Įvadas
Kompleksinis potrauminio streso sutrikimas (KPTSS) - tai diagnozė, apibūdinanti žmonių savijautą po užsitęsusio ar pasikartojančio traumavimo. Šis sutrikimas apima daugiau nei daugeliui jau žinomo PTSS (Potrauminio streso sutrikimo) simptomus, įskaitant emocijų reguliavimo, savęs vertinimo ir santykių problemas. KPTSS yra svarbus suicidinių minčių, bandymų žudytis ir savižudybės rizikos veiksnys, todėl būtina suprasti šio sutrikimo ypatumus ir jo įtaką savižudybės rizikai.
Kas yra kompleksinis potrauminio streso sutrikimas?
KPTSS dažniausiai sukelia ilgalaikiai ir pasikartojantys įvykiai, iš kurių ištrūkti yra sunku ar neįmanoma. Tai gali būti užsitęsęs fizinis smurtas artimoje aplinkoje, pasikartojanti fizinė ar seksualinė prievarta vaikystėje, emocinis smurtas ar nepriežiūra.
Pagrindiniais KPTSS „sukėlėjais“ laikomi smurtas šeimoje ir nepriežiūra. Tai apima ilgalaikius tėvų konfliktus, riksmus, tėvų alkoholizmą, emocinį apleistumą dėl užsitęsusios depresijos ar kitų tėvų sutrikimų, itin griežtą autoritarinį auklėjimą, primenantį kareivines, ir pakartotinį vaiko fizinių ir (ar) emocinių ribų nepaisymą.
Dažnai tokias traumas patyrę žmonės nelaiko jų traumomis, galėjusiomis padaryti jiems kokį nors poveikį. Tokios traumos kartais vadinamos „mažosiomis traumomis“, kadangi tarsi neprilygsta tokiems universaliai baisiems patyrimams, kaip seksualinė prievarta ar pakartotinis fizinis smurtavimas prieš vaiką. Vis dėlto, gyvenantys tokiose aplinkybėse vaikai neturi kito pasirinkimo kaip normalizuoti situaciją, kurioje yra, ir kaip galima geriau prisitaikyti.
Svarbu pabrėžti, kad nėra jokio objektyvaus įvykių sąrašo, kurie gali būti pagrįstai laikomi visiems sukeliančiais traumą arba nesukeliančiais. Tai, kaip jūs patyrėte įvykius, yra vienas iš svarbiausių dalykų sprendžiant apie jūsų situaciją - svarbiausia, ar patirtas įvykis jums atrodė stipriai grėsmingas ar gąsdinantis, nepaisant to, kaip tą įvykį patyrė ar vertino kiti žmonės.
Taip pat skaitykite: Pagalba Vaikui Po Tėvų Savižudybės
Svarbu pažymėti, kad vieno ar kito įvykio išgyvenimas nebūtinai sukels KPTSS. Šiame tekste nurodytos galimos KPTSS atsiradimo priežastys ir simptomai nėra būdas diagnozuoti sutrikimą.
KPTSS simptomai
KPTSS simptomai apima visus pagrindinius potrauminio streso sutrikimo simptomus, ir dar kelis itin svarbius, susijusius su santykiais, savęs vertinimu ir emocijų reguliacija.
- Emocijų blyksniai (flashbacks): Tai yra „čia ir dabar“ emocijų, kadaise kilusių traumuojančių patirčių metu, išgyvenimas, lyg tai vyktų dabar. Žmogus gali itin stipriai sureaguoti į ne tokį reikšmingą įvykį dabartyje, kadangi jam aktyvuojasi ankstesni patyrimai. Šis patyrimas dažnai lydimas stiprių kaltės ir gėdos jausmų.
- Vengimas: Žmonės išmoksta ir pastebi, kas jiems sukelia stiprias reakcijas, ir tokių situacijų, žmonių, įvykių, reiškinių, gali vengti. Neretai su KPTSS susidūrę žmonės gali atsidurti nemažoje izoliacijoje - vengti tiek daug dalykų ir patirčių, kad gali pasijusti stipriai apriboję savo gyvenimą.
