Šizofrenija yra sudėtinga ir lėtinė psichikos liga, kuri paveikia asmens mąstymą, jausmus, suvokimą ir elgesį. Ši liga gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą, socialinius santykius ir gebėjimą atlikti įprastas veiklas. Nors šizofrenija nėra visiškai išgydoma, tinkama priežiūra ir gydymas gali padėti sergantiesiems valdyti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir integruotis į visuomenę. Diagnozavimas reikalauja kruopštaus vertinimo, nes simptomai gali būti panašūs į kitus psichikos sutrikimus.
Šizofrenijos Diagnozės Nustatymo Svarba
Šizofrenijos diagnozė reikalauja kruopštaus įvertinimo, nes simptomai gali būti panašūs į kitus psichikos sutrikimus. Norint nustatyti diagnozę, būtina, kad simptomai tęstųsi bent šešis mėnesius ir turėtų didelę įtaką žmogaus kasdieniam gyvenimui. pastebimi sutrikimai kurie padeda diagnozuoti ligą pagal šiuo metu galiojantį pasaulinės sveikatos organizacijos priimtą Tarptautinės Ligų Klasifikacijos vadovą TLK-10 [LT] ICD-10 [EN].
Diagnostikos Kriterijai Pagal TLK-10 ir DSM-5
Šizofrenijos diagnozė nustatoma remiantis Tarptautine ligų klasifikacija (TLK-10) ir Amerikos psichiatrų asociacijos Diagnostikos ir statistikos vadovu (DSM-5). Šizofrenijos simptomai gali pablogėti laikui bėgant, jei liga nėra gydoma.
Šizofrenija - grupė sutrikimų, kurių esminis bruožas yra neįprastas mąstymas ir suvokimas, efektų neadekvatumas ar blausumas. Sąmonė, intelektas paprastai išlieka, tačiau pažinimas pamažu gali silpnėti. Liga paliečia svarbiausias asmenybės funkcijas: individualumą, unikalumą, savireguliavimą. Atsiranda jausmas, kad pačios intymiausios mintys, jausmai, veiksmai žinomi aplinkiniams arba su jais padalyti. Gali atsirasti klaidingi įsitikinimai, kad natūralios ir antgamtinės jėgos, veikdamos kūną, sukelia neįprasta kančias, trikdo mintis ir veiksmus. Asmuo gali save laikyti visų įvykių centru, nuo kurio priklauso visa, kas aplinkui vyksta. Būdingos klausos haliucinacijos, komentuojančios subjekto elgesį ar mintis. Sutrinka suvokimas: spalvos ir garsai gali būti labai gyvi ar kokybiškai pasikeitę. Elementarios reiškinio, objekto savybės gali būti svarbesnės nei visas reiškinys ar objektas, situacija. Anksti atsiranda suglumimas. Jis reišiasi tikėjimu, kad kasdieninės situacijos, įvykiai turi specialią, paprastai blogą reikšmę individui. Periferinis ir klaidingas mąstymas, paprastai slopinamas normalios mąstysenos, tampa vyraujantis. Tada jis pasidaro neapibrėžtas, elipsinis, nesuprantamas, kalba nesuvokiama. Minčių eiga dažnai nutrūksta ir įterpiamos su ja nesusijusios frazės ar sakiniai. Dėl to mintys gali atrodyti tarsi “išimtos“ kažkokios išorinės jėgos. Nuotaika dažniausiai esti paviršutiniška, nepastovi, neatitinkanti vietos. Jausmo dvilypumas ir valios sutrikimas pasireiškia inercija, negatyvizmu ar stuporu (sustingimu). Gali būti judėjimo ir elgsenos pakitimų (katatonija). Liga gali prasidėti ūmiai, aiškiu elgesio sutrikimu arba nepastebimai, kai keistas elgesys ir mintys atsiranda laipsniškai. Ligos eiga labai įvairi, lėtinė ir paūmėjanti. Sutrikimo pabaiga įvairi. Ligonis beveik visai ar visiškai pasveiksta, išskyrus tam tikrą dalį, kurios skaičius skiriasi priklausomai nuo gyventojų grupių, jų kultūros. Vyrai ir moterys serga vienodai. Pastovūs kliedesiai (įkyrūs klaidingi įsitikinimai), susiję su kitais dalykais kurie neatitinka susiklosčiusios kultūros sanklodos ar visiškai negalimi, kaip antai religinis ar politinis tapatumas (žmogus identifikuoja save su įžymia asmenybe), antžmogiška galia ir sugebėjimais (t.y. “Negatyvūs” simptomai: ryški apatija, kalbos skurdumas ir emocijų bukumas ar neatitikimas (šie simptomai socialinės izoliacijos ir socialinės veiklos silpnėjimo priežastis). Gydant neuroleptikais ir dėl depresijos gali atsirasti panašių reiškinių. Diagnozuoti šizofreniją galima esant mažiausiai vienam labai aiškiam simptomui (ir paprastai dviem ir daugiau mažiau aiškiems), priklausančiam vienai iš minėtų 1-4 grupių. Galima remtis ir mažiausiai dviejų grupių simptomais iš 5-8 grupių. Simptomai turi reikštis mėnesį ar ilgiau. Sutrikimai, atitinką šiuos požymius, bet pasireiškiantys trumpiau negu mėnuo (nepaisant gydymo), turėtų būti vertinami kita diagnoze - į šizofreniją panašia psichozine būsena.
