Įvadas
Psichologinis spaudimas darbe, kartais vadinamas mobingu, yra opi problema, turinti neigiamų pasekmių tiek individualiai darbuotojui, tiek visai organizacijai. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra psichologinis spaudimas darbe, kokios jo formos, priežastys, pasekmės ir kaip galima apsisaugoti nuo šio reiškinio. Taip pat panagrinėsime teisinį reguliavimą Lietuvoje ir kitose šalyse, skirtą kovai su mobingu.
Kas yra psichologinis spaudimas darbe?
Psichologinis spaudimas darbe - tai sistemingas, pasikartojantis ir ilgalaikis neigiamas elgesys, nukreiptas prieš darbuotoją, siekiant jį pažeminti, izoliuoti, diskredituoti ar priversti pasitraukti iš darbo. Tai gali būti įvairios formos: žodinis užgauliojimas, nuolatinė kritika, gandų skleidimas, ignoravimas, nepagrįstų užduočių skyrimas, socialinė izoliacija ir kitoks priešiškas elgesys. Svarbu pabrėžti, kad vienkartinis konfliktas ar nesutarimas su kolega nelaikomas mobingu. Tai turi būti sistemingas ir ilgalaikis procesas.
Psichologinio spaudimo formos darbe
Psichologinis spaudimas darbe gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:
- Žodinis smurtas: Tai apima įžeidinėjimus, keiksmus, šaipymąsi, pravardžiavimą, nuolatinę kritiką ir kitus žodinius užgauliojimus. Atliktas tyrimas rodo, kad didelė dalis mokytojų patiria ir verbalinį smurtą. Pavyzdžiui, 40 proc. mokytojų atsakė, jog juos mokiniai yra apkeikę, 27,9 proc. teigė, kad moksleiviai yra juokęsi iš pedagogo išvaizdos, 26 proc. apklaustųjų sakė, kad vaikai iš jų šaipėsi, pravardžiavo. 19,6 proc. apklaustųjų nurodė, jog mokiniai juos įžeidinėjo.
- Socialinis smurtas: Tai apima darbuotojo ignoravimą, atskirtį nuo komandos, gandų skleidimą, reputacijos griovimą ir kitas socialinės izoliacijos formas. Beveik pusė (44,5 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų mokiniai kurstė kitus neklausyti, o 29,8 proc. mokytojų teigė, kad moksleiviai kurstė kitus sakyti blogus dalykus. 22,8 proc. pedagogų atsakė, kad jų mokiniai griovė reputaciją platindami gandus, o 26,4 proc. teigė, kad mokiniai tyčia erzino.
- Psichologinis smurtas: Tai apima nuolatinį spaudimą, nepagrįstų reikalavimų kėlimą, užduočių, viršijančių darbuotojo kompetenciją, skyrimą, darbo sąlygų bloginimą ir kitas psichologinio teroro formas.
- Fizinis smurtas: Nors rečiau pasitaikanti, tačiau egzistuojanti psichologinio spaudimo forma, apimanti fizinį užpuolimą, grasinimus fiziniu smurtu ar kitokį fizinį bauginimą.
- Seksualinis smurtas: Tai apima nešvankius juokelius, seksualinius priekabiavimą, įžeidžiančius komentarus apie išvaizdą ir kitas seksualinio pobūdžio užgaules. 2,9 proc. apklausoje dalyvavusių pedagogų nurodė, jog mokiniai skambino ar siuntė seksualiai priekabiaujančio pobūdžio žinutes. 19,1 proc. nurodė sulaukę nešvankių juokelių, o 1,7 proc. apklausos dalyvių patyrė mokinių seksualinį priekabiavimą.
- Kibernetinis smurtas: Tai apima įžeidžiančių žinučių siuntimą, nuotraukų ar vaizdo įrašų platinimą internete, socialinių tinklų paskyrų įsilaužimą ir kitas elektroninio bauginimo formas. Be to, mokytojai teigė patiriantys ir kibernetinį smurtą, pavyzdžiui, kai mokiniai siunčia pedagogą įžeidžiančias žinutes, nuotraukas ar vaizdo įrašus kitiems asmenims arba tokią informaciją publikuoja internete.
