti vieni kitus, pasidalinti mintimis ir jausmais. Tai saugi erdvė, kurioje tėvai, įtėviai ir globėjai kartu bando atrasti atsakymus į įvairiausius klausimus apie vaikų auklėjimą, jų elgesį, savo jausmus, visuomenės požiūrį.
Be to, kiekvienas gali prisidėti prie vaikų gerovės, teikdamas paramą įvairioms organizacijoms. Net simbolinė kasmėnesinė auka yra didžiulės vertės - ji keičia vaikų likimus! 1,2 % parama užtikrina vaikų psichologinę ir fizinę gerovę.
tags: #psichologine #pagalba #vaikui #ir #seimai