Darbuotojų baimė kreiptis psichikos sveikatos pagalbos, dvejonės dėl konfidencialumo, savikritika ir netikėjimas psichinės pagalbos paslaugomis vis dar gajus. Straipsnyje aptariami psichologo ir paciento santykiai, etikos kodekso principai, konfidencialumo užtikrinimas, darbdavio vaidmuo ir darbuotojo teisės psichikos sveikatos kontekste. Taip pat lyginami Lietuvos ir Vokietijos psichologų etikos kodeksai.
Darbdavio vaidmuo ir darbuotojo teisės
Darbuotojo psichikos sveikatos gerovė turėtų būti vienas esminių darbdavio prioritetų. Kyla klausimai: ar gali, darbuotojui apsilankius pas psichologą, būti apribota teisė dirbti? Ir ar darbdavys gali rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatą? Apskritai - kaip darbdavys gali padėti darbuotojui, ir atvirkščiai?
Informacijos apie darbuotojo sveikatą rinkimo ribojimai
Darbdavys teisiškai negali domėtis darbuotojo sveikatos būkle ar prašyti pateikti su tuo susijusią informaciją, kai tai nesusiję su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 41 str. 1 d.). Taip pat jis negali tvarkyti darbuotojo sveikatos duomenų, nebent kalbame arba apie būtinąją profilaktinę patikrą, arba darbo medicinos tikslus, kad darbdavys įvertintų darbuotojo darbingumą (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 str.).
Psichikos sveikatos patikrinimas
Psichikos sveikatos būklė, siekiant įsitikinti darbuotojo tinkamumu darbui, gali būti vertinama, tačiau tik per privalomąjį sveikatos tikrinimą įsidarbinant ir profilaktinius tikrinimus, jeigu tai yra būtinasis, t. y. darbuotojo pareigybės, reikalavimas darbo funkcijoms vykdyti. Į psichiatrą darbuotojas kreiptis privalo, tik kai yra realūs tam tikri profesinės rizikos veiksniai ir (arba) indikacijos. Pavyzdžiui, kontraindikacijos - darbai su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, jonizuojančia spinduliuote, kai padidėjęs atmosferos slėgis, vyrauja toksikomanija, alkoholizmas, psichikos sveikatos ar elgesio sutrikimai, ypač paūmėjimo epizodais (žr. 2000 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr.
Konfidencialumas ir informacijos naudojimas
Visgi akcentuotina, kad visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą yra visiškai konfidenciali, ir asmens medicinos knygelėje ar pažymoje (F Nr. 086/a, F Nr. 047/a arba F Nr.048/a) nei diagnozė, nei ligų grupė nenurodoma. Tokia sveikatos informacija galima naudotis tik dėl dirbančiojo interesų, gerbiant jo privatumą (Aprašo 3 lentelė). Gydytojas, patikrinęs darbuotojo sveikatą, nurodo tik išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: „dirbti gali“, „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodo kaip) arba „dirbti negali“. Taigi tik psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (arba) psichologo konsultacijas arba psichoterapinį gydymą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Darbo apribojimai dėl psichikos sveikatos sutrikimų
Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai gali riboti galimybę užimti tam tikras pareigas (pavyzdžiui, teisėjo, prokuroro, statutinio, kario ar žvalgybos pareigūno, ar dirbti tam tikrus darbus (pavyzdžiui, naktį, vairuoti).
Neteisėto informacijos rinkimo pasekmės
Darbdavys, neteisėtai rinkdamas informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymą, gali pakenkti jo sveikatai. Darbuotojui suvokus, kad jo sveikatos informacija gali būti naudojama prieš jį, žmogus gali būti linkęs vengti kreiptis pagalbos į specialistus. Maža to, tokios informacijos rinkimas pažeidžia darbuotojo teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą (DK 27 str. 1 d.). Darbuotojas turi teisę į asmeninės informacijos konfidencialumą, įskaitant informaciją apie jo sveikatą, jei tai, kaip minėta anksčiau, nėra susiję su jo tiesioginių darbo funkcijų atlikimu. Informacijos apie darbuotojo sveikatą darbdavys negali rinkti ir dėl to, kad tai gali diskriminuoti darbuotoją (DK 26 str. 1 d.).
