Artimo žmogaus savižudybė yra tragedija, paliečianti daugelį gyvenimo sričių ir sukelianti skausmą, gedulą bei traumuojančias reakcijas. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti savižudybės fenomeną psichologiniu požiūriu, aptariant priežastis, rizikos veiksnius, etapus ir galimus pagalbos būdus.
Savižudybės samprata
Savižudybė - tai elgesys, kuriuo žmogus sąmoningai siekia nutraukti savo gyvybę. Tai yra daugialypis sutrikimas, kurį išgyvena kenčiantis individas, matantis savižudybę kaip vienintelę išeitį iš susidariusios padėties. Vieno žmogaus savižudybė gali skaudžiai paveikti bent šešis artimus asmenis, įskaitant šeimos narius ir draugus. Dažnai asmuo, svarstantis apie savižudybę, siunčia aplinkiniams ženklus apie savo ketinimus, todėl svarbu atpažinti šiuos signalus ir laiku suteikti pagalbą.
Savižudybės etapai
Savižudybė nėra staigus veiksmas, o ilgas procesas, kuris gali trukti ne vienerius metus. Šis procesas apima kelis etapus:
- Mintys apie savižudybę: Žmogų gali kankinti mintys apie mirtį, savižudybę kaip būdą nutraukti kančią.
- Planavimas: Svarstomas savižudybės būdas, vieta, laikas ir kitos detalės.
- Pasirengimas: Renkami reikalingi įrankiai ar medžiagos, atsisveikinama su artimaisiais.
- Bandymas: Realizuojamas savižudybės planas.
Svarbu pabrėžti, kad ne visais atvejais šie požymiai yra pastebimi, o dalis nusižudžiusių asmenų savo ketinimus slepia iki pat galo. Tačiau atkreipus dėmesį į tam tikrus signalus, galima laiku sureaguoti ir išgelbėti gyvybę.
Suicidinis sindromas
Suicidinis sindromas apima įvairius emocinius, kognityvinius ir elgesio simptomus, kurie gali rodyti padidėjusią savižudybės riziką. Tai gali būti:
Taip pat skaitykite: Pagalba Vaikui Po Tėvų Savižudybės
- Beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas
- Socialinė izoliacija ir atsiribojimas nuo kitų
- Emocinis skausmas, kaltė ar gėda
- Nuotaikos svyravimai, irzlumas ar apatija
- Mieguistumas arba nemiga
- Apetito praradimas arba persivalgymas
- Koncentracijos sunkumai
- Domėjimasis mirtimi ar savižudybe
- Atsisveikinimas su artimaisiais
- Turto dalijimas
Jei pastebėjote šiuos požymius pas save ar artimą žmogų, nedelsdami kreipkitės į specialistus.
Savižudybės priežastys ir riziką didinantys veiksniai
Nėra vienos savižudybės priežasties, tai yra daugelio veiksnių poveikio padarinys. Tarp jų yra išskiriami genetiniai, psichologiniai, socialiniai ir kultūriniai veiksniai, dažnai apsunkinti traumos ar praradimo.
Somatinės ligos
Mokslinių tyrimų duomenimis, didesnę riziką nusižudyti patiria asmenys, turintys įgimtų ar įgytų fizinių sutrikimų, ligų ar jas lydinčio lėtinio skausmo.
Darbo situacija
Finansiniai sunkumai, nedarbas, stresas darbe gali padidinti savižudybės riziką. Ypač tai aktualu vyrams, kurie jaučia spaudimą būti šeimos išlaikytojais.
Psichikos sutrikimai
Didesnę riziką nusižudyti patiria psichikos sveikatos arba priklausomybės ligomis sergantys asmenys. Dažniausiai pasitaikantys psichikos sutrikimai, susiję su savižudybe, yra:
Taip pat skaitykite: Pagalba Depresija Sergantiems
- Depresija: Gilus liūdesys, beviltiškumas ir energijos trūkumas.
- Šizofrenija: Psichozė, haliucinacijos ir kliedesiai.
- Bipolinis sutrikimas: Nuotaikos svyravimai nuo manijos iki depresijos.
- Asmenybės sutrikimai: Emocijų reguliavimo, tarpasmeninių santykių ir impulsų kontrolės problemos.
- Priklausomybės: Alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų vartojimas.
Socialiniai veiksniai
Socialinė izoliacija, nutrūkę socialiniai ryšiai, palaikymo stoka, patyčios, diskriminacija gali padidinti savižudybės riziką.
