Socialinė psichologija - tai dinamiška mokslo sritis, nagrinėjanti, kaip individai mąsto, jaučiasi ir elgiasi socialiniuose kontekstuose. Ši disciplina, jungianti psichologijos ir sociologijos perspektyvas, tiria platų spektrą reiškinių - nuo asmenybės formavimosi iki tarpusavio santykių ir grupės dinamikos.
Socialinės psichologijos ištakos ir apibrėžimas
Terminas "socialinė psichologija" kildinamas iš dviejų žodžių: "socialinis" ir "psichologija". Žodis "socialinis" yra susijęs su žmogaus tarpusavio santykiais ir bendruomeniniu gyvenimu, kilęs iš lotyniško žodžio "socialis", reiškiančio "susijęs su bendruomenėmis" arba "bendradarbiaujantis". Psichologija, iš graikų kalbos (psyche - siela, logos - mokslas), apibrėžiama kaip žmogaus sielos ir elgesio tyrimo būdas. Socialinė psichologija jungia šias sąvokas, apibrėždama mokslą, tiriantį, kaip individai mąsto, jaučiasi ir elgiasi grupėse bei socialiniuose kontekstuose.
Psichologijos objektas, šakos ir uždaviniai
Psichologija, kaip mokslas, tiria psichikos faktus, dėsnius ir mechanizmus, psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologijos objektas istoriškai kito, nuo mistiško sielos pripažinimo iki materialistinio psichikos supratimo kaip nervų sistemos funkcijos. Šiuo metu psichologija apima psichinius procesus, būsenas ir savybes.
Psichologija skirstoma į įvairias kryptis ir šakas:
- Metafizinė psichologija: mažai vertina empirinę psichinių procesų analizę.
- Empirinė psichologija: vertina psichinių procesų empirinę analizę ir jų priežastinio ryšio nustatymą.
- Psichoanalizė: žmogaus psichinio gyvenimo pagrindu laiko įgimtus potraukius, ypač seksualinį potraukį (libido).
- Gestaltpsichologija: pagrindiniu psichikos duomenu laiko pavidalą (geštaltą), tyrė suvokimo procesus.
- Biheviorizmas: atmetė sąmonę kaip psichologijos objektą ir tyrė organizmo reakcijas į stimulą.
- Humanistinė psichologija: gilinosi į savąjį "aš" ir savo egzistavimo pažinimą.
- Vaiko psichologija: tyrinėja vaiko psichologijos ypatumus.
- Istorinė psichologija: teigia, kad žmogaus pažinimo procesas nebaigtas.
- Socialinė psichologija: tiria mažų grupių, kolektyvų bendravimo psichinius ypatumus.
- Gerontopsichologija: tiria senų žmonių psichiką.
- Darbo psichologija: tiria racionalaus darbo organizavimo formas.
- Pedagoginė psichologija: tiria pagrindinius žmogaus ugdymo psichologinius dėsnius.
- Medicininė psichologija: padeda patikslinti nervų ir psichinių ligų diagnostiką ir atkurti sutrikusias funkcijas.
- Juridinė psichologija: padeda nustatyti padarytą nusikaltimą.
- Psichogenetika: tiria, ar elgsenos formos perduodamos paveldėjimo keliu iš kartos į kartą.
- Psicholingvistika: tiria kalbos psichologinius aspektus.
- Psichofarmologija: nagrinėja, kaip psichiškai aktyvūs preparatai veikia smegenų mechanizmus, valdančius žmogaus elgesį.
Pagrindiniai psichologijos mokslo uždaviniai:
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
- Aprašyti psichines apraiškas.
- Klasifikuoti psichines apraiškas.
- Surasti principus ir dėsnius, pagal kuriuos psichinis gyvenimas vyksta.
Psichologija praturtina kitus mokslus žiniomis apie žmonių dvasinį gyvenimą, padeda siekti geresnių rezultatų įvairiose veiklos srityse ir užtikrinti asmenybės tobulėjimą. Psichologijos žinios būtinos kiekvienam žmogui, kad jis galėtų pažinti kitų žmonių ir savo vidinį pasaulį bei bendrauti su savo šeimos nariais, draugais ir kt.