- Nuolatinis padidėjusios grėsmės jausmas: Gali pasireikšti hipersujaudinimo būsena. Tai yra jausmas, kad žmogus tarsi visą laiką yra pasirengęs reaguoti į kokią nors grėsmę ar nelaimę. Šis simptomas susijęs su dažnu nerimo patyrimu, kadangi žmogus nuolat kažko saugosi, baiminasi pavojaus ir pan.
- Emocijų reguliavimo sunkumas: Gali pasireikšti tiek sustiprėjusiomis emocinėmis reakcijomis, tokiomis kaip stiprus verksmas ar pyktis, ar liūdesys, tiek emocinė nejautra - nieko nejautimu. Dažnai kartu patiriama disociacija - net ir ištikus nedideliam stresoriui ar sunkumui, žmogus gali tarsi „atsijungti“ nuo savo kūno ir nesiorientuoti, nesuprasti, nejausti emocijų.
- Neigiami įsitikinimai apie save: Dėl traumų pobūdžio vaikas išmoksta su trauminėmis patirtimis susijusių įsitikinimų apie save. Tipiški įsitikinimai apima jautimąsi nieko nevertu, nepakankamu, defektyviu.
- Sunkumas palaikyti santykius: KPTSS patiriantys žmonės dažnai izoliuojasi nuo kitų, nes pastebi, kad jiems sunku palaikyti artimą ryšį; turi įvairių neįsisąmonintų elgesio strategijų, kurios juos tolina nuo kitų, gali skubėti nutraukti santykius kilus sunkumams, bijoti konfliktų ir pan.
- Iškreiptas smurtavusio asmens suvokimas: Turint galvoje, kad neretu atveju smurtautojais tampa tėvai, labai tikėtina, kad su KPTSS susiduriantis žmogus tikės, kad, nepaisant nedidelių įvykių, jo santykiai su tėvais yra geri, jo vaikystė buvo gera. Iškreiptas santykių su artimiausiais žmonėmis - tėvais - vaizdas vėliau stipriai paveikia jau suaugusio asmens santykius.
KPTSS ir savižudybės rizika
KPTSS yra vienas iš suicidinių minčių, bandymų žudytis ir savižudybės rizikos veiksnių. Šis ryšys gali būti paaiškintas keliais veiksniais:
- Didelis emocinis skausmas: KPTSS sukelia didelį emocinį skausmą, įskaitant nuolatinį nerimą, depresiją, gėdą ir kaltę. Šis skausmas gali tapti nepakeliamas ir paskatinti savižudybės mintis kaip būdą pabėgti nuo kančios.
- Būtinybė kontroliuoti: Traumuojančios patirtys gali sukelti bejėgiškumo ir nekontroliuojamumo jausmus. Savižudybė gali atrodyti kaip būdas atgauti kontrolę.
- Socialinė izoliacija: KPTSS dažnai sukelia socialinę izoliaciją, kuri gali padidinti vienišumą ir neviltį.
- Impulsyvumas: Emocijų reguliavimo sunkumai gali sukelti impulsyvų elgesį, įskaitant bandymus nusižudyti.
- Neigiami įsitikinimai apie save: Jautimasis nieko nevertu, nepakankamu ar defektyviu gali paskatinti savižudybės mintis kaip būdą atsikratyti naštos.
PTSS ir smegenų veikla
Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) tiesiogiai nesusijęs su specifinėmis anatomijos struktūromis, tačiau jo poveikis yra akivaizdus nervų sistemai ir psichikai. Ši liga dažniausiai paveikia smegenis, ypač tas sritis, kurios atsakingos už emocijų reguliavimą, atmintį ir streso reakcijas. Pagrindinės smegenų sritys, susijusios su PTSS, yra amygdala, hipokampas ir priekinė žievė. Amygdala vaidina svarbų vaidmenį apdorojant emocijas ir baimę, tuo tarpu hipokampas dalyvauja atminties formavime ir emocijų konteksto supratime.