Psichologinio spaudimo priežastys
Psichologinis spaudimas darbe gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
- Konkurencija: Darbo vietose, kurioje vyrauja didelė konkurencija dėl paaukštinimo ar kitų išteklių, darbuotojai gali griebtis psichologinio spaudimo, siekdami pašalinti konkurentus.
- Valdžios disbalansas: Kai vienas darbuotojas turi didesnę valdžią ar įtaką nei kiti, jis gali ja piktnaudžiauti, siekdamas kontroliuoti ar manipuliuoti kitais.
- Prasta įmonės kultūra: Įmonėse, kuriose toleruojamas nepagarbus elgesys, patyčios ar diskriminacija, psichologinis spaudimas gali tapti norma.
- Asmeninės priežastys: Psichologinį spaudimą vykdantys asmenys gali turėti asmeninių problemų, tokių kaip žemas savivertės jausmas, frustracija ar pyktis, kurias jie išlieja ant kitų.
- Pavydas: Darbuotojai gali pavydėti kolegoms dėl jų pasiekimų, populiarumo ar kitų priežasčių, todėl gali pradėti juos spausti psichologiškai.
- Baimė: Darbuotojai gali bijoti prarasti darbą ar būti atleisti, todėl gali spausti kolegas, siekdami įsiteikti vadovybei.
Mobingas švietimo įstaigose
Tyrimai rodo, kad psichologinis spaudimas darbe yra aktuali problema ir švietimo įstaigose. Fizinis ar psichologinis smurtas, patyčios, priekabiavimas - pedagogų kasdienybė, apie kurią per mažai kalbama ir dar mažiau daroma. Tai yra ne tik pedagoginė, bet ir socialinė problema. Mokinių agresyvus elgesys su bendramoksliais, pedagogais ir kitais švietimo darbuotojais kasmet auga ir yra nekontroliuojamas. Mokyklose pedagogai ir kiti darbuotojai jaučiasi nesaugūs, pažeminti. Tyrimo duomenys rodo, kad 33 proc. apklaustųjų mokytojų yra iš mokinių patyrę fizinį smurtą. Pavyzdžiui, 2,7 proc. mokytojų teigė buvę mokinių sužeisti naudojant pavojingus daiktus, tokius kaip peiliukas. 19,1 proc. mokytojų nurodė, kad mokiniai juos stumdė, spardė ar kitaip fiziškai užpuolė.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Tyrimo duomenimis, 31 proc. mokytojų atsakė, kad iš jų yra tyčiojęsis mokyklos administracijos darbuotojas, o 27 proc. apklaustųjų teigė, jog iš jų yra tyčiojęsis kitas pedagogas. 46,9 proc. pedagogų teigė, kad yra tekę patirti įžeidžiančių juokelių, replikų ar komentarų.
Psichologinio spaudimo pasekmės
Psichologinis spaudimas darbe turi rimtų pasekmių tiek individualiai darbuotojui, tiek visai organizacijai:
- Sveikatos problemos: Ilgalaikis psichologinis spaudimas gali sukelti įvairias sveikatos problemas, tokias kaip stresas, nerimas, depresija, nemiga, virškinimo sutrikimai, širdies ir kraujagyslių ligos ir kitos.
- Sumažėjęs darbingumas: Psichologinį spaudimą patiriantys darbuotojai dažnai jaučia demotyvaciją, sumažėjusį susidomėjimą darbu, koncentracijos sunkumus ir krentantį produktyvumą.
- Padidėjęs nedarbingumas: Dėl sveikatos problemų ir sumažėjusio darbingumo psichologinį spaudimą patiriantys darbuotojai dažniau ima nedarbingumo pažymėjimus.
