Pasiruošimas mokyklai - tai ilgas ir kūrybinis procesas, reikalaujantis tėvų įsitraukimo ir palaikymo, o ne pamokslų ar gąsdinimų. Sėkmingas pirmoko prisitaikymas mokykloje didžiąja dalimi priklauso nuo to, kaip vaikas yra paruošiamas ir nuteikiamas namuose. Šiame straipsnyje aptarsime tris pagrindinius būsimo pirmoko pasirengimo mokyklai aspektus: pažintinį-psichologinį, psichosocialinį ir fiziologinį. Taip pat pateiksime patarimus tėveliams, kurie padės palengvinti būsimų mokinukų prisitaikymą prie naujos aplinkos ir tvarkos, padės lengviau ir sparčiau atlikti įvairias užduotis atėjus į pirmą klasę.
Pažintinis - Psichologinis Pasirengimas
Pažintinis-psichologinis pasirengimas apima keletą svarbių sričių:
- Intelektualinis išsivystymas: dėmesys, mąstymas, suvokimas, atmintis, kūrybiškumas.
- Kalbos išsivystymas: gebėjimas taisyklingai ir logiškai kalbėti, pakankamas žodynas, gebėjimas žodžius analizuoti garsais.
- Smulkiosios motorikos išsivystymas.
- Emocinis pasirengimas: emocinis atsparumas, savikontrolė, pasirengimas priimti informaciją, noras mokytis ir eiti į mokyklą, laikytis mokyklos vidaus tvarkos taisyklių, gebėjimas atlikti užduotis, pradėti ir užbaigti darbą ir pan.
Nuo pat pirmų mokyklos lankymo dienų vaikas tampa mokiniu, ir nuo mokymosi principo „įdomu-neįdomu” pereinama prie mokymosi „įsidėmiu, nes reikia”. Ikimokyklinukas gali daryti viską (ar beveik viską), kas jam patinka, ką jis nori. Pereinamąjį laikotarpį palengvins ir turės teigiamos įtakos vaiko pažintiniam-psichologiniam pasirengimui šie patarimai tėveliams:
- Skatinkite pasakojimus ir kūrybiškumą: Skatinkite vaikus kurti pasakojimus, juos iliustruoti piešiniais arba sukurti logišką pasakojimą pagal piešinį/piešinių seriją.
- Lavinkite kalbos įgūdžius: Mokykite deklamuoti eilėraščius raiškiai, aiškiai ir neskubant. Įsidėmėti ir pasakyti skaičiuotes, greitakalbes.
- Ugdykite loginį mąstymą: Skatinkite vaiko loginį mąstymą, pastebėti priežasties ir pasekmės ryšį, klausinėkite vaikų „kodėl?”, tegul jie atsako „todėl, kad…”.
- Skatinkite pilnus sakinius: Prašykite atsakinėti pilnais ir prasmingais sakiniais (tai padės atsakinėjant žodžiu per pamoką ir rašant rašto darbus).
- Mokykitės keliaudami: Kelionių, išvykų metu atkreipkite vaiko dėmesį į įvairius užrašus, kartu tarkite raides, skiemenis, žodžius, analizuokite juos atskirais garsais.
- Praktikuokite skaičiavimą: Skaičiuokite (kiek vaikas mato pieštukų, puodelių, žaislų, mašinų ir t.t.), klauskite, kelintas daiktas yra eilėje ir pan.
- Lyginkite daiktus: Lyginkite daiktus pagal dydį, plotį, ilgį, svorį ir pan. (supažindinkite su sąvokomis „daugiau”, „mažiau”, „tiek pat”, „lygiai”, „aukštesnis”, „žemesnis” ir t.t.).
- Mokykitės orientuotis erdvėje: Mokykite vaiką orientuotis erdvėje (kairė, dešinė, viršus, apačia, vidurys ir pan.). Jam bus lengviau orientuotis sąsiuvinyje ir vadovėlyje.
- Pažinkite laiką: Mokykite pažinti laiko sąvokas (šiandien, vakar, rytoj, poryt, pirmadienis, antradienis, žiema, vasara ir t.t.)
