Įvadas
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) - tai sudėtinga neurologinės raidos būklių grupė, pasireiškianti skirtingais sunkumo lygiais ir įvairiais požymiais. Šiame straipsnyje apžvelgiami įvairūs tyrimai ir straipsniai, skirti autizmo spektro sutrikimams, siekiant geriau suprasti šią būklę, jos diagnostiką, ugdymą ir poveikį šeimoms. Straipsnyje remiamasi mokslinių tyrimų duomenimis, specialistų įžvalgomis ir tėvų patirtimi, siekiant pateikti išsamią informaciją apie autizmą.
Autizmo Spektro Sutrikimų Diagnostika ir Priežastys
Ankstyvieji požymiai ir diagnostikos ypatumai
Moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikri autizmo požymiai gali būti pastebimi jau 4-6 mėnesių amžiuje. Tai gali būti kitoks vaiko reagavimas į aplinką, tėvus ir dirgiklius. Specialistai, turintys didelę patirtį, gali pastebėti subtilius skirtumus vaiko santykyje su mama, pavyzdžiui, vaikas gali nežiūrėti į akis arba neatspindėti mamos emocijų.
Oficiali ASS diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis vaiko raida ir elgesiu. Konkrečių, objektyvių markerių nėra, todėl diagnostika išlieka subjektyvi. Dažniausiai tėvai kreipiasi į specialistus, kai vaikui yra 2-3 metai, pastebėję kalbos raidos vėlavimą ar neįprastą elgesį. Kiti ankstyvieji požymiai gali būti nereagavimas į vardą, nerodymas pirštu, dėmesio stokojimas bendraujant ir akių kontakto vengimas. Taip pat, maždaug 30% atvejų pasitaiko įgūdžių regresija - jau įgytų įgūdžių praradimas.
Autizmo priežastys ir rizikos veiksniai
Nors tikslios autizmo priežastys nėra visiškai aiškios, mokslininkai sutaria, kad pagrindinis veiksnys yra smegenų vystymosi ypatumai nėštumo metu. Genetiniai veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Šiuo metu yra žinoma daugiau nei 1000 genų, susijusių su autizmu.
Laima Mikulėnaitė teigia, kad įtakos gali turėti ir aplinkos veiksniai nėštumo metu. Nėščiosios kontaktas su pesticidais, švinu ar gyvsidabriu gali padidinti riziką, kad vaikas gims su autizmo spektro sutrikimu. Taip pat, rizikos veiksniai gali būti didelis amžiaus skirtumas tarp tėvų ir aukštesnis tėvo intelektas.
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams, turintiems autizmo sutrikimą
Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad nėra jokių įrodymų, jog skiepai sukelia autizmą. Šį mitą paneigia moksliniai tyrimai ir tėvų patirtis.
Augantys autizmo atvejų skaičiai
Gydytojai pastebi nerimą keliančią tendenciją - autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų skaičius nuolat auga. Ši tendencija stebima visame pasaulyje. Kai kurie mokslininkai tai jau vadina autizmo epidemija. 2018 m. duomenimis, autizmas diagnozuojamas 1 iš 59 vaikų. Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Amerikoje, šis skaičius dar didesnis - 1 iš 28 vaikų. Pietų Korėjos duomenys rodo, kad 3,5% vaikų turi autizmo sutrikimą.
Šį augimą iš dalies galima paaiškinti patobulėjusia diagnostika ir didesniu visuomenės informuotumu apie autizmą. Tačiau, tikėtina, kad priežastys yra sudėtingesnės ir susijusios su genetiniais ir aplinkos veiksniais.
Autizmo Spektro Sutrikimų Ypatumai ir Elgesio Problemos
Skirtingi autizmo pasireiškimai
Terminas „autizmo spektro sutrikimai“ vartojamas neatsitiktinai. Autizmas pasireiškia labai įvairiai. Vienas autistiškas žmogus gali būti vienišius, o kitas - labai norėti bendrauti. Skiriasi jų kalbos išsivystymas, intelektas ir elgesys. Kiekvienam autizmo požymiai gali būti daugiau ar mažiau išreikšti.
Laima Mikulėnaitė išskiria tris pagrindinius autizmo požymius:
Taip pat skaitykite: L. Sapežinskienės įžvalgos
- Sąveikos su kitais žmonėmis kitoniškumas: autistiški žmonės nejaučia socialinio konteksto ir intuityviai nesupranta socialinių taisyklių.
- Socialinės komunikacijos ypatumai: žodinės arba nežodinės kūno kalbos sutrikimai, kalbos naudojimas kitoniškai, kūno kalbos, mimikos ir gestų nenaudojimas.