- Darbo kaitos didėjimas: Psichologinis spaudimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių darbuotojai palieka darbą.
- Blogesnis įmonės įvaizdis: Įmonės, kuriose toleruojamas psichologinis spaudimas, praranda gerų darbuotojų reputaciją ir patiria sunkumų pritraukiant naujus talentus.
- Teisinės problemos: Įmonės, kuriose vyksta psichologinis spaudimas, gali susidurti su teisiniais ieškiniais iš nukentėjusių darbuotojų.
Specializuotame kompleksiniame pagalbos centre (SKPC) dirbanti Moterų informacijos centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė pažymi šiemet jaučiamą smurto atvejų padidėjimą. R. Butkevičiūtė sako - dažniausiai praeina labai daug laiko, kol vykstantis smurtas yra pripažįstamas smurtu. „Mes gyvename tik vieną kartą, todėl neaukokime savo gyvenimo kokybės, fizinės ar psichinės sveikatos, asmeninio tobulėjimo.
Kaip apsisaugoti nuo psichologinio spaudimo darbe?
Apsisaugoti nuo psichologinio spaudimo darbe gali būti sudėtinga, tačiau yra keletas priemonių, kurių galite imtis:
- Būkite budrūs: Atpažinkite psichologinio spaudimo požymius ir būkite pasiruošę reaguoti.
- Dokumentuokite: Fiksuokite visus psichologinio spaudimo atvejus, įskaitant datą, laiką, vietą, dalyvius ir įvykių aprašymą.
- Kreipkitės pagalbos: Pasikalbėkite su patikimu kolega, draugu, šeimos nariu ar psichologu.
- Praneškite vadovybei: Jei patiriate psichologinį spaudimą, praneškite apie tai savo tiesioginiam vadovui ar personalo skyriui.
- Kreipkitės į institucijas: Jei vadovybė nesiima jokių veiksmų, galite kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, Ginčų komisiją ar kitas atsakingas institucijas.
- Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko poilsiui, atsipalaidavimui ir veiklai, kuri jums teikia malonumą.
- Stiprinkite savo pasitikėjimą savimi: Dalyvaukite mokymuose, seminaruose ar kituose renginiuose, kurie padės jums ugdyti pasitikėjimą savimi ir asertivumą.
- Ieškokite naujo darbo: Jei psichologinis spaudimas tęsiasi ir niekas nesikeičia, apsvarstykite galimybę ieškotis naujo darbo.
Teisinis reguliavimas Lietuvoje ir kitose šalyse
Lietuvoje Darbo kodeksas numato darbdavio pareigą užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, įskaitant psichologinę gerovę. Tačiau tiesioginės nuostatos, reglamentuojančios mobingą, nėra. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo tobulinti teisinį reguliavimą tiksliau reglamentuojant mobingo identifikavimo kriterijus, tyrimo ir vertinimo tvarką bei šalinimo priemones. Siūloma įpareigoti rizikos grupėms priklausančias įstaigas privalomai bent vieną kartą per metus vertinti mobingo riziką, o Valstybinei darbo inspekcijai - sugriežtinti mobingo kontrolę.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Darbą pradės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta darbo grupė teisiniam reglamentavimui, sąlygojančiam mobingo apraiškų sisteminį mažėjimą įmonėse, tobulinti. Darbo grupei keliamas tikslas iki vasaros pabaigos pateikti siūlymus, kaip Darbo kodekse įtvirtinti darbuotojų, galimai patiriančių ar patyrusių mobingą ir padavusių skundus atsakingoms institucijoms, teises bei apsaugos garantijas, ir nustatyti dėl mobingo kaltų asmenų atsakomybės pagrindus. Darbo grupė taip pat pateiks siūlymus, kaip Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme tiksliau ir aiškiau apibrėžti mobingą, įtvirtinti darbdavių pareigas ir užtikrinti darbuotojų apsaugą nuo psichosocialinių rizikos veiksnių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengs Darbo kodekso pataisas, kuriomis siekiama aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti mobingo sąvoką ir priskirti pasitvirtinusius mobingo bei psichologinio smurto pasireiškimo darbo vietose atvejus prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų. Už šiuos pažeidimus bus siūloma numatyti asmeninę valstybės ir savivaldos įstaigų vadovų atsakomybę. Siūloma nustatyti, kad darbdavys privalėtų ištirti galimo psichologinio smurto ir mobingo atvejus. Valstybinė darbo inspekcija bus įpareigota nuolat stebėti mobingo bei psichologinio smurto pasireiškimo darbo vietose padėtį šalyje, ne rečiau nei vieną kartą per metus teikti ministerijai stebėsenos ir priežiūros rezultatų apibendrinimą.