- Ugdyti kruopštumą ir atkaklumą: Pratinkite vaiką kruopščiai atlikti ir užbaigti pradėtą darbą, neatidėliojant jo vėlesniam laikui, atlikti užduotis, reikalaujančias ilgo susikaupimo. Vaikas turi žinoti, kad mokykloje 35-45 minutes teks būti susikaupusiam.
- Tikėkite vaiko sėkme. Tuomet jis jausis tvirtesnis, pajėgesnis, turės daugiau valios, jėgų ir užsispyrimo siekti tikslo.
- Skatinkite tvarkingumą: Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą (pasibaigus vienai pamokai, reikės greitai pasiruošti kitai).
- Lavinkite smulkiąją motoriką: Lavinkite vaiko smulkiąją motoriką, to reikės rašymui. Smulkiosios motorikos lavinimui padeda lipdymas, konstravimas, piešimas, spalvinimas, karpymas, karoliukų vėrimas ir kasdienių darbų atlikimas (tokie kaip apsirengimas, batų apsiavimas ir pan.).
- Dirbkite su popieriumi: Mokykite dirbti su popieriumi. Parodykite, kad norimą figūrą galima iškirpti ir lapo krašte, ne tik viduryje. Mokykite naudotis žirklėmis, kirpti tvarkingai ir iškirpti įvairias geometrines figūras, paveikslėlius.
- Leiskite džiaugtis mokykliniais daiktais: Leiskite vaikui pasidžiaugti naująją kuprine, rašymo priemonėmis bei kitais mokyklai skirtais daiktais. Tegul mokosi juos susidėti ir vėl išimti iš kuprinės.
- Susipažinkite su mokykla: Susipažinkite ir supažindinkite vaiką su mokyklos aplinka ir mokytoja. Tada atėjęs į mokyklą rugsėjį, vaikas jausis saugiau, patirs mažiau streso.
- Supažindinkite su mokyklos tvarka: Supažindinkite vaiką su mokyklos tvarka.
- Mokykitės bendrauti: Mokykite vaiką prisistatyti, susipažinti, pasisveikinti.
- Pratinkite prie nepažįstamų žmonių: Pratinkite vaiką orientuotis tarp nepažįstamų žmonių, bet negąsdinkite nepažįstamais.
- Būkite pasiruošę triukšmui: Pratinkite vaiką ištverti minioje, triukšme. Klausinėkite ir išklausykite, kas jį neramina tokiose situacijose.
- Išlaikykite režimą: Išlaikykite dienos režimą, pratinkite vaiką anksti keltis. Dienos režimo pasikeitimas rudenį neturi sukelti vaikui streso.
- Ugdykite atsakomybę ir ištvermę: Ugdykite vaiko atsakomybę ir ištvermę. Vaikas turi pajusti, kad mokymasis - rimta veikla, už kurios rezultatus bus atsakingas pats. Aiškinkite vaikui, kad mokymosi procesas ilgas, pamokos trunka 35 minutes, mokykloje reikės išbūti pusdienį (esant reikalui, gali tekti eiti į pailgintos dienos grupę).
- Saugumas gatvėje: Pratinkite vaiką saugiai elgtis gatvėje, pažinti aplinką šalia namų, parodykite saugiausią ir artimiausią kelią į mokyklą. Leiskite vaikui vienam pabandyti nueiti ir sugrįžti iš mokyklos (jį stebėkite ir vėliau aptarkite, kaip jam sekėsi).
Psichosocialinis Pasirengimas
Psichosocialinis pasirengimas mokyklai keičia vaiko socialinį vaidmenį visuomenėje. Jis tampa mokiniu, formuojasi nauji bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai su bendraamžiais, mokytojais, tėvais. Keičiasi požiūris į aplinkinį pasaulį ir į save patį. Šio aspekto lavinimui padės šie patarimai:
- Klausykite: Pratinkite vaiką, kad išklausytų kalbantį žmogų (tai padės išgirsti mokytojos aiškinimą, kaip atlikti užduotį).