Psichikos tyrimo būdai ir metodai
Psichikos reiškiniams tirti naudojami įvairūs metodai:
- Savistaba: savo paties vidinio gyvenimo pažinimas.
- Stebėjimas: pageidaujamų reiškinių stebėjimas natūralioje veikloje.
- Eksperimentas: specialus reiškinių sukėlimas ir stebėjimas.
- Apklausa: duomenų rinkimas užduodant klausimus.
- Biografinis tyrimas: žmogaus biografijos analizė.
- Testų metodai: psichinių reiškinių lygių nustatymas.
Raidos ir pedagoginėje psichologijoje naudojami "dvynių metodas", longitudiniai tyrimai, "dienoraščio metodas" ir skersinio pjūvio metodas. Socialinės psichologijos tyrimo būdai apima suinteresuotą stebėjimą, ribotai kontroliuojamą tyrimo aplinką, netiesioginį stebėjimą, stebimą reiškinį keičiančius metodus, reiškinio priklausomybę nuo stebėtojo ir aplinkos bei tiriamųjų įtaką tyrimo metodams.
Asmenybė: struktūra ir raidos varomosios jėgos
Asmenybė - tai asmens ypatybės, kurias jis įgyja gyvendamas, pastovi jų sistema, nusakanti asmens vietą žmonių bendrijoje. Asmenybei būdinga aktyvumas, kryptingumas ir giluminiai prasminiai procesai. Asmuo savo asmenybę suvokia kaip savąjį Aš, vertindamas save, siekdamas tikslų ir įsivaizduodamas save ateityje.
Psichologinę asmenybės struktūrą galima suskirstyti į šias dalis:
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
- Kryptingumą (troškimus, norus, ketinimus, poreikius, interesus, polinkius, motyvus, tikslus, vertybines nuostatas, pasaulėžiūrą ir įsitikinimus).
- Temperamentą.
- Charakterį.
- Sugebėjimus.
- Jausmus.
- Valią.
Socialinė psichologija ir praktinis pritaikymas
Socialinė psichologija taikoma įvairiose srityse:
- Bendravimo treniruotės: efektyvaus bendravimo įgūdžių ugdymas.
- Darbas grupėse: efektyvaus komandinio darbo organizavimas.
- Rinkotyra ir reklama: poveikio priemonių kūrimas ir analizė.
- Švietimas: mokymo metodų tobulinimas.
- Sveikata: artimų santykių įtaka sveikatai.
Socialinės psichologijos istorija
Socialinės psichologijos ištakos siekia antikos laikus. Platonas teigė, kad atskirą individą formuoja visuomenė, o Aristotelis žmogų vadino socialiniu gyvūnu. A. Comte laikomas pirmuoju mokslininku, ketinusiu išskirti atskirą socialinio mokslo sritį. 1908 m. pasirodė pirmosios knygos, kuriose pavartota sąvoka "socialinė psichologija". Po I Pasaulinio karo pereinama prie eksperimentinių darbų.
Socialinis vaidmuo
Žmogus tam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje elgiasi kaip kurios nors grupės narys, atlikdamas socialinį vaidmenį. Socialinis vaidmuo - tai tam tikras elgesio būdas, charakteringas kuriai nors apibrėžtai veiklos sričiai arba būsenai. Vaidmeninis bendravimas yra abipusis, svarbu, ar abi pusės suvokia ir priima viena kitos vaidmenis.
Aš-Vaizdas
Socialinė psichologija apima ne tik kitų žmonių, bet ir savo paties suvokimą ir vertinimą. Savęs, kaip subjekto, įsisąmoninimo rezultatas - Aš-Vaizdo formavimasis. Aš-Vaizdas yra informacijos ir emocinių vertinimų apie save visuma.
Laimė socialiniame kontekste
Artimi santykiai, laiko planavimas, gebėjimų pritaikymas, fizinis aktyvumas, miegas, nesusikoncentravimas į save, pagalba kitiems ir dvasinis pasaulis yra svarbūs laimės komponentai.
Taip pat skaitykite: Profesijos testai internetu
Psichologinė sociologija
Psichologinė sociologija tiria artimiausios aplinkos socialinius veiksmus, nagrinėdama visuomenę per mažąsias grupes, pavienių asmenų mintis, emocijas ir elgseną.
tags: #socialinė #psichologija #reikšmė