Mokykla - tai ne tik pastatas ar sienos, bet ir visa, kas mus supa. Tereikia atidžiai pažvelgti ir įjungti mąstymą, kad pamatytume, kiek daug įkvepiančių dalykų yra aplinkui, įskaitant ir žmones. Šiandien, kai aplinkybės leidžia keliauti "kiaurai ekranus", galime susitikti su įdomiais asmenybėmis ir dalintis patirtimi. Šiame straipsnyje susitiksime su Mikalojumi Radvila Ruduoju, iškilia asmenybe Lietuvos istorijoje.
Įžanga
Mikalojus Radvila Rudasis (1512-1584) - įtakingas XVI amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybės veikėjas, karvedys ir politikas. Jis kilo iš Gediminaičių Radvilų giminės ir pasižymėjo kaip atkaklus LDK suvereniteto gynėjas. Radvila Rudasis buvo Jurgio Radvilos ir Barboros Kolos sūnus, Barboros Radvilaitės ir Onos Elžbietos Radvilaitės brolis.
Biografija
Mikalojus Radvila Rudasis gimė 1512 metais Nesvyžiuje. Jo žmona buvo Kotryna iš Tomičių giminės. Jis turėjo tris vaikus: Mikalojų Radvilą, Kristupą Radvilą Perkūną ir Barborą Radvilaitę, kuri mirė kūdikystėje.
Išsilavinimą Mikalojus Radvila Rudasis įgavo užsienyje, daugiausia Vokietijoje.
Mikalojus Radvila Rudasis mirė 1584 metais Vilniuje, būdamas 72 metų amžiaus.
Taip pat skaitykite: Įtakingas LDK valstybininkas ir karvedys
Politinė ir karinė karjera
Mikalojus Radvila Rudasis buvo patikimas karvedys ir sumanus politikas. Jis vadovavo didžiojo etmono Grigaliaus LDK kariuomenei. Ypač išsiskyrė Ulos mūšyje, kuriame 4000 lietuvių karių nugalėjo 30 000 rusų kariuomenę.
Už karinę tarnybą Mikalojus Radvila Rudasis dalijo tuščias žemes bajorams.
Santykis su Liublino Unija
Mikalojus Radvila Rudasis atkakliai gynė LDK suverenitetą ir atsisakė pasirašyti Liublino Unijos aktą. Jis teigė: „Niekas negalėjo mūsų dovanoti, nes esame laisvi žmonės…“
Religinė veikla
Tapęs evangeliku reformatu, Mikalojus Radvila Rudasis steigė bažnyčias. Vilniuje jis atkūrė bažnyčią, o Biržuose įsteigė naują. Biržų žemėse apgyvendino vokiečius ir tutorius.
Mikalojus Radvila Juodasis: Gyvenimas ir veikla
Mikalojus Radvila Juodasis (1515-1565) - vienas žymiausių XVI amžiaus LDK valstybės ir karinių veikėjų, reformacijos lyderis. Jis buvo vienas galingiausių, įtakingiausių ir turtingiausių to meto LDK didikų, aktyviai gynęs valstybinę nepriklausomybę.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Kilmė ir šeima
Mikalojus Radvila Juodasis gimė 1515 m. vasario 4 d. Nesvyžiuje. Jis buvo Jono Radvilos (1474-1522) ir Onos Kiškaitės vyriausias sūnus, taip pat Barbaros Radvilaitės ir Mikalojaus Radvilos Rudojo pusbrolis. 1548 m. vedė Lenkijos kanclerio Kristupo Szydłowieckio dukterį Elžbietą (1533-1562).
Mikalojus Radvila Juodasis buvo palaidotas Vilniuje, Lukiškių dvare, tačiau jo palaikai 1627 m. ir 2009 m. buvo perlaidoti Dubingiuose.
Karjera ir veikla valstybėje
M. Radvila Juodasis lavinosi Lenkijos karaliaus ir LDK didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo dvare Krokuvoje. Jo karjera prasidėjo 1544 m., Žygimantui Augustui pradėjus valdyti LDK. 1544-1565 m. jis ėjo LDK krašto (rūmų) maršalkos pareigas ir gavo valdyti Šiaulių seniūniją.