- Stereotipijos (pasikartojantys judesiai), dėmesys detalėms, ypatingi pomėgiai: vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas, straksėjimas, keistų judesių atlikimas, domėjimasis daiktų detalėmis.
Autizmas ir lytis
Autizmo spektro sutrikimai berniukams nustatomi 3-4 kartus dažniau nei mergaitėms. Tačiau, manoma, kad tarp mergaičių šie sutrikimai yra tiesiog rečiau diagnozuojami. Mergaitės geriau prisitaiko aplinkoje ir geba „vaidinti“ atitinkamą rolę, todėl autizmo požymius sunkiau pastebėti. Tokios mergaitės dažnai vadinamos „Aspergerio mergaitėmis“. Joms būdingas didelis užsispyrimas ir kryptingumas. Jos gali būti labai motyvuotos ir daug pasiekti gyvenime, tačiau joms gali būti sunku sukurti šeimą ir išlaikyti santykius.
Probleminis elgesys ir jo priežastys
Vienas iš dažnų autizmo požymių yra probleminis elgesys, kuris gali pasireikšti įvairiais būdais. Valdonė Indrašienė ir Eglė Kairelytė Sauliūnienė savo straipsniuose analizuoja funkcinio elgesio vertinimo metodikos panaudojimo galimybes keičiant autizmo spektro sutrikimą turinčio ugdytinio probleminį elgesį.
Taip pat svarbu paminėti, kad 50% vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, bent kartą gyvenime yra pabėgę. Autistiškiems vaikams net 160 kartų didesnė tikimybė patirti mirtiną ar nemirtiną skendimą.
Laima Mikulėnaitė įvardina kelias priežastis, kodėl autistiški vaikai gali pradėti bėgti:
- Pojūčių, kuriuos jie jaučia bėgdami, patrauklumas.
- „Apsėdimas“ tam tikrais dalykais, pavyzdžiui, šiukšliadėže ar gaisrine mašina.
- Sensorinė perkrova, sukelianti stresą ir norą bėgti.
Sensoriniai ypatumai
Autistiški vaikai dažnai turi sensorinių ypatumų. Jie gali būti jautrūs garsams, šviesai, kvapams, prisilietimams ir skoniams. Dėl šių ypatumų jiems gali būti sunku prisitaikyti prie aplinkos ir dalyvauti įprastose veiklose.
Taip pat skaitykite: Psichologinė monginaičių analizė
Vaikams, turintiems sensorinės integracijos problemų, svarbu pritaikyti aplinką. Hiperjautriems vaikams geriausiai tinka mėlynos ir pastelinės spalvos, o raudonos ir geltonos geriau atsisakyti. Kambaryje nereikėtų turėti daug baldų ir kitų daiktų. Garso slopinimui galima naudoti švelnias paklodes, apdangalus, avies kailį. Dirbant su hiperjautriais vaikais svarbu jų nesudirginti ir labai dozuoti sensorinį stimuliavimą.
Hipojautraus vaiko aplinkoje turėtų dominuoti skaisčios ir kontrastingos spalvos, pvz., balta-juoda, raudona-juoda. Patartina dažnai perkelti daiktus iš vienos vietos į kitą, keisti dekoravimą, paveikslus. Daiktai turėtų būti kuo įvairesnės faktūros.
Ugdymas ir Pagalba Autizmo Spektro Sutrikimą Turintiems Vaikams
Ankstyvoji pagalba
Ankstyva diagnostika ir pagalba yra labai svarbūs autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams. Kuo anksčiau pradedama teikti pagalba, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti. Ankstyvoji pagalba turėtų būti teikiama ne tik specialistų, bet ir šeimos narių.
Tėvai gali padėti vaikui savo mimikomis, mokyti bendrauti ir suteikti vaikui pojūčių, kurie sukelia malonumą. Svarbu skatinti vaiką įsitraukti į įvairias veiklas, dainuoti, glausti ir žiūrėti į vaiką. Net jei negaunate atsako, vaikas vis tiek mato ir išmoks.
Rita Vaičekauskaitė, Elvyra Acienė ir Brigita Kreivinienė savo straipsnyje pristato čigong masažo koncepciją, kuri gali būti efektyvi dirbant su šeimomis, auginančiomis autistiškus vaikus iki 6 metų amžiaus.
Ugdymas darželyje ir mokykloje
Integruojant autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus į darželį ar mokyklą, svarbu atsižvelgti į jų individualius poreikius. Adaptacija naujoje aplinkoje gali užtrukti ilgiau, todėl reikėtų skirti pakankamai laiko laipsniškam prisitaikymui.