Ankstyvieji Požymiai ir Ligos Eiga
Kartais sunku nustatyti ligos pradžią. Ankstyvieji šizofrenijos požymiai - darbo ir socialinės veiklos interesų praradimas, nebesirūpinimas savo išore ir higiena, žmogų apėmęs nerimas ir švelni depresija, išsiblaškymas gali tęstis ištisas savaites ar net mėnesius.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas su šizofrenija
Šizofrenija nediagnozuojama, jei yra depresija ar manija, išskyrus tuos atvejus, kai simptomai atsirado ankščiau nei afektiniai sutrikimai. Jei šizofrenijos ir afektiniai simptomai vystosi drauge ir vienodai balansuoja, diagnozuojamas šizoafektinis sutrikimas.
Šizofrenijos Paplitimas ir Etiologija
Šizofrenija yra daugiaetiologinės kilmės lėtinis psichologinis sutrikimas, sutrikdantis paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybę. Jos paplitimas yra 4,6 iš 1000 gyventojų. Dažniau serga vyrai negu moterys bei jauni žmonės, retai pirmi jos epizodai pasitaiko vaikystėje ar senatvėje. Daug faktorių lemia ligos išsivystymą. Ištirta, kad dažniau serga šeimoje turėję šizofrenijos atvejų, emigrantai, miestiečiai taip pat tam tikros nėštumo ir gimdymo komplikacijos turi sąsają su ligos pasireiškimu. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos turi neuromediatoriai. Suformuota teorija, kad šizofrenija atsiranda sutrikus dopamino pusiausvyrai.
Klinikiniai Simptomai ir Formos
Šio sutrikimo klinika yra gana įvairi. Nėra nei vieno simptomo ar požymio, kuris būtų išimtinai būdingas tik šizofrenijai. Premorbiniai bruožai: uždarumas, vengimas neformalaus bendravimo, apatiškumas gali pasireikšti net ankstyvame amžiuje. Prodromo laikotarpis dažnai pasireiškia paauglystėje. Šiuo laikotarpiu dar nebūna išryškėję psichozės simptomai, tačiau pasitaiko nerimas, įtampa, somatinės problemos, nuotaikų, miego pokyčiai, sutrinka socialinis bendravimas, mokymosi pažangumas.
Vienas iš būdingiausių šizofrenijos simptomų - kliedesiai. Šizofrenijos atveju kliedesiai gali būti labai įvairūs: persekiojimo, religiniai, hipochondriniai, poveikio, santykio. Pacientas jaučia, kad nebevaldo savo minčių, jausmų ar valios. Būdingos klauso, skonio, uoslės haliucinacijos. Išskiriamos klinikinės formos: paprastoji, paranoidinė, katatoninė, hebefreninė.
