Sąnarių skausmai, paūmėjantys keičiantis orams ar po fizinio krūvio, yra dažnas reiškinys. Nors daugelis jų praeina savaime, kartais tai gali būti ženklas apie rimtesnę ligą. Viena iš tokių ligų yra reumatoidinis artritas (RA).
Kas yra Reumatoidinis Artritas?
Reumatoidinis artritas (RA) - tai lėtinė uždegiminė autoimuninė liga, kuri pažeidžia ne tik sąnarius, bet ir kitus organus bei audinius. Iš pradžių liga dažniausiai pažeidžia smulkiuosius sąnarius, tokius kaip plaštakos ir pėdos, o progresuojant gali apimti ir stambesnius sąnarius - kelius, pečius, klubus. Dažnai šie pažeidimai būna simetriški, pavyzdžiui, pažeidžiamos abi rankos. RA simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo ir gali paūmėti arba nurimti. Simptomų sumažėjimas ar išnykimas vadinamas ligos remisija.
Kaip Diagnozuojamas Reumatoidinis Artritas?
RA diagnozavimas, ypač ankstyvose stadijose, gali būti sudėtingas, nes daugelis žmonių ignoruoja pirmuosius ligos signalus - atsirandančius ir praeinančius sąnarių skausmus.
- Kraujo tyrimai: Dažniausiai rodo reumatoidinio faktoriaus ir anti-ciklinio citrulinato peptido (anti-CCP) antikūnų padidėjimą. Tačiau svarbu pažymėti, kad kai kuriems sergantiems RA šie žymenys gali būti nepadidėję, o jų padidėjimas gali būti nustatomas ir sergantiems kitomis ligomis ar net sveikiems asmenims.
- Rentgenologiniai ir magnetinio rezonanso tyrimai: Skiriami siekiant įvertinti jau esamus sąnarių pažeidimus.
Reumatoidinio Artrito Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Reumatoidinio artrito, kaip ir daugumos autoimuninių ligų, priežastys nėra visiškai aiškios. Imuninės sistemos funkcija yra atpažinti ir sunaikinti svetimkūnius, tačiau autoimuninių ligų atveju ši sistema sutrinka ir pradeda atakuoti savus audinius bei ląsteles. RA atveju imuninės ląstelės išskiria uždegimines medžiagas, kurios klaidingai naikina sąnarius ir audinius.
Nors priežastys nėra visiškai aiškios, yra keletas rizikos veiksnių, kurie gali padidinti tikimybę susirgti RA:
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
- Amžius: RA dažniausiai pasireiškia 30-60 metų amžiaus, tačiau liga gali paveikti ir jaunesnius asmenis, net vaikus.
- Lytis: Apie 70% sergančiųjų RA yra moterys.
- Genetika: Rizikos faktoriai susirgti sunkia RA forma yra genetiniai.
- Rūkymas: Rūkymas didina riziką susirgti reumatoidiniu artritu, ypač jei yra genetinis polinkis.
- Hormoniniai pokyčiai: Kaip ir daugelis kitų autoimuninių ligų, RA dažnesnis tarp moterų, todėl neretai hormoninius pokyčius lydi ligos sunkumo svyravimai. Švedų kohortinė studija parodė, kad moterų, sergančių RA, rizika sirgti sunkia jo forma susijusi su menopauzės pradžia. Tos, kurių menopauzė buvo ankstyva, rečiau sirgo sunkiomis RA formomis.
- Antsvoris:
Reumatoidinio Artrito Gydymas
RA yra neišgydoma liga, todėl pagrindinis gydymo tikslas - numalšinti simptomus, sustabdyti ligos progresavimą ir pasiekti nuolatinę RA remisiją ar mažą ligos aktyvumą. Gydymo tikslas turi būti pasiektas per 6 mėnesius nuo RA gydymo pradžios, tačiau jei po 3 mėnesių nuo gydymo pradžios nėra gydymo efekto, gydymas koreguojamas.
Gydymo metodai apima:
- Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NVNU): Tokie kaip ibuprofenas, skirti skausmui malšinti ligos pradžioje. Ilgalaikis vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, skrandžio sudirginimą.
- Steroidai: Tokie kaip prednizolonas, efektyviai mažina uždegimą ir skausmą. Tačiau ilgalaikis vartojimas gali sukelti kaulinio audinio plonėjimą, svorio augimą ir didinti diabeto riziką. Dažniausiai skiriami gydymo pradžioje ūmiems simptomams numalšinti.
- Ligą modifikuojantys antireumatiniai vaistai (LMARV): Tokie kaip metotreksatas, leflunomidas, hidroksichlorokinas ir sulfazalazinas, skirti sulėtinti RA progresavimą ir apsaugoti sąnarius. Tai dažniausiai lėto veikimo vaistai, kurių poveikis pasireiškia palaipsniui.
- Biologinė terapija: Vaistai, tiesiogiai veikiantys imuninės sistemos grandis, sukeliančias sąnarių ir audinių uždegimą. Tai efektyviausi ir mažiausiu šalutiniu poveikiu pasižymintys medikamentai.
- Ergoterapija: Ergoterapeutas gali patarti, kaip išlaikyti sąnarių lankstumą ir pasiūlyti naujų būdų, kaip atlikti kasdienes veiklas, tausojant sąnarius.
- Chirurgija: Jei vaistai nepadeda išvengti ar sulėtinti sąnarių pažeidimo, gali būti apsvarstyta operacija pažeistiems sąnariams atstatyti.