Situacija šeimoje
Nesutarimai šeimoje, smurtas, skyrybos, artimojo netektis, nusižudžiusio šeimos nario turėjimas taip pat gali būti rizikos veiksniais. Didesnę riziką nusižudyti patiria nusižudžiusių artimieji, dėl netekties išgyvenantys psichologinę traumą, patiriantys stresą ir kaltės jausmą, taip pat dėl to, kad dažnai dėl vyraujančios stigmos vengia kreiptis psichologinės pagalbos.
Idealizavimas žiniasklaidoje
Dėl socialinio modeliavimo gali būti stebimas „užsikrėtimo savižudybe“ reiškinys, kai savižudybės atvejai žiniasklaidoje yra pateikiami sensacingai ar idealizuojami.
Savižudybių tipai
Sociologas E. Durkheimas išskyrė keturis savižudybių tipus, atsižvelgdamas į socialinės integracijos ir reguliavimo lygį:
Egoistinės savižudybės
Šios savižudybės įvyksta, kai asmuo yra silpnai integruotas į visuomenę, jaučiasi vienišas ir atskirtas.
Taip pat skaitykite: Pagalba asmenims, turintiems KPSS ir savižalą
Altruistinės savižudybės
Šios savižudybės įvyksta, kai asmuo yra pernelyg integruotas į visuomenę ir aukoja savo gyvybę dėl grupės interesų. E. Durkheimas išskyrė kelis altruistinių savižudybių potipius:
Privalomosios altruistinės savižudybės
Kai žmogus mano, kad privalo nusižudyti dėl visuomenės reikalavimų ar tradicijų. Pavyzdžiui, senovėje žmonės žudydavosi senatvėje ar užklupti ligos, žmonos nusižudydavo mirus vyrui, tarnai - žuvus vadui.
„Fakultatyvinės“ altruistinės savižudybės
Kai savižudybė yra laikoma garbingu pasirinkimu, bet nėra privaloma.
Grynai altruistinės savižudybės
Kai žmogus žudosi dėl idealų ar įsitikinimų, nesiekdamas jokios asmeninės naudos. Pavyzdžiui, savižudžių atakos.
Anominės savižudybės
Šios savižudybės įvyksta, kai visuomenėje yra didelis socialinis nestabilumas, normų ir vertybių chaosas, žmogus jaučiasi pasimetęs ir neturi aiškių orientyrų.
Fatalistinės savižudybės
Šios savižudybės įvyksta, kai asmuo jaučiasi pernelyg kontroliuojamas ir engiamas, neturi jokios laisvės ir perspektyvų.
Be E. Durkheimo klasifikacijos, taip pat galima išskirti savižudybes pagal psichologinę būseną:
Maniakinė savižudybė
Įvyksta manijos būsenoje, kai žmogus jaučiasi euforiškai ir neįvertina savo veiksmų pasekmių.
Melancholinė savižudybė
Įvyksta depresijos būsenoje, kai žmogus jaučiasi beviltiškai ir neturi jokios motyvacijos gyventi.
Įkyrumų nulemta savižudybė
Įvyksta dėl įkyrių minčių ar impulsų, kurių žmogus negali kontroliuoti.
Automatinė savižudybė
Įvyksta transo būsenoje ar paveikus psichotropinėms medžiagoms, kai žmogus nesuvokia savo veiksmų.
Pagalba ir prevencija
Savižudybės prevencija yra sudėtingas ir daugialypis procesas, reikalaujantis bendradarbiavimo tarp įvairių sektorių: sveikatos priežiūros, švietimo, socialinių paslaugų, žiniasklaidos ir visuomenės. Svarbu:
- Skatinti atvirą ir sąžiningą diskusiją apie savižudybę, mažinti stigmą ir skatinti kreiptis pagalbos.
- Užtikrinti prieinamą ir kokybišką psichikos sveikatos priežiūrą, ypač rizikos grupėms.
- Šviesti visuomenę apie savižudybės priežastis, rizikos veiksnius ir pagalbos būdus.
- Parengti specialistus, gebančius atpažinti savižudybės riziką ir suteikti pagalbą.
- Kurti ir įgyvendinti savižudybės prevencijos programas, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius.
- Užtikrinti, kad žiniasklaida atsakingai ir etiškai nušviestų savižudybės atvejus.
Jei jaučiate, kad jums ar jūsų artimajam reikia pagalbos, kreipkitės į:
- Jaunimo liniją: Pagalba telefonu ir internetu jaunimui.
- Vilties liniją: Emocinė parama telefonu suaugusiems.
- Skubios psichologinės pagalbos centrą: Nemokama psichologinė pagalba telefonu ir internetu.
- Psichikos sveikatos centrą: Profesionalios psichologinės ir psichiatrinės paslaugos.
- Šeimos gydytoją: Jis gali nukreipti pas reikiamus specialistus.
tags: #savizudybes #samprata #psichologija