Diagnostikos Procesas ir Simptomų Eiga
Yra išskiriami tam tikri diagnostikos kriterijai, kurie apibūdina reikiamus specifinius simptomus diagnozei nustatyti. Nėra tyrimų ar testų, galinčių nustatyti šizofreniją. Norint diagnozuoti šizofreniją, pacientas turi jausti ligos simptomus ne mažiau nei šešis mėnesius kasdien. Kartais simptomai gali būti neatpažinti ar nepastebėti, kol liga nebūna pažengusi toliau. Šizofrenija gali vystytis taip lėtai, kad nei pats ligonis, nei jo šeima ar draugai nepastebės nieko keisto. Kartais liga gali vystytis labai greitai. Tokiais atvejais ligonio elgesys smarkiai pakinta vos per kelias savaites. Dažniausiai šizofrenija pirmą kartą diagnozuojama, kai pasireiškia pozityvieji simptomai - kliedesiai, haliucinacijos, kai žmogus praranda realybės pojūtį. Ūmioje stadijoje labai sunkūs pozityvieji simptomai. Negatyvieji simptomai taip pat gali po truputį sunkėti. Stabiliosios stadijos metu simptomai daugmaž pastovūs, kartais gali netgi visai išnykti. Šizofrenija žmones paveikia skirtingai. Nedaugeliui šizofrenija pasireiškia epizodiškai ir vėliau visai išnyksta. Beveik du trečdaliai žmonių patiria pakartotinį psichozinį epizodą arba liga atsinaujina (t.y.
Taip pat skaitykite: Rizikos veiksniai: šizofrenija ir savižudybė
Gydymo Būdai ir Svarba
Šizofrenija nėra visiškai išgydoma, bet yra efektyvių gydymo būdų. Gydymas kontroliuoja simptomus ir padeda pacientui jaustis geriau. Vaistais ir psichoterapija. Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti - antipsichoziniai vaistai. Jie kontroliuoja ligos simptomus. Kartais gali tekti išbandyti daugiau nei vienus vaistus, kol rasite jums tinkamus. Įprastai gydymo rezultatus galima pastebėti tik po 10 - 14 dienų nuo vaistų vartojimo pradžios. Naujausi (arba atipiniai) antipsichoziniai vaistai kontroliuoja pozityviuosius, slopina negatyviuosius ir gerina kognityvinius simptomus. Jie taip pat gali sukelti kitokius nepageidaujamus reiškinius, lyginant su tipiniais. Skirtingi antipsichoziniai vaistai sukelia skirtingą nepageidaujamą poveikį. Mieguistumas. Nepageidaujamas poveikis gali būti slopinamas mažinant dozę ar keičiant vaistus. Pajutus nepageidaujamą poveikį, reikia kreiptis į savo gydytoją psichiatrą.
Psichoterapijoje naudojamas „kalbėjimasis”, kuris kartu su vaistais padeda kontroliuoti šizofrenijos simptomus ir mažina tikimybę ligai atsinaujinti. Grupinė terapija - tai bendravimas su žmonėmis, išgyvenančiais tą pačią situaciją. Šeimos terapija - tai šeimos rūpinimasis jumis. Šeimos švietimas padeda lengviau suvokti šizofreniją bei su ja susijusias problemas. Kognityvinė elgesio terapija - tai patarimai, kaip pakeisti negatyvias mintis pozityvesnėmis.
Labai svarbu vartoti vaistus taip, kaip nurodyta. Kai kurie gali nustoti gerti vaistus dėl nemalonių nepageidaujamų reiškinių poveikio. Labai svarbu, jaučiant juos, pasitarti su gydytoju. Nenutraukite vaistų vartojimo nepasitarę su gydytoju. Daugeliui žmonių juos tenka gerti ilgai, kad liga neatsinaujintų. Nors kartą patyrusiems psichozinį epizodą pacientams, reikalinga 1-2 metų priežiūra. Mokėdami atpažinti pirmuosius ligos požymius, galėsite skubiai pradėti gydymą - tai gali padidinti galimybę pasveikti. Įtarinėjate žmones ar girdite tylius balsus. Stenkitės išvengti to, kas galėtų pabloginti jūsų situaciją - streso, pykčių su šeima ar draugais, alkoholio ar narkotikų. Norėdami išvengti ligos simptomų, kai kurie ima vartoti narkotines medžiagas ar alkoholį. Šios priemonės tik pasunkina simptomus. Jei jums kyla klausimų, būtinai aptarkite juos su savo gydytoju. Jei manote, jog jums vėl blogėja, pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite.