- Netrukdykite: Pratinkite vaiką netrukdyti dirbti savo sesutei, broliukui, tėveliams (klasės suole sėdės ne vienas, o su draugu).
- Bendraukite: Mokykite vaiką prisistatyti, prašyti pagalbos, susidraugauti, tinkamai reikšti jausmus, ugdykite teigiamą savęs vertinimą, sugebėjimą pasakyti „ne”, spręsti konfliktus be smurto. Mokykite vaiką savo norus išreikšti žodžiais, nes mokykloje jums suprantami gestai, mimika ar kiti nežodiniai ženklai aplinkiniams gali būti nesuprantami.
- Būkite kantrūs: Mokykite vaiką kantrumo, nes kartais jo noras ne iš karto gali būti išpildytas.
- Laikykitės taisyklių: Žaidimo metu pratinkite vaiką laikytis taisyklių, susitarimų, šio įgūdžio reikės atliekant bendrą veiklą mokykloje.
- Atsakomybė ir ištvermė: Ugdykite vaiko atsakomybę ir ištvermę. Vaikas turi pajusti, kad mokymasis - rimta veikla, už kurios rezultatus bus atsakingas pats.
- Pasidalinkite dienos įvykiais: Pratinkite vaiką pasipasakoti apie dienos įvykius, atliktą veiklą.
- Negąsdinkite mokykla: Negąsdinkite mokykla, mokytoja, nes gali atsirasti išankstinis priešiškumas mokyklai, baimė ir nerimas.
- Tikėkite vaiko sėkme: Tikėkite vaiko sėkme. Tuomet jis jausis tvirtesnis, pajėgesnis, turės daugiau valios, jėgų ir užsispyrimo siekti tikslo.
- Palaikykite vaiką: Palaikykite vaiką. Jūsų vaikas turi tvirtai žinoti, kad susidūręs su problemomis, nesėkmėmis, jis visada sulauks jūsų pagalbos.
Fiziologinis Pasirengimas
Fiziologinį pasirengimą mokyklai įvertina gydytojas (vaiko fizinį išsivystymą, jo atitikimą biologiniam amžiui, sveikatos būklę) ir išduoda medicininę pažymą.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Papildomi Patarimai Tėvams
- Dalyvaukite mokyklos gyvenime: Vaiko adaptacija naujoje aplinkoje ir kolektyve priklauso ne tik nuo mokytojų, bet ir nuo tėvų. Todėl, mieli tėveliai, nusiteikite dalyvauti mokyklos gyvenime - šventėse, renginiuose, projektinėje veikloje, susirinkimuose.
- Neskubėkite mokyti skaityti ir rašyti: Mokytojos akcentuoja - akademinė parengtis nėra pagrindinis dalykas. Daug vertingiau, jei vaikas namuose spalvina, karpo, klijuoja, lipdo, konstruoja - taip vystosi jo smulkioji motorika.
- Skaitykite kartu: Skirkite laiko paskaityti kartu su vaiku, raginkite namuose rengti knygų skaitymo vakarus, kai skaito vis kitas šeimos narys. Tai ir puiki galimybė ir pasikalbėti apie knygutę, veikėjus, vertybes. Taip diskutuojant plečiasi vaikų žodynas, gerėja skaitymo, kalbėjimo, pasakojimo įgūdžiai, kurie labai pravers ugdymo procese.
- Lavinkite gamtamokslines žinias: Vertėtų koncentruotis į įvairiapusiškesnį vaiko lavinimą, neapsiriboti vien raidėmis ir skaičiais.
- Venkite streso: Mokytoja pastebi, kad neretai patys tėvai, to nesuvokdami, artėjant mokslo metams pradeda kelti vaikui stresą. Net ir tokie nekalti tėvelių pasakymai, kaip kad „tuoj ateis rugsėjo 1-oji - prasidės rimtas darbas“ ar panašiai, gali vaikui kelti mokyklos baimę.
- Modeliuokite situacijas: Nuteikti vaiką drąsiau pasitikti nežinomybę padeda ir situacijų modeliavimas - aptarimas, kur prireikus vaikas gali kreiptis pagalbos, ką daryti po pamokų, jeigu kartais tėveliai neatvažiuotų laiku jo pasiimti ir panašiai.