Darbuotojo teisė atsisakyti pateikti informaciją
Jei darbdavys bando rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymąsi, kai tai tiesiogiai nesusiję su jo darbo funkcijos atlikimu, darbuotojas turi visišką teisę atsisakyti pateikti šią informaciją.
Darbdavio atsakomybė už psichosocialinę darbo aplinką
Būtina įvertinti psichosocialinę darbo aplinką ir atpažinti rizikos veiksnius, kurie sukelia įtampą darbuotojams arba lemia jų stresines reakcijas. Rūpintis savo darbuotoju, kuriančiu vertę darbdaviui, - atsakingo darbdavio pareiga.
Psichologo etikos kodeksas
Kiekvienos šalies psichologai vadovaujasi savais etikos principais, nurodytais jų šalies Etikos kodeksuose. Šie principai apibrėžia psichologo teises ir pareigas, psichologo - psichologo bei psichologo - subjekto (kliento, paciento ar kt) kontakto ypatybes, numato psichologo profesinės veklos gaires.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Lietuvos psichologų etikos principai
Lietuvos psichologai vadovaujasi Europos psichologų profesionalų asociacijų federacijos (EPPAF) priimtais Etikos principais, kurie 1996 m. lapkričio 23 d. buvo patvirtinti LPS suvažiavimo metu.
Vokietijos psichologų etikos principai
Vokietijos psichologai vadovaujasi Vokietijos psichologijos sąjungos ir Vokietijos psichologių ir psichologų profesinės ssąjungos Etine direktyva, kuri Vokietijoje buvo priimta 1998 m. rugsėjo 29 d.
Lietuvos ir Vokietijos psichologų etikos kodeksų lyginamoji analizė
Tarp šių dokumentų esama gana daug panašumų, bet taip pat yra ir nemažai skirtumų, kurie bus apžvelgti šioje Lietuvos ir Vokietijos psichologų Etikos kodeksų lyginamojoje analizėje.
Struktūra
Visų pirma Lietuvos ir Vokietijos psichologų Etikos kodeksai skiriasi struktūros požiūriu. Lietuvos psichologų Etikos kodeksą sudaro trys pagrindinės dalys: Preambulė, Bendrieji principai ir Profesinė psichologo etika. Vokietijos psichologų Etikos kodeksą sudaro penkios pagrindinės dalys: Preambulė, Bendrieji principai, Psichologija tyrimuose ir mokyme, Psichologija ppraktikoje ir Baigiamieji principai. Taigi, pirmųjų dviejų abiejų šalių Etikos kodeksų dalių pavadinimai sutampa.