Šizofrenijos Paplitimas ir Rizikos Veiksniai Lietuvoje
Lietuvoje šizofrenija serga apie 0,6 proc. gyventojų, o pasaulyje - apie 1 proc. Šizofrenija dažniausiai pasireiškia jaunystėje arba suaugusiojo amžiaus pradžioje. Vyrams dažniausiai pradžia yra 15-25 metų amžiuje, moterims - 25-35 metų amžiuje.
Šizofrenijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ligos išsivystymui įtakos turi genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai. Jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, vaiko rizika susirgti šia liga yra apie 10 proc., palyginti su 1 proc. rizika bendroje populiacijoje. Jei abu tėvai serga šizofrenija, rizika padidėja iki 40-50 proc. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, infekcijos nėštumo metu, narkotikų vartojimas ir socialinis kontekstas, taip pat gali turėti įtakos šizofrenijos vystymuisi.
Taip pat skaitykite: Šizofrenijos Faktai ir Išvados
JAV mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad sergant šizofrenija mirties nuo koronaviruso tikimybė išauga net 2,67 karto! Tai antras po amžiaus didžiausias rizikos veiksnys. Neseniai Niujorke atliktas beveik 7 400 užsikrėtusių asmenų tyrimas atskleidė, kad sergantieji šizofrenija susiduria su kone tris kartus didesne mirties nuo COVID-19 rizika. Panašu, kad ši psichikos liga sumažina atsparumą virusinėms infekcijoms. Tiesa, gali būti, kad stulbinantys tyrimo rezultatai tiesiog atspindi dėl pandemijos atsiradusius sveikatos priežiūros skirtumus. „Tyrimas parodė, kad šizofrenija sergantys žmonės yra labai pažeidžiami“, - teigė Niujorko universiteto Langone Medicinos centro psichiatrė Katlyn Nemani. Ji taip pat pridūrė, kad šie nauji duomenys padės tinkamiau dėlioti vakcinacijos planus ir teikti medicinę pagalbą. Mokslininkai, rašo portalas „Sciencealert“, rėmėsi keturiose Niujorko ligoninėse kovo-gegužės mėnesiais sukauptais duomenimis. Iš viso ištirta 7350 koronaviruso atvejų, tarp kurių buvo ir 75 šizofrenija sergantys asmenys.
Šizofrenijos Simptomai ir Diagnostika
Šizofrenija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo asmens ir ligos eigos.
- Haliucinacijos: dažniausiai pasitaikantis tipas yra klausos haliucinacijos, kai asmuo girdi balsus, kurių kiti negirdi.
- Kliedesiai: tai klaidingi įsitikinimai, kurie neturi pagrindo realybėje. Pavyzdžiui, persekiojimo kliedesiai, didybės kliedesiai ir kt.
- Mąstymo sutrikimai: šizofrenija gali sutrikdyti asmens gebėjimą aiškiai ir nuosekliai mąstyti. Tai gali pasireikšti nerišlia kalba, sunkumais organizuoti mintis ir priimti sprendimus.
- Emocijų sutrikimai: blausus afektas, apatija, anhedonija (nesugebėjimas patirti malonumo).
- Elgesio sutrikimai: motyvacijos stoka, socialinė izoliacija, sunkumai atlikti kasdienes užduotis.
Šizofrenijai diagnozuoti naudojami standartizuoti diagnostikos kriterijai, tokie kaip TLK-10 (šifrai F20-29) ir DSM-5. Diagnozė nustatoma, kai asmuo patiria būdingų simptomų derinį tam tikrą laikotarpį.
Šizofrenijos Gydymo Būdai
Šizofrenijos gydymas yra kompleksinis ir apima įvairius metodus, įskaitant:
- Medikamentinį gydymą: pagrindiniai vaistai, skirti šizofrenijos gydymui, yra antipsichotikai. Jie padeda kontroliuoti simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai, bei stabilizuoti nuotaiką. Naujausi tyrimai atskleidė kelis genetinius variantus, susijusius su padidėjusia šizofrenijos rizika. Šie atradimai gali padėti kurti naujus gydymo metodus, skirtus tiksliai pataikyti į šiuos genetinius taikinius.