Tuo metu Austrijoje galioja gana griežtos taisyklės, užtikrinant darbuotojų teises. Psichologinis smurtas darbo vietoje laikomi darbdavio pareigų pažeidimu. „Vienintelis reikalavimas - dokumentuoti incidentus ir pranešti darbdaviui, personalo skyriui, darbo tarybai arba Darbo inspekcijai. Kaimyninė Lenkija irgi numatė žingsnius, kaip pagreitinti ir palengvinti mobingo bei psichologinio smurto situacijų sprendimą darbuotojams.
Konfliktų sprendimas darbo vietoje
Konfliktai darbo vietoje yra neišvengiami, tačiau svarbu, kaip jie yra sprendžiami. Konstruktyvūs konfliktai gali paskatinti kūrybiškumą ir inovacijas, o destruktyvūs konfliktai veda į stresą, perdegimą ir blogina darbo atmosferą.
Apie 80 proc. konfliktų sukelia komunikacija. Aišku, yra ir kitų veiksnių. Pavyzdžiui, kada vadovas turi teisę pareikalauti darbo rezultato, o kada tai jau kažkoks smurtavimas. Kiekvienai pusei gali atrodyt skirtingai. Dabar viena dažnesnių pasitaikančių konfliktų priežasčių yra vertybės. Žmonės dėl vertybių konfliktuoja, gal tie konfliktai darbe rečiau būna išreikšti tiesiogiai dėl idėjų, bet suvokiama savas-svetimas ir tada atsiranda elgesys, kuris nukreiptas prieš svetimą. Kitas dalykas, dėl kažkokių resursų nepasidalijimo.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Svarbu, kad įmonės turėtų aiškias konfliktų sprendimo procedūras ir skatintų atvirą ir pagarbų dialogą tarp darbuotojų. Diskutuoti yra gerai, bet diskusijos formos, tokios kaip žeminimas, nepriimtinos. Konfliktuojam mes beveik kasdien, to net nepastebim. Būna mikrokonfliktai, kurie jokių pasekmių neturi, kiti priverčia susimastyti, treti supriešina. Turbūt tie supriešinantys konfliktai yra pavojingi, nes darbe mes turim siekti vieno tikslo.
Albina Kavaliauskaitės istorija
2010-iais iš darbo Karoliniškių poliklinikoje neteisėtai atleista kineziterapeutė Albina Kavaliauskaitė, kuri yra ir Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė, po dvejų metų pertraukos teismo sprendimu grąžinta į darbą. Anot A. Kavaliauskaitės, daroma viskas, kad neiškentusi spaudimo ji išeitų iš darbo pati. Moteris neabejoja, kad bet kurią akimirką gali būti vėl atleista. Darbo sąlygas moteris prilygino Gvantanamo kalėjimui. Psichologinis smurtavimas ir spaudimas tapo kasdienybe, kiekvienas žingsnis sekamas, prižiūrimas ir skundžiamas, ji jaučiasi tarsi kalinys.
Ši istorija iliustruoja, kaip psichologinis spaudimas darbe gali būti naudojamas siekiant priversti darbuotoją pasitraukti iš darbo.
tags: #psichologinis #spaudimas #iseiti #is #darbo