Preambulės turinys
Turinio atžvilgiu ir Lietuvos, ir Vokietijos psichologų Etikos kodeksų preambulės taip pat labai panašios - jose nurodomos iš esmės tos pačios psichologų veiklos sritys (tyrimai, mokymas, aatestavimas, terapija, konsultavimas, teisminė ekspertizė, psichodiagnostika) bei labai panašūs psichologų veiklos tikslai: Lietuvos psichologų veiklos tikslas yra plėsti žmonių elgesio pažinimą ir ten, kur įmanoma, taikyti turimas žinias visuomenės ir individo psichologinei būklei gerinti; Vokietijos psichologų Etinėje direktyvoje nurodomas pagrindinis tikslas - žmonių, su kuriais dirba psichologas, apsauga ir gerovė.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
Bendrieji principai
Nors abiejų šalių Etikos kodeksų antrųjų dalių pavadinimai tokie patys (Bendrieji principai), jose kalbama apie visiškai skirtingus dalykus. Lietuvos psichologai savo profesinėje veikloje turi remtis penkiais pagrindiniais principais (kompetencijos, garbingumo, žmonių teisių ir orumo gerbimo, rūpinimosi kitų gerove ir socialinės atsakomybės), kurie išsamiai apibūdinti šioje Etikos kodekso dalyje. Vokietijos psichologai bendruosius principus supranta visiškai kitaip - šioje jų Etinės direktyvos dalyje kalbama apie mokslinio laipsnio psichologams suteikimą, apie psichologų padėtį kkolegų ir kitų profesinių grupių atžvilgiu, apie duomenų tvarkymą, recenzijas ir tyrimų ataskaitas bei apie reklamą. EPPAF išskirti bendrieji principai, kuriais vadovaujasi Lietuvos psichologai profesionalai, aptariami kitose Vokietijos psichologų Etinės direktyvos dalyse, tuo tarpu ne visi Vokietijos psichologų Etinės direktyvos bendrieji principai paminėti Lietuvos psichologų Etikos kodekse (pvz., lietuviai niekur neužsimena apie tai, kokio reikia išsilavinimo, kad psichologui būtų suteiktas tam tikras mokslinis laipsnis, tik vienu sakiniu („psichologinių paslaugų reklama grindžiama psichologo etikos keliamais reikalavimais“) užsimenama apie reklamą, kuriai Vokietijos psichologų etikos kodekse skirtas visas skyrius).
Profesinė psichologo etika
Trečioji Lietuvos psichologų Etikos kodekso dalis - Profesinė psichologo etika, kurioje nurodyta, kokių profesinės etikos normų turi laikytis praktikuojantis psichologas. Ši Etikos kodekso dalis susideda iš dešimties skyrių, apibūdinančių skirtingas galimas praktinės psichologo veiklos situacijas. Šią Lietuvos psichologų Etikos kodekso dalį Vokietijos psichologų Etinėje direktyvoje atitinka dvi dalys - Psichologija tyrimuose ir mokyme bei Psichologija taikyme - apibūdinančios pagrindines Vokietijos psichologų veiklos sritis. Skyrius „Psichologija tyrimuose ir mokyme“ neturi atitikmens Lietuvos psichologų Etikos kodekse, kur daugiausia kalbama apie konsultavimą. Tiesa, skirtinguose Lietuvos psichologų Etikos kodekso Profesinės psichologo etikos dalies skyriuose kalbama apie tiriamųjų konfidencialumo ir gerovės apsaugą, bet tam skiriama itin mažai dėmesio.
Psichologija tyrimuose ir mokyme (Vokietija)
Vokietijos psichologų Etinės direktyvos šioje dalyje kalbama apie pasisakymo laisvę ir visuomeninę atsakomybę, geros mokslo praktikos principus (jie panašūs į Lietuvos psichologų Etikos kodekso Bendruosius principus), tyrimus su žmonėmis bei gyvūnais, šių tyrimų rezultatų publikavimą bei apie mokymą(-si), kvalifikacijos kėlimą ir profesinę priežiūrą (supervizijas). Iš visų šioje dalyje išdėstytų principų labiausiai dėmesį atkreipia tai, kad mokymu užsiimantis psichologas gali skatinti studentus dalyvauti tyrimuose, kai tai yra reikalinga, bet turi užtikrinti, kad atsisakymas dalyvauti neturės jiems jokių neigiamų pasekmių (tai galioja ir kalbant apie kitus nuo psichologo priklausomus asmenis). Iš skyriaus apie ggyvūnus įsimintiniausia tai, kad tyrimai su gyvūnais turėtų būti atliekami tik tada, kai nėra jokių kitų būdų gauti reikalingus duomenis. Taip pat pažymėtina, kad tyrimams su gyvūnais reikalingas leidimas ir netgi tuo atveju, kai nevykdoma jokia intervencija, o tik stebimas gyvūnų elgesys, apie tokį atliekamą tyrimą reikia pranešti Vokietijos tyrimų draugijos bandomųjų gyvūnų tyrimų komisijai.