Gyvenimo Būdas Sergant Reumatoidiniu Artritu
Sergant RA svarbu rūpintis savimi ir savo sąnariais. Lengvas fizinis krūvis padės sustiprinti sąnarius bei juos supančius raumenis, palaikys sąnarių lankstumą. Taip pat svarbu:
- Mityba: Nuolat vartojami medikamentai gali sutrikdyti kai kurių medžiagų pasisavinimą, todėl svarbu pakankamai jų gauti su maistu. Ilgalaikis steroidų naudojimas sutrikdo kalio ir natrio apykaitą, todėl svarbu vartoti kalį, randamą bananuose. Taip pat svarbu kalcis bei vitaminas D, mažinantys osteoporozės riziką. Daugumos sergančiųjų RA kraujyje nustatomas vitamino D trūkumas. Sąnarių sveikatą palaikyti padeda ir žuvų taukuose bei riebiose laukinėse žuvyse esančios omega-3 riebiosios rūgštys. Labai svarbi ir folio rūgštis (vitaminas B9), padedanti susilpninti šalutinį metotreksato poveikį.
- Vengtini produktai: Į vengtinų produktų sąrašą reikėtų įtraukti alkoholį, kurio ypatingai turėtų vengti metotreksatu gydomi RA pacientai.
- Poilsis ir streso kontrolė: Svarbu rūpintis ne tik sąnariais, bet ir bendra organizmo sveikata bei stabilia psichologine būsena.
Stresas ir Reumatoidinis Artritas: Ryšys
Sergant RA, kaip ir kitomis lėtinėmis ligomis, svarbu rūpintis ne tik sąnariais, bet ir bendra organizmo sveikata bei stabilia psichologine būsena, todėl labai svarbu ir tinkamas poilsis bei streso kontrolė.
Streso Poveikis Organizmui
Stresas yra organizmo ir smegenų reakcija į išorinius dirgiklius, kurie gali būti vienkartiniai ar pasikartojantys ilgą laiką. Ilgalaikis stresas paveikia imuninę sistemą, dažniausiai sukeldamas lėtinius uždegiminius procesus. Stresui veikiant kartu su kitais rizikos faktoriais, tokiais, kaip paveldimumas ar kenksmingos sąlygos, išsivysto autoimuninės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Kaip Stresas Gali Paveikti RA
- Paūmėjimai: Stresas gali sukelti RA paūmėjimus.
- Uždegimas: Stresas gali sustiprinti uždegimą organizme, o tai yra pagrindinis RA simptomas.
- Imuninės sistemos disbalansas: Stresas gali sutrikdyti imuninės sistemos veiklą, o tai gali pabloginti autoimuninę reakciją, būdingą RA.
Kaip Atpažinti Stresą
Svarbu atpažinti streso požymius, kad galėtumėte imtis priemonių jam valdyti. Dėl kokių priežasčių žmogus gali nesuvokti, kad jis patiria stresą? Dažniausiai, dėl to, kad jis taip gyvena labai ilgą laiką. Nemaža dalis žmonių turi šiek tiek padidintą streso hormonų lygį dar nuo pačios vaikystės. Jiems tokia būsena yra įprasta. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar ši būsena įprasta, ar ne, kūnas į ją reaguoja.
Streso Valdymo Strategijos
Sergant RA, streso valdymas yra svarbus ligos kontrolės aspektas. Štai keletas strategijų:
- Emocinių kompetencijų ugdymas: Mokėjimas atpažinti savo jausmus, išreikšti juos, atskirti su dabartine situacija susijusius jausmus nuo reakcijų, ateinančių iš praeities, ir patenkinti savo poreikius.
- Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, joga, gilus kvėpavimas.
- Fizinis aktyvumas: Lengvas fizinis krūvis, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas ar plaukimas.
- Sveika mityba: Vengti alkoholio ir perdirbtų produktų, vartoti daug vaisių, daržovių ir omega-3 riebalų rūgščių.
- Miegas: Užtikrinti pakankamą miego kiekį.
- Socialinė parama: Bendrauti su draugais ir šeima, prisijungti prie RA paramos grupių.
- Psichologo konsultacijos: Jei jaučiate, kad negalite susidoroti su stresu savarankiškai, kreipkitės į psichologą.
Klausimai Sau Sergant Lėtine Liga
Jeigu jau pasireiškė liga, ypatingai lėtinė, paklauskite savęs: „Ką aš per ilgai kentėjau?“, „Kokie mano poreikiai dažniausiai lieka nuvertinti ir nepatenkinti?“, „Su kuo esu linkęs(-usi) taikstytis?“, „Ką vis nutyliu?“, „Ko slapta viliuosi?“, „Ką vengiu sau pripažinti?“. Neretai tokia atvira akistata padeda ligą iš „nelaimės“ paversti impulsu sveikesnio ir gyvybiškesnio gyvenimo link.
Komplikacijos
Ligai progresuojant ar jos tinkamai ir laiku negydant, galimos įvairios rimtos komplikacijos. Be to, komplikacijų riziką ženkliai didina ir RA gydymui naudojamų medikamentų toksiškumas.
Komplikacijos gali būti susijusios su:
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
- Osteoporoze:
- Reumatoidiniais mazgeliais:
- Sausomis akimis ir burna:
- Infekcijomis:
- Riešo kanalo sindromu:
- Širdies problemomis:
- Plaučių liga:
- Limfoma:
tags: #reumatoidinis #artritas #ir #stresas