- Psichoterapiją: kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas, susijusias su jų liga. Psichosocialinės intervencijos gali padėti pacientams mokytis socialinių įgūdžių, geriau tvarkytis su kasdienėmis užduotimis ir išlaikyti darbo vietas.
- Socialinę paramą: grupinė ir šeimos terapija gali būti naudingos, padedant pacientams ir jų artimiesiems geriau suprasti savo ligą ir rasti socialinę paramą.
- Reabilitaciją: tai apima veiklas, kuomet mokomasi valdyti kasdienines užduotis, ieškoti darbo ir gerinti socialinius įgūdžius. Reabilitacijos programos padeda pacientams integruotis į visuomenę ir gyventi kuo savarankiškiau.
Svarbu paminėti, kad šizofrenijos gydymas yra individualus ir pritaikomas kiekvienam pacientui atsižvelgiant į jo simptomus, poreikius ir gyvenimo aplinkybes.
Šizoafektinis ir Šizotipinis Sutrikimai
Šizoafektinis sutrikimas turi šizofrenijos (mažiau išreikštų) ir nuotaikos sutrikimų (depresijos, manijos arba bipolinio sutrikimo) simptomų. Pacientai patiria saikingus šizofrenijos simptomus kartu su nuotaikos epizodais. Šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų gydymo metodai dažnai yra panašūs į šizofrenijos gydymą, tačiau gali būti papildomi nuotaikos stabilizatoriais, antidepresantais ar kitais specifiniais vaistais.
Šizotipinis sutrikimas yra asmenybės sutrikimas, kuriam būdingi socialiniai ir tarpasmeniniai sunkumai, ekscentriškas elgesys ir kognityviniai ar suvokimo iškraipymai. Šis sutrikimas dažniausiai nėra toks sunkus kaip šizofrenija.
Gyvenimo Būdo Įtaka Šizofrenijos Rizikai ir Eigai
Nors šizofrenija, šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai dažniausiai turi genetinį komponentą, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti riziką arba atitolinti šių sutrikimų pradžią:
- Sveika mityba: subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, riešutų ir sveikų riebalų, gali padėti išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti psichikos sutrikimų riziką.
- Fizinis aktyvumas: reguliari mankšta gali padėti mažinti depresijos ir nerimo simptomus, kurie dažnai lydi šizofreniją.
- Streso valdymas: technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį ir pagerinti bendrą psichikos būklę.
- Socialinė parama: stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti psichinę būklę ir skatinti pasveikimą.
- Miego higiena: Miego kokybė yra svarbi psichikos sveikatai, ypač šizofrenija, šizoafektiniu ir šizotipiniu sutrikimais sergantiems asmenims.
Prevencija ir Ankstyvas Nustatymas
Prevencija ir ankstyvas šizofrenijos, šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų nustatymas gali padėti išvengti jų ilgalaikių pasekmių. Ankstyvieji šizofrenijos požymiai gali būti subtilūs, tačiau juos atpažinus laiku, galima greičiau suteikti reikiamą pagalbą. Vienas iš pirmųjų požymių - socialinės izoliacijos atsiradimas, emocijų pokyčiai, mąstymo sutrikimai ir elgesio pokyčiai.
Priverstinis Gydymas: Etiniai ir Teisiniai Aspektai
Priverstinis gydymas taikomas tik kraštutinai sunkių psichikos būklių atvejais, kai paciento elgesys kelia realų pavojų jo paties ir (arba) aplinkinių sveikatai ir (arba) gyvybei ir (arba) turtui. Tokią būklę nustatyti gali tik gydytojas psichiatras, ligoninėje - gydytojų komisija.
Istoriniai Šizofrenijos Apibrėžimai
Yra daug šizofrenijos apibrėžimų, kurie skiriasi priklausomai nuo to, kokios pozicijos laikosi autorius - etiopatogenezinės, fenomenologinės, psichodinaminės ir kt. 1857 m. B. 1863 m. K. L. 1871 m. E. 1874 m. K. L. 1888 m. V. 1896 m. E. Krepelinas pastebėjo, kad minėtų autorių aprašytos psichikos ligos nėra atskiri nozologiniai vienetai, jos turi daug bendrumų, anksčiau aprašytas ligas įvertino kaip šizofrenijos klinikines formas - “dementia praecox”. E. Krepelino pasiūlytas terminas ilgai neišsilaikė, nes tolesni ligonių tyrimai parodė, kad ne visada liga prasideda jauname amžiuje ir ne visada formuojasi demencija. - 1911m. E.