Psichologija taikyme (Vokietija)
Ketvirtoji Vokietijos psichologų Etinės direktyvos dalis - Psichologija taikyme - praktiškai apima visą trečiąją Lietuvos psichologų Etikos kodekso dalį (Profesinė psichologo etika). Joje kalbama apie psichologo - kliento/paciento kontakto ypatybes (įdomu tai, kad Lietuvos psichologų Etikos kodekse konsultuojamasis vadinamas subjektu, o Vokietijos - klientu/pacientu), pabrėžiama ypatinga psichologo atsakomybė už konsultuojamąjį ar terapijos dalyvį. Šioje Vokietijos psichologų etinės direktyvos dalyje iškiriamas atskiras skyrius „Vertimasis privačia praktika“, kur pateikiama praktinių nuorodų privatų kabinetą atidarančiam konsultantui ar terapeutui. Kai kurios nuorodos yra labai smulkmeniškos (pvz., yra nurodyta, kas turėtų būti skelbiama praktikos iškaboje, kiek kartų spaudoje gali būti pranešama apie privataus kabineto atidarymą/persikraustymą/uždarymą, darbo laiko ar telefono numerio pasikeitimą ir pan.). Taip pat yra išskirtas skyrius „Kolektyvinis vertimasis profesine veikla“, kuriame aptariamas galimas kelių psichologų ar psichologų ir kitų profesijų atstovų bendradarbiavimas. Lietuvos psichologų Etikos kodekse tokia psichologų darbo forma nėra numatyta.
Baigiamieji principai (Vokietija)
Vokietijos psichologų Etinės direktyvos penktojoje dalyje „„Baigiamieji principai“ išskirtas skyrius „Pažeidimai“, kuriame numatyta, kad kurio nors Etinės direktyvos principo pažeidėjo elgesys svarstomas Vokietijos psichologijos sąjungos garbės teisme arba Vokietijos psichologių ir psichologų profesinės sąjungos garbės teisme. Lietuvoje atitinkamai tai svarstoma LPS profesinės etikos komisijoje. Taip pat šios dalies antrame skyriuje „Įsigaliojimas“ papasakota Vokietijos psichologų Etinės direktyvos priėmimo istorija, jos įsigaliojimo data (1999 m. balandžio 25 d.). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Vokietijos psichologijos sąjungos ir Vokietijos psichologių ir psichologų profesinės sąjungos Etinės direktyvos priėmimo ir įsigaliojimo datos nesutampa. Taip yra dėl to, kad šią Etinę direktyvą 1998 m. rugsėjo 30 d. priėmė Vokietijos psichologijos sąjunga, o ji įsigaliojo tik 1999 m. balandžio 25 d., kai ją patvirtino Vokietijos psichologių ir psichologų profesinė sąjunga.
Išsamesnis aptarimas Lietuvos kodekse
Iki šiol daugiausia buvo kalbėta apie tai, ką Vokietijos psichologų Etinė direktyva aptaria plačiau nei Lietuvos psichologų Etikos kodeksas. Vis tik Lietuvos psichologų Etikos kodekso trečiosios dalies „Profesinė psichologo etika“ šeštas skyrius „Psichologas atsivelgia į taikomų metodų ir savo paties trūkumus“ aptartas daug išsamiau negu Vokietijos psichologų Etinėje direktyvoje, kur praktiškai nekalbama apie psichologinius metodus, tėra paminėta, kad psichologas turėtų visada būti pasiruošęs kalbėti apie savo naudojamus metodus. ryšiais; 2 - jaučia antipatiją arba labai stiprų potraukį S; 3 - neišspręsti psichologo konfliktai gali turėti įtakos S) taip pat išsamesnis už Vokietijos psichologų etinės direktyvos principą, kad konsultavimo ir terapijos metu psichologas negali užmegzti su pacientu jokių asmeninių ryšių (pvz., seksualiniai santykiai su pacientu neleistini).