PTSS: priežastys, simptomai ir gydymas
Potrauminio streso sutrikimas yra psichinė sveikatos būklė, kuri gali išsivystyti po to, kai žmogus patiria arba stebi traumą. Tai gali būti fizinė trauma, tokia kaip avarija ar smurtas, arba psichologinė trauma, pavyzdžiui, karo veiksmai ar seksualinė prievarta. PTSS simptomai gali pasireikšti laikui bėgant po traumos, ir jie gali turėti didelį poveikį asmens kasdieniam gyvenimui, santykiams ir bendrai gerovei.
Taip pat skaitykite: Pagalba Depresija Sergantiems
PTSS priežastys yra įvairios ir gali apimti tiek biologinius, tiek psichologinius veiksnius. Pagrindinės priežastys yra šios: trauma, patirta asmeniškai ar stebint kitus; genetinis polinkis, kuris gali padidinti jautrumą stresui; ir ankstesnės psichinės sveikatos problemos, kurios gali padidinti riziką.
PTSS simptomai gali būti įvairūs ir apima: nuolatinius prisiminimus apie traumą, košmarus, emocinį nutolimą, susidomėjimo praradimą veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą, ir padidėjusį dirglumą.
PTSS diagnozė dažnai atliekama remiantis klinikiniu vertinimu, kurio metu psichikos sveikatos specialistas analizuoja paciento istoriją ir simptomus. Naudojami įvairūs standartizuoti klausimynai ir vertinimo instrumentai, tokie kaip PTSD Checklist (PCL) arba Clinician-Administered PTSD Scale (CAPS).
PTSS gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra viena iš efektyviausių gydymo formų. Gali būti naudojami ir vaistai, tokie kaip antidepresantai, kurie padeda reguliuoti nuotaiką ir sumažinti simptomus. Be to, alternatyvios terapijos, tokios kaip meditacija, joga ir kūno terapija, taip pat gali būti naudingos.
Kaip padėti sau ir kitiems?
Jei jaučiate KPTSS simptomus arba turite suicidinių minčių, svarbu kreiptis pagalbos. Štai keletas žingsnių, kuriuos galite žengti:
Taip pat skaitykite: Savižudybės suvokimas
- Kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą: Psichologas, psichoterapeutas arba psichiatras gali padėti jums įvertinti jūsų būklę ir sudaryti gydymo planą.
- Ieškokite palaikymo: Kalbėkitės su draugais, šeimos nariais arba prisijunkite prie palaikymo grupės.
- Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko veikloms, kurios jums teikia džiaugsmą ir padeda atsipalaiduoti.
- Praktikuokite emocijų reguliavimo technikas: Išmokite valdyti savo emocijas, naudodami tokias technikas kaip kvėpavimo pratimai, meditacija arba dėmesingumo praktikos.
- Būkite kantrūs: Gydymas gali užtrukti, todėl svarbu būti kantriems ir atkakliems.
Jei pastebėjote, kad jūsų artimas žmogus jaučia KPTSS simptomus arba turi suicidinių minčių, štai kaip galite jam padėti:
- Būkite atidus: Klausykite jo be teismo ir stenkitės suprasti jo jausmus.
- Pasiūlykite pagalbą: Pasiūlykite jam kartu kreiptis į psichikos sveikatos specialistą arba prisijungti prie palaikymo grupės.
- Būkite kantrūs: Gydymas gali užtrukti, todėl svarbu būti kantriems ir palaikyti jį.
- Niekada neignoruokite suicidinių minčių: Jei jūsų artimas žmogus kalba apie savižudybę, nedelsdami kreipkitės pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.
KPTSS paplitimas Lietuvoje
Dar nėra tikslių duomenų, tačiau KPTSS paplitimo Lietuvoje tyrimai rodo, kad bendroje populiacijoje gali būti iki 10 proc. žmonių, susiduriančių su KPTSS rizika. Kituose tyrimuose kitose šalyse dažnai aptinkama, kad kompleksinio potrauminio streso paplitimas gali būti ir didesnis nei potrauminio streso.
tags: #savizudybes #tarp #potrauminio #streso #sindromo