Kultūriniai ir Socialiniai Aspektai
Skirtingose šalyse gali skirtis formos ir prognozė. Išsivysčiusiose šalyse vyrauja paranoidinė šizofrenijos forma, besivystančiose - katatoninė ir hebefreninė. Skirtingose kultūrose skiriasi psichopatologijos turinys - primityviose kultūrose poveikio kliedesiuose stebima mirusių giminaičių poveikio, genčiai svarbių gyvūnų poveikis, atsispindi įvairiausių tabu nuostatos, kliedesiai dažnai yra paprastesni, rečiau pasitaiko sistematizuotų kliedesių, dažnesnės yra regos haliucinacijos. Išsivysčiusiose šalyse dažniau pasitaiko klausos haliucinacijos, sistematizuoti kliedesiai, paranoidinis sindromas, poveikio kliedesiuose atsispindi šiuolaikinės technikos naujovės.
Amžius ir Gyvenimo Trukmė
Šizofrenija dažniausiai susergama vėlyvojoje paauglystėje, ankstyvoje jaunystėje. Vyrams dažniausiai pradžia yra 15-25 metų amžiuje, moterims, kiek vėliau - 25-35 metų amžiuje. Šizofrenija sergantys asmenys tris kartus dažniau nei bendra populiacija serga įvairiomis somatinėmis ligomis, jų gyvenimo trukmė yra vidutiniškai ~12-13m. trumpesnė, daugiausiai dėl padidintos savižudybės rizikos (suicido rizika 13 k. didesnė nei bendroje gyventojų populiacijoje): 50% šizofrenija sergančiųjų yra mėginę nusižudyti, 10% nusižudo, daugiausiai jų ~32 metų amžiaus. Lietuvoje 2002m. invalidumo grupė dėl šizofrenijos suteikta 10771 asmeniui: II - 9796, III - 1008, vaikai iki 16m.
Genetika ir Kiti Veiksniai
Remiantis esamais moksliniais duomenimis galima teigti, kad šizofrenija yra polietiologinė liga. Manoma, kad šizofrenijos išsivystymą gali nulemti keli silpnos sąveikos genai. Šizofrenija arba šizotipiniu asmenybės sutrikimu stabima sergančių giminaičių šoninėse genealoginio medžio šakose. Svarbu šeimos narių nepsichozinės būsenos, charakteris. Būdingas emocinis nespalvingumas, skurdumas, nepasitikėjimas, įtarumas, autizmo elementai. Renkant objektyvią anamnezę iš tėvų, kartais sužinome, kad “ ir jiems jaunystėje yra panašiai buvę”. Manoma, kad virusinės ligos motinos nėštumo metu, ypač pirmojo trimestro metu, gali sutrikdyti vaisiaus centrinės nervų sistemos vystymąsį. Gali būti, kad šizofreniją sukelia lėtai veikiantys neurotropiniai virusai, kurie esant paveldėtai padidintai rizikai, veikia kaip provokuojantis nepalankus aplinkos faktorius. Tačiau įvairius imunines sistemos pokyčius gali sukelti ir neuroleptikų grupės medikamentų vartojimas. Įvairios psichoterapinės mokyklos pateikia įvairius šizofrenijos išsivystymo paaiškinimus.
Simptomų Skirstymas
Šizofrenija neturi patognominių simptomų, visi šio sutrikimo simptomai būna ir sergant kitais psichikos bei organiniais sutrikimais. Šizofrenija diagnozuojama, kai yra būdingas mąstymo, valios ir afekto sutrikimų derinys. A. B. D. Pastaruoju metu vis labiau įsigali simptomų skirstymas į pozityvius (haliucinacijas ir kliedesius, mąstymo nenuoseklumą, keistą elgesį, neadekvatų afektą) ir negatyvius simptomus (susilpnėję arba išnykę kai kurios funkcijos ir savybės: blankus afektas, abulija, apatija, anhedonija, nesugebėjimas prisižiūrėti savęs, apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas), arba produkcinius ir deficitinius.