Etikos kodeksų koregavimas ir pildymas
Taigi, nors abi šalys vadovaujasi 1993 m. liepos 9 - 10 d. Europos psichologų profesionalų asociacijų federacijos (EPPAF) Generalinėje asamblėjoje priimtais Etikos principais, laikui bėgant abi šalys, atsižvelgdamos į esamą psichologijos padėtį toje ššalyje, besivystančias jos sritis (Vokietijoje - tyrimai, mokymas ir konsultavimas/terapija; Lietuvoje - konsultavimas/ terapija), daromus pažeidimus savaip juos koregavo ir pildė. Taip atsirado saviti Etikos kodeksai, kurie, nors ir remiasi bendrais esminiais principais, tarpusavyje gana daug kuo skiriasi.
AIPPAA etikos kodeksas
AIPPAA (tikėtina, organizacijos pavadinimas) Etikos Kodeksą sudaro dvi viena su kita susiję ir neatskiriamos dalys: Etikos Kodeksas ir etikos konfliktų sprendimo Reglamentas. Šis Etikos Kodeksas atspindi bendrąsias žmogiškąsias vertybes, svarbiausius psichoterapijos principus, bei įsipareigojimus profesijai ir visuomenei. Jis apibrėžia bendrąsias profesinio elgesio nuostatas, kurios taikytinos visose profesinės veiklos sferose. Etikos Kodekso principai taikomi visiems AIPPAA nariams (tikriesiems ir nariams- kandidatams). Reglamentas nustato etikos konfliktų sprendimo tvarką.
Dokumento sąvokos
AIPPAA analitiku, psichoterapeutu ir mokančiuoju analitikušiame dokumente vadinami asmenys, teikiantys psichoterapinę pagalbą, mokomąją psichoterapiją ar analizę. Supervizoriumi šiame dokumente vadinami asmenys, teikiantys asmenines bei grupines profesinės priežiūros konsultacijas - supervizijas. Dėstytoju šiame dokumente vadinamas AIPPAA narys, dėstantis IP psichoterapijos ir analizės programoje, teorinius ir praktinius kursus. Pacientu šiame dokumente vadinami asmenys, gaunantys psichoterapinę pagalbą arba lankantys mokomąją analizę ar psichoterapiją. Klausytoju šiame dokumente vadinamas asmuo, dalyvaujantis IP psichoterapijos ir analizės programos mokymuose ir sudaręs su IP institutu mokslų sutartį.
Etikos principai
AIPPAA analitikas ar psichoterapeutas gerbia žmogiškumą, kiekvieno žmogaus vertę ir orumą. Šiuo principu remiasi bei taiko jį savo darbe. Pripažįsta ir gerbia žmonių individualų, kultūrinį, religinį, biologinį, socialinį ekonominį skirtingumą ir nediskriminuoja. Gerbia paciento privatumą ir nevaržo jo teisių. Saugo gautos informacijos bei dokumentų konfidencialumą. Teikdamas paslaugas technologijų pagalba ar socialiniais tinklais psichoterapeutas turi užtikrinti, kad naudojamos programos yra saugios. Turi nurodyti klientui rizikas, kurias sukuria konsultavimas ar terapija internetu, naudojant technologijas ar socialinius tinklus.