Svarbu informuoti auklėtojus ir mokytojus apie vaiko ypatumus, jo stipriąsias ir silpnąsias puses, sensorinius jautrumus ir galimus elgesio ypatumus. Taip pat, reikėtų leisti vaikui pasiimti į darželį ar mokyklą mėgstamus daiktus, kurie jam suteikia saugumo jausmą.
Toma Jokubaitienė ir Algirdas Ališauskas savo straipsnyje išskiria sėkmingą vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, ugdymą lemiantys veiksniai: ugdytojų vertybinės nuostatos ir draugiška mokyklos bendruomenė, vaiko individualumo pažinimas ir vaiko galiomis grįstas individualizuotas ugdymas.
Veneta Bugytė ir Aurelija Valaitienė savo straipsnyje nagrinėja vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, socialinės integracijos galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigoje pedagogų požiūriu.
Funkcinio elgesio vertinimo metodika
Valdonė Indrašienė ir Eglė Kairelytė Sauliūnienė savo straipsniuose analizuoja funkcinio elgesio vertinimo metodikos panaudojimo galimybes keičiant autizmo spektro sutrikimą turinčio ugdytinio probleminį elgesį. Funkcinio elgesio vertinimas padeda nustatyti, kokios priežastys lemia probleminį elgesį ir kaip jį galima pakeisti.
Struktūruotas mokymas
Rasa Ulevičiūtė ir Marija Gaigalienė savo tyrime aiškinasi 3-7 metų vaikų autistų tėvų požiūrį į struktūruoto mokymo taikymą. Struktūruotas mokymas padeda vaikams suprasti aplinką ir numatyti, kas bus toliau. Tai gali sumažinti nerimą ir padėti vaikams geriau prisitaikyti prie aplinkos.
Alternatyvi komunikacija
Kai kurie autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai nekalba arba kalba nesuprantamai. Tokiais atvejais labai svarbu taikyti alternatyvios komunikacijos metodus, pavyzdžiui, paveikslėlių mainų sistemą (PECS) arba gestų kalbą. Šie metodai padeda vaikams išreikšti savo poreikius ir norus.
Šeimos Patirtis ir Parama
Tėvų išgyvenimai
Vaikas su autizmo spektro sutrikimu - tai iššūkis visai šeimai. Tėvai patiria didelį stresą, nes auginti vaiką, kurio nesupranti, negali jo paaiškinti ir pakeisti jo elgesio, yra labai sunku. Elena Mickevičienė, Liuda Šinkariova ir Aidas Perminas savo straipsnyje analizuoja vaikų, turinčių autizmo sindromą, tėvų ir motinų depresyvumą. Jie nustatė, kad tėvų depresyvumas didesnis, kai autizmo sindromą turintis vaikas yra 8-11 metų, o motinų depresyvumas didesnis šį sutrikimą turinčio vaiko paauglystės laikotarpiu (12-18 m.).
Jonas Ruškus, Darius Gerulaitis ir Aušra Vaitkevičienė savo straipsnyje pateikia šeimos, auginančios autizmo sindromą turintį vaiką, atvejo analizę, kurioje aprašoma šeimos gyvenimo istorija, išgyvenimų struktūra ir intensyvumas.
Diana Saveikienė savo straipsnyje siekia atskleisti tėvų, auginančių autizmą turinčius vaikus, požiūrį į vaikų ateitį naratyvo pasakojimuose.
Bendradarbiavimas tarp tėvų ir pedagogų
Jūratė Kazlauskienė ir Aurelija Valaitienė savo straipsnyje pabrėžia pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo svarbą ugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus. Pedagogai ir tėvai turėtų būti partneriai, siekiantys bendro tikslo - padėti vaikui pasiekti maksimalų potencialą.
Vilma Beinorienė savo straipsnyje pabrėžia vaiko, pedagogų ir tėvų dialogo įtaką ugdymosi procesui.
Parama šeimoms
Šeimoms, auginančioms autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, labai svarbi parama. Paramos grupės, konsultacijos su specialistais ir finansinė pagalba gali padėti šeimoms susidoroti su iššūkiais ir užtikrinti vaikui geriausią įmanomą priežiūrą.
Laimutė Samsonienė, Michail Bencion Malkin, Jonas Kairys ir Algirdas Juozulynas savo straipsnyje atskleidžia tėvų, auginančių ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaiką su autizmo spektro sutrikimu, šeimos gyvenimo gerovės probleminius veiksnius.
Violeta Gevorgianienė ir Irina Raščepkina savo straipsnyje aprašomas tyrimas, kuriuo siekta išanalizuoti motinų, auginančių autizmo sindromą turinčius vaikus, kompetencijas.
tags: #laima #mikulenaite #autizmas