M. Radvila Juodasis kartu su Mikalojumi Radvila Ruduoju rūpinosi Barboros Radvilaitės vedybomis su Žygimantu Augustu. Jo pozicijos valstybėje sustiprėjo, kai Barbora Radvilaitė 1547 m. tapo Žygimanto Augusto žmona. M. Radvila Juodasis prisidėjo prie jos karūnavimo Lenkijos karaliene 1550 m.
Nuo 1550 m. M. Radvila Juodasis buvo LDK kancleris, o nuo 1551 m. - ir Vilniaus vaivada. 1547 m. diplomatinės misijos metu Šventosios Romos imperijos dvare Vienoje jis iš Čekijos ir Vengrijos karaliaus Ferdinando I išsirūpino kunigaikščio titulą savo, pusbrolio ir visai Radvilų giminei.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Nuo XVI amžiaus vidurio M. Radvila Juodasis buvo pagrindinis LDK vidaus ir užsienio politikos formuotojas. Jo autoritetas kilo ir dėl to, kad tapo Žygimanto Augusto svarbiausiu patarėju ir pagalbininku, stengėsi būti valdovo „antruoju aš“. Popiežiaus legatas Giovanni Lippomano teigė, kad M. Radvila Juodasis buvo viskas karaliui: patarėjas, kancleris, maršalka ir ištikimas draugas, su kuriuo valdovas puotauja. Išvykdamas į Lenkiją, Žygimantas Augustas valdyti LDK pavesdavo jam.
M. Radvila Juodasis atliko slaptas valstybinės svarbos diplomatines misijas: 1553 m. Šventosios Romos imperijos imperatoriaus dvare Vienoje suardė dvaro ryšius su Maskva. 1559-1561 m. per Livonijos karą dalyvavo derybose su Livonijos ordino magistru Gotthardu Kettleriu; 1561-1562 m. administravo prie LDK prijungtą panaikinto ordino teritoriją.
Nuo 1560 m. Žygimanto Augusto pasitikėjimas M. Radvila Juoduoju mažėjo, jis prarado galimybę daryti įtaką valdovo sprendimams. Dėl karinių nesėkmių Livonijos kare valdovas norėjo sudaryti glaudesnę LDK ir Lenkijos sąjungą, tačiau M. Radvila Juodasis toliau ryžtingai gynė LDK savarankiškumą ir teritorijos integralumą. 1563-1564 m. jis vadovavo LDK delegacijai Lenkijos seime Varšuvoje.
Reformacijos veikla
Nuo 1553 m. M. Radvila Juodasis aktyviai prisidėjo prie reformacijos skleidimo ir stiprinimo LDK, tapo evangelikų reformatų globėju. 1557 m. Vilniuje sukvietė pirmąjį evangelikų sinodą, padėjusį pagrindus Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenei. Jis priklausė tiems didikams, kurie siekė didesnės LDK nepriklausomybės nuo Lenkijos ir matė galimybę veikti Evangelikų, o ne Katalikų Bažnyčiai.
M. Radvila Juodasis skyrė lėšų Radviloms priklausančiose žemėse evangelikų reformatų bažnyčioms statyti. Jo iniciatyva katalikų arba stačiatikių bažnyčios buvo verčiamos į protestantiškas. Vilniuje jis įkūrė evangelikų mokyklą, Lietuvos Brastoje ir Nesvyžiuje - po spaustuvę.
1553 m. savo spaustuvėje Lietuvos Brastoje M. Radvila Juodasis išspausdino liuteronišką katekizmą. Svarbiausias leidinys - 1563 m. jo lėšomis išleista Brastos Biblija. Jis taip pat organizavo anoniminės publicistinės knygos „Pasikalbėjimas lenko su lietuviu“ parašymą ir išleidimą (parašyta lenkų kalba 1564 m., išleista apie 1565 m.).
Radvilų giminės svarba
Radvilos - įtakinga LDK didikų giminė, kilusi iš Gediminaičių. Radvilų pilis Nesvyžiuje (Baltarusijoje) yra vienas iš giminės simbolių.