Etinė atsakomybė
Santykiai su pacientais
AIPPAA psichoterapijoje ir analizėje santykiai su pacientais grindžiami abipusiai priimtinu ir lygiateisiu susitarimu. Susitarimas su pacientu yra laisvanoriškas ir pacientas bet kuriuo metu gali nutraukti santykį ar ieškoti kitų galimybių. AIPPPAA psichoterapeutai yra atsakingi už terapinės aplinkos ir ribų išlaikymą. AIPPAA psichoterapeutai atsižvelgia į socialinę pacientų situaciją ir jų ryšių su aplinkiniais pobūdį. Psichoterapeutas neturėtų klaidinti pacientų ar jų šeimos narių, dalyvauti manipuliacijų, apgavystės ar prievartos veikloje. Jei dėl kokios tai priežasties (išvykimo, ligos ar kt. svarbios priežasties) psichoterapeutas negali tęsti terapinio santykio su pacientu, jis stengiasi organizuoti pagalbos pacientui tęstinumą, informuodamas pacientą apie visas įmanomas tolesnės pagalbos galimybes ir pats tarpininkauja šiame procese. Jeigu su pacientu susiduriama ne terapinėje situacijoje, AIPPAA psichoterapeutas teikia pirmumą terapiniamsantykiui ir etikos principams. Interesų konflikto situacijoje psichoterapija nepradedama, o psichoterapijos procese iškilę interesų konfliktai sprendžiami neatidėliojant, prireikus - ir supervizijų pagalba. AIPPAA psichoterapeutai - mokymo programų klausytojai yra skatinami savo esamus bei būsimus pacientus informuoti apie savo, kaip mokymosi programos dalyvio, kuriam būtina profesinė priežiūra (supervizija), statusą.
Išnaudojimas
AIPPAA psichoterapeutai neturi teisės išnaudoti savo pacientų emociškai, finansiškai, seksualiai. Etiškai priimtinas tik piniginis atlyginimas už darbą. Dovanos negali būti priimamos kaip atlyginimo dalis. Yra neetiška naudotis pranašumu terapiniame santykyje, įskaitant agresyvų elgesį su pacientu ar dėkingumo skatinimą. Pasibaigus profesiniam bendravimui su pacientu, AIPPAA psichoterapeutas 2 metus privalo laikytis profesinio bendravimo ribų neperžengimo principų. Jei susiduria su aplinkybėmis, dėl kurių iškyla grėsmė peržengti profesinio bendravimo su buvusiu pacientu ribas, jis privalo apsvarstyti tokio peržengimo galimą žalą ir naudą buvusiam klientui ir imtis reikiamų veiksmų, kurie geriausiai užtikrintų paciento psichologinę gerovę.
Konfidencialumas
AIPPAA psichoterapeutai rūpestingai saugo bet kokią asmeninę informaciją apie pacientus. Tai taikoma visai verbalinei, rašytinei, audio ar kompiuterinei medžiagai, patikėtai terapinėje situacijoje ar supervizijoje, supervizijų ar intervizijų grupėse. Visi įrašai, rašytinėje ar kitoje formoje, turi būti taip pat patikimai saugomi. Bendraujant su pacientu technologijų ar socialinių tinklų pagalba, būtina patvirtinti kliento tapatybę, naudojant kodinius žodžius ar kitus būdus. Psichoterapeutas neteikia jokios informacijos paciento šeimos nariams ar artimiesiems, išskyrus atvejus, numatytus 2.3.6. Pacientai be jų sutikimo neturi būti stebimi kitų asmenų, daromi vaizdo ar garso įrašai. Jokia audio ar video medžiaga be paciento sutikimo negali būti perduota tretiems asmenims ir panaudota psichoterapeuto ar bet kurios trečiosios šalies pelnui ar naudai.