- Stebėkite vaiko emocijas: Labai svarbu, kai tėvai vaiką padrąsintų, o ne skubotai imtų dalinti patarimus, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Reikia stengtis įsijausti, suprasti, su kokiais sunkumais vaikas asmeniškai susiduria, kas jam kelia nerimą. Daug svarbiau paklausti, ne „kaip tau sekėsi?“, o „kaip tu jautiesi?“.
- Ugdyti savarankiškumą: Už akademinę parengtį kur kas svarbiau ir kai kurios vaiko savarankiškumo apraiškos. Svarbu mokėti pasiruošti savo darbo vietą, rašymo priemones, susidėti kuprinę - tai turėtų būti ne tėvelių pareiga.
- Žaiskite stalo žaidimus: Vienas geriausių būdų, kaip mokyti vaiką bendradarbiavimo, taisyklių ir pareigų laikymosi, emocijų valdymo, anot mokytojų, yra stalo žaidimai visai šeimai. Tačiau nereikėtų daryti esminės klaidos - neleiskite vaikui visada laimėti. Toks vaikas mokykloje nemoka susitaikyti su nesėkme.
- Planuokite dienotvarkę: Tėveliai turėtų padėti vaikui susidėlioti ir dienotvarkę po pamokų bei prižiūrėti, kaip jos laikomasi. Ypač pirmąjį mėnesį.
- Leiskite vaikui pačiam atlikti užduotis: Tėvai jau mokėsi mokykloje savo laiku, užduotys yra skirtos vaikams.
- Kalbėkite apie mokyklą: Papasakokite, kaip atrodys vaiko pamokų tvarkaraštis, ką vaikas mokysis, kokiu laiku prasidės ir baigsis pamokos, kuo tai skirsis nuo vaiko dabartinės dienos. Papasakokite apie pertraukas, apie būrelius (jais verta pasidomėti iš anksto). Paaiškinkite vaikui, kad gal ir ne viskas mokykloje patiks, tačiau mokykloje bus galima išmokti daug naujų ir įdomių dalykų, be to, ten taip pat bus galima susirasti naujų draugų.
- Kalbėkitės apie jausmus: Ar vaikas džiaugiasi? Ar laukia mokyklos su nekantrumu? O gal nerimauja? Ar bijo? Jei taip, tai ko bijo? Kad bus sunku mokytis? O gal kad bus sunku susirasti draugų? Pasakykite vaikui, kad nerimauti normalu - juk daug kas jo gyvenime pasikeis.
- Nekelkite per didelių lūkesčių: Užuot nuolat kartoję pageidavimą, kad jūsų vaikas turi mokytis tobulai ir būti geriausias klasėje, geriau pasakykite vaikui, kad tikitės, kad jis stengsis.
- Aplankykite mokyklą: Jei yra galimybė, aplankykite būsimą mokyklą kartu su vaiku, ištyrinėkite skirtingus kelius į mokyklą, leiskite vaikui patyrinėti mokyklos aplinką, susipažinti su būsima mokytoja, apžiūrėti būsimą klasę.
- Pirkite mokyklines prekes kartu: Kartu su vaiku vykite pirkti mokyklinių prekių ir pirkdami įsiklausykite į vaiko nuomonę.
- Mokykitės higienos: Jei dar vaikas to nemoka, pasirūpinkite, kad vaikas iki rugsėjo pirmosios būtų pajėgus pats naudotis tualetu bei pasirūpinti savo higiena.
- Priminkite apie taisykles: Galite priminti vaikui, kad mokykloje reikės kelti ranką, nebus galima rėkti iš vietos, kad reikės stengtis ir susikaupus mokytis visą pamoką.
- Būkite supratingi: Neskubėkite barti vaiko, jei jis akimirksniu neįsitrauks į mokymosi procesą pačią pirmąją rugsėjo savaitę. Pabandykite įsivaizduoti jo situaciją.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
tags: #psichologinis #tekstas #priesmokykla