Premorbidiniai ir Prodrominiai Požymiai
Premorbidiniai - tai asmenybės savybės, bruožai, palankūs susirgti šizofrenija. Tačiau tai nėra fatališka. Dažniausiai stebimi šizoidiniam ar šizotipiniam asmenybės sutrikimui būdingi asmenybės bruožai. Anot E. Prodromas (gr. prodromas - bėgantis priekyje) jau yra ligos stadija - tai tarsi įžanga į ligą, šiuo laikotarpiu dar nebūna pagrindinių klinikinių ligos pasireiškimų, manifestacijos (lot. manifestus - aiškus, akivaizdus). Ligos manifestacija V. Chanov (1976) nurodo, kad daugiau nei 50% šizofrenija sergančių pacientų į ligoninę patenka tada, kai yra sirgę ilgiau nei 5 metus. Į ligoninę dažniausiai patenka prasidėjus ryškiai psichozei, arba tada kai dėl lėtinio ligos vystymosi ypatingai sutrinka paciento funkcionavimas, jis nebegali pakankamai savimi pasirūpinti. nuolatiniai kultūriškai neadekvatūs, neįmanomi kliedesiai, pvz. religinio arba politinio tapatumo, nežemiškų jėgų arba sugebėjimų (pvz.
Šizofrenijos Formos
Yra žinomos keturios klasikinės šizofrenijos formos: paranoidinė, hebefreninė, katatoninė, paprastoji (simplex).
Paranoidinė Šizofrenija
Šis šizofrenijos tipas dažniausiai pasitaiko daugelyje pasaulio šalių. Įvairiuose tyrimuose nurodoma, kad išsivysčiusiose pasaulio šalyse paranoidines šizofrenijos diagnozė nustatoma 65-80% šizofrenijos atvejų. Šia forma susergama vyresniame amžiuje, dažniau virš 25 metų amžiaus. Paranoidines šizofrenijos klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, dažniausiai klausos, bei kiti suvokimo sutrikimai. Verbalinės klausos haliucinacijos, bauginančios, gąsdinančios ligonį, imperatyvinės klausos haliucinacijos arba neverbalinės klausos haliucinacijos (švilpimas, ūžimas, juokas). Afektas šios šizofrenijos formos atveju ne taip smarkiai nukenčia, yra ne toks blankus, dažniau būna neadekvatumas, dirglumas, staigus pyktis, baimingumas, įtarumas. Neretai pasitaiko daugiau ar mažiau išreikšti depresiniai simptomai, miego sutrikimai. Paranoidinės šizofrenijos atveju psichopatologija dažniausiai formuojasi pagal klasikinę Manjano schemą: paranojinis - paranoidinis - parafreninis sindromas. Simptomų dinamiką lydi astenija, psichikos funkcijų disociacija, gilus vidinis nerimas. Ligonis jaučia, kad pasikeitė, mato savo pasyvumą ir dėl to išgyvena. Nukenčia tikslinga, motyvuota veikla, nėra planingumo. Labai retai liga sustoja paranojiniame etape, dažniausiai procesui progresuojant pereinama į paranoidinį etapą, kuriame būna nerimas, baimė, jos fone haliucinacijos kliedesiai. Kliedesius lydi tikrosios ir pseudohaliucinacijos, o kliedesiai nebentenka aiškios sistemos. Vėliau gali atsirasti psichinio automatizmo reiškiniai (Kandinskio-Klerambo) sindromas. Parafrenijos metu kliedesiai įgauna ekspansinę, absurdišką išraišką, su didybės elementais. Parafreninis etapas, dažnai baigiasi schizofreniniud efektu. Paranoidinės šizofrenijos eiga gali būti epizodiška, su dalinėmis arba visiškomis remisijomis arba lėtinė. Nepertraukiamos eigos atvejais aktyvi psichopatologija tęsiasi metų metais, būna sunku išskirti atskirus epizodus. Diagnozuojant yra atsižvelgiama į bendruosius šizofrenijos kriterijus. Haliucinacijos ir /arba kliedesiai turi būti ryškūs, afekto, valios, kalbos bei katatoniniai simptomai turi būti sąlyginai neryškūs.
#
tags: #sizofrenijos #diagnostikos #kriterijai