Konfidencialumo principas pristatant atvejus mokymosi ar švietimo tikslais:
Mokymo procese, supervizijose bei intervizijose pristatomi darbo su pacientais atvejai turi būti maksimaliai apsaugoti, laikantis ypatingo diskretiškumo ir konfidencialumo; Atsakomybė už informacijos apie pacientą saugojimą, pirmiausiai tenka darbo su pacientu atvejį pristatančiam psichoterapeutui. Esant atvejo atpažinimo galimybei, darbo su pacientu atvejis nepristatomas. Rengdamas viešus pranešimus ar publikacijas apie atvejį, autorius turi gauti paciento sutikimą raštu (gali būti užfiksuotas sutikimas ir technologijų susirašinėjime). Kai psichoterapeutas turi realų pagrindą manyti, jog pacientas gali būti pavojingas sau ar kitiems, konfidencialumo principas gali būti sulaužytas, apie tokį savo ketinimą informavus pacientą. Bet kokio konfidencialumo sulaužymo atveju turi būti pateikiama tik būtina informacija ir tik tiems asmenims, kurie rūpinasi pagalba pacientui. Duomenų pateikimas valdžios organams, turintiems įstatymų nustatytus įgaliojimus, nelaikomas konfidencialumo pažeidimu. Pagal galiojančius įstatymus psichoterapeutas turi suteikti informaciją prokuratūros ir teismo darbuotojui. Apie informacijos pateikimą valdžios organams privaloma pranešti pacientui. Konfidencialumo principo laikomasi ir po paciento mirties.
Kontraktas
Kontraktas su pacientu turi būti realistiškas ir aiškus, pagrįstas paciento problemų psichodinaminiu supratimu. Aptariant kontraktą, numatoma psichoanalitinio proceso tvarka (trukmė, vieta, dažnumas, atsiskaitymo būdai, atostogos, neatvykimo atvejai ir kitos aplinkybės). Informaciją apie mokėjimą psichoterapeutas turi aiškiai išsakyti, o pacientas su juo sutikti prieš psichoterapinio proceso pradžią ar, kainos keitimo atveju, prieš jos įsigaliojimą. Tarp psichoterapeuto ir jo paciento neturi vykti jokių verslo sandėrių. Numatomi kontrakto pakeitimai aptariami iš anksto. Bet kokia terapeuto pateikiama žodinė ar rašytinė informacija apie save turi tiksliai atspindėti teikiamą paslaugą, turimą išsilavinimą bei kvalifikaciją.
Atsakomybė sau kaip psichoterapeutui
Psichoterapeutas yra atsakingas už savo profesinių sugebėjimų palaikymą, ir už asmeninio funkcionavimo įvertinimą. Jei dėl asmeninių ar emocinių sunkumų, ligos ar kitų priežasčių psichoterapeuto gebėjimas dirbti yra ribotas, jis privalo apsvarstyti ar netikslinga laikinai nutraukti savo praktiką. Susidūrus su situacija, išeinančia už psichoterapeuto kompetencijos ribų, psichoterapeutas siekia profesinės pagalbos - supervizijų arba svarsto pacientų persiuntimo kitiems profesionalams galimybę.
Atsakomybė pieš mokymo programų klausytojus
AIPPAA nariai - IPI dėstytojai, supervizoriai ir mokytojai-analitikai gerbia IP mokymo programų dalyvių norą mokytis IP psichoterapijos ir analizės, bei supratingai toleruoja jų ribotas žinias. AIPPAA nariai dėstytojai su IP psichoterapijos ir analizės mokymo programos klausytojais palaiko profesinį santykį. Mokymo programų klausytojų įvertinimai ir kita su jų mokymusi ir supervizijomis susijusi informacija privalo būti konfidenciali ir pateikiama tik instituto administracijai pagrįstai prašant. Informacija apie klausytojo mokomąją analizę institutui neteikiama (įskaitant instituto dėstytojus, supervizorius ir administraciją). IP programų klausytojų psichoterapijos atvejai nepristatomi moksliniuose pranešimuose, mokymo procese, grupinėse supervizijose bei intervizijose. AIPPAA dėstytojai, supervizoriai ir mokytojai-analitikai savo praktikoje patys siekia aukštų etinių standartų ir suteikia būsimiems kolegoms visas žinias apie profesinę etiką.
Atsakomybė prieš kolegas
Tarpusavio santykius AIPPAA psichoterapeutai grindžia atviru viešu pasitikėjimu. AIPPAA psichoterapeutai siekia nepakenkti bei nenuvertinti kitų kolegų autoriteto ar darbo stiliaus, pasiektų rezultatų. Bet kuris AIPPAA psichoterapeutas, kuris pastebi kolegos asmeninius sunkumus, galinčius pakenkti jo profesinei veiklai, turėtų aktyviai padrąsinti pastarąjį ieškoti priemonių tai išspręsti, o situacijai nesikeičiant, konfidencialiai pranešti apie tai AIPPAA Etikos Komitetui. AIPPAA psichoterapeutai dalyvaudami asociacijos valdyme, sprendimų priėmime ar atstovaudami AIPPAA viešoje erdvėje, laikosi Etikos Principų.
Socialinė atsakomybė
AIPPAA psichoterapeutai dirba LR įstatymų numatytose ribose. AIPPAA psichoterapeutai imasi tinkamų žingsnių, kad susipažintų su esamu metu galiojančiais LR įstatymais.
Santykiai su nepilnamečiais pacientais ir jų tėvais (globėjais)
Galutinis sprendimas apie psichoterapinio proceso pradžią, pabaigą ar nutraukimą visada priklauso nuo nepilnamečio paciento tėvų (globėjų), jei kitaip nėra nusprendęs LR teismas (dėl paauglio pripažinimo savarankišku). Psichoterapeutas apie psichoterapijos naudą ir galimus sunkumus aptaria tiek su pačiu nepilnamečiu pacientu, tiek su nepilnamečių pacientų tėvais (globėjais), su kuriais suderina psichoterapinio kontrakto sąlygas, numatančias ir tai, kaip dažnai tėvai galės būti informuojami ar kviečiami aptarti paciento psichoterapinio darbo eigos. AIPPAA psichoterapeutai siekia išvengti įsitraukimo į šeimynines manipuliacijas, o apie iškilusią tokių santykių grėsmę siekia atvirai aptarti su pacientu bei jo tėvais (globėjais). Psichoterapeutas suvokia savo įtaką nepilnamečiui, tad vengia jo akivaizdoje žeminti ar kitaip nepalankiai atsiliepti apie jo šeimos narius (globėjus).
Kompetencija
AIPPAA psichoterapeutai paiso profesinės kompetencijos ribų, įpareigojančių dirbti pirmiausia patirties, gautos IP analitinės psichoterapijos mokymosi bei su tuo susijusios praktikos, ribose. Siekdami profesinės kompetencijos gerinimo, psichoterapeutai stengiasi tobulinti savo teorines žinias dalyvaudami seminaruose ar mokymo programose. Psichoterapijos procese kylančius sunkumus siekia išsiaiškinti supervizijų pagalba. IP psichoterapeutai pripažįsta, kad psichoterapinio darbo eigoje gali kilti etikos dilemos. Šias dilemas pripažinti bei rasti joms tinkamą sprendimą yra psichoterapeuto kompetencija bei atsakomybė. Iškilus būtinybei, AIPPAA psichoterapeutas apie Etikos Kodekso reikalavimus informuoja visus su tuo susijusius asmenis. Ieškant geriausio sprendimo, psichoterapeutas gali kreiptis į AIPPAA Etikos komisiją su prašymu padėti išspręsti ar pakomentuoti susidariusią (gręsiančią) etinės dilemos situaciją.
Sąžiningumas
Psichoterapijos procese psichoterapeutas siekia paisyti visų pirma savo paciento interesų. AIPPAA psichoterapeutai savo profesinėje veikloje vadovaujasi atvirumo, garbingos diskusijos ir teisingos informacijos suteikimo principais. AIPPAA psichoterapeutai siekia bet kurioje profesinėje situacijoje likti ištikimais profesinei etikai.
AIPPAA etikos konfliktų sprendimo reglamentas
#
tags: #psichologo #ir #paciento #kontaktas